Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-1245-648-2012].doc
Bylos nr.: ATP-1245-648/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)

Adm

 

Adm. byla Nr. ATP-1245-648/2012

Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02147-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J. P. paskiriant galutines administracines nuobaudas - 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

n u s t a t ė:

J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-03-15, apie 19.20 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį N. S. (K.), kuriuo naudojosi T. S., bei jį apgadino, po ko nepranešęs policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 132 ir 234 p. reikalavimus.

J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių, nepanaikino abejonių ir prieštaravimų tarp įrodymų. Teigia, kad teismas nesiaiškino J. P. ir liudytojo V. K. tarpusavio ryšių, dėl ko jis pasitikėjo V. K. ir paskolino automobilį, nevisapusiškai išsiaiškino eismo įvykio mechanizmą, jame dalyvavusių asmenų veiksmų seką. Teismas klaidingai įvertino apelianto ir liudytojo V. K. nurodytas aplinkybes, nurodytas iš karto po eismo įvykio kelių policijoje. Taip pat teismas neapklausė automobilio „VW Passat“ savininko D. P..

J. P. nuo pat pradžių tvirtino, kad 2012-03-15, apie 19.20 val., jis nevairavo automobilio, kadangi transporto priemonę buvo trumpam paskolinęs V. K., kuris per pirminę apklausą patvirtino šią aplinkybę. V. K. yra jam žinomas asmuo, atlikdavo jam ir jo sūnui pagalbinius darbus, todėl apeliantas pasitikėjo liudytoju ir paprašius patikėjo trumpam automobilį.

Teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad liudytojas V. K., duodamas savo parodymus, buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo alkoholio. Tą teisme patvirtino ir apklausą atlikusi tyrėja S. K.. Nors ir užuosdama sklindantį alkoholio kvapą nuo liudytojo, ji nenutraukė apklausos ir nesiėmė jokių teisėtų priemonių patikrinti liudytojo blaivumą ar apklausti jį kitą kartą. Pati S. K. neturi specialių žinių įvertinti asmens blaivumą bei galimai neblaivaus asmens duodamų parodymų objektyvumą. Todėl S. K. išvados apie liudytojo V. K. prieštaringus parodymus, painiojimąsi, padarytos iš galimai neblaivaus asmens duotų parodymų, yra vertintinos kritiškai ir negalima jomis vadovautis kaip pagrindiniais įrodymais.

Liudytoja R. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad matė eismo įvykį sukėlusio automobilio „VW Passat“ vairuotoją, kuris, šiek tiek pavažiavęs, sustojo, išlipo iš transporto priemonės, pasižiūrėjo ir vėl sėdo į savo transporto priemonę. Liudytoja apklausos pas tyrėją S. K. metu tvirtino, kad eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo neatpažintų. Kita vertus, teismas rėmėsi R. S. teismo posėdyje duotais parodymais dėl vairuotojo atpažinimo net nesiaiškinęs, kodėl ši liudytoja keitė savo parodymus, kokiu atstumu ji buvo nuo vairuotojo, kada konkrečiai tai įvyko, koks buvo matomumas, ir ar būdama tam tikru atstumu nuo vairuotojo ji galėjo aiškiai matyti vairuotoją, kad galėtų atpažinti jį iš kitų asmenų. Todėl liudytojos R. S. parodymai vertintini kritiškai.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje pakeitė savo parodymus, tačiau teismas nesiaiškino, kas paskatino liudytoją pakeisti anksčiau duotus parodymus dėl eismo įvykio. J. P. nuomone, liudytojas V. K. pakeitė savo parodymus, kai sužinojo, kad jam gali grėsti didelė bauda ir tekti atlyginti nuostolius dėl kito automobilio apgadinimo.

Kadangi šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad J. P. padarė inkriminuotus teisės pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. P. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

J. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

J. P. apeliaciniame skunde neigia inkriminuotu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. S. vienareikšmiškai nurodė, kad aptariamo įvykio metu automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo būtent apeliantas, kuris tuo metu buvo su ūsais (b.l. 67). 2012-04-23 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su R. S., pastaroji teigė, jog neatpažintų išvažiavusio iš eismo įvykio vietos automobilio vairuotojo (b.l. 35), kita vertus, ši liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad ji pasakė skambinusiai tyrėjai S. K., jog gali atpažinti automobilį „VW Passat“ vairavusį vyrą, tačiau jos nekvietė į policiją ir niekas nesiūlė atpažinti asmens (b.l. 67). Taigi, R. S. paneigė 2012-04-23 tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tyrėja teisingai suprato ir užrašė R. S. žodžius telefoninio pokalbio metu, byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad R. S. nurodė negalinti atpažinti automobilį „VW Passat“ vairavusio asmens, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši liudytoja keitė savo parodymus. Nenustatyta, kad liudytoja R. S. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti J. P., todėl jos parodymai laikytini patikimais.

