Civilinė byla Nr. 2S-983-555/2011
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė
Procesinio sprendimo
kategorija 94.2.1;94.3;122.3(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. gegužės 16 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo
Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo
UAB „Dinaka“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario
1 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal
teismingumą Kauno apygardos teismui.
Kolegija,
išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB
„Dinaka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lausta“ dėl
vienašališkai surašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais bei
rangovo įpareigojimo ištaisyti atliktų darbų statybos rangos darbų defektus ir
trūkumus. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2011-01-06 rezoliucija ieškinį
priėmė.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi perdavė civilinę bylą
nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą. Teismas nurodė, kad iškėlus
bylą teisme paaiškėjo, jog ieškovas ginčija atsakovo vienašališkai pasirašytų atliktų
darbų aktus, kurių pagrindu perduota darbų iš viso už 662.094,88 Lt sumą,
todėl vadovaujantis teismingumo taisyklėmis sprendė, jog byla nagrinėtina Kauno
apygardos teisme. Taip pat nurodė, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama
civilinė byla pagal ieškovo UAB „Lausta“ ieškinį atsakovui UAB „Dinaka“ dėl
662.094,88 Lt skolos priteisimo, todėl, teismo vertinimu, šie šalių
priešpriešiniai reikalavimai yra glaudžiai susiję , todėl juos nagrinėjant
vienoje byloje, jie būtų greičiau ir teisingiau išnagrinėti.
Atskiruoju
skundu ieškovas UAB „Dinaka“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011
m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.
Nurodo, kad Kauno apygardos teisme civilinė byla pagal ieškovo UAB „Lausta“
ieškinį atsakovui UAB „Dinaka“ dėl 662.094,88 Lt skolos priteisimo yra
nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, o CPK 430 straipsnio 4 dalis draudžia
dokumentiniame procese pareikšti priešieškinį, todėl sujungus šias bylas būtų
pažeistos procesinės teisės normos. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal
teismų praktiką pareikšto ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl,
apelianto nuomone, apylinkės teismo argumentai, jog reikalavimai yra turtinio
pobūdžio, o ginčo suma yra 662.094,88 Lt, yra nepagrįsti.
Atsiliepimu į
ieškovo atskirąjį skundą atsakovo UAB „Lausta“ atstovas prašo atskirąjį skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl
teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų,
nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Civilinės
bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą
įgyvendinimo sąlyga. CPK yra
numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė
kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas
pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28
straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato
kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios
instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai
yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai,
ginčo suma.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dinaka“ ieškiniu prašė: pripažinti atsakovo
UAB „Lausta“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus negaliojančiais,
įpareigoti atsakovą UAB „Lausta“ per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos ištaisyti statybos objekto „Tranzito centras“, adresu
Domeikavos sen. Kumpių k. Verslo g. 15, statybos darbų defektus ir trūkumus, už
ieškinį ieškovas sumokėjo 266,40 Lt (133,20+133,2) žyminio mokesčio. Ieškinys
grindžiamas statybos rangą reglamentuojančiomis normomis. Pagal teismų
praktiką, darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame
surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas
yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo
atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.
Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų
apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-21 nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007-10-01 nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-361/2007; kt.). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra
rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų
darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų,
tačiau šio akto surašymas nereiškia, kad užsakovas besąlygiškai privalės
apmokėti rangovui už akte nurodytus atliktus darbus pagal akte nurodytas
kainas. Taip pat pagal teismų praktiką, kai rangovas pareiškia ieškinį dėl
apmokėjimo už atliktus darbus, nurodytus priėmimo-perdavimo akte, tai
užsakovas, gindamasis nuo ieškinio argumentu, kad priėmimo-perdavimo akte yra
neteisingai užfiksuotas darbų rezultatas, kaina, neturi reikšti priešieškinio
dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, jis gali šį
aktą ginčyti atsikirtimų į ieškinį forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-28 nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje
sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą,
tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr.3K-3-381/2008). Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai
ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais
ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių
modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu
nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-99/2001). Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimo esmę, į tai,
kad šis reikalavimas nėra susijęs su konkrečiu turtu, jį patenkinus ar
nepatenkinus nebus sukurtos turtinės pasekmės, darytina išvada, kad ieškovo
reikalavimas yra neturtinis. Be to, tai, kad ieškinio reikalavimas dėl
priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, nurodo ir
Lietuvos apeliacinis teismas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-21
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-129/2006).
Dokumentinį procesą reglamentuojančios proceso teisės normos numato kai
kurių kategorijų bylų supaprastintą ir paspartintą nagrinėjimą, kuris sutaupo
dalyvaujančių byloje asmenų išlaidas ir laiką (CPK IV dalis, XXII skyrius).
Visas dokumentinis procesas sąlygiškai gali būti skirstomas į du etapus –
procesą iki atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priėmimo ir
procesą, kuris vyksta atsakovo prieštaravimus priėmus. Teismas šiame bylos
dokumentinio nagrinėjimo etape formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius
dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas
ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (neįvykdys sprendimo arba
sprendimą priėmusiam teismui raštu nepateiks motyvuotų prieštaravimų; CPK 428 straipsnio 6 dalis). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, apeliacine ir kasacine tvarka
neskundžiamas, jis įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia
motyvuotų prieštaravimų (CPK 428
straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio
1 dalis).
Atsakovui per nustatytą terminą pareiškus prieštaravimus ir teismui juos
priėmus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame įrodinėjimo
priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame
bylos nagrinėjimo etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177
straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Taigi antrajame
dokumentinio proceso etape byla nagrinėjama iš esmės pagal bendrąsias ginčo
teisenos taisykles, numatytas CPK XIV skyriuje, išskyrus ieškovui taikomą
žyminio mokesčio lengvatą (CPK 430 straipsnio 1 dalis), todėl atskirojo skundo
argumentai dėl negalimumo reikšti atsikirtimus byloje dėl skolos priteisimo yra
nepagrįsti. Klausimas dėl galimumo nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl
priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje, kurioje
pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, spręstinas taikant bylų
sujungimo institutą, nustačius tiesioginio teisinio ryšio tarp dviejų
nagrinėjamų civilinių bylų buvimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
Dėl aukščiau
nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla
perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337
straipsnio 3 punktas).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Egidijus
Tamašauskas
Kolegijos teisėjai Ramūnas
Mitkus
Algirdas
Remeika