Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-125-2010].doc
Bylos nr.: 1S-125/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

 

             Baudžiamoji byla Nr. 1S–125/2010

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

             2.1.16.1.2.1.1. (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

          Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

 

n u s t a t ė :

 

R. U. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su R. D., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai – viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platiną, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktą ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. U. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi R. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo R. U. gynėjas advokatas R. Girdziušas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį.

Gynėjas skunde teigia, kad teismo išvada, jog jo ginamas R. U. vengdamas bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo yra nepagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 nurodoma, jog nusikaltimo sunkumas ir atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriami LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame nutarime nesureikšminta aplinkybė dėl atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar šios aplinkybės pakanka  išvadai, kad kaltinamasis gali pasislėpti.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.

Gynėjas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., pažymi, kad kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimą proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, jog pastarasis atvyks į teismą. Be to,  remdamasis  LR BPK  121 str. 4 d. nuostatomis, pažymi, kad visos procesiniame įstatyme numatytos aplinkybės, kurios yra svarbios priimant sprendimą dėl kardomojo kalinimo, palankios jo ginamajam.

R. U. yra vedęs, gyvena su sutuoktine, turi du mažamečius vaikus. Gynėjas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. nuostatomis, teigia, kad mažamečių vaikų interesai yra svarbesni už nepagrįstą  manymą, kad R. U. gali pasislėpti nuo teismo. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, glaudūs ryšiai jį sieja su tėvais. Teismui pateikti duomenys apie sunkią R. U. tėvo sveikatos būklę. Byloje yra duomenų apie tai, kad R. U. po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko į užsienį bet sugrįžo į Lietuvą. Visa tai patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ginamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Be to, gynėjas teigia, jog teismas nesivadovavo LR BPK 121 str. 2 d. nuostatomis, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilęs ginčas dėl verslo neduoda pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje minimas pinigų sumos dydis yra nepagrįstas. Kaltinimas paremtas tik nukentėjusiųjų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nukentėjusiųjų iniciatyva padarytas pokalbio įrašas leidžia manyti, kad vyksta verslo konkurentų diskusija, tačiau nėra pagrindo teigti, kad iš nukentėjusiųjų prievartaujamas turtas. Tai patvirtina ir liudytojo A. A. parodymai bei kitų dviejų susitikimų garso įrašai. Be to, R. U. pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, nukentėjusieji bandė jį paveikti, kad šis atsisakytų ketinimo dalyvauti maisto papildų versle. Teismo išvada, kad byloje užtenka duomenų, jog R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Gynėjas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. nurodytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese. Teismo sprendimas taikyti R. U. griežčiausią kardomąją priemonę prieštarauja LR BPK 11 str. nuostatoms.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. U. gynėjas  prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų būtina vertinimui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o įrodymai nevertinami, tai privalo atlikti pirmosios i instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Be to, už nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas R. U., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsiant kaltinamojo R. U. suėmimo terminą, skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kad yra LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas ­– pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

LR BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog  „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai  jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad R. U. gynėjo skundo argumentai ir jame išdėstytos aplinkybės iš esmė analogiški ankstesnio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, argumentams bei nurodytoms aplinkybėms.

Gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, glaudūs ryšiai jį sieja su tėvais, tačiau tai negali paneigti suėmimo, kaip kardomosios priemonės taikymo būtinumo, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, vienos aplinkybės, palyginti su kitomis, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Byloje yra duomenų, kad R. U. vykdavo į užsienį, tačiau nors ir grįždavo, tai rodo, jog kaltinamasis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Ši aplinkybė sustiprina pagrįstą manymą, kad, suvokdamas gresiančios bausmės dydį, R. U. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

 R. U. gynėjo skunde nemažai dėmesio skiriama veikos, kuria jis yra kaltinamas, kvalifikacijai, t.y. įrodinėjama, kad išnagrinėjus bylą teisme, jam pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Tačiau, kaip matyti iš baigiamųjų kalbų, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprašė pakeisti veikos kvalifikavimo teisme dėl esminių faktinių aplinkybių ir prašė pripažinti R. U. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, klausimai, numatyti BPK 305 str., šiuo metu yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencijoje.  

 Paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

Kitos kaltinamojo R. U. gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės, kaip mažamečių vaikų interesų viršenybė, paties R. U. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl nukentėjusiųjų veiksmų, taip pat negali paneigti suėmimo pratęsimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

LR Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 1 p. yra nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ( toliau tekste –  Konvencija ) 5 str. 3 d. nustato įpareigojimą valstybėms – Konvencijos narėms – nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų realizavimą asmens teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Priešingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias, kad pateisintų tinkamą bylos tyrimą, t.y.  procesinių veiksmų atlikimo trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaišto laiko, tokiu atveju yra nukrypstama valstybės įsipareigojimų, vertinant šį faktą Konvencijos plotmėje,  bei suponuoja galimą žmogaus teisių pažeidimą. Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas nurodė, kad šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra iš esmės baigtas, tačiau dėl užimtumo kitose bylose ir teisėjos atostogų procesinis dokumentas dar nepriimtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad procesas šioje byloje buvo ar yra vilkinamas.

Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

 

n u t a r i a :

 

             kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

             Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                                     Linas Žukauskas