Pasak apelianto, apylinkės teismas nesiaiškino, kokiu atstumu R. S. buvo nuo vairuotojo, kada konkrečiai tai įvyko, koks buvo matomumas, ir ar būdama tam tikru atstumu nuo vairuotojo ji galėjo aiškiai matyti vairuotoją, kad galėtų atpažinti jį iš kitų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. teismo posėdžio metu pakankamai detaliai apibūdino įvykio aplinkybes. Ji nurodė, kad įvykio vakarą atvažiavusi savo automobiliu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė savo transporto priemonę, išgirdo metalo girgždesį ir pamatė, kaip automobilis „VW Passat“ kliudė automobilį „Audi A6 Avant“. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės, apžiūrinėjo nukentėjusiojo automobilį, todėl ji galėjo gerai matyti vairuotoją ir įsidėmėjo jį. R. S. užsirašė automobilio „VW Passat“ valstybinius numerius ir nuėjo pakviesti kaimyną, kai jie grįžo, automobilio „VW Passat“ nebebuvo (b.l. 66-67). Nors apylinkės teismas nesiaiškino, kokiu tiksliai atstumu R. S. matė automobilio „VW Passat“ vairuotoją, tačiau ši liudytoja nurodė vairuotojo įsiminimo priežastis, kadangi šis buvo išlipęs iš transporto priemonės ir apžiūrinėjo nukentėjusiojo automobilį, t. y. ji betarpiškai matė eismo įvykio kaltininką pakankamai ilgą laiko tarpą. Be to, R. S. užsirašė eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valstybinius numerius, kas rodo, kad ji buvo netoli eismo įvykio vietos ir galėjo aiškiai įsiminti vairuotoją. Eismo įvykis įvyko 2012-03-15, apie 19.20 val., t. y. tamsiu paros metu, kita vertus, tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame kieme apšvietimas buvo įjungtas (b.l. 4). Visos šios aplinkybės neleidžia abejoti J. P., kaip asmens, vairavusio automobilį „VW Passat“ inkriminuotu laiku ir vietoje, atpažinimo objektyvumu.

Apelianto versiją, kad jis buvo paskolinęs automobilį „VW Passat“ V. K., paneigė teismo posėdžio metu apklaustas pats V. K., kuris nurodė, kad jis nebuvo susitikęs 2012-03-15 su J. P. ir nevairavo automobilio. Jis parašė, kad vairavo transporto priemonę, nes apeliantas paprašė to ir pažadėjo už tai įdarbinti jį (b.l. 68). V. K. nurodė priežastis dėl rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių neatitikimo tikrovei. Apeliantas pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl V. K. parodymų pakeitimo priežasties, t. y. galimai gresiančios didelės baudos ir nuostolių atlyginimo dėl kito automobilio apgadinimo, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetama. Be to, šio liudytojo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra informatyvios (b.l. 28), jos prieštarauja betarpiškai eismo įvykį mačiusios liudytojos R. S. nurodytoms aplinkybėms, kurios yra objektyvios. Kaip minėta, liudytoja R. S. nurodė, kad automobilį „VW Passat“ vairavęs asmuo buvo su ūsais, nenustatyta, kad V. K. yra su ūsais. Iš asmens veido atvaizdo duomenų, pateiktų iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, matyti, kad J. P. yra su ūsais (b.l. 17). Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. K. parodė, kad pranešus J. P. dėl eismo įvykio, šis atvyko būdamas su vešliais ūsais, o po pirmos apklausos apeliantas nusiskuto ūsus (b.l. 67). Be to, liudytoja R. S. kategoriškai patvirtino, jog eismo įvykio vietoje nebuvo V. K. ir nematė jo (b.l. 67). Pažymėtina, kad eismo įvykio aplinkybių tyrimo metu apeliantas negalėjo nurodyti nei V. K. pavardės, nei jokių kitų duomenų apie šį asmenį (b.l. 16, 22). Automobilio davimas kitam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojas nežino jokių konkrečių asmens duomenų, išskyrus vardą, taip pat leidžia abejoti, jog toks transporto priemonės valdytojo elgesys atitinka tikrovę. Tai, ar liudytojas V. K., duodamas savo paaiškinimus tyrimo metu, buvo blaivus, ar ne, neturi reikšmės vertinant šio liudytojo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių patikimumą, kadangi dėl anksčiau aptartų priežasčių jo rašytinis paaiškinimas atmetamas kaip prieštaraujantis šioje byloje esantiems kitiems įrodymams. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai atmetė J. P. iškeltą versiją, kad jis buvo paskolinęs automobilį „VW Passat“ V. K., kaip nepagrįstą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. P., nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „VW Passat“, kliudė stovintį automobilį „Audi A6 Avant“, apgadino šią transporto priemonę, po ko nepranešęs policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET. Apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų. Nėra duomenų, kad automobilio „VW Passat“ savininkas D. P. žino kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismas neturėjo pareigos apklausti šį asmenį kaip liudytoją. Vien tai, kad D. P. yra automobilio savininkas, nėra pakankamas pagrindas jį apklausti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykio dieną transporto priemone naudojosi apeliantas. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nei J. P., nei jo atstovas nebuvo pateikę prašymo apklausti automobilio savininką (b.l. 64-69). Taigi, apylinkės teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nutarimą J. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                        Artūras Pažarskis

 

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK 130 str. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
  • ATPK 33 str. Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus
  • ATPK
  • ATPK 272 str. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo