VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 13-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. 2020 m. gruodžio 31 d. teisme gautas pareiškėjo - kreditoriaus A. B. (toliau ir pareiškėjas) procesinis dokumentas - ieškinys - dėl BUAB „Europa Group“ 2020 m. gruodžio 28 d. ketvirtojo kreditorių susirinkimo sprendimo 13-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, kuriame pareiškėjas prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančiu BUAB „Europa Group“ 2020 m. gruodžio 28 d. ketvirtojo kreditorių susirinkimo sprendimą 13-uoju darbotvarkės klausimu (dėl BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo) (toliau ir skundžiamas sprendimas, sprendimas); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš BUAB „Europa Group“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju sprendimas, kuris nutraukia pelningą bendrovės veiklą, yra nesuderinamas su kasacinio teismo praktika bei pažeidžia bendrovės ir kitų kreditorių interesus. Paaiškina, jog sprendimas pažeidžia likusių kreditorių teises, neapsaugo bendrovės interesų gauti pajamas, yra ekonomiškai nenaudingas ir neproporcingas, kadangi: nutraukia nuolatinių pajamų gavimą; mažina prekių ženklo vertę (daro bevertį); įmonės turtas nėra panaudojamas geresniam kreditorių interesų užtikrinimui; sudaro prielaidas prarasti potencialius prekių ženklo pirkėjus; sudaro prielaidas patirti didesnių nuostolių, jeigu franšizės sutarčių šalys toliau neatlygintai naudosis bendrovės prekių ženklais.
3. Pareiškėjo teigimu, didžiausias bendrovės kreditorius „Swedbank“, AB pateikė siūlymą kreditorių susirinkimui nuo 2021 m. sausio 1 d. nutraukti bendrovės ūkinę komercinę veiklą; nutarimo siūlymas buvo motyvuotas tuo, kad, kreditoriaus vertinimu, bendrovės veikla nuo 2020 m. kovo mėn. yra nuostolinga. Skunde paaiškinama, jog 2020 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo metu „už“ sprendimą 13-uoju darbotvarkės klausimu balsavo 76,58 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pareiškėjo teigimu, kreditoriaus „Swedbank“, AB siūlymas buvo grindžiamas išimtinai banko subjektyviu vertinimu, kad veikla yra nuostolinga, kadangi nei kartu su siūlymu, nei kreditorių susirinkimo metu kreditorius nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokių motyvų faktinį egzistavimą. Pareiškėjo vertinimu, franšizės sutarčių vykdymas negali būti nuostolingas, kadangi iš esmės nereikalauja jokių didelių sąnaudų, o esant pajamų mažėjimui, sąnaudos gali būti mažinamos, taip išlaikant veiklos efektyvumą.
4. Teigia, jog pajamų sumažėjimui turėjo įtakos 2020 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas sprendimas paskelbti karantiną, kadangi bendrovės kontrahentai teikia apgyvendinimo (viešbučių) paslaugas, dėl ko, akivaizdu, jog pandemija turėjo neigiamos įtakos šio sektoriaus veiklai. Nurodo, jog kreditorius, balsuodamas „už“ ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino, jog sunkumai yra laikini, o bendrovės veiklos sąnaudos ateityje mažėtų. Paaiškina, kad 2020 m. liepos 2 d. bendrovės kreditorių susirinkimo metu buvo pristatyta ir pateikta tvirtinti bendrovės administravimo išlaidų sąmata, kurioje nurodoma, kad: 1) franšizės paslaugų gavėjų veikla dėl taikytų priemonių (susijusių su COVID-19) buvo apribota. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, franšizės gavėjas UAB „Druskų miestas“ pateikė prašymą sumažinti sutarties mokestį dėl paskelbto karantino; 2) pristatytos planuojamos veiklos sąnaudos 2020 m. birželio – 2022 m. birželio mėn. tendencingai mažėja. Pareiškėjo teigimu, net ir tuo atveju, jei franšizės sutarčių vykdymas kelis mėnesius būtų nuostolingas, o taip nėra, tai savaime nesudaro pagrindo kreditoriui priimti sprendimą nutraukti tokią veiklą, kai vertinant ilgesnėje perspektyvoje ši veikla generuotų grynąjį pelną, o iš gautų pajamų būtų dengiami tiek kreditorių reikalavimai, tiek administravimo išlaidos.
5. Teigia, jog ginčijamu sprendimu yra sukuriamos prielaidos pašalinti bendrovei priklausančius prekių ženklus iš rinkos; sprendimas turi tiesioginę neigiamą įtaką prekės ženklo vertei, kuris gali būti parduotas kaip turtas. Paaiškina, kad franšizių sutarčių pagrindu bendrovei priklausantys prekių ženklai yra naudojami viešbučių rinkoje, todėl turi savo vertę, yra matomi ir žinomi, kuria išliekamąją vertę ne tik konkurentų, bet ir vartotojų akyse. Vertė prekės ženklui sukuria stiprų ir diferencijuotą pranašumą prieš konkurentus, taip pat, didina jo pasirikimo tikimybę, formuoja lojalumą. Teigia, jog hipotetinė bendrovės prekių ženklo vertė po 5 metų (skaičiuojant pagal franšizės sutarties mokesčius): 1) vertė, jeigu bendrovė veiklą vykdo ir išlaikomas prekių ženklo tęstinumas – 360 000 Eur; 2) vertė, jeigu bendrovė veiklos nevykdo – 0 Eur. Paaiškina ir tai, jog sprendimo nutraukti franšizės sutartis vykdymas yra itin komplikuotas bei yra sukuriamos prielaidos neatlygintai naudotis prekių ženklais ir daryti žalą bendrovei, jos kreditoriams. Anot pareiškėjo, franšizės gavėjai bendrovės prekių ženklą naudoja savo veikloje, tuo tikslu turi visą tam parengtą infrastruktūrą (darbuotojų aprangos pažymėtos prekių ženklo logotipu, naudojama informacinė sistema, internetinių svetainių dizainai pritaikyti pagal prekės ženklo konceptą, emblema naudojama ir vizitinėse kortelėse, rekvizituose, iškabose bei kt.). Nurodo, jog sprendimu yra sukuriamos prielaidos, jog franšizės gavėjai ir toliau naudosis išvystyta infrastruktūra, inter alia prekių ženklais, nemokant franšizės mokesčio, kadangi faktiškai užtikrinti tokio sprendimo vykdymą (t. y. jog kontrahentų infrastruktūra bus iš esmės pakeista, o ypač esančių užsienyje) yra objektyviai neįmanoma arba pareikalautų neprotingai didelių sąnaudų. Tuo atveju, jeigu franšizės naudos gavėjai ir toliau neatlygintai naudotų bendrovei priklausančius prekės ženklus, būtų daroma itin didelė žala bendrovei ir jos kreditoriams. Anot pareiškėjo, priimto sprendimo neproporcingumą patvirtina ir tai, kad kyla reali grėsmė prarasti potencialius bendrovės prekių ženklo pirkėjus (franšizės sutarties naudos gavėjus). Teigia, jog pagal sutarčių 4.1.1 punktą naudotojai per 60 d. privalo nustoti bendrovės brošiūras, pavadinimą, prekių ženklus, skiriamąsias spalvas, ženklus ir simbolius, susijusius su sistema (vystyti ir valdyti viešbučius Lietuvoje), taip pat negali vėliau viešai atstovauti ar pristatyti savęs ankstesniu naudotoju. Anot pareiškėjo, siurprizinio sprendimo priėmimas reiškia, jog kontrahentai patirs itin dideles išlaidas, o siekdami tęsti viešbučių veiklą, bus priversti ieškoti naujų franšizių sutarčių objektų. Be to, kyla rizika, kad viešbučiai praras (sumažins) savo klientų ratą, kurie rinkdavosi jų teikiamas paslaugas išimtinai dėl prekės ženklo žinomumo, kokybės, ankstesnės patirties bei pan.
6. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų pagrindas spręsti dėl bendrovės veiklos nutraukimo, vienintelis racionalus ir ekonomine logika pagrįstas sprendimas būtų, visų pirma, pradėti derybas su franšizės sutarčių šalimis dėl galimo prekių ženklo pardavimo. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, būtų užtikrinama, kad iki sprendimo nutraukti veiklą bendrovė generuotų stabilias pajamas, prekių ženklo vertė nesumažėtų, bendrovė neprarastų potencialių prekių ženklo pirkėjų. Nurodo, jog tokiais veiksmais būtų užtikrinama ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių interesų apsauga, kadangi visos gautos lėšos būtų naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti.
7. Bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo tenkinti pareiškėjo skundą ir klausimą dėl BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.
8. Teigia, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodinėja kreditorių susirinkime neva padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą sprendimą, o kvestionuoja skundžiamo sprendimo materialinio aspekto (turinio) neteisėtumą.
9. Atsiliepime bankroto administratorius paaiškina, jog iš esmės sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog kreditoriaus „Swedbank“, AB BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkime priimtas sprendimas nutraukti ūkinę komercinę veiklą nuo 2021 m. sausio 1 d. nėra teisingas.
10. Paaiškina, jog BUAB „Europa Group“ gaunamos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos iš tikrųjų yra ženkliai sumažėjusios dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, tačiau nepaisant to, bendrovė šiuo metu gauna pajamas, todėl darytina išvada, jog vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga. Pažymi, jog dėl COVID-19 viruso plitimo ir jo įtakos viešbučių / apgyvendinimo sektoriui, negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog ateityje iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo bus gaunamas pelnas.
11. Paaiškina, jog vadovaujantis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gautų pajamų ir patirtų sąnaudų vykdant ūkinę komercinę veiklą suvestine, nustatyta, jog minėtu laikotarpiu buvo gauta 83 485,79 Eur dydžio pajamų ir patirta 47 135,77 Eur dydžio sąnaudų, t. y. bendrovės ūkinės komercinės veiklos grynasis pelnas per minėtą laikotarpį sudaro 36 350,02 Eur dydžio sumą.
12. Bankroto administratorius atkreipia dėmesį į tai, jog dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino per 2020 m. buvo nutrauktos trys franšizės paslaugų teikimo sutartys, dėl ko iš 6 000 Eur mėnesinių pajamų nuo 2021 m. sausio 1 d. iš ūkinės komercinės veiklos bendrovė gaus 3 000 Eur dydžio pajamas per mėnesį, bet patirs 2 591 Eur dydžio mėnesines išlaidas, dėl ko, atitinkamai, iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamas grynasis pelnas sudarys 409 Eur dydžio sumą. Pažymi, jog nurodytas 2 591 Eur dydžio mėnesines išlaidas, tikėtina, kad pavyks sumažinti iki 2 000 Eur dydžio sumos dėl darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas ūkinėje komercinėje veikloje, darbo užmokesčio sumažinimo (darbuotojui šiuo metu yra taikomas nedarbingumas dėl ligos, tačiau dėl darbo krūvio sumažėjimo darbuotojas tikėtina, kad sutiks pakeisti darbo sutartį dėl darbo užmokesčio sumažinimo). Anot bankroto administratoriaus, jeigu bendrovei ir darbuotojui pavyks rasti bendrą abiejų šalių interesus atitinkantį sprendimą, bendrovės iš ūkinės komercinės veiklos gaunamas grynasis pelnas sudarys 1 000 Eur dydžio sumą per mėnesį. Bankroto administratorius pažymi, kad ūkinės komercinės veiklos tęsimas vis tiek yra ekonomiškai naudingesnis, nei šios veiklos nutraukimas.
13. Paaiškina, kad franšizės sutarčių gavėjų vėluoja atsiskaityti su bendrove, o situacijai tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvos Respublikoje blogėjant, neatmestina galimybė, jog franšizės sutarčių gavėjai gali tapti nemokūs. Atsižvelgiant į tai, anot bankroto administratoriaus, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas nuo 2021 m. sausio 1 d. iš tikrųjų bus pelningas. Teigia, jog ūkinės komercinės veiklos nutraukimas galėtų būti svarstytinas bendrovės kreditorių susirinkime, tačiau kitokiu būdu nei susirinkime pasiūlė kreditorius „Swedbank“, AB.
14. Be kita ko, teigia, jog bendrovė, vykdydama ūkinę komercinę veiklą ir tokiu būdu suteikdama teisę naudotis bendrovei priklausančiais prekių ženklais, ne tik gauna nuolatinių, nors ir mažesnių pajamų, bet ir užtikrina, kad bankroto proceso metu bendrovei priklausantys prekių ženklai nepraras savo vertės, išliks rinkoje ir tikėtina, jog bus realizuoti už didesnę nei rinkos kainą.
15. Bankroto administratorius pažymi, kad franšizės paslaugų gavėjai, sudarę sutartis su bendrove, žino, jog franšizės sutartys galioja iki prekės ženklų realizavimo bendrovės bankroto procese, todėl šių sutarčių šalys jau yra įgijusios tam tikras teises ir pareigas bei turi teisėtus lūkesčius dėl jų įgyvendinimo. Atitinkamai, nutraukus franšizės sutartis, franšizės paslaugų gavėjai ne tik patirtų itin didelių nuostolių, šiuo visiems verslo subjektams itin sudėtingu laikotarpiu, bet ir prarastų potencialių, prekių ženklus žinančių ir jais pasitikinčių, klientų ratą. Nurodo, jog nutraukus franšizės sutartis būtų sudarytos sąlygos atsirasti franšizės paslaugų gavėjų verslo nesėkmei ir galimybei kreiptis į teismą dėl franšizės paslaugų sutarčių nutraukimo ir atsiradusių nuostolių priteisimo.
16. Kreditorius „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
17. Nurodo, jog pagrindinis pareiškėjo argumentas yra tai, kad bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra nuostolinga, tačiau šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, tik prašo atitinkamus duomenis išreikalauti iš bankroto administratoriaus, kas indikuoja, kad pateiktas aiškiai nepagrįstas skundas, grindžiamos tiesiog pareiškėjo subjektyviais teiginiais, be jokių objektyvių patvirtinimų.
18. Paaiškina, kad bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga, nes jos partneriai, kuriems teikiamos paslaugos, neatsiskaito su bendrove. Teigia, jog bendrovė nuo 2020 m. kovo 10 d. iki lapkričio 24 d. patyrė -13 965,51 Eur nuostolio; per minėtą laikotarpį bendrovė patyrė 30 823,84 Eur išlaidų ir gavo tik 16 858,33 Eur įplaukų.
19. Paaiškina, jog vertinant kiekvieną mėnesį atskirai, matosi, kad pradžioje ūkinės komercinės veiklos nuostolis buvo nedidelis (už kovo mėnesį nuostoliai siekė 23,33 Eur, už balandį – 63,91 Eur), tačiau jau birželio mėnesio nuostoliai drastiškai išaugo iki -2 148,19 Eur, liepos mėnesio nuostoliai buvo -2 746,34 Eur, rugpjūčio mėnesį nuostolis buvo -8 744,54 Eur, rugsėjo mėnesį buvo patirta 4 617,64 Eur pelno, spalio mėnesį vėl buvo patirta -1 098,62 Eur nuostolio, lapkričio mėnesį -4 528,53 Eur nuostolio.
