Byla Nr. T-1320-946/2019 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12111-2018-0

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                          2.5.14.1; 2.1.10.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 1 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. P. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. gegužės 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-107 nutarta taikyti nuteistajam L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 75 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – laikėsi nustatytos tvarkos, dirbo valgykloje, aktyviai dalyvauja būrio ir įstaigos organizuojamuose renginiuose, viktorinose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

L. P. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 1 m. 6 mėn. 10 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teistas:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį 6 mėn. laisvės apribojimo.

Anksčiau teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 3 dalį 10 MGL bauda;

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį 5 mėn. viešųjų darbų.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 30 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis L. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, L. P. nustatoma vidutinė – 75 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju L. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis toliau darė nusikaltimus, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu sąmoningai nevykdė probacijos sąlygų, darė teismo įpareigojimų ir draudimų pažeidimus, dėl ko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą L. P., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies, kaltės jausmas negilus, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, minimizuoti savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar ją pripažįstantis tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistasis, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis, taip pat gali pasiduoti psichologiškai tvirtesnių asmenų įtakai; supranta, kad nuolatos suvartoja alkoholio daugiau, nei reikėtų, tačiau iš esmės yra savimi patenkintas bei šiuo metu nenumato, ką reiktų savyje pakeisti, motyvacija atsisakyti alkoholio apysilpnė, nepastovi; kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo; situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tą daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; ne visas socialines situacijas vertina tinkamai, yra pernelyg susikoncentravęs į save, jam trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu; suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 75 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, per bausmės atlikimo laiką sumažėjęs tik 1 svertiniu balu, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 75 balų sudaro net 32 balus kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys: nusikalsdavo spontaniškai, problemų sprendimams pasirinkdavo netinkamas strategija, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir sėkmės tikimybe ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis L. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 91-107 taikyti nuteistajam L. P. paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 91-107 taikyti nuteistajam L. P. paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                  Arūnas Purvainis