Civilinė byla Nr. e2-2239-467/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00200-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1.;
(S)
3.2.6.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Dekaedras“ direktoriui A. R. ir advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,
atsakovės UAB „Restoranų grupė FORTAS“ generaliniam direktoriui V. M. ir advokatui Linui Viliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per programinę įrangą Zoom išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dekaedras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Restoranų grupė FORTAS“ dėl skolos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, delspinigių ir palūkanų priteisimo, kilęs iš nuomos teisinių santykių.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė UAB “Dekaedras” 2021 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 50 347,92 EUR skolos, 3 664,51 EUR delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „Dekaedras“ (nuomotojos) ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ (nuomininkės) buvo sudaryta restorano patalpų nuomos sutartis (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „Dekaedras“ perdavė UAB „Restoranų grupė FORTAS“ už užmokestį valdyti ir naudotis 340,48 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o UAB „Restoranų grupė FORTAS“ įsipareigojo naudoti patalpas pagal patalpų paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovė šiose patalpose įsteigė ir valdo lietuviškų patiekalų restoraną (duomenys neskelbtini).
4. Nuomos sutartimi šalys numatė, kad nuomos mokestis už restorano patalpų nuomą bus lygus 5 792,40 EUR per vieną mėnesį be PVM, nuomos mokestis mokamas avansu už kiekvienus tris nuomos termino mėnesius per dešimt kalendorinių dienų nuo nuomotojos sąskaitos–faktūros pateikimo nuomininkei dienos, nuomotoja turi teisę išrašyti nuomininkei sąskaitą–faktūrą už kiekvienus tris sekančius nuomos termino mėnesius kiekvieno (einamojo) ketvirčio antrojo mėnesio pirmąją dieną. Sutartimi nuomininkė taip pat įsipareigojo mokėti jai priklausančius sumokėti komunalinių paslaugų mokesčius ir eksploatacines išlaidas už elektrą, šildymą, vandenį, telefonus, elektroninio ryšio priemones (internetą ir t. t.).
5. Nuomininkė savo pareigos mokėti patalpų nuomos mokestį tinkamai nevykdė nuo 2020 m. gegužės mėnesio, kai liko skolinga už patalpų nuomą II-jam metų ketvirčiui 7 008,80 EUR, o visa pradelsta sumokėti nuomos mokesčio (iki 2021 m. pradžios) suma ir įsiskolinimas už patalpose nuomininkės sunaudotą vandenį ieškinio surašymo dieną sudarė 50 347,92 EUR. Atsakovės skolos faktą ir dydį pagrindžia prie ieškinio pridėtos ieškovės išrašytos ir atsakovei pateiktos PVM sąskaitos–faktūros, ieškovės sudarytos skolų įmonei apskaitos kortelės 2020 ir 2021 metams, atsakovės parengtas ir ieškovei atsiųstas 2021 m. vasario 9 d. aktas dėl skolų suderinimo už 2020 metus.
6. Kadangi atsakovė vengia pilnai sumokėti ieškovei už suteiktas restorano patalpų nuomos paslaugas ir patalpose suvartotą vandenį nuomos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, ji laikoma pažeidusia prievolę. Nuomos sutarties 5.2.8 punktas numatė, kad, nuomininkei vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, nuomininkė privalo mokėti nuomotojai delspinigius, t. y. po 0,05 proc. nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos. Kadangi atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškove, ieškovė paskaičiavo ir taip pat prašė iš atsakovės priteisti 3 664,51 EUR delspinigių, paskaičiuotų už 182 dienas, procesines palūkanas nuo priteistos iš atsakovės sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1808-467/2021 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 50 347,92 EUR skolos, 3 664,51 EUR delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 54 012,43 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 953,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.
8. Atsakovė 2021 m. gegužės 11 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nesutiko su teismo preliminariu sprendimu, prašė jį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. šalyje dėl pasaulinės pandemijos bei viruso COVID-19 protrūkio įvedus karantiną, UAB „Restoranų grupė FORTAS“ vykdyta viešojo maitinimo veikla buvo visiškai sustabdyta. 2020 m. kovo 18 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsniu, kuriame aptartas nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų taikymas, pradedant nuo 2020 m. kovo 16 d., atsakovė turi būti atleidžiama nuo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pagal sutartį mokėjimo, netaikant atsakovei jokios atsakomybės už mokėjimo prievolių nevykdymą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos mokestis pagal sutartį buvo mokamas avansu už tris nuomos termino mėnesius, iki karantino paskelbimo atsakovė jau buvo sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn., t. y. įskaitant ir laikotarpį, kai patalpomis naudotis atsakovė negalėjo.
11. Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla vėl buvo atnaujinta nuo 2020 m. gegužės 18 d. ir tęsėsi iki 2020 m. lapkričio 6 d., kai 2020 m. lapkričio 7 d. šalyje vėl buvo paskelbtas karantinas. Taigi, patalpomis atsakovė galėjo naudotis tik laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgdama į tai, kad, atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei už naudojimąsi patalpomis iki 2020 m. birželio 30 d., įskaitant už laikotarpį, kai jomis naudotis negalėjo, t. y., permokėjusi už du mėnesius, pagal ieškovės sąskaitą faktūrą serija SAD Nr. 20/005 sumokėjo ieškovei 14 017,61 EUR, t. y. už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, o minėtą permoką laikė atsiskaitymu už patalpų nuomą už 2020 m. rugsėjo ir už spalio mėn.
12. Mokėjimų, pagal sąskaitą faktūrą serija SAD Nr. 20/011 ir sąskaitą faktūrą serija SAD Nr. 20/019 atsakovė ieškovei neatliko, kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki sutarties pasibaigimo ieškovė vėl negalėjo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, o atsakovė atitinkamai naudotis patalpomis (kaip minėta, permoka padengė atsiskaitymą už naudojimąsi patalpomis ir 2020 m. spalio mėn.).
13. Ieškovė kategoriškai atsisakė net minimaliu dydžiu sumažinti nuomos mokestį, t. y. prisiimti net minimalius neigiamus karantino padarinius ir tokiu būdu bent iš dalies atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Atitinkamai dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) atsakovė negalėjo pasinaudoti galimybe gauti valstybės subsidiją. Negalint pasinaudoti valstybės pagalba, kuria valstybė siekia išsaugoti nukentėjusius verslus, ir tokiu būdu negalint bent iš dalies sumažinti patiriamus nuostolius, buvo visiškai apribota atsakovės galimybė konkuruoti su kitais toje pačioje rinkoje veikiančiais ir valstybės pagalbą gaunančiais verslo subjektais.
14. Nebematydama galimybių tęsti sutartinių santykių, atsakovė informavo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir sutarties 16.9 punktu, o 2021 m. kovo 25 d. grąžino patalpas ieškovei. Pagal nuomos sutarties 5.1.1 punktą nuomininkė yra pervedusi nuomotojai 60 000 Lt (17 377,20 EUR) sumą, kuri turi būti įskaitoma į paskutinių trijų nuomos mėnesių mokėjimus. Visa 17 377,20 EUR suma šiuo metu disponuoja nuomotoja, nors nuomos sutartis yra nutraukta. Nepaneigiant pozicijos, kad nuomininkė neturėjo mokėti už patalpų nuomą ginčo metu, avansu sumokėto 17 377,20 EUR dydžio nuomos mokesčio įvertinimas neatsiejamas nuo pareikštų reikalavimų.
15. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus su atsakovės prieštaravimais nesutinka, prašo palikti teismo preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nesutinka, jog karantino paskelbimas laikytinas force majeure aplinkybe, kad ieškovė neužtikrino savo, kaip nuomotojos, pareigos garantuoti, jog patalpos bus tinkamos naudoti pagal jų paskirtį, kuriai jos išnuomotos, bei, kad atsakovės veikla buvo visiškai sustabdyta ar kad atsakovė nebegalėjo gauti pajamų iš veiklos patalpose. Ieškovės įsitikinimu, karantino paskelbimas negalėjo būti pagrindu atsakovei vienašališkai nuspręsti nebemokėti nuomos mokesčio, kai nuomos sutartis vis dar galiojo, o šalys nebuvo susitarusios dėl jos pakeitimo ir nebuvo priimta jokio teismo sprendimo dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo.
16. Atsakovė klaidingai nurodo, kad pirmojo karantino metu buvo visiškai uždrausta restoranų ir kavinių veikla, kadangi dalį šio karantino laikotarpio buvo draudžiama tik asmenims atvykti į restoraną ar kavinę ir maistą vartoti vietoje, tačiau teikti viešojo maitinimo paslaugas ir, pavyzdžiui, maistą gaminti išsinešimui, buvo leidžiama. Be to, atsakovė neatskleidžia fakto, kad nuo 2020 m. balandžio 27 d. jau buvo leidžiama dirbti lauke, o išsinuomotos patalpos turi didelę terasą (duomenys neskelbtini), todėl ir priimti lankytojus iki ribojimų panaikinimo, t. y. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė galėjo.
17. Vien pats karantino paskelbimo faktas ir tam tikrų atsakovės veiklos apribojimų įtvirtinimas savaime neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti nuomos mokestį pagal galiojančią ir nepakeistą sutartį ir toks vienašalis atsakovės sprendimas sumažinti nuomos mokesčio dydį (arba atsisakymas jį mokėti karantino laikotarpiu) yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis bet kokiems protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Be to, privalu nustatyti, kad pati atsakovė yra atsakinga dėl pajamų iš viešojo maitinimo paslaugų teikimo patalpose negavimo, kadangi ji tik dėl savo sprendimo ilgą laiką nevykdė veiklos patalpose, nors tokias sąlygas ir galimybes visą laiką turėjo.
18. Atsakovė prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo (atsikirtimų) forma negali prašyti teismo pakeisti nuomos sutartį ir taikyti mažesnį, nei joje nurodyta patalpų nuomos mokesčio dydį, o teismas negali tokio reikalavimo tenkinti, jeigu atsakovė nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo, kurį būtų apmokėjusi žyminiu mokesčiu. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nėra teisinio pagrindo modifikuoti jau pasibaigusius šalių santykius CK 6.204 straipsnio pagrindu, todėl, kadangi sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2021 m. kovo 15 d., tai atsakovė jau yra praradusi teisę kreiptis į teismą dėl šios nuomos sutarties modifikavimo.
19. Ieškovė, priimdama sprendimą įsigyti patalpas pasinaudojant banko suteiktu kreditu, įsipareigojo bankui kiekvieną mėnesį mokėti kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas, taip pat negalėjo prognozuoti ir numatyti, kad šalyje bus paskelbtas karantinas, remiantis kuriuo, patalpų nuomininkė atsisakys mokėti nuomos mokestį, prašys jį mažinti ir kurio beveik pusę metų faktiškai nemokės. Ieškovės bankas jos neatleido nuo įmokų ir palūkanų mokėjimo karantino galiojimo ir kurį laiką po jo metu ir šias įmokas ieškovė privalės sumokėti. Be to, atsakovės finansinė padėtis tiek iki karantino paskelbimo šalyje, tiek 2020 m. buvo daug geresnė nei ieškovės, nes atsakovė priklauso didelei įmonių grupei, todėl daug lengviau gali kompensuoti karantino metu patirtus nuostolius nei ieškovė, kuri gauna pajamas tik iš patalpų nuomos.
20. Ieškovė nesutiko su nuomos mokesčio dydžio mažinimu, kadangi suprato, jog šias lėšas ji privalės atiduoti bankui, o jų pakeisti kitu pelnu neturi galimybės, tačiau ieškovė visada siūlė atsakovei atidėti dalies nuomos mokesčio sumokėjimą keliems metams į priekį, bet atsakovė reikalavo, kad ieškovė atsisakytų nuo teisės į visą nuomos mokestį karantino laikotarpiu, o vėliau ir didžiosios dalies nuomos mokesčio. Dėl to tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas.
21. Jokio pranešimo dėl 17 377,20 EUR sumos įskaitymo į nuomos mokesčio įsiskolinimą ieškovė nėra gavusi, todėl akivaizdu, kad šia suma negali būti mažinamas preliminariu sprendimu iš atsakovės priteistas įsiskolinimas, o ši suma turėtų būti vertinama kaip atsakovės sumokėtas depozitas.
22. Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį prašė tenkinti, palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad tarp šalių vyko nemažai derybų, bet susitarimas nebuvo pasiektas. Nuomos kaina su atsakove buvo sudaryta taip, kad ieškovė galėtų kas mėnesį mokėti kredito įmokas bankui, todėl mažinti nuomos mokesčio ieškovė negalėjo. Tuo tarpu atsakovė kategoriškai atmetė bet kokius ieškovės pasiūlymus atidėti mokesčių mokėjimą ir reikalavo tik nuomos mokesčio sumažinimo arba nemokėti jo iš viso. Atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir atlaisvino patalpas tik 2021 m. kovo mėn., nors galėjo tą padaryti jau pandemijos pradžioje. Ieškovės vertinimu, nei karantinas, nei pandemija, nei susiklosčiusi situacija nėra force majeure aplinkybės. Be to, nuomos sutarties sąlygos, esant tam tikroms aplinkybėms, leidžia nemokėti delspinigių, bet ne nuomos mokesčio. Atsakovė nesumokėjo ne tik nuomos mokesčio, bet ir už komunalines paslaugas, t. y. už tai, ką sunaudojo.
23. Teismo posėdyje atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, panaikinti preliminarų teismo sprendimą, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad atsakovė ieškovės patalpas išsinuomojo restorano veiklai, todėl karantino laikotarpiu negalėjo pilnai išsinuomotomis patalpomis naudotis. Ieškovė nesutiko netgi su minimalia nuolaida dėl nuomos mokesčio, tik siekė gauti naudą sau, nesuteikiant atsakovei to, ką privalėjo suteikti. Ieškovės prašomą priteisti skolą pilnai padengia atsakovės sumokėtas depozitas. Be to, visa rizika dėl pandemijos negali tekti tik atsakovei, dalį jos turėtų prisiimti ir ieškovė.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
24. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „Dekaedras“ (nuomotojos) ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ (nuomininkės) buvo sudaryta restorano patalpų nuomos sutartis (tekste – nuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „Dekaedras“ perdavė UAB „Restoranų grupė FORTAS“ už užmokestį valdyti ir naudotis 340,48 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o UAB „Restoranų grupė FORTAS“ įsipareigojo naudoti patalpas pagal patalpų paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.
25. Nuomos sutarties 5.1.2 punktas numatė, kad šalių susitarimu nuomos mokestis už restorano patalpų nuomą bus lygus 20 000 Lt per vieną mėnesį be PVM, t. y., 5 792,40 EUR be PVM, o sutarties 5.2.1 punktas numatė, kad nuomos mokestis mokamas avansu už kiekvienus tris nuomos termino mėnesius per dešimt kalendorinių dienų nuo nuomotojo sąskaitos-faktūros pateikimo nuomininkui dienos. Šiame 5.2.1 punkte taip pat nurodyta, kad nuomotojas turi teisę išrašyti nuomininkui sąskaitą-faktūrą už kiekvienus tris sekančius nuomos termino mėnesius kiekvieno (einamojo) ketvirčio antrojo mėnesio pirmąją dieną.
26. Nuomos sutarties 5.2.4 punktas nustatė, kad nuomininkas moka jam priklausančius sumokėti komunalinių paslaugų mokesčius ir eksploatacines išlaidas, tai yra, kad nuomininkas pagal skaitiklių parodymus mokės: už elektrą, šildymą, vandenį, telefonus, elektroninio ryšio priemones (internetą ir t.t.). Remiantis nuomos sutarties 5.2.5 punktu, atsakovas privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento gavimo dienos kompensuoti nuomotojui nuomininko daliai tenkančius komunalinių paslaugų ir eksploatacijos mokesčius.
27. Šalys neginčija, kad pagal nuomos sutarties 5.1.1 punktą nuomininkė yra pervedusi nuomotojai 60 000 Lt (17377,20 EUR) sumą, kuri pagal nuomos sutarties nuostatas turėtų būti įskaitoma į paskutinių trijų nuomos mėnesių mokėjimus.
28. Byloje yra pateiktos ieškovės išrašytos ir atsakovei pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (2020 m. gegužės 7 d. serija SAD Nr. 20/005; 2020 m. rugpjūčio 7 d. serija SAD Nr. 20/011; 2020 m. lapkričio 3 d. serija SAD Nr. 20/019; 2021 m. sausio 11 d. serija SAD Nr. 21/002), kurias atsakovė priėmė, taip pat ieškovės sudarytos skolų ieškovės įmonei apskaitos kortelės 2020 ir 2021 metams bei atsakovės parengtas ir ieškovei atsiųstas 2021 m. vasario 9 d. aktas dėl skolų suderinimo už 2020 metus, kuriame atsakovė pripažįsta, kad jos skola ieškovei 2020 m. pabaigoje sudarė 52 476,15 EUR.
29. 2020 m. kovo 18 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsniu, kuriame aptartas nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų taikymas, pradedant nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. LR Vyriausybės nutarimo galiojimo laikotarpiu, atsakovė turi būti atleidžiama nuo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pagal sutartį mokėjimo, netaikant atsakovei jokios atsakomybės už mokėjimo prievolių nevykdymą. Tuo pačiu raštu atsakovė informavo ieškovę, kad laikinai nutraukia visų piniginių prievolių pagal sutartį už karantino laikotarpį vykdymą iki karantino ir galimybės naudoti patalpas numatytai veiklai apribojimų galiojimo pabaigos.
30. 2020 m. lapkričio 27 d. el. laišku dėl nuomos mokesčio atidėjimo pasiūlymo ieškovė pasiūlė atsakovei atidėti nuomos mokesčio mokėjimą.
31. Atsakovė 2021 m. vasario 9 d. raštu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi bei sutarties 16.9 punktu, ir 2021 m. kovo 24 d. patalpų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2013 m. gruodžio 19 d., atsakovė grąžino patalpas ieškovei.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
32. Pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi šalių sudaryta nuomos sutartimi, teigia, kad atsakovė (nuomininkė) savo pareigos mokėti patalpų nuomos mokestį tinkamai nevykdė nuo 2020 m. gegužės mėnesio, kai liko skolinga už patalpų nuomą II-jam metų ketvirčiui 7 008,80 EUR, o visa pradelsta sumokėti nuomos mokesčio (iki 2021 m. pradžios) suma ir įsiskolinimas už patalpose nuomininkės sunaudotą vandenį ieškinio surašymo dieną sudaro 50 347,92 EUR. Ieškovės teigimu, skolos faktą ir dydį pagrindžia prie ieškinio pridedamos ieškovės išrašytos ir atsakovei pateiktos PVM sąskaitos–faktūros, ieškovės sudarytos skolų įmonei apskaitos kortelės 2020 ir 2021 metams, atsakovės parengtas ir ieškovei atsiųstas 2021 m. vasario 9 d. aktas dėl skolų suderinimo už 2020 metus. Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 50 347,92 EUR nepadengtos skolos už nuomą ir komunalines paslaugas.
33. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, sutartyje esančios nuostatos įpareigoja ir saisto abi sutarties šalis.
34. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl ieškovei priklausančių restorano veiklai skirtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, t. y. sudarė ilgalaikę 340,48 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį restorano (viešojo maitinimo) veiklai, todėl šalių santykiai spręstini vadovaujantis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatomis.
35. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (nuomininkui) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį.
36. Šiuo atveju nuomos sutartyje ginčo šalys laisva valia susitarė, kad nuomotoja (ieškovė) įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkei (atsakovei) šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis restorano patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigoja priimti šias patalpas, vykdyti jose tik viešojo maitinimo veiklą ir su tuo susijusią koncertinę veiklą, išskyrus aptartą sutartyje, mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus.
37. Taigi, pagal nuomos sutarties sąlygas nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo nuomotojai (ieškovei) visą nuomos terminą kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ir padengti visas išlaidas, susijusias su patalpų eksploatavimu ir priežiūra (t. y. mokesčius už patalpose suteiktas komunalines ir kitas paslaugas), o būtent: nuomos sutarties 5.2.1 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis mokamas avansu už kiekvienus tris nuomos termino mėnesius per dešimt kalendorinių dienų nuo nuomotojos sąskaitos-faktūros pateikimo nuomininkei dienos. Sąskaita-faktūra už kiekvienus tris sekančius nuomos termino mėnesius išrašoma kiekvieno (einamojo) ketvirčio antrojo mėnesio pirmąją dieną. Nuomos sutarties 5.2.4 punkte šalys taip pat susitarė, kad nuomininkė nuo nuomos termino pradžios moka jai priklausančius mokėti komunalinių paslaugų mokesčius ir eksploatacines išlaidas tiesiogiai paslaugų teikėjams arba nuomotojos nurodymu - pačiai nuomotojai, kuri perrašys tokių mokesčių sąskaitas-faktūras, atsižvelgiant į nuomininkei priskaičiuotas faktines išlaidas.
38. Atsakovė teigia, kad, paskelbus karantiną (LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 su vėlesniais jo pakeitimais), iš ieškovės nuomojamos patalpos nebegalėjo būti naudojamos pagal paskirtį ir vien remiantis tuo atsakovė turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovė tik 2021 m. vasario 9 d. raštu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą ir tik 2021 m. kovo 24 d. buvo surašytas patalpų grąžinimo aktas. Nepaisant to, atsakovė, iš esmės neneigdama savo sutartinės pareigos mokėti nuomos ir kitus mokesčius, tvirtina, kad ji dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – pandemijos, karantino, veiklos apribojimo - turi būti atleidžiama nuo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pagal šalių sutartį mokėjimo, netaikant jai (atsakovei) jokios atsakomybės už mokėjimo prievolių nevykdymą.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad visu nuomos laikotarpiu atsakovė iš esmės tinkamai vykdė jai pagal nuomos sutartį numatytas pareigas ir jokių pažeidimų/piktnaudžiavimų nėra nustatyta, ko byloje neneigia ir ieškovė. Todėl iš esmės sutiktina su atsakove, kad aplinkybės, susijusios su nuomos sutarties vykdymu po 2020 m. kovo mėn., buvo sąlygotos ypatingos dėl pandemijos, karantino ir veiklos apribojimų susiklosčiusios situacijos. Nepaisant to, vertinant atsakovės veiksmus nuomos sutarties nevykdymo (vykdymo) aspektu, nėra pagrindo atsižvelgti tik į bendrą faktinę situaciją ir galimybę tęsti sutartinius santykius, neatsižvelgiant į pačios atsakovės elgesį konkrečioje situacijoje, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, šiuo atveju atsakovė nuomos sutartimi nustatyto nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pilnai nemokėjo jau nuo 2020 m. gegužės mėnesio, o nuomos sutartį nutraukė ir nuomojamas patalpas atlaisvino tik 2021 m. kovo mėnesį.
40. Šiuo atveju atsakovė iš esmės šių aplinkybių neneigia ir pripažįsta, kad nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų atitinkamą laikotarpį nemokėjo, o ieškovė nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo neginčija. Ginčas šiuo atveju yra dėl to, ar atsakovės nurodytas aplinkybes – pandemiją, karantiną, veiklos apribojimą yra pagrindas laikyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir tuo pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės už mokėjimo prievolių nevykdymą (CK 6.212 straipsnis).
41. Taigi, atsakovės įsitikinimu, nuomos mokestis už visą ieškovės nurodomą laikotarpį negali būti priteistas, kadangi šalių nuomos sutartis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. ir vėliau nuo 2020 m. lapkričio 7 d. negalėjo būti vykdoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes atsakovės vykdoma viešojo maitinimo veikla buvo visiškai sustabdyta ir atsakovė negalėjo gauti jokių pajamų. Be to, įvedus karantino režimą ir uždraudus viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, susiklostė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ir ieškovė nebegalėjo įgyvendinti savo įsipareigojimų, t. y. ieškovė, kaip nuomotoja, negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintos pareigos garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), o atsakovė atitinkamai naudotis daiktu (patalpomis).
