Civilinė byla Nr. e2-7448-1050/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02382-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,

sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L.-F. patikslintą ieškinį atsakovui S. F. (S. F.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinė muitinė, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė L. L.-F. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti ieškovės L. L.-F. ir atsakovo S. F. santuoką dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – „L.“, atsakovui palikti jo turimą pavardę – „F.“; 3) nepilnamečių vaikų D. F. ir S. F. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 350,00 Eur išlaikymą kiekvienam, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 6) nustatyti, kad prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Vilniaus teritorinei muitinei ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra asmeninės atsakovo prievolės; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, b. l. 73-78).

Ieškovė L. L.-F. nurodė, kad su atsakovu S. F. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu šalims gimė vaikai D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. F., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalims gyvenant šeimoje išryškėjo jų charakterių skirtumai, išsiskyrė požiūris į gyvenimą, šeimą, sutuoktinių pareigas, atsakovas provokuodavo konfliktus. Todėl ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš šeimos namų ir šalys gyvena atskirai. Ieškovės teigimu, šeima yra faktiškai iširusi, šalys bendro ūkio nebeveda, nesitiki vėl pradėti gyventi kartu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, be to, atsižvelgdama į vaikų poreikius, prašo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. su atsakovu sudarė ikivedybinę sutartį, todėl santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto šalys neįgijo. Ieškovės teigimu, ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, o atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams VMI, Vilniaus teritorinei muitinei, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriuos ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nurodė, kad išlaikymas iš atsakovo ieškovei nepriteistinas.

Atsakovas S. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, jis su ieškove kartu gyveno nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, šalių santykiai buvo puikūs. Todėl atsakovas nesuprato, kodėl 2018 m. gruodžio mėnesį ieškovė išsikraustė iš šeimos namų. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovė gyvena su kitu vyru, todėl šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau mano, kad turėtų būti nustatyta kitokia, negu prašo ieškovė, bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, kad vaikams galėtų teikti 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovui po santuokos nutraukimo išlaikymas iš ieškovės nepriteistinas (el. b. t. 1, b. l. 101-107).

Tretieji asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, VMI, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškovės siųstais pranešimais buvo informuoti apie santuokos nutraukimo bylą, apie bylą kreditoriams taip pat pranešta teismo pranešimu (el. b. t. 1, b. l. 79-81, 85). Vilniaus teritorinė muitinė ir VMI pateikė atsiliepimus, kuriuose ieškiniui neprieštaravo ir prašė bylą nagrinėti kreditoriams nedalyvaujant (el. b. t. 1, b. l. 89-90, 112, 175).

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaikų interesus, o iš atsakovo vaikams turėtų būti priteistas išlaikymas. Tarnybos nuomone, nustatant atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ji turėtų būti konkretesnė, numatant konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos išvengti galimų šalių konfliktų ateityje (el. b. t. 1, b. l. 119-120). 

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 8 d. buvo gauta šalių 2019 m. gegužės 7 d. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartyje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, prievolių kreditoriams vykdymo būdo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalys taip pat pateikė teismui prašymą civilinę bylą 2019 m. gegužės 9 d. vyksiančiame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti šalims nedalyvaujant. Nurodė, kad abi šalys pripažįsta, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat, kadangi šalys yra darbingos, joms viena kitos išlaikymas nereikalingas, o po santuokos nutraukimo ieškovei turėtų būti palikta pavardė – „L.“, atsakovui – „F.“ (el. b. t. 2, b. l. 16-22).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje šalys, tretieji asmenys ir institucija, teikianti išvadą byloje, nedalyvavo. Teismas nutarė šalių pateiktos taikos sutarties dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, prievolių kreditoriams vykdymo būdo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patvirtinimo klausimą išspręsti po parengiamojo teismo posėdžio. Atsižvelgęs į tai, kad šalys pateikė prašymą bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo nagrinėti joms nedalyvaujant, bei tai, kad tretiesiems asmenims šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį buvo tinkamai įteikti, be to, teisme gauti Vilniaus teritorinės muitinės, VMI ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant (el. b. t. 1, b. l. 112, 175, el. b. t. 2, b. l. 15), teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir civilinę bylą, dalyje dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo, išnagrinėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo pateiktą 2019 m. gegužės 7 d. taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą, dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, prievolių kreditoriams vykdymo būdo, nutraukė (el. b. t. 2, b. l. 23-27). Nurodyta teismo nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir 2019 m. gegužės 20 d. įsiteisėjo.

Ieškinys tenkintinas visiškai. 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atsakovui pripažinus ieškinį visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas pripažįsta, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant ginčo dėl sutuoktinių pavardžių ir tarpusavio išlaikymo, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti CPK 268 straipsnio 5 dalį ir surašyti sutrumpintus motyvus.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo originalo nustatyta, kad ieškovės L. L.-F. ir atsakovo S. F. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 7).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant nurodytam, laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutuoktinių pareigų tinkamai nevykdė, abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp L. L.-F. ir S. F. nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, klausimus (CPK 385 str. 1 d.). Bylos duomenimis, šalys turi nepilnamečius vaikus S. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 8-9). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, šie klausimai nespręstini.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 str. 1 d.). Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, byloje esančia šalių 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta ikivedybine sutartimi, ieškovė ir atsakovas neturi turto, kuris jiems priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (el. b. t. 1, b. l. 21-19-22).

Iš byloje esančio Antstolių informacinės sistemos registro išrašo nustatyta, kad atsakovas S. F. turi kreditorinių įsipareigojimų VMI (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinei muitinei (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 40-67). Atsižvelgiant į tai, kad prievolių nurodytiems kreditoriams vykdymo klausimus po santuokos nutraukimo šalys išsprendė 2019 m. gegužės 9 d. teismo patvirtintoje taikos sutartyje, prievolių vykdymo kreditoriams klausimas nespręstinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys pripažino, jog yra darbingos ir vienam kito išlaikymas nėra reikalingas, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo šalių prašymu atsakovui S. F. paliktina pavardė – „F.“, ieškovei L. L.-F. grąžintina ikisantuokinė pavardė – „L.“.        

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo 2019 m. gegužės 9 d. patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad kiekviena šalis visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (teismo, teisinės pagalbos išlaidas ir pan.) padengia savo lėšomis (taikos sutarties 18 punktas). Taigi, kadangi ieškovė neprašo teismo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nesprendžia klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK nuostatomis, teismas turi teisę, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nukrypti nuo CPK taisyklių, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (CPK 96 str. 5 d.). Teismas, atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį, tai, kad byloje ginčo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių nebėra, nes šalys susitarė ir pripažino, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinęs tai, kad dėl įstatyminio reglamentavimo šalys negali nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sprendžia, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškinį visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. L.-F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. F. (S. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. L.-F. grąžinti ikisantuokinę pavardę – „L.“, atsakovui S. F. (S. F.) palikti pavardę – „F.“.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Lina Greičiūtė-Petrauskienė