Civilinė byla Nr. e2A-434-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.3.10.2 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ir atsakovės akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, susirgus profesine liga, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – atsakovė, bendrovė) dėl turtinės ir neturtinės žalos, susirgus profesine liga, atlyginimo. Ieškinio reikalavimus ieškovė galutinai suformulavo 2024 m. balandžio 2 d. pareiškimu ir prašo iš atsakovės priteisti: 1) 27 841 Eur turtinę žalą;  2) dėl netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki  2024 m. kovo 31 d. negautas pajamas – 18 985,77 Eur, o nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2030 m. gegužės 1 d. – kas mėnesį mokamą 218,22 Eur išmoką, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Ieškovė nurodė, kad 32 metus dirbo atsakovės „Pieno žvaigždės“ filiale „Panevėžio pienas“ kenksmingomis sąlygomis: iš pradžių – valgomųjų ledų gamintoja, vaflininke, mašiniste, o nuo 1990 metų – taros plovėja. Ieškovės teigimu, visą darbo laiką ji buvo veikiama profesinės rizikos veiksnių: darbo pozos, pasikartojančių judesių, kenksmingų cheminių medžiagų, stipriai dirginančių ploviklių. Kiekvieną dieną ji turėjo sukrauti dideles krūvas šlapių padėklų, kenksmingomis medžiagomis išplauti įvairią tarą, darbas buvo sunkus, pasikartojančių judesių, reikėjo dirbti drėgmėje ir kvėpuoti kenksmingų cheminių medžiagų garais. Dėl sunkių padėklų kilojimo, kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų naudojimo darbe be veido apsaugos priemonių ieškovei buvo pažeistas stuburas, peties sąnarys, ji prarado dantis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – LSMUL) Kauno klinikų 2017 m. lapkričio 14 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas) ieškovei buvo nustatyta profesinė liga. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – CDMEK) 2019 m. vasario 28 d. surašė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovei diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (TLK kodai (duomenys neskelbtini)) yra sukelti dirbant kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje. Dėl to ieškovei 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu buvo nustatyta dar viena profesinė liga. Ieškovė, susirgusi profesine liga, neteko darbingumo, prarado darbą ir nebegavo pajamų, nes dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti. Pagal ieškovės skaičiavimus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ji negavo 18 985,77 Eur pajamų, o nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki tol, kol ieškovei bus pradėta mokėti senatvės pensija, t. y. iki 2030 m. gegužės 1 d., jai kas mėnesį būti priteista po 218 Eur negautų pajamų. Kadangi dėl darbe naudotų kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų ieškovė neteko dantų, jai yra būtina medicininė pagalba. Ieškovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) Aukštaitijos implantologijos kliniką su prašymu sutvarkyti dantis. Šiai klinikai 2016 m. birželio 10 d. už paslaugas, apžiūrą ir laikinas elastines plokšteles sumokėjo 978 Eur. Kadangi praradusi dantis ieškovė negali normaliai maitintis, o nešioti plokštelių negali dėl to, kad nuo jų burnos ertmėje atsiranda žaizdos, klinikoje 2019 m. liepos 5 d. buvo parengtas ieškovės gydymo planas, kuriame numatytų būtinų medicininių procedūrų ir gydymo kaina – 22 725 Eur. Ieškovė yra įrašyta į eilę kompensacijai už dantų protezavimą gauti, tačiau kompensacija bus skirta tik po numatyto gydymo, pasak ieškovės, kompensacijos dydis – 670,39 Eur.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovės, t. y. darbdavės, kaltės ji priversta vaikščioti į ligonines, gydytojų komisijas, ieškoti tinkamų specialistų ligai diagnozuoti ir gydyti. Ieškovės sveikata yra suluošinta, ji nebegali dirbti bet kokio darbo. Dėl to, kad būdama darbingo amžiaus nebegali dirbti, ieškovė patiria stresą, jaučiasi pažeminta. Jai padarytą neturtinę žalą ieškovė įvertino 15 000 Eur: per vienerius metus patirtiną neturtinę žalą vertina 1 500 Eur, kadangi iki pensinio amžiaus (65 metų) ji nebegalės dirbti dešimt metų, tai bendra neturtinės žalos suma sudaro jos prašomą priteisti sumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 27 170,61 Eur turtinei ir 4 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, 64 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; valstybei iš atsakovės priteisė 611 Eur žyminio mokesčio.

5.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė nuo 1984 metų 32 metus dirbo atsakovės bendrovėje valgomųjų ledų gamintoja, vaflininke, mašiniste plovėja, o nuo 1990 m. lapkričio 19 d. buvo perkelta dirbti taros plovėja ir ja dirbo iki darbo santykių su atsakove pabaigos, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d. LSMUL Kauno klinikų 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei nustatytos profesinės ligos, kurios specialių žinių turinčių darbo medicinos gydytojų pripažintos priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės atliktomis darbo funkcijomis. Dėl 2017 m. lapkričio 14 d. aktu konstatuotų profesinių ligų ieškovei nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis; atlikus pakartotinį darbingumo lygio įvertinimą, nuo 2021 m. balandžio 9 d. neterminuotai nustatytas 65 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas – 35 proc.

6.       CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ nurodyta, kad ieškovei diagnozuota dantų patologija yra profesinės kilmės. Dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. aktu nustatytos profesinės ligos ieškovei nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. neterminuotai nustatytas 10 proc. netektas darbingumas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės darbingumui įtakos turėjo ir su profesinėmis ligomis nesusijusios ligos: pagal 2017 m. birželio 26 d. darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini) ieškovei dėl su profesine liga nesusijusių bendrų susirgimų nustatytas 50 proc. netektas darbingumas; pagal 2021 m. spalio 8 d. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei dėl su profesine liga nesusijusių susirgimų nustatytas 55 proc. netektas darbingumas nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2030 m. balandžio 30 d., t. y. iki senatvės pensijos. Ieškovei 2017 metais buvo mokama netekto darbingumo pensija, o nuo 2018 metų mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Teismas nustatė, kad  ieškovė iki jos darbo santykių su atsakove pabaigos buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialiniu draudimu.

7.       Teismas, vadovaudamasis nagrinėjamoje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi, pažymėjo, kad atsakovei tenka pareiga paneigti specialių institucijų profesinės ligos patvirtinimo aktuose nustatytas aplinkybes.

8.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė buvo atsakovės instruktuojama darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, apmokoma, ieškovės darbo vietos profesinė rizika 2013 m. gegužės 7 d. įvertinta kaip priimtina. Kartu teismas nustatė ir tai, kad 2014 metais patvirtintoje Saugos ir sveikatos instrukcijoje taros plovėjoms nebuvo numatytos veido apsaugos priemonės, tik apsauginiai akiniai, nors 2015 metais patvirtintoje Darbininkams, dirbantiems su cheminėmis plovimo, dezinfekavimo medžiagomis, saugos ir sveikatos instrukcijoje kaip rizikos veiksnys nurodytas naudojamų cheminių medžiagų toksiškumas, patekus į kvėpavimo takus, burną, akis. Atsakovės bendrovėje naudojamos cheminės medžiagos Kiilto Clean Oy 2016 metų saugos lape nurodyta dirbant naudoti apsauginį veido skydelį. Išanalizavęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad ieškovės apsaugos priemonių kortelėje nėra duomenų, jog ieškovei buvo duodama apsauginė veido kaukė ar respiratorius, taip pat pažymėjo, kad teisme apklausta liudytoja patvirtino, jog apsaugines veido kaukes atsakovė pradėjo duoti darbuotojams tik paskutiniais jos darbo metais (2021 metais).

9.       Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus dėl pasiūlymų ieškovei dirbti kitą darbą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl kito darbo pasiūlymų nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė ėmėsi adekvačių priemonių, leidžiančių išvengti žalos ieškovės sveikatai ar žalą sumažinti. Teismas taip pat įvertino, kad šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti pačios ieškovės kaltę dėl žalos jos sveikatai atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai dėl drausminių nuobaudų ieškovei taikymo nepatvirtina, jog nustatyti darbo drausmės pažeidimai galėjo turėti įtakos ieškovės darbo ir sveikatos saugumui.

10.       Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, jog atsakovės į bylą pateikti naudotų cheminių medžiagų saugos duomenų lapai ir cheminių medžiagų gamintojų atsakymai savaime nėra pakankami įrodymai atsakovės neteisėtiems veiksmams, preziumuojamiems atitinkamais profesinės ligos patvirtinimo aktais, paneigti. Įvertinęs byloje atliktos teismo ekspertizės 2022 m. lapkričio 26 d. akte pateiktas išvadas, teismas nusprendė, kad teismo ekspertizės išvados nėra tinkamai pagrįstos ir nėra pakankamos paneigti 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu nustatytas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuomonė dėl nagrinėjamam ginčui aktualių ieškovės darbe naudotų cheminių medžiagų, ploviklių poveikio žmogaus sveikatai taip pat nepaneigia CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvadoje ir 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akte padarytų išvadų dėl ieškovės profesinės ligos patvirtinimo.

11.       Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai nevykdė įstatymuose imperatyviai jai įtvirtintos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, netinkamai organizuotas darbas ir netinkama darbo aplinka sukėlė ieškovei profesines ligas, todėl yra nustatytos būtinos sąlygos atsakovės atsakomybei dėl ieškovės sveikatai padarytos žalos kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.283 straipsniai).    

12.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 18 985,77 Eur negautų pajamų, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl ieškovei nustatytų profesinių ligų bei nedarbingumo lygio, nustatė, kad dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos ieškovei nuo 2020 m. kovo 16 d. ieškovei nustatytas 30 proc. netektas darbingumas, o nuo 2021 m. balandžio 9 d. neterminuotai – 35 proc. netektas darbingumas. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodymais nepagrindė reikalavimo priteisti 4 066,23 Eur (jos vidutinio darbo užmokesčio ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų skirtumą, taip pat nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. jai dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos buvo nustatytas netektas darbingumas, todėl reikalavimą dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. netekto darbingumo negautas pajamas atmetė kaip neįrodytą.

13.       Teismas pripažino, kad byloje įrodyta, jog dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. neterminuotai neteko 10 proc. darbingumo, todėl, apskaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo 15 d. negautas ieškovės pajamas, turi būti vadovaujamasi ieškovei nustatytu 10 proc. netekto darbingumo lygiu; nuo 2020 m. kovo 16 d. esant nustatytam ieškovės netekto dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos darbingumo lygiui iki 2021 m. balandžio 8 d. 30 proc., apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas iki 2021 m. balandžio 8 d., vadovaujamasi 40 proc. netekto darbingumo lygiu, o apskaičiuojant ieškovės netektas pajamas nuo 2021 m. balandžio 9 d., – 45 proc. netekto darbingumo lygiu.

14.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė, dirbdama atsakovės bendrovėje, realiai gavo pajamas šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio, ir atsižvelgęs į tai, jog laikotarpis, už kurį prašomos priteisti negautas pajamos iki bylos išnagrinėjimo, buvo pakankamai ilgas, jo metu MMA buvo didinamas, padarė išvadą, kad, nustatant ieškovės faktiškai negautas pajamas, turi būti vadovaujamasi atitinkamu laikotarpiu šalyje nustatyta MMA, atskaičius mokesčius. Teismas pažymėjo, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju negautos pajamos suprantamos kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška. Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas apskaičiavo ieškovės prarastą darbo pajamų dalį ir iš gautos sumos atėmė ieškovės ginčui aktualiu laikotarpiu gautas socialinio draudimo išmokas. Teismas, palyginęs atskirais laikotarpiais ieškovės gautinas ir negautas pajamas su ieškovės gautomis pajamomis (socialinio draudimo išmokomis), konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d. ieškovės gautos pajamos (socialinio draudimo išmokos) padengė žalą.

15.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti pajamas, kurių ji negaus ateityje iki senatvės pensijos amžiaus (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2030 m. gegužės 1 d.), teismas, įvertinęs tai, kaip apskaičiuojamos dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos, ir tai, jog pripažinta, kad ieškovės laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d. gautos pajamos (socialinio draudimo išmokos) padengė ieškovės negautas darbo pajamas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis dėl ateityje negautinų pajamų.

16.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 978 Eur turtinės žalos, ieškovės grindžiamos išlaidomis, patirtomis 2016 m. birželio 10 d. užsisakant ir įsigyjant dantų elastines plokšteles, atlyginimo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, patenkino šį reikalavimą, remdamasis tuo, kad nors ieškovė nepateikė visos sumos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, byloje esantis gydymo planas ir plokštelių kainos apskaičiavimas, kiti medicinos dokumentai, patvirtinantys ieškovei pagamintų plokštelių nešiojimą, ieškovės paaiškinimai, jog gydytojo nurodytą sumą ji sumokėjo, neleidžia abejoti, kad ieškovės gydymas privačioje klinikoje liko neapmokėtas.

17.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 26 863 Eur būsimas dantų protezavimo išlaidas, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad tam, jog ieškovei būtų atkurta kramtymo funkcija, prarasta netekus dantų, kurių praradimas, kaip nustatyta 2019 m. vasario 28 d. išvadoje dėl profesinės ligos pagrįstumo ir 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akte, yra sukeltas agresyvių cheminių medžiagų ieškovei dirbant atsakovės bendrovėje, jai reikalingas gydymas atstatant dantis implantais. Iš ieškovės prašomos priteisti 26 863 Eur sumos atėmęs ieškovei pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. spalio 20 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. kovo 15 d. informaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto priklausančią 670,39 Eur sumą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 26 192,61 Eur būsimoms dantų protezavimo išlaidoms atlyginti.

18.       Spręsdamas dėl ieškovės prašomo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad, vertinant ieškovės argumentus, kuriais ji grindžia neturtinės žalos dydį, aktualu yra ir tai, jog kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl profesinės ligos ji neteko 45 proc. darbingumo, nebegali dirbti, patiria stresą, yra susijusios ne tik su atsakovės kalte dėl ieškovės susirgimo profesinėmis ligomis, bet ir su ieškovės netektu 55 proc. darbingumu dėl ligų ir būklių, kurios nėra susijusios su profesine liga ir dėl kurių atsakovė nėra atsakinga. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei priteistinas ne didesnis, negu panašiose išnagrinėtose bylose kasacinio teismo paprastai priteisiamas, neturtinės žalos atlyginimo vidutinis dydis. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismų praktiką panašiose bylose, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 4 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19.       Teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė patyrė 3 600 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 9,92 Eur už išrašą iš medicinos dokumentų; atsakovė patyrė 11 267,3 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 558,80 Eur išlaidų už teismo ekspertizę.

20.       Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 9,92 Eur išlaidų už išrašą iš medicininių dokumentų, nurodęs, kad šių išlaidų ieškovė nepagrindė. Teismas netenkino atsakovės prašymo atlyginti teismo ekspertizės išlaidas, remdamasis tuo, kad ekspertizės aktas nepripažintas pagrįstu. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atsižvelgęs į tai, kad kita šalis patyrė tris kartus mažesnes išlaidas už teisinę pagalbą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pagrįsta pripažino 10 000 Eur atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų sumą. Atsižvelgęs į bylos baigtį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 664 Eur jos patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovės – 2 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atlikęs šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 64 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Ieškovė L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta jos ieškinio reikalavimų dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus patenkinti visa apimtimi, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės negautas pajamas. Teismas nepagrįstai įtraukė nedarbingumo procentus, nes byloje nėra ginčo dėl nedarbingumo procento. Pagal CK 6.283 straipsnį teismas turėjo skaičiuoti gautas ir negautas pajamas, o ne nedarbingumo procentus. Ieškovės atlyginimas atsakovės bendrovėje buvo 18,38 Eur didesnis nei valstybės nustatyta MMA. Ieškovės laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. gautų ir negautų pajamų skirtumas yra 18 985,77 Eur.

21.2.       Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų iki 2030 m. gegužės 1 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. (87 mėn.) ieškovės gautų pajamų suma – 43 489,45 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį po 499,88 Eur. Ieškovė per 87 mėn. turėjo gauti 62 475,22 Eur, t. y. po 718,10 Eur kas mėnesį. Tai reiškia, kad ieškovė vidutiniškai negaus po 218,22 Eur per mėnesį. Šias pajamas, kurių ieškovė negaus iki pensinio amžiaus, privalo padengti atsakovė.

21.3.       Ieškovės prašomą priteisti 15 000 Eur neturinės žalos atlyginimą teismas nepagrįstai sumažino ir priteisė tik 4 900 Eur. Dėl susirgimo profesine liga ieškovė ne tik negalės dirbti, bet ir normaliai gyventi, nes patiria didelių skausmų. Be to, ieškovės prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos suma atsakovei yra nereikšminga, nes atsakovė yra bendrovė, generuojanti milijoninius pelnus. Neturtinė žala turi būti proporcinga ir atsakovės turtinei padėčiai.

21.4.       Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo procesas truko ketverius metus, bylinėjimasis užtruko dėl atsakovės kaltės, jai reiškiant nepagrįstus prašymus. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisyklių. Be to, atsakovės atstovas prašė priteisti išlaidas ir už prašymą, kuriuo prašė atidėti teismo posėdį.

22.       Atsakovės AB „Pieno žvaigždės“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo atlikto negautų pajamų skaičiavimo yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai. Pagal atsakovės atsiliepime pateiktą skaičiavimą teismo sprendime esančios aritmetinės neatitiktys neturi reikšmės galutiniam rezultatui. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad „Sodros“ ieškovei išmokėtos išmokos visiškai padengia atsiradusią žalą. Atitinkamai „Sodros“ mokėtinos išmokos visiškai padengia galimą žalą ateityje, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis.

22.2.       Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., nes už ieškovės netektą darbingumą, kuris nėra susijęs su ieškovei nustatytomis profesinėmis ligomis, ir dėl to ieškovės patirtus praradimus atsakovė neatsako.

22.3.       Teismas pagrįstai nusprendė, kad nustatant ieškovės faktiškai negautas pajamas turi būti vadovaujamasi atitinkamu laikotarpiu šalyje nustatyta MMA, atskaičius mokesčius.

22.4.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nekonkretūs. Argumentai dėl atsakovės kaltės užtrukusio teismo proceso yra nepagrįsti. Administracinė byla neturi įtakos nagrinėjamai civilinei bylai.

22.5.       Ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti.

23.       Atsakovė AB „Pieno žvaigždės“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas turtinės žalos atlyginimas, pakeisti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Teismas nepagrįstai vadovavosi tik CDMEK hipotetine išvada, pagal kurią darbas kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, ir remdamasis tik šia išvada nustatė atsakovės kaltę. Nagrinėjamoje byloje atliktos teismo ekspertizės 2022 m. lapkričio 26 d. akte padaryta išvada, kad nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog ieškovės darbo funkcijoms atlikti naudotos cheminės medžiagos (naudojant jas pagal paskirtį) kontaktavo su burnos gleivine ar kitaip ją galėjo paveikti ir tai galėjo būti profesinio (duomenys neskelbtini) susirgimo priežastis. Tai iš esmės reiškia, kad CDMEK išvadoje nurodyta hipotetinė tikėtina (duomenys neskelbtini) priežastis yra paneigta be papildomų ekspertizių. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad gydytojai ir teismo medicinos ekspertai, ištyrę ieškovės sveikatos sutrikimus, susijusius su dantų netekimu, įvertinę jos darbo sąlygas bei nurodytą dantų netekimo priežastį – darbą su cheminėmis medžiagomis, nenustatė pagrindo pripažinti, jog dantų netekimas yra tiesioginė plovimo medžiagų darbo veikloje naudojimo pasekmė. Tokį vertinimą papildomai sustiprina ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodyta, kad cheminių medžiagų gamintojams nėra žinoma atvejų, jog šios cheminės medžiagos galėjo sukelti ligų, panašių į periodontitą ar bedantės alveolinės ataugos atrofiją. Net ir CDMEK išvadoje, kuria remiasi ieškovė, yra nurodyta, kad darbas kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje gali turėti įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, tačiau nekonstatuota, jog šios ligos vienintelė priežastis yra ieškovės darbas su cheminėmis medžiagomis atsakovės bendrovėje.

23.2.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neva atsisakė, jog byloje būtų paskirta kompleksinė teismo ekspertizė tam, jog būtų nuginčytas 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytas ieškovės darbo metu naudotų cheminių ploviklių poveikis ieškovės sveikatai. Bylos medžiaga patvirtina priešingai – atsakovė dėjo pastangas, kad tokia teismo ekspertizė būtų paskirta. Dėl nurodyto pobūdžio ekspertizės atlikimo atsakovė kreipėsi tiek į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, tiek į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, tačiau gavo atsakymus, kad šios įstaigos negali atlikti tokios ekspertizės. Atsakovė taip pat kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą su prašymu pateikti nuomonę dėl cheminių medžiagų įtakos periodontito ligos sukėlimui ir progresavimui, bedantės alveolinės ataugos atrofijos atsiradimui, atsižvelgiant į naudotų ploviklių chemines sudedamąsias dalis, jų naudojimą darbo procese bei pateikė į bylą atsakymą.

23.3.       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės neva patirtas 978 Eur dantų elastinių plokštelių išlaidas. Šios išlaidos patirtos prieš keturis metus iki 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akto, kuriuo ieškovei nustatytas profesinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), sukeltas agresyvių medžiagų. Be to, byloje nėra įrodymų apie nurodytos sumos sumokėjimą, t. y. patvirtinančių, kad ši žala realiai patirta.

23.4.       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neva būsimas 26 192,61 Eur dantų gydymo išlaidas. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, be to, iš esmės pakeitė ankstesnį teismo sprendimą, nors naujų aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimo pagrindu, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Pagal teisės aktų nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, priimant sprendimą priteisti nukentėjusiam asmeniui būsimų išlaidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, turi būti įvertinta, ar yra tam įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai, visų pirma, turi būti nustatytas šių išlaidų būtinumas ir realumas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dantų atkūrimo procedūra ieškovei nėra ir nebuvo prioritetinė, nes ieškovė jau 2016 metais galbūt yra įsigijusi dantų plokštelę, o ieškinį teismui pateikė tik 2020 metais. Be to, teismas, nagrinėjęs ginčą pirmą kartą, nurodė, kad „gydymo plano, kurio suma siekia daugiau nei 25 tūkst. Eur, pateikimas iš vienos paslaugas teikiančios bendrovės, savaime nepatvirtina, kad tokios piniginės išlaidos bus patiriamos bei neabejotinai panaudotos būtent dantų implantavimui, o taip pat kad dantų implantavimas yra vienintelis ieškovei tinkamas būdas ir nėra jokių kitų alternatyvų“. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nepateikta naujų duomenų, kurie patvirtintų gydymo plano realumą. Dėl to darytina išvada, kad teismas nepagrįstai pakeitė sprendimą dėl gydymo plano realumo, reikalaujant pagrįsti būsimas išlaidas. 

24.       Ieškovė L. K. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas iš esmės teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, išsamiai argumentavo sprendimą.

24.2.       Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl žalos atlyginimo, tik neteisingai apskaičiavo žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27.       Nagrinėjamoje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepatenkintas jos reikalavimas priteisti negautas darbo pajamas, priteistas mažesnis, nei prašo ieškovė, neturtinės žalos atlyginimas ir šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis, ir ginčija teismo išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, remiasi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama darbdavio atsakomybė darbuotojo susirgimo profesine lyga atveju, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei bylinėjimo išlaidų paskirstymą.

Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių ir bylos procesinės eigos

28.       Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovė nuo 1984 metų 32 metus dirbo atsakovės „Pieno žvaigždės“ filiale „Panevėžio pienas“: iš pradžių – valgomųjų ledų gamintoja, vaflininke, mašiniste, o nuo 1990 m. lapkričio 19 d. iki darbo santykių su atsakove pasibaigimo 2016 m. gruodžio 27 d.  – taros plovėja. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė visą darbo pas atsakovę laikotarpį buvo apdrausta socialiniu draudimu.

29.       LSMU Kauno klinikų 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas) ieškovei nustatytos profesinės ligos: profesinis (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos; profesinė (duomenys neskelbtini), sukelta krovinių kėlimo ir nešimo; profesinė (duomenys neskelbtini), sukelta triukšmo (2020 m. gegužės 6 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedas).

30.       Iš NDNT 2017 m. birželio 26 d. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (5 t., b. l. 173).

31.       CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvadoje dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovei diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės atliktomis darbo funkcijomis, sukelti dirbant kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje, yra profesinės kilmės. Išvadoje pažymėta, kad komisija sprendimą priėmė įvertinusi ligos anamnezę, kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) I ir II dalis; sprendimą grindė periodontologų pateikta išvada, kad, remiantis turimais mokslinių tyrimų įrodymais, darbas kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, o tai tikėtina buvo galima dantų netekimo priežastis (2020 m. gegužės 6 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedas; 2 t., b. l. 128–130).

32.       LSMU Kauno klinikų 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (CDMEK) (toliau – 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktas) ieškovei nustatytos profesinės ligos: profesinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sukeltas agresyvių cheminių medžiagų (2019 m. vasario 28 d. CDMEK išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo) (2020 m. gegužės 6 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedas; 2 t., b. l. 127).

33.       Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyrius 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl L. K. darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai įvertinęs ieškovės darbingumo lygį, nusprendė: 1) nustatyti ieškovei 65 proc. darbingumo lygį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.; 2) dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos tyrimo aktu konstatuotų profesinių ligų ieškovei nustatyti 70 proc. darbingumo lygį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.; 3) dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos tyrimo aktu konstatuotos profesinės ligos ieškovei nustatyti 90 proc. darbingumo lygį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. neterminuotai (1 t., b. l. 71–77).

34.       Iš NDNT 2020 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytų profesinių ligų nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. nustatytas 30 proc. netektas darbingumas (1 t., b. l. 70). 

35.       Iš NDNT 2020 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. neterminuotai nustatytas 10 proc. netektas darbingumas (1 t., b. l. 69).

36.       NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. spalio 8 d. sprendimu dėl L. K. darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai įvertinęs ieškovės darbingumo lygį, nusprendė: 1)  nustatyti ieškovei 45 proc. darbingumo lygį nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2030 m. balandžio 30 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus; 2)  dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos tyrimo aktu nustatytų profesinių ligų ieškovei nustatyti 65 proc. darbingumo lygį nuo 2021 m. balandžio 9 d. neterminuotai; 3)  dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos tyrimo aktu nustatytos profesinės ligos ieškovei nustatyti 90 proc. darbingumo lygį nuo 2020 m. balandžio 9 d. neterminuotai (2 t., b. l. 79–85).

37.       Iš NDNT 2021 m. spalio 8 d. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei dėl kitų ligų nustatytas 45 proc. darbingumo lygis nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki senatvės pensijos amžiaus (2 t., b. l. 86).

38.       Iš NDNT 2021 m. spalio 8 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytų profesinių ligų nuo 2021 m. balandžio 9 d. neterminuotai nustatytas 35 proc. netektas darbingumas (2 t., b. l. 87).

39.       Iš NDNT 2021 m. spalio 8 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytos profesinės ligos nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. neterminuotai nustatytas 10 procentų netektas darbingumas (2 t., b. l. 88).

40.       Byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 6 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedas); 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. ieškovei buvo mokamos tokios išmokos: nedarbo draudimo išmoka, netekto darbingumo pensija, netekto darbingumo periodinė kompensacija (4 t., b. l. 180-183, 184-190).

