Administracinė byla Nr. eAS-280-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00906-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (teisių perėmėjas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Šiaulių VGTPT) 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SP-1005-(7.0712) ,,Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu patenkino pareiškėjos apeliacinį skundą. Teismas panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Šiaulių VGTPT 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SP-1005-(7.0712).

II.

Pareiškėja 2016 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 325 Eur išlaidų.

Pareiškėja nurodė, kad dėl sveikatos būklės ir kompetencijos neturėjimo naudojosi J. S. individualios įmonės mokamomis paslaugomis. Prie prašymo pareiškėja pateikė 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija JST Nr. 001, kurioje nurodytos J. S. suteiktos paslaugos ir jų įkainiai: konsultacija – 50 Eur, skundo paruošimas – 60 Eur, pranešimas dėl trūkumų pašalinimo – 15 Eur, prašymas dėl bylos nagrinėjimo aplinkybių – 10 Eur, apeliacinis skundas – 150 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 20 Eur, duomenų išsiuntimas teismams EPP sistemoje – 21 Eur, iš viso: 325 Eur. Papildomai paaiškino, kad dėl labai sunkios materialinės padėties neturi galimybių apmokėti už suteiktas paslaugas, bei pateikė 2016 m. sausio 4 d. paprastojo vekselio kopiją ir duomenis apie gaunamas pajamas.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašė nepatenkinti prašymo.

Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros matyti, jog J. S. teikė pareiškėjai konsultaciją bei ruošė procesinius dokumentus šioje administracinėje byloje. Pareiškėja nepateikė paslaugų teikimo sutarties, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių J. S. teisę teikti teisines paslaugas. Pareiškėja taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kad už J. S. teiktas paslaugas pagal paminėtą sąskaitą faktūrą yra sumokėjusi, t. y. realiai patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis. Pažymėjo, jog, remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44, 45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų – tai protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Teismas akcentavo, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje       byloje Nr. AS63-49/2012). Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., p. 144–216; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas, įvykdytas kitam subjektui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).

Teismas, analizuodamas pareiškėjos prašymus ir pateiktus dokumentus, nustatė, kad ji,    nors ir pateikė sąskaitą faktūrą už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog tokios išlaidos faktiškai buvo patirtos. Pareiškėja neneigė, kad ji nurodytų išlaidų realiai ir nepatyrė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėja realiai bylinėjimosi išlaidų, nurodytų 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija JST Nr. 001, nepatyrė, todėl priteisti jų teismas neturėjo teisinio pagrindo.

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad turėjo pagrįstas išlaidas, kurias patvirtina sąskaita faktūra.      Teismas neaptarė vekselio, kaip vienos iš apmokėjimo formų. Ji yra absoliučiai nemoki. Teisių įgyvendinimas suvaržytas dėl socialinės padėties, jaučiasi diskriminuojama. Atsakovu laikytina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri ir turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu, darytina išvada, kad jas gali teikti tik advokatas ar jo padėjėjas, o, pareiškėjai nepateikus įrodymų apie turėtas būtent advokato ar jo padėjėjo teiktas teisinės pagalbos išlaidas ir pasirinkus, jog šias paslaugas teikia individualios veiklos vykdytojas, jeigu jos ir buvo realiai teikiamos, laikytina, kad šios išlaidos yra prisiimtos pačios pareiškėjos rizika ir iš atsakovo jas priteisti nėra jokio pagrindo. Pagal vekselio sampratą ir faktines ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja pagal 2016 m. sausio 4 d. paprastąjį neatšaukiamą vekselį įsipareigojo ateityje sumokėti už suteiktas paslaugas, o, pagal   CPK normas, bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos tik tokios, kurias šalis sumokėjo, todėl teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog sumokėjo už suteiktas paslaugas, t. y. realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias būtų pagrindas priteisti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja siekia, kad jai būtų atlygintos nagrinėjant šią administracinę bylą patirtos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą dėl išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog pareiškėja realiai nepatyrė prašomų atlyginti išlaidų.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis šia teisės norma, prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pagrįstas – turi būti inter alia pateikti įrodymai, kad išlaidos yra realios. Remiantis pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas, įvykdytas kitam subjektui.

Pareiškėja kartu su prašymu dėl išlaidų atlyginimo pateikė 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija JST Nr. 001, kurioje nurodytos J. S. individualios firmos suteiktos paslaugos ir jų įkainiai, iš viso: 325 Eur, tačiau ji nepateikė įrodymų, kad apmokėjo šią sąskaitą. Kaip paminėta, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra savaime nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Išlaidų realumo neįrodo ir 2016 m. sausio 4 d. paprastasis vekselis bei 2016 m. vasario 18 d. notaro vykdomasis įrašas. Vekseliu jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Notaro vykdomieji įrašai <...> pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius <...> yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka (Notariato įstatymo 43 str.). Šiais įrašais tik reikalaujama išieškoti nesumokėtą vekselio sumą. Nesant įrodymų, jog išlaidos yra realios, nėra pagrindo priteisti jų iš atsakovo.

Atsakant į atsakovo argumentą, jog teisines paslaugas gali teikti tik advokatas ar jo padėjėjas, paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, kurioje konstatuota, kad, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Dainius Raižys

                                                                                                Virginija Volskienė