Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-20][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-1113-1079-2018].docx
Bylos nr.: 1-1113-1079/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.) (Galioja iki 2019-07-01)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.) (Galioja iki 2019 m. liepos 1 d.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

Baudžiamoji byla Nr.1-1113-1079/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20854-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 14 d.

Joniškis

 

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641straipsnį – 34 MGL bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

T. Š. 2018 m. gegužės 4  d. apie 18.10 val. Joniškio r., Pavirčiuvės k., Liepų g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo K. N. priklausantį lengvąjį automobilį „VW  Sharan“,  valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilės etilo alkoholio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

T. Š., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d., apie 10.00 val., Skilvionų k., Joniškio r., gėrė degtinę kartu su V. Š. ir E. Š.. Apie 18.00 val. nusprendė dar nusipirkti alkoholinių gėrimų, todėl V. Š. paskambino sugyventinės K. N. sūnui ir paprašė juos nuvežti į parduotuvę. Visi susėdo į K. N. automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir E. G. juos nuvežė į Mindaugių k., Joniškio r., esančią parduotuvę. Nusipirkus alkoholio, E. G. kažkas paskambino ir jis išėjo, palikdamas visus jo laukti automobilyje. Belaukiant V. Š. pasakė, kad jam reikia iš draugo pasiimti telefoną, todėl jis girtas sėdo už minėto automobilio vairo ir važiuojant Pavirčiuvės k., Joniškio r., buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Patikrinus blaivumą, alkoholio matavimo prietaisas parodė 1,83 promiles alkoholio, todėl pareigūnai jį sulaikė, o automobilį išgabeno į saugojimo aikštelę. Įvykio metu vairuotojo pažymėjimo neturėjo, kadangi 2018 m. balandžio 12 d. jis neblaivus sukėlė eismo įvykį ir jį prarado. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 98-99; 106).

K. N., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. gegužės 4 d., ryte ji nėjo į darbą, liko namuose, ir, kad nereikėtų vežti sūnaus E. G., sugyventinio V. Š. ir jo brolio T. Š. į darbą, kuris yra Skilvionių k., Joniškio r., paprašė sūnaus E. G. visus nuvežti į darbą jai priklausančiu automobiliu „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį 2017 m. rugpjūčio 3 d. ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išperkamuoju būdu įsigijo ir iki šiol moka įmokas. Už automobilį mokėjo 1600,00 Eur. Šiai dienai ji oficialiai yra automobilio valdytoja, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savininkas. Tą pačią dieną apie 19 val. į namus sugrįžęs sūnus E. G. ir sugyventinis V. Š. pasakė, kad jos automobilį policijos pareigūnai išvežė į saugojimo aikštelę, kadangi neblaivus T. Š. jį vairavo ir buvo sulaikytas pareigūnų. Kiek žino, T. Š. jau yra atimtas vairuotojo pažymėjimas dėl vairavimo neblaiviam ir sukelto eismo įvykio. T. Š. dėl minėto įvykio pretenzijų neturi (b. l. 58-59).

V. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje jis kartu su broliu T. Š. pas bendradarbį E. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Pritrūkus alkoholinių gėrimų, paskambino sugyventinės K. N. sūnui E. G. ir paprašė, kad jis su motinos automobiliu „VW Sharan“, atvažiuotų iš darbo (duomenys neskelbtini) jų paimti ir nuvežtų į Mindaugių kaime esančią parduotuvę. Apie 18.00 val. pastarasis atvažiavo ir juos nuvežė į minėtą parduotuvę. Kadangi tuo metu E. G. draugas paprašė pavairuoti kitą automobilį, jis juos paliko laukti prie parduotuvės, kol grįš. Pamena, kad T. Š. vairuojant ir  jiems važiuojant Pavirčiuvės k., Joniškio r., automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Tik sustabdžius automobilį, T. Š. išlipo ir sėdo ant galinės keleivio sėdynės. T. Š. buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas, jis buvo sulaikytas, o automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę. Kiek žino, T. Š. vairuotojo pažymėjimas yra atimtas po to, kai anksčiau buvo sulaikytas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l.  64-65).

E. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje apie 18.00 val. jam telefonu paskambino mamos K. N. sugyventinis V. Š. ir paprašė, kad jį ir jo brolį T. Š. pavežtų į Mindaugių k., Joniškio r., nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis motinai priklausančiu automobiliu „VW Sharan“ nuvežė T. Š. ir V. Š. į Mindaugių k., Joniškio r. Kadangi reikėjo susitikti su draugu, jis vyrus paliko automobilyje, ketindamas tuoj grįžti ir parvežti juos atgal. Už pusvalandžio jis grįžo atgal prie Mindaugių kaimo parduotuvės ir pastebėjo, kad automobilio su T. Š. ir V. Š. nebėra. Jiems paskambinus telefonu ir sužinojus, kad juos Pavirčiuvės k., Joniškio r., sulaikė policijos pareigūnai, jis nuvyko į nurodytą vietą. Pastebėjo, kad T. Š. jau nebėra, suprato, kad jis girtas vairavo mamos automobilį, todėl buvo sulaikytas pareigūnų. Jis pats nematė kaip T. Š. tą kartą vairavo automobilį, bet po įvykio, kai buvo paleistas iš policijos, T. Š. pasakojo, kad jam reikėjo kažkur nuvažiuoti, todėl sėdo girtas už automobilio vairo ir važiavo, bet buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 70-71).

T. Š. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės Dovilės Rozentelytės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo T. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 19);  

2018 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Pavirčiuvės k., Saugėlaukio sen., Joniškio r., ir automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus kaltinamasis T. Š. (b. l. 20-25);

Valstybės įmonės „Regitra“ automobilio registracijos liudijimu, AB „Lietuvos draudimo“ išduotu tarptautiniu transporto priemonės draudimo liudijimu, techninės apžiūros rezultatų kortele, iš kurių matyti, kad automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja yra K. N. (b. l. 27-29);

2018 m. gegužės 4 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad kaltinamasis T. Š. dėl neblaivumo (1,83 promilės) nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir siųstas į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti (b. l. 30);

2018 m. gegužės 4 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog priverstinai nuvežtas automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugotas aikštelėje, esančioje Šiaulių m., Pramonės g. 2C (b. l. 31); 

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. 18.10 val. T. Š. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 32-34);

2018 m. gegužės 17 d. – 2018 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. T-A 4800-2018(01), kurioje nurodyta, kad T. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilės etilo alkoholio (b. l. 38); 

2017 m. rugpjūčio 3 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis K. N. transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su galimybe įsigyti, nustatyta transporto priemonės vertė 1450 Eur (b. l. 39-44);

VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2018 m. gegužės mėnesio duomenimis automobilio „VW Sharan 1,9 TDI, gamybos metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM buvo 1760 Eur (b. l. 45);

2018 m. gegužės 7 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra UAB  „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja – K. N. (b. l. 46, 47);

2018 m. gegužės 7 d. nutarimu grąžinti daiktus, pakvitavimu ir raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, kol baigsi procesas, iš kurių matyti, kad automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dokumentais grąžintas transporto priemonės valdytojai K. N. (48-53 b. l.).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. Š. 2018 m. gegužės 4 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo T. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. birželio 7 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu, baudą leisti sumokėti per vienerius metus (b. l. 118).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau per vieno mėnesio laikotarpį jis antrą kartą teisiamas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, t. y. per labai trumpą laiką jis du kartus sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį (b. l. 78-79). Nepraėjus nei mėnesiui nuo pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, kuomet 2018 m. balandžio 12 d. kaltinamasis buvo policijos pareigūnų sulaikytas neblaivus (1,79 promilės girtumas), 2018 m. gegužės 4 d. jis pakartotinai sulaikytas vairuojantis automobilį dar girtesnis (2,05 promilės girtumas). Tai neabejotinai parodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti nustatytų draudimų vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Nors 2018 m. gegužės 4 d. veikos padarymo metu jis dar nebuvo nuteistas už ankstesnį nusikaltimą, baudžiamojo proceso pradėjimas bei aplinkybės, kad pirmą kartą 2018 m. balandžio 12 d. neblaivus vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, buvo apgadintas automobilis ir nežymiai sužalotas žmogus, nesulaikė kaltinamojo nuo dar vienos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 89), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 85-88), paskirtos baudos nesumokėtos.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę (du kartus per mažiau nei mėnesį vairavo transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. Š. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas baudos už nesunkų nusikaltimą, minimumas. Teismo nuomone prokurorės prašoma skirti bausmė, jos dydį nustatant artimą minimui, nebūtų tinkama bausmė T. Š. bausmės tikslams pasiekti, nes kaip minėta, kaltinamasis du kartus per mažiau nei mėnesį vairavo transporto priemones, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. Š. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į T. Š. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 4 d. 18.10 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 11.45 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad T. Š. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu T. Š. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmės dalimi.

Kaltinamajam nustatytinas dvylikos mėnesių terminas savanoriškam baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis T. Š. du kartus per neilgą laiką pakartotinai padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi jis, pakartotinai sėsdamas prie vairo būdamas neblaivus, turėjo suvokti galimas tokio savo elgesio pasekmes, todėl, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga, ir sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant T. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo T. Š. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi suteikė už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis K. N.. Kaltinamasis transporto priemonę paėmė be transporto priemonės valdytojos K. N. žinios ir leidimo, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Pagal byloje esančią Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, transporto priemonės vertė 1450,00 Eur. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2018 m. gegužės mėnesio duomenimis automobilio VW Sharan 1.9 TDI , gamybos metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM buvo 1760,00 Eur. Ši suma artima transporto priemonės valdytojos K. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodytai automobilio įsigijimo kainai – 1600,00 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 1600,00 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo T. Š..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimui, privalomojo draudimo sutarties liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems K. N..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam T. Š. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam T. Š. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, T. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu T. Š. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmės dalimi ir paskirti T. Š. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nustatyti T. Š. 12 (dvylikos) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 4 d. 18.10 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 11.45 val., ir laikyti, kad T. Š. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti T. Š. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš T. Š. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Nurodyti T. Š., jog paskirtą baudą – 90 MGL, t. y. 4500 Eur, jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Įspėti T. Š., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti T. Š., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.

Išaiškinti T. Š., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimui, privalomojo draudimo sutarties liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

T. Š. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                          Sigita Rozgaitė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BPK
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 47 str. Bauda
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • 2K-103/2010
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • 2K-514-942/2015
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį