Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-594/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63994-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. N. (toliau – R. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 91-298 taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. N. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams.

1.1.                      Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. N. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, pasiunčiant R. N. į pataisos namus atlikti jam paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

1.2.                      Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. N. paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1.3.                       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme,  paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1.4.                      Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 15 d.

2.       2018 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-298 nutarta nuteistajam R. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

3.       Skundu apygardos teismui nuteistasis R. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d.  nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimą Nr. 91-298 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1.                      Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pataisos namuose jis elgiasi pavyzdingai, buvo du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę faktiškai atlieka nuo 2017 m. kovo 17 d. Be to, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie jų organizavimo, neatlygintinai atlieka būrio gerbūvio darbus, palaiko ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 

3.2.                      Skundu pabrėžiama, kad nors apylinkės teismas ir sprendė, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba ir nesimoko, tačiau į darbą jis nebuvo priimtas tik dėl laisvų vietų trūkumo. Tuo tarpu išėjęs į laisvę jis dirbtų gerai apmokamą vairuotojo-šaltkalvio darbą UAB „E. T.“, tokiu būdu galėdamas prisidėti prie savo dukters išlaikymo.

4.       Nuteistojo R. N. skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7.       Atlikus nuteistojo R. N. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 48 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir R. N. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

8.       Įvertinus R. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neatlygintinai atlieka būrio gerbūvio darbus, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, du kartus skatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „E. T.“, turės ir gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. N. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. N. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog ir Socialinio tyrimo išvadą analizuojamu atveju rengę specialistai nuteistojo elgesio pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką R. N. veiksmuose neįžvelgė, konstatuodami tik tiek, kad nuteistasis vykdo Komisijos numatytą priemonę dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje.

10.       Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje R. N. buvo teistas ne kartą, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti R. N. elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų, nesilaikė ir kitų jam teismo nustatytų įpareigojimų (LITEKO duomenys), dėl ko, bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas R. N. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, R. N. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. 

11.       Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia R. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. N. požiūris į praeityje buvusius jo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teigiama linkme nepakito. Šiuo metu R. N. pripažįsta, jog praeityje buvo teistas už išžaginimą, tačiau yra įsitikinęs, kad buvo apkaltintas neteisėtai, savo kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat vis dar menkina. Priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, R. N. analizuoja paviršutiniškai, o tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Analizuoti savo nusikalstamo elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek ir nukentėjusiems asmenims, nuteistasis taip pat geba tik iš dalies, savo veiksmuose įžvelgdamas tik dalinę kaltę. Šių aplinkybių visuma, įvertinus jas praeityje buvusių R. N. teistumų kontekste, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį iš esmės charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu paleidus R. N. į laisvę šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

12.       Abejonių tinkamu R. N. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. N. yra įgijęs tik 10 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, tačiau jos įgyti nesiekė ir būdamas pataisos namuose. Nors laisvėje, paties nuteistojo teigimu, jis dažniausiai buvo dirbantis, tačiau pasitaikydavo ir darbinio nestabilumo laikotarpių. Pataisos namuose, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, net ir būdams išlaikomas vien tik savo artimųjų, turėdamas finansinių įsipareigojimų (civiliniai ieškiniai, dukters išlaikymas), kuriuos pats nuteistasis apibūdina kaip didelius, pripažįsta jų įveikimui turintis menkas perspektyvas, R. N. dirbti nesiekė – kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, dėl darbo pataisos įstaigoje nei raštu, nei žodžiu į administraciją jis nesikreipė. Nors skundu apygardos teismui teigiama priešingai, tvirtinant, jog pataisos namuose nuteistasis nedirba tik dėl darbo vietų trūkumo, tačiau nesant jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, tikėti šiais R. N. teiginiais, kuriuos iš esmės paneigia Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir vis tik, net ir tikint nuteistojo versija dėl darbo vietų trūkumo, įvertinus R. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą bei vis dar turimus nuteistojo finansinius įsipareigojimus, neabejotina, kad vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakaktų. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, R. N. neturi, o jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka nemenki (iš 27940,38 eurų atlyginta vos 225 eurai).

13.       Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą, kuris, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Be nuteistajam būdingo savo kaltės menkinimo, nuteistasis pasižymi ir per dideliu pasitikėjimu savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, kas atsižvelgiant į buvusius nuteistojo teistumus jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog iš praeities klaidų R. N. tinkamai nepasimoko. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau statinių svertinių taškų suma atitinka 33 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti toliau vykdoma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius pataisos namuose.

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. N. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15.       Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. 

16.       Nors skunde teigiama, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 17 d., todėl 2020 m. birželio 15 d. jis bus atlikęs ne 2 metus 5 mėnesius, bet 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, tačiau bausmės pradžios bei atliktos bausmės įskaitymo į bausmę klausimai, nagrinėjant skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, nenagrinėtini. Pažymėtina, kad iš Liteko sistemoje esančių duomenų matyti, jog paminėti klausimai jau buvo išspręsti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                   Albinas Antanaitis

                  Giedrius Endriukaitis

                  Nerijus Meilutis