Civilinė byla Nr. 2-22760-861/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15474-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 128.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2015 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M., VĮ Turto bankas,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. savo motinos E. M., mirusios 2014-08-23, palikimą, priėmė pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Paaiškino, kad 2014-08-23 mirė pareiškėjo motina E. M., kuriai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir indėlis AB ,,Swedbank‘‘. Nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjas valdo minėtą E. M. priklausiusį turtą, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti (b. l. 1-3).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-ojo noratų biuro notarė J. M. prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir neprieštaravo dėl prašomo juridinio fakto nustatymo (b. l. 25).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, jis neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 32-33).
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. M. iki jos mirties (2014-08-23) (b. l. 5) priklausė butas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantis duomenys neskelbtini) (b. l. 8), ir AB ,,Swedbank‘‘ Senjorų indėlio sutartis, sudaryta 2012-07-19 Nr. 2528446 (b. l. 9). Pareiškėjas yra mirusiosios E. M. sūnus iš pirmosios santuokos, iš antrosios santuokos E. M. vaikų neturėjo (b.l. 6, 7, 13). E. M. po mirties testamento nepaliko, niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir po jos mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų (b. l. 11). Pareiškėjas 2014-08-23 mirus jo motinai E. M., dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau, pareiškėjo teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. R. po jo motinos E. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantis duomenys neskelbtini) (b. l. 8), ir AB ,,Swedbank‘‘ Senjorų indėlio sutartis, sudaryta 2012-07-19 Nr. 2528446 (b. l. 9). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – pažymos apie asmens duomenis, mokėjimo nurodymo 225-DNSB Juna, mokėjimo nurodymo UAB ,,Vilniaus energija‘‘, mokėjimo nurodymo UAB ,,Vilniaus vandenys‘‘, – matyti, kad pareiškėjas po jo motinos mirties moka mokesčius už butą, esantį duomenys neskelbtini), už butui teikiamas komunalines paslaugas, butą prižiūri, tvarko (b. l. 1-3, 14, 15, 17).
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog V. R. po jo motinos E. M. mirties (mirė 2014-08-23) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo V. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po jo motinos E. M. mirties, a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė 2014-08-23), atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė