(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal BnP Finance, AB, (buvęs pavadinimas – AB „Bobutės paskola“) ieškinį dėl negrąžinto kredito ir nesumokėto kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. S.,

nustatė:

Ieškovas BnP Finance, AB, prašo priteisti iš atsakovo A. S. 593,95 Eur negrąžintą kreditą, 701,05 Eur nesumokėtą kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), 14,70 Eur kompensacines palūkanas, priskaičiuotas už laiku nesumokėtas keturias kredito grąžinimo įmokas nuo kiekvienos jų mokėjimo termino suėjimo iki kreipimosi į teismą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2015-06-30 sudarytą Vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Nustačius, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; 2015-06-30 atsakovo mokėjimo nurodymą Nr. 68, kuriuo ieškovui pervesdamas 0,01 Eur atsakovas patvirtino Sutarties bendrąsias sąlygas; 2015-06-30 ieškovo mokėjimo nurodymą Nr. 51291, kuriuo atsakovui pervesta 600,00 Eur; palūkanų skaičiavimo lentelę – nustatyta, kad ieškovas pagal Sutartį jos sudarymo dieną suteikė atsakovui 600,00 Eur kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 732,00 Eur kredito mokesčiu (mokėjimo palūkanomis) per trisdešimt šešis mėnesius iki 2018-06-28, kiekvieno mėnesio nurodytą dieną sumokėdamas 37,00 Eur dydžio įmoką, iš viso trisdešimt šešias įmokas 1332,00 Eur sumai. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės, atsakovas vėluodamas sumokėjo tik pirmąją įmoką ir toliau pagal Sutartyje numatytą grafiką įmokų nebemokėjo. Ieškovas 2015-11-04 raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad šis yra pradelsęs sumokėti tris periodines įmokas iš eilės, o atsakovo įsiskolinimas raginimo išsiuntimo metu yra 117,12 Eur. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad jam per keturiolika dienų nesumokėjus nurodytos skolos ieškovas nedelsdamas nutrauks sutartį ir pradės skolos išieškojimą. 2015-11-25 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2015-12-11, jei atsakovas iki nurodyto termino nesumokės 120,90 Eur skolos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė.

2. Dėl bendros vartojimo kredito sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 2.1 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nesumokėjo periodinių kredito grąžinimo įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarties 2.1, 3.1, 3.5.2 ir 5.1 punktų reikalavimus, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį, remdamasis jos 8.4 punktu. CK  6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Sutarties 8.6 punkte, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 593,95 Eur bendrą vartojimo kredito sumą.

3. Dėl kredito mokesčio ir kompensacinių palūkanų. Be 593,95 Eur negrąžinto kredito, ieškovas taip pat reikalauja priteisti 701,05 Eur kredito mokestį (bendrą vartojimo kredito kainą), t. y. iš esmės beveik visą kredito mokestį, priskaičiuotą iki Sutarties specialiojoje dalyje nurodyto kredito grąžinimo termino, kuris, tinkamai vykdant Sutartį, būtų suėjęs 2018-06-28, ir 14,70 Eur kompensacines palūkanas, priskaičiuotas už keturias pradelstas kredito grąžinimo įmokas nuo jų mokėjimo termino suėjimo iki ieškinio parengimo dienos.

Šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys iš viso 732,00 Eur sumą, o metinė palūkanų norma yra 61,9 procento. Sutarties 8.6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties 8.6 punkto formuluotė „privalo sugrąžinti [...] iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas“ yra dviprasmiška, nes neaišku, ar turima omenyje tame pačiame Sutarties punkte minima grąžinimo diena, kurią vartojimo kredito gavėjas iki sueinant Sutarties nutraukimo terminui privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, ar Sutarties specialiosiose sąlygose konkrečiai įvardinta grąžinimo data. Pagal reikalaujamo priteisti kredito mokesčio sumą spręstina, kad ieškovas reikalauja tiek kredito mokesčio, kiek jo būtų gavęs iki 2018-06-28, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Tokia ieškovo pozicija teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. Sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukusiam Sutartį ieškovui reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, visų Sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios ieškovui būtų tekusios, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs visas savo pinigines prievoles, pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, vienašalio Sutarties nutraukimo atveju užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, ieškovas išvengia nuostolių, patirtų dėl vienašalio Sutarties nutraukimo negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Kaip nustatyta CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.2284 straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.

Kaip minėta, CK  6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Priklausančios mokėti palūkanos yra tos, kurių mokėjimo terminai suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o ne tos, kurios būtų buvę sumokėtos per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-32-163/2016). Galiausiai, nei pateikiant ieškinį, nei priimant sprendimą nėra žinoma, kad jis nebus įvykdytas gerokai anksčiau, nei būtų suėjęs kredito grąžinimo terminas. Vien dėl šios aplinkybės negalimas mokėjimo palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos per ateinančius du metus, priteisimas. Kadangi pirmoji kredito grąžinimo įmoka buvo sumokėta, Sutartis vienašališkai nutraukta 2015-12-11, tai ieškovui, atsižvelgiant į mokėjimo grafike pateiktus duomenis, priteistinos iki šio laiko priskaitytos 130,88 Eur mokėjimo palūkanos (kredito mokestis), kurios kartu su kredito grąžinimo įmokomis turėjo būti sumokėtos 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais, taip pat per vienuolika gruodžio mėnesio dienų susidariusios mokėjimo palūkanos (30,64 Eur + 30,31 Eur + 29,96 Eur + 29,60 Eur + 29,22 Eur x 11 / 31).

Ieškovas neskaičiavo kompensacinių palūkanų ilgiau nei būtina pagal VKĮ 19 straipsnio 2 punkto nuostatas, reikalaujamų palūkanų dydis nėra neprotingas lyginant su bendra vartojimo kredito suma, kompensacinės palūkanos absoliučia išraiška sudaro tik smulkią sumą, todėl iš atsakovo priteistinas 14,70 Eur palūkanos, priskaičiuotos už laiku nesumokėtas 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesių kredito grąžinimo įmokas nuo kiekvienos jų mokėjimo termino suėjimo iki kreipimosi į teismą.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, nesumokėtą kredito mokesčio dalį ir priteistas palūkanas.

5. Dėl žyminio mokesčio. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistina 17,00 Eur proporcinio žyminio mokesčio, sumokėto 2015-12-22 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Dėl atstovavimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas nurodo, kad patyrė 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ši suma buvo sumokėta advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ vien tik už ieškinio parengimą. Prie išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia teismas ex officio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, laikytina, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas. Be to, turint omenyje, kad BnP Finance, AB, (buvęs pavadinimas – AB „Bobutės paskola“) paslaugas teikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos reikalavimo teisę įgyvendinantys asmenys tokio pobūdžio ieškinius reiškia nuolat, jie ganėtinai šabloniški ir jų yra tūkstančiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mano, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 30,00 Eur (žiūrėti ir Šiaulių apygardos teismo 2016-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-136-856/2016).

7. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 593,95 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 95 ct) skolą, 130,88 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 88 ct) kredito mokestį, 14,70 Eur (keturiolikos eurų 70 ct) kompensacines palūkanas, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 739,53 Eur (septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 53 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 € (septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas už ieškinio parengimą ieškovui BnP Finance, AB,, juridinio asmens kodas 302447985, Ulonų g. 5, LT-08240 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusio nepriteisto 570,17 Eur kredito mokesčio ir 91,00 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Daiva Domeikienė