41.       Ieškovė į bylą pateikė UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2019 m. liepos 5 d. sudarytą gydymo planą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įrodinėja, kad jai dėl dantų netekimo reikalingų medicininių paslaugų kaina – 22 725 Eur. Ieškovė taip pat pateikė UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2016 m. birželio 10 d. sudarytą gydymo planą, kuriame nurodyta, kad ieškovei reikalinga elastinė plokštelė, kurios vertė – 978 Eur, bei patvirtinimą, jog sumokėta 50 Eur iš šios sumos (2020 m. gegužės 6 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedai).

42.       Ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti žalos, kilusios susirgus profesine liga, atlyginimą: 1) turtinės žalos – dėl netekto darbingumo negautas ir ateityje (iki senatvės pensijos amžiaus) negausimas darbo pajamas; dėl periodontito netektų dantų patirtas ir būsimas gydymo išlaidas; 2) neturtinę žalą.

43.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė dėl ieškovės susirgimo profesine liga bei netekto darbingumo dalies.

44.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-404-464/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo: 1) išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nėra susijęs su ieškovės darbo funkcijomis, todėl nėra įrodyti nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei jos kaltė, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, nepašalinęs byloje esančių įrodymų prieštaravimų; 2) iš byloje esančių įrodymų objektyviai negalima nustatyti nei žalos fakto, nei jos dydžio, taip pat nepakanka įrodymų įvertinti ir pačios ieškovės veiksmų bei jos priimtų sprendimų įtaką žalai atsirasti, jeigu toks faktas visgi būtų nustatytas, atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimus, kurie kol kas nėra pagrindžiami objektyviais duomenimis, kad ji, kaip darbdavė, suteikė būtinas saugos priemones darbui, stebėjo ir kontroliavo, kaip vykdomi jos nurodymai dėl darbų saugos, siūlė ieškovei adekvačias darbo alternatyvas.

45.       Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Panevėžio apygardos teismas apskųstu 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 27 170,61 Eur turtinei bei 4 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, sprendimą motyvuodamas tuo, kad: 1) byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad atsakovė tinkamai nevykdė įstatymuose imperatyviai įtvirtintos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas bei dėl to ieškovė susirgo profesinėmis ligomis; 2) byloje esantys duomenys (ieškovės iki darbo santykių atsakovės bendrovėje pabaigos gautas darbo užmokestis, nustatytas netekto darbingumo atitinkamais laikotarpiais lygis, ieškovės realiai gautos pajamos) suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės faktiškai gautos (gaunamos) pajamos (valstybinio socialinio draudimo išmokos) padengia jos dėl susirgimo profesine liga prarastas darbo pajamas; 3) nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių visos 978 Eur sumos už dantų elastinę plokštelę sumokėjimą, byloje esantys medicininiai duomenys, ieškovės paaiškinimai neleidžia abejoti, kad ieškovė šią sumą privačiai gydymo įstaigai sumokėjo; 4) byloje esantys duomenys patvirtina, kad medicininės paslaugos – dantų atstatymas implantais – yra būtinos, ieškovė neturi pakankamai lėšų šioms paslaugoms apmokėti; 5) byloje nustatytos aplinkybės (ieškovė dėl profesinės ligos nebegali dirbti, patiria stresą, kita vertus, ieškovė 55 proc. darbingumo yra netekusi dėl kitų ligų, už kurias atsakovė nėra atsakinga) yra pagrindas ieškovei priteisti ne didesnę, nei priteisiama panašiose bylose, neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

46.       Ieškovė, nesutikdama su apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta jos ieškinio reikalavimų dalis, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas: 1) apskaičiuodamas ieškovės prarastas darbo pajamas, nepagrįstai rėmėsi netekto darbingumo procentais; 2) nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl netektos darbo užmokesčio dalies priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2030 m. gegužės 1 d.; 3) nepagrįstai priteisė tik 4 900 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų.

47.       Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš jos ieškovei priteistos turtinės žalos, apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad teismas: 1) spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai vadovavosi tik CDMEK hipotetine išvada, jog darbas kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, ir tik remdamasis šia hipotetine išvada nustatė atsakovės kaltę dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos; 2) nepagrįstai priteisė ieškovei neva patirtas 978 Eur išlaidas už dantų elastines plokšteles; šios išlaidos patirtos prieš keturis metus iki 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akto, be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra sumokėjusi nurodytą sumą; 3) nepagrįstai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai priteisė neva būsimas 26 192,61 Eur dantų protezavimo išlaidas; 4) iš naujo išnagrinėjęs bylą, iš esmės pakeitė ankstesnį teismo sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo, nors naujų aplinkybių, susijusių su turtinės žalos atlyginimo pagrindu, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, neatsirado.

Dėl atsakovės (darbdavės) neteisėtų veiksmų, jų priežastinio ryšio su ieškovės (darbuotojos) reikalaujama atlyginti žala, grindžiama susirgimu profesine liga, ir kaltės, kaip būtinųjų sąlygų darbdavio deliktinei kilti  

48.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia žalos (turtinės ir neturtinės), atsiradusios jai susirgus profesine liga, atsakovei neužtikrinus sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų. Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl darbdavio deliktinės atsakomybės už žalą, kilusią darbuotojui susirgus profesine liga.

49.       Pagal CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykio, yra išaiškinęs, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Tokiais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Taigi, jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės arba neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

51.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto ir (ar) profesinės ligos patvirtinimo akto surašymas yra privaloma nelaimingo atsitikimo darbe ir (ar) susirgimo profesine liga tyrimo stadija, turinti reikšmės darbdavio materialinei atsakomybei (jos dydžiui) (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos įstatymas) 46 straipsnio 1–3 dalys). Be to, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagrindiniu nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymu, be kita ko, gali būti nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tyrimo aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022, 31 punktas).

52.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartyje, perduodamas šią bylą nagrinėti iš naujo, įvertinęs kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad ligos pripažinimas profesine, laikantis įstatymo numatytų procedūrų, neabejotinai reiškia patvirtinimą, jog ją nulėmė darbo organizavimas ir darbo aplinka. Tokia išvada patvirtina ne tik priežastį, bet ir neteisėtus darbdavio veiksmus, reikšmingus jo atsakomybei, nes darbdavys visais aspektais yra atsakingas už saugios darbo aplinkos organizavimą (Darbuotojų saugos įstatymo 11 straipsnis). Dėl to atsakovei (darbdavei) tenka pareiga paneigti institucijų konstatuotas faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-404-464/2023 35 punktas).

53.       Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltei konstatuoti užtenka profesinės ligos nustatymo fakto ir įrodymų, kad ši liga ieškovei atsirado dėl darbo atsakovės bendrovėje, nes tai reiškia, jog atsakovė, kaip darbdavė, netinkamai vykdė įstatymų nustatytą pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

54.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieškovei 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos nustatymo aktu patvirtintos profesinės ligos, ir konstatavo, jog yra nustatyti atsakovės, kaip darbdavės, neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinos sąlygos atsakovės atsakomybei dėl ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų kilti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tinkamai nevykdė įstatymuose imperatyviai jai įtvirtintos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, profesinės ligos patvirtinimo aktuose nustatytos aplinkybės patvirtino, jog atsakovės vykdytas darbo organizavimas ir darbo aplinka buvo netinkami ir ieškovei sukėlė profesines ligas.

55.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos, kaip darbdavės, neteisėtų veiksmų ir kaltės, apeliaciniame skunde teigia, kad CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvadoje nurodyta hipotetinė ieškovės dantų netekimo priežastis, kurią paneigia byloje esantys duomenys, konkrečiai – atlikus teismo paskirtą medicininę ekspertizę pateiktas 2022 m. lapkričio 26 d. teismo ekspertizės aktas. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos atsakomybės už žalą, ieškovės patirtą dėl netektų dantų, t. y. neginčija savo atsakomybės dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei patvirtintų profesinių ligų. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės atsakomybės pasisakys jos apeliaciniame skunde iškeltu aspektu.

56.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei patvirtintos profesinės ligos – profesinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sukeltas agresyvių cheminių medžiagų. Šis aktas priimtas remiantis CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, kurioje nurodyta, jog ieškovei diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės atliktomis darbo funkcijomis, sukelti dirbant kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje, yra profesinės kilmės. Ši komisija sprendimą priėmė, be kita ko, atsižvelgusi į periodontologų pateiktą išvadą, kad pagal turimus mokslinių tyrimų įrodymus darbas kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam periodonto ligos progresavimui, o tai tikėtina buvo galima dantų netekimo priežastis) (žr. nutarties 31, 32 punktus). 

57.       Atsakovės prašymu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė byloje medicininę ekspertizę, kuriai suformuluoti klausimai tik dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei nustatytų profesinių ligų, t. y. susiję su dantų netekimo priežastimis. Teismo ekspertizės 2022 m. spalio 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos tokios išvados: a) ieškovė neteko dantų dėl dantų ligos – sunkios eigos (duomenys neskelbtini); dažniausios (duomenys neskelbtini) priežastys – nepakankama burnos higiena, rūkymas, genetinis paveldimumas; b) nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad byloje įvardytos plovimo medžiagos (naudojant jas pagal paskirtį) kontaktavo su burnos gleivine ar kitaip ją galėjo paveikti (2 t., b. l. 139-146).

58.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, išanalizavus teismo ekspertizės 2022 m. spalio 26 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, matyti, jog ekspertai išvadas dėl ieškovės dantų netekimo priežasčių padarė įvertinę CDMEK išvadas ir atsakovės odontologinės asmens sveikatos istorijų įrašus. Duomenys apie ieškovei atliekant darbo funkcijas naudotus cheminius ploviklius, jų sudėtines dalis, jų poveikį organizmui naudojant kasdien, galbūt įkvepiant garų forma, nebuvo analizuoti ir tokių faktorių įtaka (duomenys neskelbtini) eigai nebuvo įvertinta.

59.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartyje, perduodamas šią bylą nagrinėti iš naujo, dėl aptarto teismo ekspertizės akto pabrėžė, kad esminių, nagrinėjamos bylos dalyką sudarančių aplinkybių – atliekant darbo funkcijas naudotų cheminių medžiagų poveikio ieškovės sveikatai – ekspertai netyrė ir nevertino, todėl teismo ekspertizės akto išvada nelaikytina įrodymu, paneigiančiu CDMEK išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą ir pašalinti byloje esančius prieštaravimus, susijusius su skirtingomis išvadomis apie ieškovei nustatytos periodonto ligos priežastis, byloje turėjo būti paskirta kompleksinė teismo ekspertizė tam, jog būtų nustatytas ieškovės darbo metu naudotų cheminių ploviklių galimas poveikis asmens sveikatai. 

60.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, perduodamas šią bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad byloje atliktos teismo medicininės ekspertizės išvadų nepakanka tam, jog būtų paneigtos ieškovei 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu patvirtintų profesinių ligų (profesinio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sukelto agresyvių cheminių medžiagų) priežastys ir jų ryšys su ieškovės atliktomis darbo funkcijomis. Iš naujo išanalizavus bylos duomenis, nenustatyta pagrindo kitaip vertinti teismo ekspertizės 2022 m. spalio 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų išvadų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, pagrįstai pripažino, jog aptartos teismo ekspertizės akto išvados nėra pakankamos darbo medicinos specialistų nustatytoms ieškovės periodonto ligos progresavimo ir dantų netekimo priežastims paneigti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).   

61.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 28 d. nutartimi, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus nurodymus, atsakovei, be kita ko, pasiūlė apsvarstyti dėl kompleksinės teismo ekspertizės skyrimo, suformuluoti klausimus, užduotinus ekspertams, nurodyti siūlytiną ekspertizės įstaigą ar ekspertus (ypač turinčius specialių chemijos srities žinių). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl galimybės atlikti papildomą ekspertizę, įtraukiant chemiką, arba nurodyti kompetentingą įstaigą ar specialistus, kuriems teismas galėtų pavesti atlikti kompleksinę ekspertizę civilinėje byloje. Ši ekspertinė įstaiga nurodė, kad jau yra atlikusi byloje teismo paskirtą ekspertizę ir 2022 m. spalio 26 d. teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktos išvados dėl ieškovės dantų netekimo priežasčių, pakartotinė ekspertizė negalėtų pateikti kitokių išvadų. Atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė užklausą Lietuvos teismo medicinos centrui dėl kompleksinės teismo ekspertizės (medicininės–cheminės). Ši ekspertinė įstaiga nurodė, kad neturi galimybės atlikti įvardyto pobūdžio kompleksinę teismo ekspertizę, įvairių cheminių medžiagų įtaka dantų netekimui ar kitas jų poveikis žmogaus sveikatai nėra Lietuvos teismo medicinos centro ekspertų kompetencija.

62.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, gavusi neigiamus atsakymus iš nurodytų dviejų ekspertinių įstaigų, remdamasi kooperacijos (bendradarbiavimo) principu (CPK 8 straipsnis), būtų pateikusi teismui prašymą skirti byloje kompleksinę teismo ekspertizę ir prašiusi, jog teismas padėtų surasti galimybę tokio pobūdžio teismo ekspertizei atlikti. Aplinkybė, kad atsakovė ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su galimybe atlikti kompleksinę teismo ekspertizę (pateikė užklausas dviem ekspertinėms įstaigoms), savaime nepatvirtina, jog galimybė atlikti aptariamo pobūdžio teismo ekspertizę nebūtų surasta, jeigu teismui būtų pateiktas prašymas skirti tokią ekspertizę, ir neatleidžia atsakovės nuo jai tenkančios įrodinėjimo naštos. 

63.       Atsakovė pateikė į bylą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2024 m. kovo 20 d. nuomonę dėl naudotų cheminių medžiagų įtakos (duomenys neskelbtini) ligos sukėlimui ir progresavimui, (duomenys neskelbtini) sukėlimui, kurioje nurodyta, kad dantų netekimą mediciniškai gali lemti lėtinė apydančio audinių liga – periodontitas, kuris yra bakterinės kilmės liga, jos vystymąsi skatina prasta burnos higiena, rūkymas, genetiniai veiksniai; medicininėje mokslinėje literatūroje nėra informacijos, kad periodonto uždegiminiams procesams turėtų įtakos tokie veiksniai, kaip dažnas cheminių medžiagų (ploviklių) naudojimas darbe ar buityje; ar konkrečios cheminės medžiagos turėjo tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsiradimui ir progresavimui, negalima vienareikšmiškai teigti, nes tai yra chemijos srities specialių žinių turinčių asmenų kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio atsakovės gauto rašytinio įrodymo turinį, pažymi, kad jame išdėstyti argumentai, pateikti neatlikus būtent ieškovės sveikatos duomenų tyrimo, neįvertinus darbo aplinkos, kurioje ieškovė dirbo taros plovėja, darbo tokioje aplinkoje trukmės (26 metai), negali paneigti ir nepaneigia darbo medicinos srities specialistų, tyrusių būtent ieškovės sveikatos sutrikimus ir konstatavusių profesinę ligą, išvadų (CPK 176 straipsnio 1 dalis).    

64.       Taigi nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akte nustatytai ieškovės susirgimo profesine liga priežasčiai paneigti, t. y. patikimai pagrįstų, jog ieškovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra susiję su ieškovės darbo sąlygomis atsakovės bendrovėje (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad byloje esantys duomenys paneigia 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei patvirtintų profesinių ligų kilmę, yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai, kuriais remiasi atsakovė, nepaneigia 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akte padarytų išvadų dėl ieškovės susirgimų sąsajų su jos darbu kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

65.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog  yra įrodyti atsakovės, kaip darbdavės, neteisėti veiksmai ir kaltė, neužtikrinus ieškovės, kaip darbuotojos, sveikatos apsaugos, šiai ilgą laiką (26 metus) dirbant kenksmingų ir (ar) agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje (CK 6.246, 6.248 straipsniai; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

66.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neužtikrinus sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų) ir ieškovės įvardytos žalos (dėl (duomenys neskelbtini) progresavimo prarastų dantų) (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė darbo medicinos srities specialistų išvadų, padarytų įvertinus ieškovės medicininius dokumentus, atliekant darbo funkcijas naudotas chemines plovimo, dezinfekavimo medžiagas, jų sudėtį, atsakovės rizikos vertinimo korteles, kad ieškovės dantų netekimo priežastis susijusi su jos darbu kenksmingų ir (ar) agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.247 straipsnyje įstatymų leidėjo įtvirtintą lankstaus priežastinio ryšio doktriną, šiai būtinajai atsakomybės sąlygai konstatuoti nereikalaujama, jog atsakovo elgesys būtų vienintelė žalos (nuostolių) atsiradimo priežastis, užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos (nuostolių) atsiradimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, pateiktų specialių darbo medicinos srities turinčių asmenų, analizė suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės ilgalaikis darbas kenksmingų ir (ar) agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje paveikė (duomenys neskelbtini) progresavimą ir dantų netekimą. Byloje nėra duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų vertinti, kad ieškovės (duomenys neskelbtini), jo progresavimas yra pernelyg tolimas atsakovės neteisėto elgesio, neužtikrinus tinkamo darbo organizavimo ir ieškovės sveikatos apsaugos kenksmingoje darbo aplinkoje, padarinys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalaujamos turtinės žalos

67.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo.

68.       Jau nurodyta, kad

69.       Taigi pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą asmens sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga atveju nukentėjusiam asmeniui yra atlyginamos tiek jo išlaidos, patirtos gydymui ir sveikatos atstatymui, tiek negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu dėl neteisėtų atsakingo asmens veiksmų nebūtų pakenkta jo sveikatai.

70.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, susirgusi profesinėmis ligomis dėl darbo atsakovės bendrovėje, prašo priteisti iš atsakovės: 1) patirtas išlaidas dantų elastinei plokštelei įsigyti; 2) būsimas gydymo išlaidas prarastiems dantims neišimamais dantų protezais atkurti; 3) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. vasario 29 d. ieškovės negautą darbo pajamų dalį, nes, ieškovės skaičiavimu, nurodytu laikotarpiu jos gautos socialinio draudimo išmokos nevisiškai kompensavo iki susirgimo profesine liga gautą darbo užmokestį; 4) pajamas, kurių ji negaus ateityje, t. y. periodinėmis išmokomis po 218,22 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2030 m. gegužės 1 d., kai ieškovei sukas senatvės pensijos amžius.

71.       Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo atmetė, konstatavęs, jog ieškovės gaunamos socialinio draudimo išmokos kompensuoja visą jos dėl susirgimo profesine liga prarastą darbo užmokesčio dalį, o reikalavimus dėl išlaidų dantų elastinei plokštelei įsigyti bei būsimų išlaidų neišimamiems dantų protezams priteisimo patenkino.

72.       Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepatenkinti reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistos tiek patirtos, tiek būsimos gydymo išlaidos.  

Dėl ieškovės reikalaujamų negautų pajamų

73.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos negautų darbo pajamų ir pajamų, kurių ji negaus ateityje, kol sulauks pensinio amžiaus, nepagrįstai rėmėsi ieškovei nustatyto nedarbingumo lygiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.

74.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusio darbuotojo nuostoliais yra laikomas jo iš dalies netektas darbingumas, todėl sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį, o negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013, kt.).

75.       Šioje nutartyje jau aptarta kasacinio teismo jurisprudencija, pagal kurią tais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia dėl netektos atitinkamos darbingumo dalies atsiradusią žalą, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendrais pagrindais. Asmens sveikatai padaryta žala dėl atitinkamo procento profesinio darbingumo netekimo turi būti atlyginta visiškai atsakingų už jos padarymą asmenų (atsakovų), jeigu jos nepadengtų socialinio draudimo išmokos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005). Toks aiškinimas yra grindžiamas CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatytu visiško nuostolių atlyginimo principu, išreiškiančiu civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos esmę – taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus ir grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

76.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant darbuotojo sveikatai sukeltos žalos atlyginimo klausimą, visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos, todėl atlyginant žalą yra būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Teisės aktuose vartojama darbingumo lygio samprata apibrėžia asmens pajėgumą įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), taigi, ji apibūdina, kokia buvusių darbuotojo profesinių pajėgumų dalis, įvykus žalą sukėlusiam įvykiui, liko išsaugota. Tuo atveju, jeigu, priteisiant darbuotojui dėl netekto darbingumo negautas pajamas, nebūtų atsižvelgiama į darbuotojui sukeltos žalos, kuri pasireiškia kaip atitinkamas darbingumo netekimas, mastą ir į darbuotojo po sveikatos sužalojimą nulėmusio įvykio turimus pajėgumus įgyvendinti profesinę kompetenciją, principas dėl nukentėjusio asmens grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį nebūtų užtikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

77.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovei 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktais yra nustatytos profesinės ligos (žr. nutarties 29, 32 punktus). Dėl ieškovei nustatytų profesinių ligų ji neteko darbingumo dalies: nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. neterminuotai – 10 proc. (dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytų profesinių ligų); nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. – 30 proc. ir nuo 2021 m. balandžio 9 d. neterminuotai – 35 proc. (dėl 2017 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatytų profesinių ligų) (žr. nutarties 34, 35, 38, 39 punktus). Nuo 2020 m. balandžio 9 d. ieškovė dėl profesinių ligų yra netekusi iš viso 45 proc. darbingumo ir netekto darbingumo lygis yra nustatytas neterminuotai.

78.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė darbingumo dalies yra netekusi dėl kitų, su profesinėmis ligomis nesusijusių, ligų: jai nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo nustatytas 50 proc., o nuo 2021 m. balandžio 9 d. yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (žr. nutarties 30, 36, 37 punktus), taigi dėl kitų, nesusijusių su profesinėmis, ligų ieškovė yra netekusi 55 proc. darbingumo.

79.       Bylos duomenimis, dėl netekto darbingumo ieškovei yra mokamos netekto darbingumo pensija, netekto darbingumo periodinė kompensacija (žr. nutarties 40 punktą), nes ieškovė, dirbdama pas atsakovę, buvo drausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

80.       Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės negautas pajamas, pagrįstai vertino ieškovės dėl profesinių ligų prarasto darbingumo lygį ir pagrįstai atsižvelgė į ieškovės dėl kitų ligų prarasto darbingumo lygį.

81.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji, dirbdama atsakovės bendrovėje, gaudavo 18,38 proc. didesnį atlyginimą, nei valstybės nustatyta MMA.

82.       Jau nurodyta, kad, apskaičiuojant dėl netekto darbingumo negautas pajamas, yra svarbu nustatyti tiek iki netenkant darbingumo asmens gautas pajamas, tiek netekus darbingumo asmens realiai gaunamas pajamas.

83.       Iš byloje esančios 2024 m. balandžio 8 d. pažymos apie L. K. vidutinį darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 465,57 Eur, neto – 377,94 Eur. Pažymėta, kad apskaičiuota bruto 465,57 Eur suma neperskaičiuota, t. y. nėra padidinta 1,289 karto pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus (5 t.,  b. l. 149). Jau nurodyta, kad ieškovės darbo santykiai atsakovės bendrovėje baigėsi 2016 m. gruodžio 27 d.

84.       Taigi ieškovės iki profesinių ligų nustatymo gautas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (realios pajamos), buvo 377,94 Eur, jo dydis buvo artimas tuo metu galiojusiai valstybės nustatytai MMA – 380 Eur. Ieškovė neįrodė, kad jos gautas vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės negautas pajamas, pagrįstai vadovavosi atitinkamu laikotarpiu šalyje nustatytos MMA dydžiu ir ieškovė šios teismo išvados nepaneigė.

85.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės iki profesinių ligų nustatymo gautomis darbo pajamomis, po profesinių ligų nustatymo gaunamomis socialinio draudimo išmokomis, atsižvelgęs į tai, kad dėl susirgimo profesinėmis ligomis ieškovė neteko iš viso 45 proc. darbingumo, o 55 proc. darbingumo yra netekusi dėl kitų ligų, už kurias atsakovė nėra atsakinga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog ieškovės gaunamos socialinio draudimo išmokos kompensuoja ieškovės dėl susirgimo profesinėmis ligomis prarastą darbo užmokesčio dalį. Dėl to, kad ieškovės gaunamos socialinio draudimo išmokos padengia jos dėl susirgimo profesinėmis ligomis netekto 45 proc. darbingumo prarastą pajamų dalį, nėra teisinio pagrindo iš atsakovės, kaip darbdavės, priteisti ieškovės reikalaujamas negautas pajamas, kurios ieškovės apskaičiuotos ne pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir nesivadovaujant teismų praktika.      

86.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktinius duomenis tiek dėl ieškovės iki susirgimo profesinėmis ligomis gautų pajamų, tiek po profesinių ligų nustatymo, atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį, ieškovės gaunamų pajamų, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio žalos (nuostolių negautų pajamų forma) atlyginimą, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su negautų darbo pajamų dalies priteisimu iš atsakovės.

Dėl ieškovės dantų elastinei plokštelei įsigyti patirtų išlaidų atlyginimo 

87.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas kaip ieškovės patirtą turtinę žalą nepagrįstai priteisė 978 Eur už elastinę dantų plokštelę, nors ieškovė nepateikė įrodymų, jog realiai patyrė tiek išlaidų (byloje yra įrodymai, jog gydymo įstaigai faktiškai sumokėta 50 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

88.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

89.       Iš byloje esančio UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2016 m. birželio 10 d. sudaryto gydymo plano nustatyta, kad ieškovė užsakė elastinę plokštelę, kurios kaina – 978 Eur; ieškovė sumokėjo 50 Eur, liko neapmokėta – 928 Eur. Šiame gydymo plane žemiau yra ranka įrašyta 528 suma. Kokia tai suma – sumokėta ar mokėtina – neaišku (2020 m. gegužės 8 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedas). Be aptarto gydymo plano, kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovė yra sumokėjusi visą elastinės dantų plokštelės kainą, ieškovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis).

90.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, byloje esant įrodymui tik apie 50 Eur sumokėjimą, ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie likusios 928 Eur sumos sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio reikalavimą dėl 978 Eur už elastinę plokštelę priteisimo patenkinti visa apimtimi. Nurodęs, kad byloje esantis gydymo planas ir plokštelių kainos apskaičiavimas, medicinos dokumentai, patvirtinantys ieškovei pagamintų plokštelių nešiojimą, ieškovės paaiškinimai, jog gydytojo nurodytą sumą ji sumokėjo, neleidžia abejoti, jog ieškovės gydymas privačioje klinikoje liko neapmokėtas, teismas iš esmės rėmėsi prielaidomis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

91.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl dantų elastinės plokštelės ji patyrė 978 Eur dydžio išlaidas, yra pagrindas apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šių išlaidų atlyginimo pakeisti ir ieškovei iš atsakovės priteisti 50 Eur turtinei žalai, grindžiamai dantų elastinės plokštelės įsigijimu, atlyginti.

Dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo

92.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 26 192,61 Eur būsimoms dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo, be to, pakeitė ankstesnį teismo sprendimą, nors naujų aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimo pagrindu, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, neatsirado. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo šiuos atsakovės argumentus pripažinti pagrįstais.

93.       Lietuvoje veikianti privalomojo sveikatos draudimo sistema garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis). Kadangi ne visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nukentėjęs asmuo sveikatos sužalojimo atveju įgyja teisę pareikšti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui dėl iš šio sveikatos draudimo fondo neapmokėtų nukentėjusio asmens turėtų būtinų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

94.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su sveikatos grąžinimu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera, o jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

95.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

96.       Byloje nustatyta, kad ieškovei dėl darbo atsakovės bendrovėje kenksmingomis darbo sąlygomis nustatyta profesinė liga – profesinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sukeltas agresyvių cheminių medžiagų. UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2024 m. kovo 18 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientė (ieškovė) šiuo metu turi išimamus viršutinio ir apatinio žandikaulio protezus, tačiau rekomenduojama kramtymo funkciją atstatyti fiksuotais protezais (reikalinga implantacija), nes pacientei išreikšta pykinimo funkcija, ji visiškai netoleruoja išimamo protezo, dengiančio burnos gleivinę, pacientę nuolatos pykina, dėl to protezavimais išimamais protezais netinkamas; pacientei nuolat atsiranda žaizdos dėl išimamų protezų nešiojimo, šie protezai yra nefiksuoti, paslankūs, dėl to plokštelės trina burnos gleivinę, atsiranda skausmingos negyjančios žaizdos; išimami protezai atkuria tik iki 30 proc. kramtymo funkcijos, o fiksuoti protezai (dantų implantai) – iki 90 proc. kramtymo funkcijos (5 t., b. l. 107). Byloje esančiame UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2019 m. liepos 5 d. sudarytame gydymo plano nurodyta, kad ieškovei reikalingų protezavimo paslaugų kaina 2019 m. liepos 5 d. buvo 22 725 Eur (2020 m. gegužės 8 d. reg. Nr. CBP-71 ieškinio priedas). Į bylą pateiktas UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2021 m. spalio 15 d. sudarytas ieškovės dantų protezavimo fiksuotais protezais gydymo planas, kuriame gydymo paslaugų kaina – 26 863 Eur (2 t., b. l. 76-77). Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinio pranešimo apie teisę gauti dantų protezavimo paslaugas matyti, kad ieškovei suteikta teisė gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; skirta 670,39 Eur suma (5 t., b. l. 106).

97.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti bylos duomenys suponuoja pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovei dėl darbo atsakovės bendrovėje kenksmingomis sveikatai sąlygomis prarastų dantų netektai kramtymo funkcijai atkurti, atsižvelgus į tai, jog ieškovės organizmas netoleruoja išimamų protezų, yra būtinas dantų atkūrimas fiksuotais protezais, o tokio pobūdžio gydymui reikalinga 26 863 Eur suma (CPK 12,178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

98.       Nors atsakovė kvestionuoja ieškovės reikalaujamų priteisti būsimų dantų protezavimo išlaidų būtinumą ir dydį, tačiau savo nesutikimui pagrįsti nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių teismas galėtų nuspręsti, jog ieškovės sveikata dėl prarastų dantų gali būti atkurta kitu, nei siūloma UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos 2021 m. spalio 15 d. sudarytame plane, būdu, kad plane nurodytos ieškovės dantų protezavimo paslaugos yra per didelės apimties arba kitoje gydymo įstaigoje galėtų būti suteiktos už mažesnę kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau nuo 2016 m. birželio 10 d. gydosi UAB Aukštaitijos implantologijos klinikoje (žr. šios nutarties 85 punktą), šioje gydymo įstaigoje stebėta ieškovės dantų sveikatos būklė, jos ypatumai, atmestini kaip deklaratyvūs atsakovės argumentai, jog ieškovės pateiktas vienintelės gydymo įstaigos sudarytas planas nėra pakankamas įrodymas būsimų dantų protezavimo išlaidų būtinumui ir dydžiui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Jau pažymėta, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalaujamomis būsimomis gydymo išlaidomis, galėjo pateikti įrodymų savo atsikirtimų argumentams įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

99.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovei, dirbusiai atsakovės bendrovėje daugiau kaip 30 metų už minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą, 26 metus – taros plovėja kenksmingų cheminių medžiagų aplinkoje, nuo 2017 metų negaunančiai darbo pajamų dėl netektos didelės dalies darbingumo, būsimų gydymo išlaidų suma – 26 863 Eur – yra itin didelė. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ieškovei dantims protezuoti skirta tik 670,39 Eur suma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, įvertinus jos po susirgimo profesine liga gaunamas pajamas, neturi galimybės padengti šias išlaidas.

100.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad dantų atkūrimo procedūra ieškovei nėra prioritetinė, nes ieškovė nurodo dantų plokštelę įsigijusi dar 2016 metais, nors ieškinį pateikė tik 2020 metais. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir stokojančius korektiškumo, vertinant asmens, kurio sveikata sužalota, prioritetus, siekiant sveikatos sužalojimo padarinių sušvelninimo.

101.       Jau nurodyta, kad profesinė liga, susijusi su dantų netekimu, ieškovei patvirtinta 2019 m. rugsėjo 10 d., remiantis CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Ieškovei pirmą kartą gydymo planas dėl dantų atkūrimo fiksuotais protezais sudarytas 2019 m. liepos 5 d. Ieškinį ieškovė pareiškė 2020 m. gegužės 8 d. Tokios aplinkybės, priešingai nei tvirtina atsakovė, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei dantų, kramtymo funkcijos atkūrimas nėra prioritetiškai svarbūs. Juolab kai byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės turtinė padėtis neleidžia sumokėti šių gydymo paslaugų kainą iš karto.

102.       Atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmą kartą bylą išnagrinėjusio teismo sprendime padarytas išvadas dėl ieškovės prašomų būsimų gydymo išlaidų priteisimo, nors aplinkybės nėra pasikeitusios, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

103.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės. Kai pirmosios instancijos teismo panaikintas, nėra teisinio pagrindo remtis jame nustatytomis aplinkybėmis.

104.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti būsimų dantų atkūrimo fiksuotais protezais išlaidų, teisingai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 26 192,61 Eur būsimoms gydymo išlaidoms kompensuoti.

Dėl ieškovės reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo

105.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, įvertinęs ieškovės dėl profesinių ligų, nulemtų netinkamų darbo atsakovės bendrovėje sąlygų, netekto darbingumo lygį (45 proc.), ieškovės sveikatos sutrikdymo ilgalaikį pobūdį bei dėl to patiriamus išgyvenimus, kita vertus, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė 55 proc. darbingumo yra netekusi dėl kitų ligų, nesusijusių profesinėmis ligomis, už kurias atsakovė nėra atsakinga, priėjo prie išvados, kad ieškovei priteistinas ne didesnis nei panašaus pobūdžio bylose priteisiamas neturtinės žalos dydis, ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4 900 Eur neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

106.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma, apeliaciniame skunde teigia, kad, išdirbusi atsakovės bendrovėje 30 metų, visam gyvenimui liko sužalota, būdama darbingo amžiaus nebegali dirbti, nuolat kenčia skausmus, kurie stiprėja. Be to, atsakovei, kuri yra didelius pelnus generuojantis verslo subjektas, 15 000 Eur suma nėra reikšminga ir yra proporcinga atsakovės turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio pripažįsta iš dalies pagrįstais.

107.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

108.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

109.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

110.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

111.       Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). 

112.       Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). 

113.       Šiuo atveju yra sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai pažeista viena reikšmingiausių žmogaus vertybių – sveikata.

114.       Šioje nutartyje jau aptarta, kad ieškovė daugiau kaip 30 metų dirbo atsakovės bendrovėje, kurioje nebuvo užtikrintos saugios ir sveikos darbo sąlygos, dėl to jai 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktais yra konstatuotos kelios profesinės ligos, būtent dėl susirgimo profesinėmis ligomis ji yra netekusi 45 proc. darbingumo ir netekto darbingumo lygis yra nustatytas neterminuotai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat kenčia stiprius skausmus, jiems malšinti vartoja opioidų grupės vaistą Tramadol po 150 mg 2 kartus per dieną (5 t., b. l. 124).

115.       Kartu nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad, bylos duomenimis, ieškovė darbingumo dalies yra netekusi ir dėl kitų, su profesinėmis ligomis nesusijusių, ligų: nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo nustatytas 50 proc., o nuo 2021 m. balandžio 9 d. – 55 proc. dėl kitų ligų netektas darbingumas.

116.       Aptartų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos, yra būtina įvertinti ir tai, jog ieškovė darbingumo dalies (55 proc.) yra netekusi dėl ligų, už kurias atsakovė nėra atsakinga. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, būtina atsižvelgti į ieškovei nustatytų profesinių ligų ilgalaikes pasekmes – 45 proc. darbingumo lygis nustatytas neterminuotai. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovės sveikatai dėl profesinių ligų atsiradę padariniai yra ilgalaikiai, ieškovės sveikata yra sutrikdyta negrįžtamai, ji dėl patirtų sveikatos sužalojimų nuolat kenčia skausmus ir yra privesta vartoti stiprius skausmą malšinančius vaistus. Taigi patirtų sveikatos sužalojimų pasekmes ieškovė jaučia kiekvieną dieną.

117.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų ir netekto darbingumo ieškovė nebegali dirbti, patiria fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, jai nuolat tenka lankytis gydymo įstaigose, ieškoti priemonių, būdų, kaip sušvelninti sveikatos sužalojimo pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė darbingumo dėl susirgimo profesinėmis ligomis neteko būdama darbingo amžiaus: pirmą kartą profesinės ligos jai nustatytos 2017 m. lapkričio 14 d., o pensinio amžiaus ieškovė sulauks tik (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neabejotinai reikšminga ir tai, ieškovė atsakovės bendrovėje, kurioje nebuvo pakankamai užtikrintos sveikatai saugios darbo sąlygos, dirbo daugiau kaip 30 metų. Jau nurodyta, kad atsakovės kaltė, neįvykdžius teisės aktuose įtvirtintos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra įrodyta.

118.       Ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžia tai, kad atsakovei, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma – 15 000 Eur – yra nereikšminga.

119.       Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, yra ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis neleistų jai sumokėti ieškovės prašomos 15 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios asmens patirtus neturtinius praradimus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, o ne nubausti už tokios žalos atsiradimą atsakingą asmenį. Dėl to pripažintina, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsakingo už neturtinės žalos atsiradimą asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau nėra lemiamas kriterijus nustatyti didesnę neturtinės žalos piniginę kompensaciją.  

120.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, be kita ko, atsižvelgiama ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014, 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą ir jame nurodytą praktiką). Tai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 50 punktas).

121.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi senesne nei dešimties metų teismų praktika (naujausias teismo procesinis sprendimas – 2012 metų). Taigi teismas neatsižvelgė į besikeičiančią ekonominę situaciją, daugiau kaip per dešimt metų įvykusius pokyčius, susijusių tiek su pinigų verte, tiek gyvenimo lygiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismų praktika, kaip kriterijus neturtinės žalos piniginės kompensacijos teisingam dydžiui nustatyti, turi būti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023).

122.       Naujesnėje teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra didesni (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur (75 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 proc. darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). 

123.       Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepakankamai atsižvelgė į visas šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes bei pernelyg didelę reikšmę suteikė teismų praktikai, kaip kriterijui nustatyti neturtinės žalos dydį.

124.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus bylos duomenis, kad ieškovė atsakovės bendrovėje dirbo daugiau kaip 30 metų, kad dėl neužtikrintų saugių ir sveikų darbo sąlygų jai nustatyti net keturi skirtingi sveikatos sutrikimai (profesinis (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos; profesinė (duomenys neskelbtini), sukelta krovinių kėlimo ir nešimo; profesinė (duomenys neskelbtini), sukelta triukšmo; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sukelti dirbant kenksmingų (agresyvių) cheminių medžiagų aplinkoje), dėl profesinių ligų netekto darbingumo lygį (45 proc.), tai, jog ieškovės sveikata yra sutrikdyta negrįžtamai, ji sveikatos sužalojimų pasekmes jaučia kasdien, atsižvelgęs į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, be to, į naujausioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, prieina prie išvados, kad ieškovės dėl susirgimo profesinėmis ligomis patirtiems ir patiriamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams sušvelninti šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

125.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės teigimu, bylinėjimasis užtruko ketverius metus dėl atsakovės nepagrįstai teiktų prašymų. Apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovė prašė atlyginti ir nepagrįstas išlaidas, pavyzdžiui, už prašymą atidėti teismo posėdį advokatui negalint dalyvauti.

126.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, jog, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

127.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

128.       Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio, todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai tam tikrais atvejais reikalauja, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

129.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

130.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

131.       Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

132.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2020 m. gegužės 7 d., byla iškelta 2020 m. gegužės 8 d. ir atsakovei nustatytas 22 dienų procesinis terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2020 m. birželio 2 d., atsiliepime pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA4223-1062/2020. Bylą nagrinėjusio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; 2021 m. liepos 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, atsakovei nustatytas 12 dienų terminas triplikui pateikti. Atsakovė tripliką pateikė 2021 m. rugpjūčio 8 d. Bylą nagrinėjusio teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovės prašymu byloje paskirta teismo medicininė ekspertizė, byla sustabdyta tol, kol bus atlikta ekspertizė. Gavus teismo ekspertizės aktą, bylos nagrinėjimas atnaujintas 2022 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino šį sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šioje byloje apskųstu teismo sprendimu byla išnagrinėta 2024 m. gegužės 6 d.

133.       Bylos medžiagos analizė patvirtina, kad teismo proceso metu tiek ieškovė, tiek atsakovė teikė procesinius prašymus bei įrodymus. Nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai reiškė nepagrįstus prašymus, siekdama vilkinti procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi procesinėmis teisėmis, ir tai būtų turėję įtakos nebūtinoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti ar bylinėjimosi išlaidoms padidėti.

134.       Kai nėra nustatytų atsakovės netinkamo procesinio elgesio faktų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

135.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

136.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas darbuotojui dėl profesinės ligos atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau nuspęsdamas dėl ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos, grindžiamos dantų elastinės plokštelės įsigijimo išlaidomis, teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės nurodytą sumą (978 Eur), nors byloje nėra tokio dydžio išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Nuspręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos piniginės kompensacijos, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šiuo konkrečiu atveju reikšmingas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, vadovavosi senesne teismų praktika, neatsižvelgė į ekonominius pokyčius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos ir ieškovei iš atsakovės priteisti 26 242,61 (50 Eur + 26 192,61 Eur) turtinei žalai atlyginti, taip pat sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir ieškovei iš atsakovės priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, palikti nepakeistą.

137.       Atsižvelgdamas į bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

138.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies: patenkinta 56 proc. turtinių reikalavimų, taip pat iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (priteista 67 proc. prašytos neturtinės žalos sumos). Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylose dėl neturtinės žalos priteisimo skirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas 100 proc. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra patenkinti 78 proc. visų ieškinio reikalavimų.

139.       Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė iš viso 3 809,92 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3 800 Eur atstovavimo išlaidų, 9,92 Eur išlaidų už medicininę pažymą. Šias išlaidas pagrindžia ieškovės į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 91, 3 t., b. l. 30; 5 t., b. l. 151–153).

140.       Bylos duomenimis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 11 267,30 Eur bylinėjimosi išlaidų: 10 708,50 Eur advokato pagalbai apmokėti, 558,80 Eur už teismo ekspertizę. Atsakovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 56–67; 2 t., b. l. 171–191; 3 t., b. l. 128–130; 5 t., b. l. 126–143).

141.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

142.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

143.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

144.       Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jos lieka neatlygintos patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 ir kt.).

145.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

146.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių atsakovės pateiktų klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad į patirtas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, įtrauktos ir tokios išlaidos: ieškinio argumentų ir pateiktų įrodymų analizė – 300 Eur; teisinės strategijos ir argumentų formavimas – 300 Eur; (1 t., b. l. 60); konsultacijos dėl bylos – 50,00 Eur; tripliko teisinė strategija – 150 Eur (2 t., b. l. 176); konsultacijos dėl bylos – 50 Eur (2 t., b. l. 174; 5 t., b. l. 130); susipažinimas su apeliaciniu skundu ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimu – 500 Eur (3 t., b. l. 129); prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas teismui – 25 Eur (5 t., b. l. 134, 138). Į bylą taip pat pateikta 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 22718, kurios suma – 484 Eur, joje nurodyta „teisinės paslaugos pagal pridedamą ataskaitą“, tačiau ataskaita į bylą su 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (reg. Nr. DOK-7464) nepateikta.  

147.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas už prašymą atidėti teismo posėdį, kai negalėjo dalyvauti atsakovo atstovas. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog ataskaitoje už 2023 m. lapkričio 15 – 2023 m. gruodžio 31 d. suteiktas teisines paslaugas yra nurodyta: „2023 m. lapkričio 15 d. prašymo atidėti teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-311-739/2023 parengimas ir pateikimas teismui“, tačiau už šio prašymo parengimą nurodyta suma – 0,00 Eur (5 t., b. l. 136).

148.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta teismų praktika, nutarties 146 punkte nurodytas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma – 1 934 Eur, pripažįsta nepagrįstomis, todėl neatlygintinomis. Taip pat šalims neatlygintinomis pripažįstamos atsakovės už teismo ekspertizę sumokėtos 558,80 Eur išlaidos ir ieškovės 9,92 Eur išlaidos už medicininius dokumentus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog neaišku, už kokius medicininius dokumentus yra sumokėta. Taigi pagrįstomis pripažįstamos 3 800 Eur ieškovės patirtų bei 8 774,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

149.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai turi teisę į 2 964 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą; atsakovė proporcingai atmestų reikalavimų daliai – į 1 930,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus abiem šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 033,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

150.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, perskaičiuojamas ir iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokesti ir iš atsakovės priteisiama 844 Eur žyminio mokesčio valstybei. 

151.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pagal pateiktus įrodymus patyrė 4 362 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2 783 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 611 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 968 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių rekomenduojamų atlyginti išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus dydžių. Ieškovė, nors apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

152.       Nagrinėjamu atveju patenkinta 3 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju patenkinta 50 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų. Atitinkamai atsakovė turi teisę į 101,82 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį bei 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, iš viso – į 585,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės.

153.       Iš atsakovės taip pat priteistinas 137 Eur žyminis mokestis valstybei už ieškovės patenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

            Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ (juridinio asmens kodas 124665536) 26 242,61 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 61 ct) turtinei žalai ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlygti bei 1 033,61 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt tris eurus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovės akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ (juridinio asmens kodas 124665536) į valstybės biudžetą priteisti 844 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio“.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“ (juridinio asmens kodas 124665536) iš ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 585,82 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 82 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ (juridinio asmens kodas 124665536) į valstybės biudžetą priteisti 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                        Laima Ribokaitė

                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                Žilvinas Terebeiza