Baudžiamoji byla Nr. 1-1591-271/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14946-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 26 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1591-271/2019 medžiaga, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

N  U  S T A T Ė:

V. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2019-04-12 apie 17.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,62 promilių girtumo laipsnis), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su buvusia sutuoktine O. S. metu, sugriebęs pastarąją už abiejų rankų trenkė ją į sieną, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo V. S. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios O. S. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. S. įtariamojo apklausos metu parodė, kad bendrai apie 14 metų gyvena kartu su O. S.. Nors (duomenys neskelbtini) m. oficialiai jiedu išsiskyrė, bet vis tiek gyvena kartu kaip vyras ir žmona. Šiuo metu gyvena nuomojamame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su O. augina mažametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2019-04-12 nuo 10.00 val., būdamas svečiuose pas draugą, vartojo alkoholinius gėrimus - išgėrė apie 3 litrus alaus. Tada apie 15.00 val. grįžo namo, anksčiau minėtu adresu, kur tuo metu namuose nieko nebuvo. Apie 16.00 val. namo grįžo O. (kuri buvo blaivi) su sūnumi A.. Kas įvyko toliau, dėl girtumo neprisimena. Prisimena tik, kad O. buvo paėmęs už rankų. Todėl neatmeta galimybės, kad paėmęs O. už rankų galėjo ją trenkti į sieną. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes neprisimena. Jeigu taip įvyko, kad sukėlė fizinį skausmą O., labai gailisi, nori jos atsiprašyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). 

Nukentėjusioji O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-12, apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) bute, tarp jos ir buvusio vyro V. S. įvyko konfliktas, kurio metu jis sugriebė ją už abiejų rankų bei galva trenkė ją į kambario sieną, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Viskas įvyko vaiko akivaizdoje. Vaikas – A. S. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9).

Iš policijos informacinės sistemos Polis ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2019-04-12 17:36 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėją namuose konflikto metu V. S. ją tampė už rankos ir galva trenkė į sieną, dėl ko pajuto fizinį skausmą, smurtą matė nepilnametis  (b.l. 6).

Alkotesteriu V. S. 2019-04-12 18:38 val. nustatytas 1,62 promilių girtumas (b.l. 33).

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. S. savo buvusios sutuoktinės O. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sugriebęs pastarąją už abiejų rankų trenkė ją į sieną, dėl ko nukentėjusioji galva trenkėsi į sieną ir patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų  neteisėtų veiksmų padarymo, nurodydamas, kad būdamas neblaivus ir supykęs ant sugyventinės¸ tarpusavio konflikto metu galimai atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai apie prieš ją pavartoto smurto pobūdį buvo nuoseklūs. Tokius pačius kaltinamojo veiksmus  nukentėjusioji nuosekliai nurodė tiek BPC operatoriams po patirto smurto kviesdama policijos pareigūnus, tiek pareiškime, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi nukentėjusioji į teismo medicinos specialistą nesikreipė, jos sužalojimų mastas nustatinėjamas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Teismui nėra abejonių, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo tarp jų kilusiu barniu, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto  sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – buvusią sutuoktinę. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog jie gyvena kartu, turi vaiką, veda bendrą ūkį.  Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. V. S. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis  V. S. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi, tik prašė sumažinti bausmę (b.l. 44). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Dėl neturtinės žalos reikalavimų nepareikšta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

V. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos.  Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

V. S. neteistas, tačiau 2015 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje, jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b.l. 35).  Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (pažeidimus) (b.l. 36-40). Dirba. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismo vertinimu V. S. skirtina mažesnė laisvės apribojimo bausmė, nei prašo prokurorė, t.y.  artima įstatymų leidėjo numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, tačiau jo neviršijanti. Atsižvelgiant į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina  baudžiamojo poveikio priemonė  - įpareigojimas  dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

LR BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

NUSPRENDĖ :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1)       bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

2)       bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio,

3)       bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-04-12 18.35 val. iki 2019-04-13 16.01 val. (vieną parą), parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

LR BK 67 straipsnio 3 dalies, 72(2) straipsnio pagrindu V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomąją priemonę V. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                           Pavel  Borkovski