42. Ieškovė gi su tokia atsakovės pozicija nesutinka, t. y., nesutinka, kad karantino paskelbimas laikytinas force majeure aplinkybe ir kad ieškovė neužtikrino savo, kaip nuomotojos pareigos, garantuoti, kad patalpos bus tinkamos naudoti pagal jų paskirtį, kuriai jos išnuomotos, bei kad atsakovės veikla buvo visiškai sustabdyta ir, kad atsakovė nebegalėjo gauti pajamų iš veiklos ieškovės patalpose.
43. Teismas
pagrįsta pripažįsta ieškovės poziciją, kadangi karantino paskelbimas negalėjo būti pagrindu atsakovei vienašališkai nuspręsti nebemokėti nuomos mokesčio, kai šalių nuomos sutartis galiojo, o šalys nebuvo susitarusios dėl jos pakeitimo ir nebuvo priimta teismo sprendimo dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo. Be to, atsakovė galėjo atsisakyti nuomos sutarties ir grąžinti patalpas ieškovei iš karto po karantino paskelbimo, kurias atsakovė būtų galėjusi išnuomoti kitiems asmenims ir gauti pajamas, o ne vienašališkai nuspręsti, kad už naudojimąsi ieškovės patalpomis karantino laikotarpiu atsakovė nemokės nuomos mokesčio. 44. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuomos mokesčio mokėjimas yra finansinė prievolė, kurios vykdymas tiesiogiai nepriklauso nuo Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ar nustatytų draudimų. Vien bendrovės finansinės padėties blogėjimas civiliniame kodekse nurodomas kaip aplinkybė, kuri nepriklauso force majeure aplinkybių sąrašui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką force majeure aplinkybėmis nėra laikoma bloga ekonominė padėtis, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 268/2012; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; kt.).
45. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tokiu būdu vien aplinkybės, jog dėl valstybės nustatytų ribojimų atsakovė negauna finansinės naudos savaime nesudaro nenugalimos jėgos aplinkybių atleidžiančių atsakovę nuo pareigos mokėti nuomos mokestį.
46. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus draudimus ir įpareigojimus, matyti, jog konkrečiu atveju iš atsakovės nebuvo atimtos visos galimybės vykdyti veiklą, kaip tą bando įrodyti atsakovė. Pirmojo karantino metu nebuvo visiškai uždrausta restoranų ir kavinių veikla nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., t. y. dalį šio karantino laikotarpio buvo draudžiama tik asmenims atvykti į restoraną ar kavinę ir maistą vartoti vietoje, tačiau teikti viešojo maitinimo paslaugas ir/ar maistą gaminti išsinešimui ar išvežimui asmeniškai ar per paslaugų teikėjus (pavyzdžiui, Wolt/Bolt) buvo leidžiama. Nuo 2020 m. balandžio 27 d. jau buvo leidžiama dirbti lauke, o ieškovės nuomotos patalpos turi didelę terasą (duomenys neskelbtini), todėl ir priimti lankytojus iki ribojimų panaikinimo 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė galėjo. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė.
47. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė verčiasi maitinimo veikla, o ieškovės patalpos buvo ir išnuomotos viešojo maitinimo veiklai (nuomos sutarties 4.1, 8.1, 8.7 punktai, preambulės B, D ir E punktai), todėl visą karantino laikotarpį ji iš esmės galėjo vykdyti veiklą patalpose ir tiekti maistą išsinešimui, pristatymui į namus ar biurus. Byloje atsakovė nepaneigė, kad tokiai veiklai išsinuomotos ieškovės patalpos buvo tinkamos ir tokia veikla karantino metu Vyriausybės nutarimu nebuvo uždrausta. Šiuo atveju pati atsakovė nusprendė tokiu būdu veiklos neorganizuoti ir sustabdyti savo veiklą. Šių aplinkybių nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad maisto išvežiojimo teikėjų paslaugos buvo pakankamai brangiai apmokamos, nes, nepaisant to, kitose savo patalpose atsakovė šiomis paslaugomis naudojosi (atsakovės gautų sąskaitų iš maisto išvežiotojų Wolt kopijos).
48. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, kaip nuomotoja, įgyvendino įstatyme ir sutartyje įtvirtintą pareigą garantuoti, jog išnuomotos patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos buvo išnuomotos (viešojo maitinimo veiklai) visą nuomos terminą, o atsakovė net ir karantino metu galėjo naudotis šiomis patalpomis ir jomis naudojosi, nes nuomos sutarties nenutraukė ir patalpų ieškovei negrąžino. Atsakovė, nurodydama aplinkybes dėl galbūt susidariusios nepalankios situacijos, veiklos sumažėjimo, pajamų sumažėjimo, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo teisę ir galimybes kreiptis į ieškovę dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, mokėjimų išdėstymų ar, kaip nurodė atsakovė, depozito įskaitymo, bet ne savo nuožiūra atsisakyti sutarties vykdymo tarp šalių nustatytomis sąlygomis.
49. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita.
50. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; ir kt.).
51. Teismas
taip pat atkreipia dėmesį, kad ir besiformuojančioje teismų praktikoje karantinas nėra laikomas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, įskaitant ir ginčus dėl patalpų nuomos mokesčio mokėjimo (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-199-440/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1613-601/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1830-864/2020; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pandemija padarinius sukėlė didžiajai daugumai ūkio subjektų, tame tarpe ir ieškovei, ir kad karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir/ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Atsakovė, kaip ir ieškovė, yra civilinių teisinių santykių subjektu, kuriam galioja šalių procesinio lygiateisiškumo principas. 52. Taigi, akivaizdu, kad vien pats karantino paskelbimo faktas ir tam tikrų atsakovės veiklos apribojimų įtvirtinimas savaime neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti nuomos mokestį pagal galiojančią ir nepakeistą šalių nuomos sutartį, o toks vienašalis atsakovės sprendimas sumažinti nuomos mokesčio dydį ir/ar atsisakymas jį mokėti karantino laikotarpiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Be to, kaip jau minėta, pati atsakovė yra kalta dėl pajamų iš viešojo maitinimo paslaugų teikimo ieškovės patalpose negavimo, kadangi ji tik dėl savo pačios sprendimo ilgą laiką nevykdė veiklos šiose patalpose, nors tokias sąlygas ir galimybes turėjo, kadangi joks teisės aktas nedraudė jai patalpas eksploatuoti. Tokiu būdu dėl atsakovės argumentų, susijusių su force majeure aplinkybių atsiradimu, nėra pakankamo pagrindo panaikinti ar pakeisti preliminarų sprendimą.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai ir kt.). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas (CK 6.59 straipsnis). Šiuo atveju, sudarydama nuomos sutartį, atsakovė prisiėmė ir atitinkamus įsipareigojimus, nuo kurių atsisakyti negalėjo ir juos privalėjo ne tik vykdyti, bet juos vykdyti tinkamai.
54. Kita atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų grupė yra susijusi su tuo, kad atsakovė, jeigu teismas nepripažintų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo, prašo sumažinti ieškovės prašomą priteisti nuomos mokestį, motyvuodama tuo, kad ji dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos ir Lietuvoje paskelbto karantino faktiškai negalėjo vykdyti sutarties ne tik tais laikotarpiais, kai atsakovės veikla buvo visiškai sustabdyta, bet negalėjo vykdyti joje numatytomis sąlygomis visu laikotarpiu, pradedant nuo 2020 m. kovo 16 d. iki sutarties pasibaigimo. Atsakovė remiasi CK 6.204 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad esminiu sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, jog, įvedus karantiną, atsakovės veikla - viešojo maitinimo veikla buvo visiškai sustabdyta ir, negalėdama vykdyti veiklos bei negaudama visiškai jokių pajamų, atsakovė patyrė didžiulius nuostolius, o ir, atnaujinus veiklą, dėl ženkliai mažesnio lankytojų srauto veikla išliko nuostolinga. Atsakovė nurodo, kad, siekdama surasti interesų balansą ir atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrą, įgyvendindama CK 6.204 straipsnyje numatytą sutarties šalies teisę kreiptis į kitą šalį prašant pakeisti sutartį, ji keletą kartų kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei prašė sumažinti nuomos mokestį (prisiimti bent minimalius neigiamus karantino padarinius ir tokiu būdu bent iš dalies atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą), tačiau ieškovė su tuo nesutiko.
55. Ieškovė, atsikirsdama į tokius argumentus, teigia, kad jie yra nepagrįsti, nes tuo metu atsakovė sėkmingai vykdė veiklą kitose patalpose, gavo iš to pajamas, taip pat galimai gavo valstybės paramą. Be to, ieškovė nesutiko tik su nuomos mokesčio dydžio mažinimu, kadangi suprato, jog šias lėšas ji privalės atiduoti bankui, o jų pakeisti kitu pelnu, neturi galimybės, tačiau ieškovė visada siūlė atsakovei atidėti dalies nuomos mokesčio sumokėjimą keliems metams į priekį, tačiau atsakovė ir toliau reikalavo, kad ieškovė atsisakytų nuo teisės į visą nuomos mokestį karantino laikotarpiu, o vėliau ir didžiosios dalies nuomos mokesčio. Dėl to tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas.
56. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
57. Iš tokio teisinio reglamentavimo, bendrųjų sutarčių galiojimo ir vykdymo principų bei iš šalių nuomos sutarties 19.1 punkto, nustatančio, kad bet kokie šios nuomos sutarties pakeitimai galioja tik šalims sudarius juos raštu, darytina išvada, kad atsakovė privalėjo vykdyti sutartį ir mokėti joje sutartą nuomos mokestį tol, kol šalys nėra sudariusios rašytinio susitarimo dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo arba, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo klausimu. Atsakovė prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo (atsikirtimų) forma negali prašyti teismo pakeisti sutartį ir taikyti mažesnį, nei joje nurodytas patalpų nuomos mokesčio dydis, o teismas negali tokio reikalavimo tenkinti, kadangi atsakovė nėra pareiškusi tokio savarankiško reikalavimo (priešieškinio).
58. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra teisinio pagrindo modifikuoti jau pasibaigusius šalių santykius CK 6.204 straipsnio pagrindu, todėl, teismo vertinimu, kadangi nuomos sutartis pačios atsakovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2021 m. kovo 15 d., tai atsakovė jau yra praradusi teisę kreiptis į teismą dėl šios sutarties modifikavimo.
59. Nepaisant to, iš dalies pasisakant dėl šių atsakovės argumentų iš esmės, teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškovė, priimdama sprendimą įsigyti ginčo patalpas pasinaudojant banko suteiktu kreditu ir įsipareigodama bankui kiekvieną mėnesį mokėti kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas, taip pat negalėjo prognozuoti ir numatyti, kad šalyje bus paskelbtas karantinas, remiantis kuriuo, patalpų nuomininkė atsisakys mokėti nuomos mokestį, prašys jį mažinti ir/ar faktiškai nemokės. Byloje nepaneigta, kad ieškovė visas pajamas iš patalpų nuomos atiduoda bankui už kreditą, todėl, tenkinus atsakovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ar sumažinimo, ieškovė neturėtų kaip vykdyti savo įsipareigojimų bankui.
60. Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovė UAB „Restoranų grupė FORTAS" priklauso bendrovės UAB „KS investicija" įmonių grupei, kuriai priklauso visa eilė bendrovių ir ši įmonių grupė dirba pakankamai pelningai. VĮ Registrų centrui pateiktas atsakovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad atsakovė 2019 metais gavo 1 314 250 EUR grynojo pelno, 2018 metais - 702 802 EUR grynojo pelno, nepaskirstytas pelnas sudaro 2 375 388 EUR, rezervai - 336 907 EUR.
61. Remiantis šiais duomenimis, atsakovės turtas 2019 metais lyginant su 2018 metais padidėjo 241 654 EUR. Todėl, akivaizdu, kad atsakovės finansinė padėtis buvo ir yra labai gera ir ji turi pakankamai lėšų galimiems nuostoliams, jei tokių yra, padengti. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigia ir atsakovės pateikti duomenys už 2020 metus (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, gautos paramos darbuotojų atlyginimų kompensacijai apskaičiavimas, restorano, esančio (duomenys neskelbtini), finansiniai rezultatai 2019 ir 2020 metais, kt.).
62. Tuo tarpu ieškovė UAB „Dekaedras" yra fizinių asmenų (sutuoktinių) valdoma bendrovė, kurios pajamos iš esmės yra gaunamos iš patalpų nuomos ir panaudojamos banko paskolai padengti, jos pajamos 2019 metais sumažėjo lyginant su 2018 metais, ką patvirtina ieškovės 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaita.
63. Taigi, konstatuotina, kad tiek karantinas, tiek taikomi ribojimai iš esmės nepakeitė šalių padėties nuomos sutarties apimtyje ir jos vykdyti sunkiau atsakovei tikrai netapo, kadangi ji ir toliau yra geresnėje finansinėje padėtyje, lyginant su ieškove. Todėl nėra pagrindo keisti šalių sutarties CK 6.204 straipsnio pagrindu.
64. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį - ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas - iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30- 219/2015). Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris nustatomas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014).
65. Šiuo atveju atsakovė savo teiginius dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo grindžia deklaratyvia, bendro pobūdžio informacija dėl karantino paskelbimo ir jos veiklos apribojimo, kas realiai neįrodo atsakovės finansinės padėties pablogėjimo ir sunkesnio sutarties įvykdymo. Tuo tarpu ieškovė įrodo, kad iš nuomos sutarties gautinomis sumomis yra dengiamos įmokos bankui, todėl, atsakovei nemokant sulygto nuomos mokesčio, ieškovės interesai bus pažeisti, nes ji negalės tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų bankui, o šalių interesų pusiausvyra dėl šiai dienai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių bus daugiau neigiama ieškovei.
66. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį nuomininkas taip pat turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai teigia, kad karantinas sudarė pagrindą laikyti, jog ieškovės perduotos patalpos tapo netinkamos veiklos vykdymui, dėl ko atsirado pagrindas nutraukti nuomos sutartį, nes karantino apribojimai neuždraudė atsakovės veiklos, t. y. buvo galimas naudojimasis patalpomis ir maitinimo paslaugų išsinešimui teikimas. Be to, ieškovė atsakovei įsipareigojo tik dėl patalpų perdavimo ir tinkamos techninės patalpų būklės užtikrinimo, kiek tai nėra susiję su kasdienine patalpų priežiūra ir remontu, o duomenų, kad šis įsipareigojimas buvo vykdomas netinkamai, byloje nėra.
67. Šiuo atveju byloje taip pat nėra paneigta, kad ieškovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, nepaisant susiklosčiusios situacijos, nenutraukė savo prievolių atsakovės atžvilgiu vykdymo, toliau užtikrino tinkamą patalpų būklę, statinio ir inžinerinių sistemų priežiūros funkcijas, nenutraukė nuomos paslaugų. Priešingai, bylos duomenys įgalina vertinti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes, nepasinaudojusi nuomos sutartyje nustatyta teise nutraukti nuomos sutartį iš karto, paskelbus karantiną, jeigu laikė, kad yra atitinkamos sąlygos, vienašališkai ir be pakankamo pagrindo nustojo mokėti nuomos mokestį ieškovei, reikalavo jo atsisakyti, nepasinaudojo ieškovės pasiūlymu atidėti nuomos mokesčio mokėjimą ilgesniam laikui.
68. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes, vertinant karantino pasekmes šalių veiklai, situacija yra reikšminga abiems šalims. Be to, kaip tvirtina byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, šalys derėjosi ir bendradarbiavo (žodžiu ir susirašinėjimu), siekdamos kompromiso, tačiau jis nebuvo pasiektas dėl atsakovės įsitikinimo, kad ji turi būti besąlygiškai atleista nuo mokėjimo prievolės vykdymo.
69. Ieškovė į bylą pateikė už nuomos mokestį atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2020 m. gegužės 7 d. serija SAD Nr. 20/005 (21 026,41 EUR), 2020 m. rugpjūčio 7 d. serija SAD Nr. 20/011 (21 026,41 EUR), 2020 m. lapkričio 3 d. serija SAD Nr. 20/019 (21 026,41 EUR). Pagal ieškovės pateiktą skolų atsakovei apskaitos kortelę atsakovė yra apmokėjusi tik dalį 2020 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitos-faktūros (14 017,61 EUR) ir neapmokėjusi kitų ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, todėl skolos likutis už suteiktas nuomos paslaugas 2020 m. gruodžio 31 d. sudaro 49 061,62 EUR.
70. Nuomos sutarties 5.2.4 punkte šalys taip pat susitarė, kad nuomininkė nuo nuomos termino pradžios moka jai priklausančius mokėti komunalinių paslaugų mokesčius ir eksploatacines išlaidas tiesiogiai paslaugų teikėjams arba nuomotojos nurodymu - pačiai nuomotojai, kuri perrašys tokių mokesčių sąskaitas-faktūras, atsižvelgiant į nuomininkei priskaičiuotas faktines išlaidas. Ieškovė į bylą pateikė atsakovei už vandenį 2021 m. sausio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SD Nr. 21/002 (1 286,30 EUR) ir teigia, kad atsakovė nėra jos apmokėjusi.
71. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi nuomos sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal pastarosios pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje pateiktas atsakovės ieškovei siųstas skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovės skola ieškovei 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 52 476,15 EUR (įskaičiuota 2020 m. lapkričio 23 d. papildomai išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija SAD Nr. 20/027 už elektrą 1 087,42 EUR sumai).
72. Nors atsakovė mėgina įrodyti, kad minimas aktas pasirašytas neįgalintų asmenų ir/ar nėra tinkamas įrodymas skolai pagrįsti, tačiau sutikti su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo, kadangi jis pagrįstas tik atsakovės samprotavimu. Tuo tarpu nurodytas aktas pasirašytas atsakovės buhalterės R. K., jame nurodyti ir atsakovės vadovo V. M. bei vyr. finansininkės L. R. rekvizitai, kas leidžia spręsti, jog šis aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas CPK prasme. Be to, nors atsakovė ir teigia, kad ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų nepripažino, tačiau nėra grąžinusi nei vienos ieškovės jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nuo visų jų, tikėtina, yra susigrąžinusi pridėtinės vertės mokestį, kurį valstybei sumokėjo ieškovė, nepateikė kitos sutikrinimo ataskaitos ar kitų duomenų, kurie liudytų priešingai.
73. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra serija SAD Nr. 20/019 yra išrašyta už naudojimąsi patalpomis visą 2021 m. pirmąjį ketvirtį, nors patalpos ieškovei buvo grąžintos dar nesibaigus visam pirmajam ketvirčiui, t. y. 2021 m. kovo 24 d., kas, atsakovės nuomone, yra pagrindas mažinti iš jos priteistą nuomos mokesčio sumą už 7 kovo mėnesio dienas. Ieškovė su tokiais argumentais nesutinka ir teismas iš esmės jai pritaria.
74. Kaip tvirtina bylos duomenys, būtent atsakovė nusprendė nutraukti nuomos sutartį iki jos termino pabaigos, kuris turėjo sueiti 2024 m. vasario 1 d., ir toliau nesinaudoti ieškovės patalpomis, nors dar 2020 m. lapkričio 3 d. buvo gavusi ir priėmusi ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SAD Nr. 20/019, tokiu būdu pripažindama, kad patalpomis naudosis ir nuomos mokestį mokės už visą 2021 m. pirmą ketvirtį. Nepaisant to, 2021 m. kovo 24 d. pasirašius patalpų perdavimo-priėmimo aktą, atsakovė pilnai neatlaisvino ieškovės patalpų ir negrąžino jų tokioje būklėje, kokioje gavo, kadangi neišmontavo ir neišsivežė patalpų pirmame aukšte savo įrengto baldo-baro. Patalpų grąžinimo akto 3 pastaboje ieškovė nurodė, kad sutiktų su šio baldo palikimu patalpose, tačiau tik tuo atveju, jeigu atsakovė jį atskiros PVM sąskaitos faktūros pagrindu už 1 EUR plius PVM parduos ieškovei. Tokią PVM sąskaitą faktūrą serija FOF Nr. 009841 atsakovės finansų direktorė L. R. ieškovei atsiuntė, o kartu ir nuosavybės teises į baldą perdavė tik 2021 m. balandžio 6 d. ir tai po kelių ieškovės raginimų (atsiliepimų į prieštaravimus priedai Nr. 4 ir 5). Vadinasi, realiai iki 2021 m. balandžio 6 d. patalpos buvo neatlaisvintos nuo atsakovės daiktų ir naudojamos atsakovės. Todėl ir patalpų nuomos mokestis pagal ieškovės 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą serija SAD Nr. 20/019 priteistinas už visą laikotarpį, t. y. visą 2021 m. pirmą ketvirtį.
75. Nesutikdama su preliminariu sprendimu, atsakovė taip pat teigia, kad pagal nuomos sutarties 5.1.1 punktą ji yra pervedusi ieškovei 60 000 Lt (17 377,20 EUR) sumą, kuri turi būti įskaitoma į paskutinių trijų nuomos mėnesių mokėjimus. Byloje nėra ginčo, kad nurodyta suma atsakovės buvo pervesta ieškovei ir kad ji yra pas ieškovę. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties 5.1.1 punkte šalys susitarė, jog šiame punkte nurodytas avansinis nuomos mokesčio sumokėjimas bus užskaitymas už paskutinius tris nuomos mėnesius, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisiant nuomos mokesčio skolą ši - 17 377,20 EUR suma turi būti minusuota iš skolos sumos, nes, nutraukus nuomos sutartį ir grąžinus nuomotas patalpas ieškovei, atsakovė turi teisę reikalauti šios sumos įskaitymo į nuomos mokesčio įsiskolinimą. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir ieškovė, pripažindama, kad, atsakovei nutraukus sutartį prieš terminą, ši sumokėta 17 377,20 EUR suma tapo depozitu, kurį ieškovė turės grąžinti atsakovei, kai pastaroji pilnai įvykdys savo sutartines prievoles sumokėti nuomos kainą ir delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
76. Teismo vertinimu, jau priimamu sprendimu nurodyta 17 377,20 EUR suma išskaitytina iš bendros skolos sumos, tokiu būdu užkertant kelią galimiems ginčams ateityje. Todėl, priimant galutinį teismo sprendimą, preliminariu sprendimu priteista 50 347,92 EUR skolos suma mažintina 17 377,20 EUR sum air priteistina ieškovei iš atsakovės 32 970,72 EUR skolos.
77. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
78. Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.2.8 punkte nustatyta, kad, nuomininkei vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, nuomininkė privalo mokėti nuomotojai delspinigius, t. y. po 0,05 proc. nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 3 664,51 EUR delspinigius, taikant 0,05 procentų tarifą už kiekvieną praleistą apmokėti skolą dieną, neviršijant 182 dienų. Atsakovė paskaičiuotų delspinigių sumos neginčija.
79. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Byloje nustatyta, kad, ieškovei tinkamai vykdant 2013 m. gruodžio 19 d. nuomos sutarties nuostatas, atsakovė vengė tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl, remiantis tuo, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), teismas ieškovės reikalavimus priteisti skolą ir delspinigius iš atsakovės tenkina iš dalies ir, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus paskaičiavimus, galutiniu sprendimu priteisia iš atsakovės 32 970,72 EUR skolos ir 3 664,51 EUR delspinigių.
80. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės prašymas taip pat pagrįstai patenkintas preliminariu sprendimu, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, ieškinį tenkinant iš dalies – 68 procentais – bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
82. Šiuo atveju ieškovė patyrė 518 EUR sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų ir 2 069,10 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovė – 1 573 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies – 68 proc. apimtyje, iš atsakovės ieškovei priteistina 352,24 EUR sumokėto žyminio mokesčio išlaidų ir 1 406,98 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1 759,22 EUR bylinėjimosi išlaidų bei atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 503,36 EUR (32 procentai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270, 430 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti – priimti galutinį sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekaedras“ (juridinio asmens kodas 135658315) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restoranų grupė FORTAS“ (juridinio asmens kodas 122639457) 32 970,72 EUR (trisdešimt du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų 72 euro centus) skolos, 3 664,51 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 51 euro centą) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 36 635,23 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 759,22 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 22 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekaedras“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Restoranų grupė FORTAS“ 503,36 EUR (penkis šimtus tris eurus 36 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Alma Urbanavičienė