20. Anot kreditoriaus „Swedbank“, AB, bendrovės partneriai, kurių viso labo yra 5, ne tik negrąžino iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei turėtų skolų, bet jos ir toliau didėja – t. y., bendrovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, tačiau jos partneriai su ja neatsiskaito ir jų skolos bendrovei toliau tik auga (vien už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo bendrovės partnerių (bendrovės pirkėjų) skolos išaugo net 21 930,07 Eur suma, o tų pačių subjektų, kuriems bendrovė teikia paslaugas, likusi neapmokėtos skolos dalis, kuri susidarė iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, sudaro net 134 179,53 Eur, o bendra bendrovės partnerių skola (apimant ir jų skolų dalį iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo, kuri iki šiol nepadengta) pasiekė 156 109,30 Eur).
21. Teigia, jog tokia ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga bendrovei, skolų pilnai nesitikima atgauti. Nurodo ir tai, kad per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. bendrovės partneriai vietoj sutartyse numatyto 6 000 Eur mėnesinio frančizės mokesčio vidutiniškai kas mėnesį mokėjo 1 873 Eur mokesčio, kas sudaro tik 31 proc. nuo mokėtino frančizės mokesčio. Paaiškina, jog atitinkamai bendrovės partnerių skola pagal po bankroto iškėlimo pasirašytas frančizės sutartis išaugo 21 930 Eur suma.
22. Pažymi, kad nuostolinga ūkinė-komercine veikla, augančios bendrovės partnerių skolos, mažina bendrovės turto vertę, kartu mažinant ateityje atgautiną sumą bendrovės kreditoriams. Paaiškina, kad bendrovės partnerius stipriai paveikė pasaulinė COVID-19 pandemija, ir nėra aišku, kada šis poveikis baigsis, kiek metų truks iki bus atkurtas jų mokumas (jei iš viso bus). Teigia, kad bendrovės partneriai net iki pandemijos buvo stipriai įsiskolinę bendrovei, nemokumo administratoriui nepavyko atgauti skolų, kurios buvo prikauptos dar iki bankroto net ir „gerais laikais“, iki COVID-19 pandemijos. Šiuo metu, anot kreditoriaus „Swedbank“, AB, akivaizdu, kad šis sektorius (viešbučiai) ekonominių sunkumų patirs dar ilgai, o tuo tarpu bendrovė yra bankrutuojanti ir jos veikla neturi tęstis neribotai, todėl, akivaizdu, kad ji negali toleruoti ilgo laikotarpio, kuomet ūkinė komercinė veikla kelia nuostolius.
23. Teigia, jog pareiškėjo pateikiami samprotavimai apie bendrovės prekės ženklų vertę yra spekuliatyvūs ir visiškai nepagrįsti. Nurodo, jog bendrovės prekių ženklų vertė nėra tokia didelė – pvz., paskutiniame bendrovės kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė sprendimą parduoti du bendrovės prekių ženklus už 1 500 Eur plius PVM, o bankroto administratorius teigė, kad ekonomiškai neverta išleisti 48 000 Eur visų bendrovės prekių ženklų vertinimui, nes jų visų vertė galimai yra mažesnė.
24. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo teismo sprendimą dėl pateikto skundo priimti savo nuožiūra.
25. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo teismo sprendimą priimti pagal byloje esančius dokumentus bei gautus įrodymus.
26. Teigia, jog VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į nemokumo administratoriaus pasiūlymą, 2020 m. gruodžio 28 d. vykusiame BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkime 13-uoju darbotvarkės klausimu balavo raštu „už“ BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimą.
27. Pažymi, kad komercinės ūkinės veiklos vykdymas gali vilkinti bankroto procesą. Teigia, jog kadangi šiuo metu Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos, o viešbučiai yra vienareikšmiškai labiausiai nukentėjęs sektorius, todėl prognozuoti veiklos vykdymo perspektyvas ateityje labai sudėtinga.
Skundas netenkintinas.
28. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Tik nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
29. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 28 d. vykusiame BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 96,05 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 49 straipsnio 5 dalis). Taigi, spręstina, jog ginčo atveju kvorumas buvo, todėl kreditorių susirinkimas galėjo priimti atitinkamus sprendimus darbotvarkės klausimais. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo ir aplinkybių ir neginčija kreditorių susirinkimo sušaukimo/sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2020 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant ginčo sprendimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto sprendimo priėmimą (tuo labiau, kad byloje dėl to ginčo nekilo).
30. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 28 d. vykusiame BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkime 13-uoju darbotvarkės klausimu (dėl BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo) buvo priimtas kreditorių, kurie turi 76,58 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, balsų dauguma sprendimas „nuo 2021-01-01 nutraukti BUAB „Europa Group“ ūkinę komercinę veiklą“.
31. Pareiškėjas skunde teikė argumentus, jog ginčo sprendimas, kuris nutraukia pelningą bendrovės veiklą, yra nesuderinamas su kasacinio teismo praktika bei pažeidžia bendrovės ir kitų kreditorių interesus, neapsaugo bendrovės interesų gauti pajamas, yra ekonomiškai nenaudingas ir neproporcingas, kadangi: nutraukia nuolatinių pajamų gavimą; mažina prekių ženklo vertę (daro bevertį); įmonės turtas nėra panaudojamas geresniam kreditorių interesų užtikrinimui; sudaro prielaidas prarasti potencialius prekių ženklo pirkėjus; sudaro prielaidas patirti didesnių nuostolių, jeigu franšizės sutarčių šalys toliau neatlygintai naudosis bendrovės prekių ženklais.
32. Pažymėtina, jog bankroto administratorius pateikė byloje duomenis, jog vadovaujantis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gautų pajamų ir patirtų sąnaudų vykdant ūkinę komercinę veiklą suvestine, šiuo laikotarpiu buvo gauta 83 485,79 Eur dydžio pajamų ir patirta 47 135,77 Eur dydžio sąnaudų, t. y. bendrovės ūkinės komercinės veiklos grynasis pelnas per minėtą laikotarpį sudaro 36 350,02 Eur dydžio sumą. Bankroto administratorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino per 2020 m. buvo nutrauktos trys franšizės paslaugų teikimo sutartys, dėl ko iš 6 000 Eur mėnesinių pajamų nuo 2021 m. sausio 1 d. iš ūkinės komercinės veiklos bendrovė gaus 3 000 Eur dydžio pajamas per mėnesį, bet patirs 2 591 Eur dydžio mėnesines išlaidas, dėl ko, atitinkamai, iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamas grynasis pelnas sudarys 409 Eur dydžio sumą (pažymėjo, jog 2 591 Eur dydžio mėnesines išlaidas, tikėtina, kad pavyks sumažinti iki 2 000 Eur dydžio sumos dėl darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas ūkinėje komercinėje veikloje, darbo užmokesčio sumažinimo). Teismas pažymi, jog bankroto administratorius pateikė kartu su atsiliepimu ir dokumentą – ataskaitą, kurioje atsispindi bankroto administratoriaus nurodomu laikotarpiu (2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.) gautos pajamos ir patirtos sąnaudos.
33. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus dokumentą dėl bendrovės pajamų ir patirtų sąnaudų vykdant bendrovės ūkinę komercinę veiklą, pažymi, jog bankroto administratoriaus nurodomi pajamų ir sąnaudų skaičiai iš esmės yra grindžiami išrašytomis bei gautomis bendrovės sąskaitomis. Vadovaujantis kreditoriaus „Swedbank“, AB pateiktu byloje dokumentu – „Pirkėjų skolos“, nustatyta, jog bendrovės partneriai su bendrove atsiskaito tik iš dalies ir atitinkamai bendrovė negauna tiek įplaukų, kokiai sumai yra išrašytų sąskaitų, dėl ko partnerių skolos bendrovei auga. Be to, šią aplinkybę pagrindžia ir kreditoriaus „Swedbank“, AB pateiktas teismui dokumentas „Ūkinės veiklos rezultatas“, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.
34. Teismo vertinimu, priešingai negu teigia pareiškėjas bei bankroto administratorius, tolimesnis ūkinės komercinės veiklos vykdymas sąlygoja ne realių pajamų gavimą, galinčių mažinti dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, o tik didina jau egzistuojančius pirkėjų įsiskolinimus bendrovei. Tuo tarpu, ta aplinkybė, jog iš esmės bendrovės partneriai dar iki bankroto bylos iškėlimo momento turėjo įsiskolinimų bendrovei, kurie nebuvo padengti, ir kurie po bankroto bylos iškėlimo tik auga, leidžia vertinti, jog galimybė bendrovės bankroto bylos procedūrų vykdymo metu gauti pilną atsiskaitymą ar atgauti iš partnerių esančius įsiskolinimus yra ribota. Šią išvadą tik dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kurią nurodo savo procesiniuose dokumentuose ir pareiškėjas bei bankroto administratorius, jog bendrovės kontrahentai teikia apgyvendinimo (viešbučių) paslaugas, o pandemija turėjo neigiamos įtakos šio sektoriaus veiklai.
35. Atitinkamai, vertinant tai, jog ūkinė komercinė veikla tęsiama įmonei esant iškeltai bankroto bylai, akivaizdu, jog tokie ūkinės komercinės veiklos rezultatai negali būti vertinami kaip pelningi, sėkmingi, kadangi jie nemažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ginčo sprendimas nutraukti tokią ūkinę komercinę veiklą nepažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
36. Be to, vadovaujantis BUAB „Europa Group“ bankroto bylos medžiaga, nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB ,,Europa Group“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pažymėtina, jog klausimas dėl BUAB ,,Europa Group“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo sprendžiamas pagal tuo metų galiojusį Įmonių bankroto įstatymą. Tuo tarpu, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reglamentavimu įmonės likvidavimo procedūros turėtų būti baigiamos per 24 mėnesių terminą nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo. Taigi, įvertinus tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 4 d., akivaizdu, jog terminas BUAB „Europa Group“ likvidavimo procedūroms atlikti baigiasi 2021 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, sprendimo nutraukti ūkinę komercinę veiklą, kuri, kaip nurodyta aukščiau, nemažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, priėmimas likvidavimo stadijoje, ne tik nepažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, bet tuo pačiu ir užtikrina bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, kadangi tolimesnis tokios ūkinės komercinės veiklos vykdymas gali būti kliūtimi laiku užbaigti likvidavimo procedūras.
37. Tuo tarpu dėl pareiškėjo argumentų tuo aspektu, jog ginčo sprendimas mažina prekių ženklo vertę (daro bevertį), sudaro prielaidas prarasti potencialius prekių ženklo pirkėjus, sudaro prielaidas patirti didesnių nuostolių, jeigu franšizės sutarčių šalys toliau neatlygintai naudosis bendrovės prekių ženklais, teismas pažymi, jog: pirma, bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje yra vienintelis tikslas – realizuoti visą įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar ją išsaugoti; antra, ūkinė komercinė veikla yra tęsiama BUAB „Europa Group“ bankroto byloje, dėl ko, akivaizdu, jog bendrovės partneriai informuoti, jog tokio pobūdžio veikla yra laikina ir ginčijamas sprendimas neturėtų būti jiems netikėtu; visi pareiškėjo argumentai dėl prekių ženklo vertės (jo vertės mažėjimo) grindžiami tik subjektyviu vertinimu.
38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie tai, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas ar prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas.
39. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nėra priteisiamos.
40. Kadangi skundas atmetamas, todėl nutarčiai įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
n u t a r ė :
pareiškėjo A. B. skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 13-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė