Civilinė byla Nr. e2A-324-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00098-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo R. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Akmenės ligoninei dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 21 0384 Eur turtinės ir 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į UAB „Akmenės sveikatos centras“ šeimos gydytoją Z. S. dėl dešinės kojos pėdos skausmo. Šeimos gydytoja ieškovą nusiuntė tolesnei apžiūrai į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę. Gydytojas traumatologas R. P., tą pačią dieną apžiūrėjęs ieškovo dešinę koją, nustatė uždegimą – diagnozavo entezopatiją („M77.9 Entezopatija, nepatikslinta“), paskyrė priešuždegiminius vaistus „Arcoxia“ ir fizioterapiją.

3.       Ieškovas 2020 m. vasario 5 d. dar kartą kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė ieškovą į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę konsultuotis. Gydytoja neurologė E. L. A. 2020 m. vasario 6 d. nustatė ieškovui dešinio šeivinio nervo pakenkimo simptomatiką, paskyrė fizioterapiją ir gydymą nuskausminamaisiais vaistais bei lašinėmis.

4.       Ieškovas 2020 m. vasario 24 d. vėl kreipėsi į gydytoją E. L. A., nurodė, kad skausmas intensyvėja. Gydytoja apžiūrėjo koją ir paskyrė tolesnį gydymą. Jai ieškovas paaiškino, kad, kol veikia nuskausminamieji, skausmas laikinai aprimsta, bet, jiems nustojus veikti, skausmas grįžta ir didėja. Ieškovui neaišku, kuo remdamasi gydytoja E. L. A. jo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2020 m. vasario 24 d. išraše iš asmens sveikatos istorijos padarė išvadą, kad ieškovo savijauta gerėja ir jėga dešinėje pėdoje atsistato. Toks įrašas neatitiko tuo metu esančios ieškovo sveikatos būklės, savijautos ir gydytojai išsakytų nusiskundimų.

5.       Blogėjant ieškovo sveikatos būklei, ištinus ieškovo abiem kojoms, dėl jo sveikatos būklės į gydytoją E. L. A. 2020 m. kovo 1 d. kreipėsi ieškovo motina A. G.. Gydytoja motinai nurodė, kad ieškovas atvyktų pats. Atvykęs gydytojai E. L. A. jis parodė ištinusias kojas ir paaiškino, kad paskirtas gydymas visiškai nepadeda. Gydytoja nurodė, kad kojos galėjo ištinti dėl sutrikusios kepenų veiklos geriant paskirtus vaistus. Ji patikino, kad gydymas teisingas. Ieškovas išsireikalavo, kad gydytoja parašytų siuntimą. Jis 2020 m. kovo 2 d. nuvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

6.       VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 m. kovo 2 d. atlikus bendrą apžiūrą, gydytojai ieškovui paaiškino, kad jam nustatyta teisinga diagnozė, ir nurodė neišsigalvoti nebūtų ligų. Gydytojai nurodė, kad ieškovas yra jaunas, trombozės jam negali būti, nes tokiomis ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai išrašė receptinius nuskausminamuosius vaistus.

7.       Ieškovas 2020 m. kovo 16 d. išsikvietė į namus greitąją pagalbą, nes skausmas buvo nepakeliamas, nuskausminamieji nebepadėjo, kojos dar labiau ištino. VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gydytojas chirurgas R. M. skubiai išsiuntė ieškovą į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo gydytoja A. G.. Ji, pamačiusi ieškovo būklę, išrašė skubų siuntimą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – Kauno klinikos). Gydytoja paaiškino, kad ieškovo situacija yra grėsminga, jis gali netekti abiejų kojų.

8.       2020 m. kovo 16 d. naktį Kauno klinikose ieškovą skubiai operavo. Operacija nepavyko, todėl kitą dieną ieškovas skubos tvarka operuotas pakartotinai. 2020 m. kovo 18 d. atlikta trečia operacija. Stacionaro epikrizė patvirtino jo buvusią sunkią sveikatos būklę dėl įsisenėjusios masyvios kojos arterijų embolijos ir trombozės, laiku teisingai nenustačius ligos.

9.       Ieškovas 2020 m. kovo 25 d. išrašytas iš ligoninės. Jo dešinės kojos blauzda buvo perpjauta nuo čiurnos iki kelio ir visoje blauzdoje buvo atsivėrusi žaizda, blauzdos raumenys išbrinkę ir išsivertę.

10.       Šeimos gydytoja 2020 m. kovo 26 d. išrašė siuntimą į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ieškovas buvo labai silpnos sveikatos būklės, psichologiškai ir emociškai palūžęs, negalėjo adekvačiai vertinti savo padėties, vykti į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2020 m. kovo 27 d. nepajėgė. Šeimos gydytoja pareikalavo, kad ambulatorinėje asmens sveikatos istorijos kortelėje ieškovas įrašytų jos padiktuotą įrašą apie gerą savijautą ir atsisakymą vykti į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

11.       Po operacijų ieškovas gydėsi namuose, vartojo nuskausminamuosius ir kraują skystinančius vaistus. Jautėsi silpnai. Skausmas buvo nuolatinis. Naktys bemiegės. Atsirado depresijos požymiai. Ieškovas suprato savo sveikatos būklės sudėtingumą, įvertino, kad visas gyvenimas sugriuvo, nebematė prasmės, galvojo apie savižudybę.

12.       Ieškovas 2020 m. balandžio 9 d. išsikvietė greitąją pagalbą ir nuvyko pas chirurgą R. M. pasikonsultuoti. 2020 m. balandžio 14 d. išsikvietė greitąją pagalbą ir nuvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, nes būsena po operacijų buvo nepakitusi. Gydytoja G. O. apžiūrėjo ir išvalė žaizdą, bet į ligoninę nepaguldė.

13.       Ieškovas nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. gydėsi ambulatoriškai pas šeimos gydytoją Z. S. ir chirurgą R. M.. 2020 m. gegužės 13 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas konsultacijos metu informavo, kad skubos tvarka reikalinga dar viena operacija. Į ligoninę ieškovas paguldytas 2020 m. gegužės 14 d. Operacija atlikta 2020 m. gegužės 19 d. Jos metu pašalintas nekrotizavęs priekinis blauzdos raumuo, ištiesinta kelio kontraktūra. Žaizdą turėjo susiūti, bet gydytojas informavo, kad anksčiau atliktų operacijų metu galėjo atsirasti infekcija. Iš ligoninės ieškovas išrašytas 2020 m. gegužės 27 d. Po operacijos jam skirta dviejų savaičių reabilitacija VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, vėliau – poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“.

14.       VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 m. rugpjūčio 27, 28 d. dėl pūlinio dešinės kojos čiurnos srityje ieškovui atlikta penkta operacija – sausgyslės rezekcija.

15.       Ieškovas 2020 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Komisija priėmė sprendimą tik 2022 m. balandžio 8 d., t. y. po vienerių metų ir trijų mėnesių. Komisija pasirėmė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei nusprendė, kad atlygintina žala, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas Naujosios Akmenės ligoninėje nepadaryta. Taip pat Komisija rėmėsi PTŽSAĮ redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei nusprendė, kad Šiaulių ligoninėje ieškovui padaryta žala ir jos buvo galima išvengti, žala atitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, ieškovui atlygintina 1 343,10 Eur turtinė žala ir 15 200 Eur neturtinė žala.

16.       Ieškovas mano, kad žalą patyrė VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, į kurią kreipėsi ligos pradžioje. Jam buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos – ieškovo nusiskundimai dėl kojos skausmo įvertinti paviršutiniškai, neprofesionaliai ir nekvalifikuotai, neatlikta išsami diagnostika. Ieškovas kėlė galimos trombozės versijas, akcentavo, kad skausmas prasidėjo po svorio kėlimo, bet atsakovė nekreipė į tai dėmesio. Ieškovas vykdė visus gydytojų nurodymus, bet vaistai, paskirtos procedūros nemažino skausmo.

17.       Gydymas yra tęstinio pobūdžio procesas, Komisijos sprendime nustatyto fakto, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 m. kovo 2 d. padaryta žala ieškovo sveikatai, negalima vertinti atskirai nuo Naujosios Akmenės ligoninėje suteiktų paslaugų. Be to, tą pačią 2020 m. kovo 2 d. ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas suteikė ir atsakovė. Ieškovui pirmą kartą lankantis VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kurioje 2020 m. kovo 2 d. padaryta žala, jo sveikatai jau buvo pakenkta anksčiau Naujosios Akmenės ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

18.       Atsakovė teikė ieškovui paslaugas ilgiau negu mėnesį (nuo 2020 sausio 28 d. iki 2020 m. kovo 16 d.). Jas teikiant ieškovo liga progresavo ir komplikavosi. Atsakovės gydytojai neurologei E. L. A. gydant ieškovą, pastebint nepalankią ligos eigą, nebuvo imtasi iniciatyvos paskirti papildomus tyrimus, kurie būtų pašalinę visas abejones dėl sportuojančio jauno amžiaus paciento progresuojančios ligos. Tinkamos paslaugos ieškovui nesuteiktos ne dėl Naujosios Akmenės ligoninėje neteikiamų kraujagyslių chirurgo paslaugų, bet dėl to, kad gydanti gydytoja išsamiai nesidomėjo ieškovo ligos eiga, nesigilino, kodėl jos paskirtas gydymas neduoda teigiamų rezultatų. Gydytoja buvo statiškai „įsikibusi“ savo nustatytos diagnozės, kaskart ieškovui konstatuodama, kad taikomas teisingas gydymas.

19.       Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes ir atsirado žala: liga progresavo, komplikavosi, pavėluotai diagnozuota kojų arterijų embolija ir trombozė; atliktos net 5 dešinės kojos operacijos, dešinė koja prarado savo funkciją, prognozuojama jos amputacija. Atsakovo gydytojų veiksmai gydant ieškovą neatitiko sąžiningo, protingo, atidaus profesionalo veiksmų standarto. Ieškovas teigia, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

20.       Ieškovas prarado galimybę dirbti darbą, kurį dirbo iki sužalojimo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją (buvo jūreivis). Jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (išlikęs darbingumas), paskirta 209,60 Eur išmoka ir kintanti individualioji jos dalis – 51, 49 Eur. Iki sužalojimo ieškovas dirbo laivuose pagal terminuotas darbo sutartis, kurių terminas sutapdavo su laivų reisų terminu. Jūreivių įdarbinimas vyksta registruojantis laivų įmonėse, kurios atrinktiems jūreiviams siunčia (teikia) pasiūlymus įsidarbinti.

21.       Ieškovas planavo 2020 metais įsidarbinti pagal bendrovės „X“ 2020 m. kovo 12 d. pateiktą darbo pasiūlymą penkiems mėnesiams. Jis būtų gavęs 1 591 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių (1 505,49 Eur) atlyginimą, papildomai su viršvalandžiais – 2 500–2 800 JAV dolerių (2 365–2 649 Eur) kas mėnesį. Dėl sužalotos sveikatos 2020 m. kovo mėn. ieškovas nebegalėjo sudaryti darbo sutarties. Jis  2020 metais vidutiniškai neteko 11 300 JAV dolerių (10 692 Eur) darbo pajamų. Ieškovas mano, kad dėl sveikatos sužalojimo 2020–2021 metais prarado 32 076 Eur.

22.       Ieškovas gauna netekto darbingumo ir vienišo asmens išmoką – 299 Eur. Tai yra vienintelės jo pragyvenimo pajamos. Užimtumo tarnyba darbo paieškai jo neregistruoja, informuodama, kad pagal ieškovo sveikatos būklę neturi jam darbo pasiūlymų. Savarankiškos ieškovo darbo pastangos taip pat yra nesėkmingos.

23.       Dėl sužalotos sveikatos ieškovas kai kurias kompetencijas prarado jau 2020 m. spalio mėn., objektyviai dėl sutrikdytos sveikatos nebegalėdamas jų pratęsti. Pagal sveikatos sužalojimo padarinius – pobūdį ir sunkumą, netektą 60 proc. darbingumą, sutrikdytą kojos funkcijos mastą (dešinės kojos ieškovas nevaldo visiškai, jos, kaip organo, funkcija prarasta, nuo 2020 m. kovo mėn. pradžios gali eiti tik su ramentais) ir gydymo eigą (koja operuota penkis kartus, iki šiol po 2020 m. kovo mėn. atliktų operacijų kojos žaizdos yra neužgijusios), visiško išgijimo perspektyvai nepalankias medikų prognozes, jūrininko sveikatai keliamus griežtus reikalavimus, sveikatos sužalojimo pobūdis ir sunkumas ieškovui sukėlė negrįžtamas pasekmes – kūno dalies, dešinės kojos visaverčių funkcijų netekimą. Dėl to jis visam likusiam gyvenimui prarado galimybę dirbti darbą pagal įgytą kvalifikaciją, užsidirbti pajamas pragyvenimui.

24.       Ieškovo studijos Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, siekiant įsigyti laivavedžio profesiją, neteko prasmės, nes dėl sužalotos sveikatos jis nebeatitinka jūrininkui keliamų aukštų sveikatos reikalavimų.

25.       Ieškovas dešimt metų užsiiminėjo kultūrizmo ir kūno rengybos veikla, Lietuvos čempionatuose ir pirmenybėse patekdavo į laimėtojų penketą.

26.       Dėl sužalotos sveikatos sumažėjo ieškovo galimybės užmegzti socialinius ryšius. Jis yra jauno amžiaus. 2022 m. kovo 1 d. jam suėjo 29 metai. Iki sveikatos sužalojimo jis aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime – su draugais ir bendraminčiais leisdavo laisvalaikį, aktyviai užsiėmė sportu, dalyvaudavo varžybose, mokėsi aukštojoje mokykloje, siekdamas profesinių kompetencijų, lankė mokymus, kūrė planus profesinei ir sporto veiklos ateičiai, gyveno visavertį, prasmingą ir įdomų bei visapusišką jauno žmogaus socialinį gyvenimą. Jį paliko draugė, sumažėjo ir galimybės užmegzti socialinius ryšius. Ieškovas jaučiasi nevisavertis, prarado pasitikėjimą savimi, kompleksuoja, kad socialiniame gyvenime negali jaustis visaverčiu žmogumi. Be to, jis nuolat priklausomas nuo gydymo proceso, kasdien turi vartoti vaistus ir perrišti vis dar žaizdotą koją. Dėl to ieškovas emociškai išgyvena, jaučia nerimą dėl ateities ir atskirtį. Dėl sveikatos sužalojimo pasikeitė ieškovo gyvenimas. Jis nuolat patiria nepatogumų, išgyvena. Jo judėjimas apribotas. Jis negali dirbti, sportuoti. Ieškovą kamuoja nuolatinės negatyvios mintys dėl ateities. Sudėtinga susikoncentruoti, susilpnėjo atmintis. Fizinis skausmas, neperspektyvios išgijimo prognozės, prognozuojama kojos amputacija, prarastos gyvenimo galimybės, neišsipildę lūkesčiai nuolat kelia dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Sunku susitaikyti su realybe, kamuoja depresyvios mintys dėl gyvenime įgytų ir turėtų galimybių, planų, svajonių praradimo. Sveikatos sužalojimas iš esmės pakeitė ieškovo gyvenimą. 

27.       Nuo 2020 m. kovo mėn. pradžios ieškovas vaikšto su ramentais pasiremdamas tik kaire koja. Dešinės kojos raumenys sunykę, koja išlikusi žaizdota, kabančios padėties. Ieškovo judėjimas apribotas, dėl daugkartinių operacijų, ilgalaikio sudėtingo gydymo jo kūnas labai susilpnėjo, jis numetė apie 60 kg svorio. Operacijos metu iš kairės kojos buvo imtos kraujagyslės ir persodintos į dešinę koją. Dėl to kairės kojos vidinė pusė buvo perpjauta ir dabar yra likęs ištisinis apie 90 cm randas. Ieškovo išvaizda pablogėjo nebeatpažįstamai. Nuo ligos pradžios jis vartoja nuskausminamuosius. Nustojus jiems veikti, skausmas būdavo nepakeliamas. Gydymo stacionare metu vaistai nuo skausmo buvo leidžiami. Žaizdos plėtėsi, pūliavo ir atsiverdavo naujai, susidarydavo nauji pūliniai.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

28.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, paliko nenagrinėtą ieškovo reikalavimą atlyginti 21 384 Eur turtinę žalą, priteisė atsakovei iš ieškovo 4 365 Eur bylinėjimosi išlaidas.

29.       Atsakovė konsultavo ir gydė ieškovą nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 24 d. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, ekspertizės išvadas, ekspertų paaiškinimus, nustatė, kad šeimos gydytoja (dirbusi UAB „Akmenės sveikatos centras“) 2020 m. sausio 28 d. išrašė ieškovui siuntimą gydytojui traumatologui konsultuoti. Tą pačią dieną jį konsultavo atsakovės gydytojas ortopedas traumatologas R. P.. Jis diagnozavo entezopatiją ir paskyrė vaistus „Arcoxia 0,12x1 K/d. N7“ bei fizioterapiją. Pagal klinikinius duomenis diagnozė nustatyta, bet nepagrįsta tyrimais. Pagal nustatytą entezopatijos diagnozę paskirtas tinkamas gydymas. Entezopatijos diagnozei nustatyti nėra papildomų tyrimų.

30.       Gydytoja neurologė E. L. A., apžiūrėjusi pacientą, tinkamai surinko ir įvertino paciento anamnezę bei papildomai išsiaiškino simptomus. Neurologinė apžiūra atlikta teisingai ir pagal pateiktus neurologinės apžiūros įrašus (dešinės pėdos paralyžius, hipestezija dešinio šeivinio nervo srityje) teisingai nustatytas dešinio šeivinio (peronealinio) nervo (nervus Peroneus) ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimas. Pagal nustatytą diagnozę paskirtas tinkamas ir rekomenduojamas gydymas. Klinikinis atvejis sudėtingas, netipiškas (debiutavęs tik dalimi ūmios arterinės išemijos simptomų, imituojančių įprastinį nekraujagyslinį šeivinio nervo pažeidimą. Buvo sudėtinga nustatyti išeminę šeivinio nervo pažeidimo etiologiją. Paskirtas tinkamas gydymas. Elektroneuromiografinis tyrimas atliekamas nervo pažeidimo atvejais. Šis tyrimas buvo nereikalingas, nes jis nefiksuoja trombų.

31.       Iš ekspertizės akto teismas nustatė, kad ieškovui ūmios galūnės simptomai bei komplikacijos (dėl kraujotakos sutrikimo ir sutrikusios audinių mitybos išsivystė dešinės pėdos pirmo piršo pūlinys) pasireiškė 2020 m. kovo 16 d. Kojų arterijų embolijos ir trombozės diagnozę nustatė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas A. K.. Pagrįstai įmanoma nustatyti, kad pacientui įvyko dešinės kojos kraujagyslių trombozė tik tada, kada buvo objektyviai įvertinta ir aprašyta dešinės kojos kraujotaka. Pateiktuose medicinos dokumentuose nurodyti paciento nusiskundimai ir klinikiniai simptomai nebuvo būdingi ūmiai kojos išemijai.

32.       Teismas atsižvelgė į ekspertės gydytojos kraujagyslių chirurgės R. Č. paaiškinimus, kad dešinės kojos trombozė galėjo susiformuoti maždaug savaitę iki 2020 m. kovo 16 d., kai ieškovui išrašytas siuntimas į Kauno klinikas, kuriose nustatyta diagnozė „174.3 Kojų arterijų embolija ir trombozė“.

33.       Teismas įvertino deontologinės ekspertizės išvadą, kad VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gydytojos neurologės E. L. A. ir kitų gydytojų veiksmai nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais. Gydytoja E. L. A., nebūdama kraujagyslių chirurge, teisingai išsiuntė ieškovą į antrojo lygio gydymo įstaigą, kurioje dirba nurodytos srities specialistai. Teismas nusprendė, kad gydytoja elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Ji pagrįstai turėjo tikėtis, kad aukštesnio lygio profesionalai užtikrins ieškovo sveikatos būklę ir jį kvalifikuotai gydys.

34.       Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalis bei ekspertus, teismas nusprendė, kad ieškovui paslaugas teikę atsakovės gydytojai veikė kaip kvalifikuoti savo srities specialistai, vadovaudamiesi medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis, jų veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijus.

35.       Ieškovas Komisijos prašė solidariai iš atsakovės ir iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės atlyginti 1 343,10 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtiną žalą. Komisija nenagrinėjo ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas, todėl nurodytas reikalavimas pareikštas nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalį.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

36.       Apeliaciniame skunde ieškovas R. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 120 000 Eur neturtinės ir 21 384 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; skirti pakartotinę deontologinę teismo ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

39.1.                      Teismas pasirinktinai įvertino aplinkybes ir įrodymus. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė laiku nenustatė ligos, kuri komplikavosi į arterijų trombozę. Ekspertizės akte užfiksuota, kad entezopatijos diagnozė nustatyta pagal klinikinius duomenis, bet nepagrįsta tyrimais. Gydytoja neurologė pagal indikacijas galėjo įtarti kraujagyslių susirgimą, siųsti ultragarsiniam tyrimui, užsitęsus ligai tris savaites, siųsti ir elektroneuromiografijos tyrimui atlikti. Atsakovės gydytoja nepaskyrė tyrimų, neįvertino kraujo tyrimų, netikrino ieškovo pulso, diagnozavo jam šeivinio nervo pakenkimą, bet, ligai progresuojant ir komplikuojantis, stebint nepalankią jos eigą, nepaskyrė papildomų tyrimų, kurie būtų pašalinę visas abejones dėl progresuojančios sportuojančio jauno amžiaus paciento ligos. Eksperto nustatyta kraujotakos sutrikimo pradžia, turėjusi įtakos ieškovo dešinės kojos pakinklio arterijos užsikimšimui, sutampa su atsakovės paslaugų teikimo ieškovui laikotarpiu. Atsakovė neaprašė ir neįvertino svarbesnių ieškovo kraujotakos požymių. Nei kojos spalva, nei temperatūra, nei pulsas neįvertinti iki 2020 m. kovo 16 d. Sveikatos priežiūros paslaugas 2020 m. kovo 2 d. teikė dvi gydymo įstaigos – atsakovė ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninė.

39.2.                      Atsakovė, tik ieškovui pareikalavus, pavėluotai davė siuntimą. Iki to laiko gydytoja laikėsi savo nustatytos neteisingos diagnozės. Toks vėlavimas sukėlė ieškovo sveikatai žalą. Atsakovės gydytojos elgesys negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu, remiantis  profesionalo elgesio standartu.

39.3.                      Atsakovės gydytojai neveikė profesionaliai, nepasinaudojo arba netinkamai naudojosi situacijai reikiamomis medicinos, mokslo, profesinės etikos žiniomis ir profesinės praktikos taisyklėmis, laiku nepaskyrė reikiamų tyrimų ir tinkamai nenustatė diagnozės, nepaskyrė tinkamo gydymo. Dėl to ieškovo sveikatos būklė komplikavosi. Toks gydytojų elgesys negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijus.

39.4.                      Atsakovės veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovo sveikatos sužalojimą. Atsakovės neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą sieja priežastinis ryšys. Atsakovės kaltė preziumuojama.

39.5.                      Dalis 2023 m. gegužės 31 d. ekspertizės akto išvadų yra prieštaringos, ekspertai atsakė ne į visus jiems užduotus klausimus (neatsakė net į ketvirtadalį užduotų klausimų). Tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, kuri galėtų išsklaidyti prieštaravimus ir atsakyti į esminius bylos klausimus dėl ieškovo gydymo proceso.

39.6.                      Faktinės aplinkybės patvirtina didelį ieškovo sveikatos sužalojimo mastą, sukėlusį fizinius ir dvasinius išgyvenimus, neigiamai nulėmusį esminius pasikeitimus jo darbo, sporto, visuomeninėje, socialinėje veikloje, asmeniniame gyvenime. Ieškovo sveikata sužalota dėl atsakovės profesionalių darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovas įvertino, kad jam padaryta 120 000 Eur neturtinė žala.

39.7.                      Teismas neteisingai paliko ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtą. Ieškovas nebegali pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka.

39.8.                      Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė turtinės žalos dydį. Dėl sužalotos sveikatos 2020 m. kovo mėn. jis nebegalėjo sudaryti darbo sutarties, todėl 2020–2021 metais neteko 21 384 Eur darbo pajamų.

37.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė prašo: 1) nutraukti apeliacinį procesą, apeliantui nepateikus prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir nesant jo praleidimo svarbių priežasčių; 2) netenkinti prašymo skirti pakartotinę teismo deontologinę ekspertizę; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) ištirti, ar 2019 m. liepos 18 d. PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 (toliau – PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas) 8 straipsnis tiek, kiek juo nustatyta teisės į žalos atlyginimą teisinio reguliavimo išimtis dėl šio įstatymo taikymo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam lygiateisiškumo principui, 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam konstituciniam žalos atlyginimo principui, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės apsaugos principams; 4) netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 5) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

40.1.                      Apelianto advokatas 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. kovo 12 d. pateikė prašymus pratęsti jam terminą apeliaciniam skundui pateikti. Aplinkybės, kad pasikeitė ieškovo atstovas, kuris neturėjo galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, didelė bylos apimtis, atstovo užimtumas, ginčo sudėtingumas nelaikytini svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Ieškovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

40.2.                      Ieškovas situaciją vertina rezultato, bet ne proceso aspektu, nevertina klinikinių duomenų, paneigiančių priežastinio ryšio tarp paciento sveikatai kilusių pasekmių ir atsakovo veiksmų. Pacientas patyrė dešinės kojos kraujagyslių trombozę, kurią nustatyti ir diagnozuoti turi teisę tik gydytojas kraujagyslių chirurgas. Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė keturios gydymo įstaigos. Pacientas niekada nekėlė klausimo dėl šeimos gydytojos teiktomis paslaugomis padarytos žalos atlyginimo, nors apie šeimos gydytojo veiksmų reikšmę pasisakė ir teismo ekspertai teismo posėdyje. Po 2020 m. kovo 2 d. pacientas nesikreipė į atsakovės gydytoją neurologę.

40.3.                      Apeliaciniame skunde nepagrindžiamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. priežastinis ryšys su kilusiomis sveikatai pasekmėmis ir veiksmais (ar neveikimu) nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Atsakovės gydytojai neatlikto neteisėtų veiksmų. Jų ir paciento kilusių pasekmių – dešinės kojos arterijų embolijos ir trombozės – nesieja priežastinis ryšys. Tik specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Ekspertai nenustatė gydytojų nepakankamo atidumo ar nerūpestingumo. Entezopatijos diagnozei nustatyti nėra papildomų tyrimų. Tuo metu nebuvo visų ūmios galūnės išemijos simptomų. Atsakovės gydytoja teisingai nustatė dešinio šeivinio (peronealinio) nervo lateralinio pakinklio nervo pažeidimą ir skyrė gydymą.

40.4.                      Ieškovas nepagrindė pagrindų, dėl kurių reikėtų paskirti pakartotinę ekspertizę. Ieškovas nenurodė, kurios ekspertų išvados prieštaringos. Klausimai, į kuriuos neatsakė ekspertai, nepriskiriami prie medicinos mokslo žinių ir gerosios praktikos patirties klausimų. Teismo posėdyje apklausi ekspertai atsakė į šalių klausimus, patikslino savo išvadas.

40.5.                      Komisija nenagrinėjo ieškovo reikalavimo atlyginti 78 800 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala ieškovui atlyginta teisingai, nenukrypstant nuo teismų praktikos.

40.6.                      Ieškovui atstovavo profesionalus teisininkas, todėl jis turėjo suprasti ikiteisminio nagrinėjimo tvarką. Teisme pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą laikytinas nauju. Komisija jo nenagrinėjo.

40.7.                      Ieškovas nepagrindė turtinės žalos dydžio, neįrodė gautinų pajamų realumo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad prarado 32 076 Eur pajamų per 2020–2021 metus, o apeliaciniame skunde – 21 384 Eur. Jis 2018, 2019 metais neturėjo nuolatinių pajamų, nepateikė duomenų, kad sutiko su jam pateiktu darbo pasiūlymu.

40.8.                      Atsakovė nesutiko būti įtraukta į bylą. Atsakove turėjo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Dėl to atsakovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

38.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės gydytojų apeliantui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.

39.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl atsakovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą

 

40.       CPK 307 straipsnyje reglamentuoti apeliacinio skundo padavimo terminai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

41.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą 2024 m. sausio 30 d., todėl 2024 m. vasario 29 d. buvo paskutinė diena, kai šalys galėjo pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise apeliaciniam skundui paduoti. Apelianto atstovas advokatas E. M. 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. kovo 12 d. pateikė prašymus pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymuose nurodyta, kad apeliantas su atstovu sudarė teisinių paslaugų sutartį 2024 m. vasario 25 d., advokatas nespėjo susipažinti su bylos duomenimis, šalių ginčas sudėtingas, nagrinėjimo apimtis didelė. Be to, apelianto atstovas užimtas kitose bylose. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. kovo 12 d. rezoliucijomis pratęsė apeliantui nurodytą terminą iki 2024 m. kovo 28 d. Apelianto atstovas 2024 m. kovo 28 d. pateikė apeliacinį skundą.

42.       Atsakovė prašo nutraukti apeliacinį procesą, nes apeliantė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, neprašė jo atnaujinti, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių.

43.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 77 straipsnį teismas gali pratęsti tik teismo paskirtus ir nepasibaigusius procesinius terminus. Apeliacinio skundo padavimo terminas nustatytas įstatyme, todėl teismas negali jo pratęsti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

44.       CPK 307 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo teisė savo iniciatyva (lot. ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimų duomenų aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Jeigu terminas praleistas labai daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatyme neįvardinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, šį klausimą palikta spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Galiojančiuose proceso įstatymuose užtikrinta ieškovui reali galimybė apskųsti teismo sprendimą. Apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas). Pagal nurodytas teisės normas praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

46.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, apeliantas dvidešimt aštuonias dienas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliantas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam atstovavo kitas kvalifikuotas teisininkas. Viena vertus, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, dėl kokių priežasčių apeliantas sudarė teisinių paslaugų sutartį su kitu advokatu tik besibaigiant terminui apeliaciniam skundui paduoti. Kita vertus, naujam apelianto atstovui reikėjo laiko susipažinti su išnagrinėta byla ir apeliaciniam skundui parengti. Apie priežastis, dėl kurių apeliantas nepateikė skundo per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, apeliantas informavo pirmosios instancijos teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Toks apelianto procesinis elgesys pagrindžia jo siekį sąžiningai pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. kovo 12 d. rezoliucijomis neteisingai išsprendė termino pratęsimo klausimą, nesilaikė CPK 307 straipsnyje nustatytos procedūros, vis dėlto apeliantas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir neprarado teisės į apeliaciją. Akcentuotina, kad aptartos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė termino pratęsimo klausimą, galėjo suklaidinti apeliantą. Tai sudaro pagrindą terminą atnaujinti.

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

 

47.       Apeliantas 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į UAB „Akmenės sveikatos centras“ šeimos gydytoją Z. S., nes jam apie savaitę skaudėjo dešinės kojos kulno sąnarį, tirpo keltis. Šeimos gydytoja išrašė siuntimą gydytojui traumatologui konsultuoti. VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gydytojas traumatologas R. P. tą pačią dieną apžiūrėjo apelianto dešinę koją, užfiksavo, kad pėda nesutinusi, oda kiek paraudusi, yra skausminga tiesiamųjų sausgyslių projekcija. Gydytojas traumatologas diagnozavo entezopatiją („M77.9 Entezopatija, nepatikslinta“), paskyrė vaistus „Arcoxia“ uždegimui gydyti ir fizioterapiją bei išrašė siuntimą konsultuotis su reabilitologu. Tą pačią dieną apeliantui taikytas UG terapija N5, limfodrenažas N5.

48.       Apeliantas 2020 m. vasario 5 d. dar kartą kreipėsi į šeimos gydytoją Z. S.. Ji nustatė, kad skausmas dešinėje pėdoje plinta šoniniu blauzdos paviršiumi, diagnozavo mononeuropatiją („G57.9 Kojos mononeuropatijos, nepatikslintos“), išrašė siuntimą konsultuotis sus neurologu ir nurodė atlikti tokius tyrimus: BKT (bendrą kraujo tyrimą) ir CRB (C reaktyvaus baltymo).

49.       VšĮ Naujosios Akmenės gydytoja neurologė E. L. A. 2020 m. vasario 6 d. nustatė, kad apeliantas aktyviai užsiiminėjo sportu, tai darydamas pajuto skausmą dešinės pėdos srityje, po to pėda aptirpo. Gydytoja neurologė įrašė tokius duomenis: dešinio šeivinio nervo pakenkimo simptomatika; nepakelia dešinės pėdos į viršų; hipestezija dešinio peronealinio nervo srityje; diagnozė – „G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas“; paskirtas gydymas: „Eufilinas 5 ml“, „Dexamethasoni 1 ml“, „Dolmen 2 ml“, fiziologinio 500 ml lašinės į veną (toliau – į/v.), „Sol. Diklofenaci 75 mg“ į raumenį (toliau – į/r.), „Sol. Milgamma 2 ml“ į/r. Išrašyti siuntimai konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoju kineziterapeutu.

50.       Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad apeliantas 2020 m. vasario 6 d. lankėsi pas atsakovės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją I. Ž.. Jis skundėsi dešinės pėdos skausmu dorsaliniame paviršiuje, nurodė, kad pėda nekyla. Vargina apie 2 sav. Kartais tirpsta pėda. Gydytoja įvertino, kad apelianto dešinė pėda nepatinusi, jautru čiuopiant pėdos dorsaliniame paviršiuje, skausmingumas plinta link pirmo piršto, skausminga blauzdos priekiniame paviršiuje. Skausmingi čiurnos judesiai, ribota dorsalinė fleksija. Diagnozė – „G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas“. Taikytas gydymas: kineziterapija N5, elektroterapija N5.

51.       VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje 2020 m. vasario 17 d. apeliantui suteikta rentgenologo konsultacija, atlikta dešinės pėdos dviejų krypčių rentgenograma. Gydytoja A. B. nurodė, kad pėdos srityje patologinių pakitimų nematyti.

52.       Apelianto ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2020 m. vasario 24 d. išraše gydytoja neurologė E. L. A. įrašė, kad apelianto savijauta gerėja, jėga dešinėje pėdoje atsistatė. Rentgenogramoje patologinių pakitimų nematyti (apeliantas nesutinka su nurodyta išvada, nes, jo teigimu, ji neatitiko tuometinės jo sveikatos būklės). Diagnozė – „G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas“. Paskirti vaistai: „Sol. Diklofenaci 75 mg“ į/r. kas dvi d.; „Milgamma 2 ml“ į/r. kas dvi dienas, (neįskaitoma); reabilitacinės priemonės.

53.       Apeliantas nurodo, kad, ištinus abiem kojoms, 2020 m. kovo 1 d. dar kartą kreipėsi į gydytoją E. L. A., kuri nukreipė jį į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

54.       VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 m. kovo 2 d. apelianto būklė įvertinta objektyviai: arterinis kraujo spaudimas (AKS) – 182/90 mmHg, pulsas (P) – 64 k/min., kvėpavimo dažnis (KD) – 16 k/min., temperatūra (T) – 36,3 laipsnių Celsijaus, saturacija – 98 proc. Bendra būklė patenkinama, sąmoningas, orientuotas. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų. Stebima dešinės blauzdos raumenų apimtis gerokai mažesnė nei kairės, sumažėjusi judesių amplitudė per dešinės čiurnos sąnarį, nurodo skausmą dešinėje pėdoje. Diagnozė – „G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas“. Tyrimų planas: neurologo konsultacija. Tą pačią dieną atlikta stuburo (kaklas, krūtininė, juosmens sritis) kompiuterinė tomografija. Išvada: tarpslanksteliniai diskai protruzijų neformuoja. Paskirti vaistai – „Sol. Ketanov 30 mg“ į/v. Šeimos gydytojo kontrolė kitą darbo dieną. Remiantis traumatologo konsultacija – tikslinga planinė mikrochirurgo konsultacija dėl galimo čiurnos kanalo sindromo. Būklė išrašant be ženklesnės dinamikos. Skausmas kiek sumažėjo.

55.       Apeliantas nurodo, 2020 m. kovo 16 d. išsikvietęs į namus greitąją medicinos pagalbą. Atsakovės priimamajame apeliantą apžiūrėjęs gydytojas chirurgas R. M. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad apeliantas skundėsi dešinės pėdos skausmu, tinimu. Serga nuo 2020 m. sausio 25 d., gydėsi dėl pakinklinio nervo pažeidimo. Prieš savaitę atsirado labai stiprūs skausmai. Dešinė pėda sutinusi. Nugarinė pusė blyški. Pirmame piršte pūlinys. Diagnozė – „L03.14 Pėdos celiulitas“. Gydytojas chirurgas skubiai nukreipė apeliantą į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. 

56.       VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja A. G., įvertinusi apelianto būklę, išrašė skubų siuntimą į Kauno klinikas. Tą pačią dieną apeliantui atlikta operacija Kauno klinikose. Kitą dieną, t. y. 2020 m. kovo 17 d., jam atlikta antra operacija, 2020 m. kovo 18 d. – išoperuotas trečią kartą. Apeliantas 2020 m. kovo 25 d. išrašytas iš ligoninės. Šeimos gydytoja 2020 m. kovo 26 d. išrašė siuntimą į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, bet apeliantas atsisakė ten vykti.

57.       Apeliantas nurodo, kad dėl 2020 m. kovo 14 d. prasidėjusio karantino laikotarpio šeimos gydytoja Z. S. ir chirurgas R. M. nuo 2020 m. kovo 28 d. iki karantino pabaigos ieškovą konsultavo telefonu.

58.       Apeliantas 2020 m. balandžio 14 d. greitosios pagalbos automobiliu nuvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Gydytoja G. O. apžiūrėjo žaizdą, ją išvalė. Apeliantas nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. gydėsi ambulatoriškai pas šeimos gydytoją Z. S. ir chirurgą R. M.. 

59.       Apeliantui 2020 m. gegužės 19 d. atlikta operacija – pašalintas nekrotizavęs priekinis blauzdos raumuo, atliktas kelio kontraktūros tiesinimas. Apeliantas sužinojo, kad per ankstesnes operacijas galėjo būti infekuotas. Jis išrašytas 2020 m. gegužės 27 d., jam paskirta dviejų savaičių reabilitacija VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. liepos 24 d. – poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“.

60.       VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 m. rugpjūčio 27, 28 d. dėl pūlinio dešinės kojos čiurnoje apeliantui atlikta penkta operacija – sausgyslės rezekcija. Apeliantui 2020 m. spalio 26 d. atlikta šešta operacija – incizija pėdos vidinėje dalyje, atliktos nekrektomijos.

61.       Komisija 2022 m. sausio 7 d. gavo apelianto prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Apeliantas prašė Komisijos priteisti 100 000 Eur neturtinės ir 1 343,10 Eur turtinės žalos atlyginimą solidariai iš VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės.

62.       Komisija 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu nusprendė: 1) apeliantui nebuvo padaryta žalos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, todėl netenkino jo prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; 2) apeliantui padaryta žala, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių ligoninėje, ir jos buvo galima išvengti, todėl nurodė atlyginti 1 343,10 Eur turtinę žalą ir 15 200 Eur neturtinę žalą.

63.       UAB „Akmenės sveikatos centras“ 2022 m. gegužės 26 d. ieškovui nustatė tokias diagnozes: „170.23 Galūnių arterijų aterosklerozė su išopėjimu“, susijusios diagnozės: „L03.13 Kojos celiulitas“; „M24.57 Sąnario kontraktūra, čiurna ir pėda“; „M24.56 Sąnario kontraktūra, blauzda“, „G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas“.

64.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė 2023 m. sausio 16 d.–2023 m. gegužės 30 d. deontologinės ekspertizės aktą Nr. EDG 18(86)/2023 (toliau – ekspertizės aktas). 

 

Dėl sveikatos priežiūros įstaigai taikytinos civilinės atsakomybės 

 

65.       Pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnio 1 dalį kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio PTŽSAĮ 26 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio PTŽSAĮ 26 straipsnio 2 dalis). 

66.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo PTŽSAĮ pakeitimai, pagal kuriuos buvo pakeista pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios PTŽSAĮ redakcijos 24 straipsnio, kuriame reglamentuota paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, 8 dalį žala atlyginama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų.

67.       PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas (PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnis).

 Lietuvos apeliacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys, tol žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023 31 punktas). Tokios praktikos laikomasi ir kitose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-464/2024).

68.       Aplinkybė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. visos sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat ir atsakovė, pradėjo mokėti įmokas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, iš kurios bus išmokamas žalos atlyginimas pacientams, nepagrindžia, kad žalos atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami pagal 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusias PTŽSAĮ nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmokų mokėjimas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai PTŽSAĮ redakcijai, nepakeičia PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje aiškiai įtvirtintos išimties, nustatančios, kad jeigu sveikatos priežiūros įstaiga turi galiojančią civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą iki naujos redakcijos PTŽSAĮ įsigaliojimo (iki 2020 m. sausio 1 d.), paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas, t. y. pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas. Tik pasibaigus gydymo įstaigos ir draudimo bendrovės sudarytai civilinės atsakomybės sutarčiai, žalos atlyginimas pacientams bus išmokamas iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, į kurią visos sveikatos priežiūros įstaigos nuo 2020 m. sausio 1 d. moka atitinkamo dydžio įmokas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023).

69.       Atsakovė ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudarytas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijimas (draudimo sutartis) galiojo nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Nurodytame draudimo liudijime nustatyta vieno draudžiamojo įvykio draudimo suma – 30 000 Eur. Atsakovė suteikė apeliantui sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. kovo 16 d., t. y. draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai taikė iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią PTŽSAĮ redakciją.

70.       PTŽSAĮ 24 staipsnio1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šiame įstatyme (nagrinėjamu atveju – iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi PTŽSAĮ redakcija) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kai sužalota asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). 

71.       PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento, t. y. asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). 

72.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti darbuotojų, atliekančių darbo funkcijas, neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Taigi, asmuo, pareiškęs teisme sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos jų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

 

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, vertinimo

 

73.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jos veiksmus, teikiant apeliantui sveikatos priežiūros paslaugas.

74.       Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinys apima ne pareigą garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareigą užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

75.       Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-469/2020, 33 punktas). Gydytojo veiksmai atitinka protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, jei jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

76.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje keliamas tik vienos gydymo įstaigos – atsakovės – civilinės atsakomybės klausimas. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu. Dėl to apeliantas turėjo nurodyti konkrečias VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gydytojų suteiktas paslaugas, kurios, jo nuomone, buvo suteiktos nekvalifikuotai ar aplaidžiai.

77.       Apeliantas teigia, kad atsakovė laiku nediagnozavo jam ligos, kuri komplikavosi į arterijų trombozę. Gydytojas traumatologas R. P. 2020 m. sausio 28 d. nustatė diagnozę „M77.9 Entezopatija, nepatikslinta“ ir gydymą paskyrė neatlikęs jokių tyrimų. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad gydytojas ortopedas traumatologas ne visiškai įvertino paciento nusiskundimus, ligos anamnezę, nepaskyrė tyrimų, nustatė tyrimais nepagristą diagnozę. 

78.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas netinkamai aiškina ekspertų išvadą. Ekspertizės akte ekspertai, atsakydami į septintą klausimą (kokią diagnozę ir kokiu pagrindu atsakovė 2020 m. sausio 28 d. nustatė apeliantui, ar paskyrė tyrimus?; jeigu tyrimai buvo paskirti, ar jie buvo atlikti?; ar pagal klinikinius duomenis nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas?), padarė išvadą, kad gydytojas traumatologas 2020 m. sausio 28 d. diagnozavo pacientui entezopatiją. Diagnozė nustatyta pagal paciento nusiskundimus ir apžiūrą. Tyrimų nepaskirta. Diagnozė nustatyta pagal klinikinius duomenis, bet nepagrįsta tyrimais, pacientui paskirtas tinkamas gydymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. posėdyje apklaustas ekspertas V. P. (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas) paaiškino, jog nėra papildomų tyrimų entenzopatijai nustatyti, todėl diagnozė nustatyta pagal paciento nusiskundimus ir jo apžiūrą. Ekspertas taip pat paaiškino, kad tuo metu nebuvo visų ūmios galūnės išemijos simptomų. Ekspertizės išvados 1 punkte nurodyta, kad ūmiai galūnės išemijai būdinga: a) skausmas; b) sutrikęs taktilinis ir gilusis jutimas; c) motorikos sutrikimas; d) sumažėjusi odos temperatūra; e) pakitusi odos spalva (blyški, melsva); f) raumenų skausmas palpuojant; g) sulėtėjusi kapiliarinė kraujotaka; h) išnykę periferiniai pulsai. Pacientui visi ūmios galūnės simptomai bei komplikacijos (dėl kraujotakos sutrikimo ir sutrikusios audinių mitybos išsivystė dešinės pėdos pirmo piršo pūlinys) pasireiškė 2020 m. kovo 16 d. Kojų arterijų embolijos ir trombozės diagnozę nustatė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas A. K.. Ekspertai padarė išvadą, kad pagrįstai įmanoma nustatyti, jog pacientui įvyko dešinės kojos kraujagyslių trombozė tik tada, kada buvo objektyviai įvertinta ir aprašyta dešinės kojos kraujotaka (2020 m. kovo 16 d.). Ekspertas V. P. paaiškino, kad gydytojas traumatologas būtų galėjęs įtarti ūmios galūnės išemiją, jeigu būtų nustatyti visi jos požymiai. Paciento ligos eiga buvo netipinė. Pradžioje buvo nustatyti ne visi simptomai t. y. nustatyti skausmas ir tirpimas. Iki kovo mėn. nebuvo kitų simptomų: galūnė nebuvo melsva, šalta, neužfiksuotas pulso sutrikimas. Kraujotakos tyrimai skiriami ne kiekvienu atveju, kai pacientui skauda. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas V. P. ne tik akcentavo, jog išvados padarytos remiantis medicinine dokumentacija, nusiskundimai galėjo būti vertinti kitaip, trūksta kraujagyslių chirurgo konsultacijos, patyrusiems gydytojams turėjo kilti įtarimų dėl kojos kraujotakos, bet ir tai, jog turėjo būti nustatyti visi pirmiau nurodyti ūmios galūnės išemijai būdingi simptomai, kurie aprašyti ir nustatyti 2020 m. kovo 16 d.

79.       Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino gydytojos neurologės E. L. A. teiktų paslaugų ir dėl jų pateiktų ekspertizės akto išvadų.

80.       Ekspertizės akto 3 punkte ekspertai padarė išvadą, kad atsakovės gydytoja neurologė kliniškai nustatė šeivinio nervo pažeidimą. Ji neįvertino turimų tyrimų (bendro kraujo tyrimo), nepaskyrė kitų tyrimų. Nustatytai šeivinio nervo pažeidimo diagnozei gydyti paskirtas tinkamas gydymas. Ekspertizės akto 8 punkte ekspertai nurodė, kad gydytoja neurologė 2020 m. vasario 6 d. diagnozavo apeliantui lateralinio pakinklio nervo pažeidimą (šeivinio nervo paralyžių). Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra įrašų apie tai, kad 2020 m. vasario 6 d. patikrintas apelianto pulsas. Šeimos gydytoja 2020 m. vasario 5 d. paskyrė BKT ir CRB tyrimus, kurie atlikti 2020 m. vasario 6 d. UAB „Medicina practica laboratorija“. Gydytoja neurologė nepaskyrė tyrimų, nustatė diagnozę, paskyrė gydymą ir pacientą nusiuntė konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju bei kineziterapeutu. Dešinio šeivinio nervo diagnozė nustatyta remiantis klinikiniais duomenimis, paskirtas tinkamas gydymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog gydytoja neurologė neteisingai nustatė apelianto ligą ar paskyrė neteisingą gydymą.

81.       Ekspertas A. V. (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės I Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas) pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. posėdyje paaiškino, kad liga yra dinaminis procesas: paciento būklė gali gerėti, blogėti arba nepakisti. Apelianto ligos eiga netipinė. Šeimos gydytoja kreipėsi konsultacijos į gydytoją neurologę dėl tikėtino nervo pažeidimo. Gydytoja neurologė teisingai nustatė šeivinio nervo pažeidimą ir paskyrė gydymą. Ji neprivalėjo skirti tyrimo ultragarsu, nes tai – kraujagyslių chirurgo kompetencija. Ekspertas paaiškino, kad gydytoja neurologė, jeigu jai būtų kilę įtarimų, galėjo tik rekomenduoti apeliantą gydžiusiam gydytojui kraujagyslių chirurgo konsultaciją – tai atitiktų jos kompetenciją.

82.       Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad gydytojo neurologo teises, pareigas, kompetenciją reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 115:2019 „Gydytojas neurologas“ (toliau – medicinos norma). Ji privaloma visiems šios srities gydytojams. Nurodytos medicinos normos 9 punkte įtvirtintos gydytojo neurologo pareigos. Gydytojas neurologas privalo: teikti būtinąją medicinos pagalbą (9.1 papunktis); pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją, tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas ir sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (9.2 papunktis); nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistą (9.3 papunktis). Gydytojas neurologas turi gebėti skirti ir vertinti (kliniškai interpretuoti) elektroneuromiografijos tyrimą (medicinos normos 13.9.2 papunktis). Atsakovės gydytoja neurologė teikė paslaugas apeliantui apie vieną mėnesį. Ekspertas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad elektroneuromiografijos tyrimas gali būti paskirtas ne anksčiau kaip po trijų savaičių. Be to, šis tyrimas nebuvo reikalingas, nes juo tiriamas nervas, todėl trombas nebūtų užfiksuotas. Nurodytas tyrimas galėjo patvirtinti nustatytą šeivinio nervo pažeidimo diagnozę (ekspertizės akto išvadų 13 punktas). Taigi, net atlikus aptariamą tyrimą, gydymas nebūtų pasikeitęs.

83.       Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad gydytoja neurologė taip pat neįvertino turimų UAB „Medicina practika laboratorija“ 2020 m. vasario 6 d. bendro kraujo tyrimų, kuriuose užfiksuotas hemoglobino normos viršijimas. Apelianto sveikatos istorijoje aprašyta, kad nurodytus tyrimus 2020 m. vasario 5 d. paskyrė šeimos gydytoja Z. S., pas kurią apeliantas turėjo atvykti atlikus tyrimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas po tyrimų kreipėsi į šeimos gydytoją ir ši suteikė jam konsultaciją.

84.       Pirmosios instancijos teismo apklausta ekspertė R. Č. (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytoja kraujagyslių chirurgė) paaiškino, kad ūmi galūnės išemija aprašyta 2020 m. kovo 16 d. apelianto medicininiuose dokumentuose, ji galėjo įvykti anksčiau, bet ne sausio mėn. Galūnės skausmas – vienas iš agresyvių ūmios galūnės išemijos požymių. Apeliantui 2020 m. kovo 16 d. nustatyta ūmios išemijos 2B kategorija, kuri vystosi per kelias dienas. Pagal operacinius radinius galima teigti, kad trombai nebuvo švieži. Ekspertė nurodė, kad trombas užkimšo kojos arteriją prieš kelias dienas iki 2020 m. kovo 16 d.

85.       Ekspertizės ako 11 punkte padaryta išvada, kad buvo indikacijų siųsti apeliantą konsultuotis su kraujagyslių chirurgu. Nurodyta išvada pagrįsta įvertinais duomenimis apie paciento gydymo trukmę, paskirtų tyrimų rezultatus, nusiskundimus bei klinikinius simptomus. Ekspertė paaiškino, kad, atsiradus įtarimams, apeliantą turėjo siųsti pasikonsultuoti su kitais specialistais. Vis dėlto ekspertė negalėjo atsakyti, kada buvo nurodytos indikacijos. Buvo indikacijos siųsti – ilgai išliekantys skausmai, neveiksmingas gydymas. Reikėjo patikslinti, ar nėra išemijos nervo priežasties. Ekspertės teigimu, gydytojai specialistai yra šeimos gydytojo pagalbininkai. Šeimos gydytojas apibendrina jų išvadas ir atsakymus. Apelianto šeimos gydytoja pati galėjo nusiųsti apeliantą konsultuotis su kraujagyslių chirurgu.

86.       Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ekspertas A. V. savo praktikoje patikrina pulsą, savaime nepagrindžia tokios gydytojo neurologo pareigos. Ekspertė R. Č. nurodė, kad, jeigu gydytoja neurologė būtų patikrinusi pulsą, ji būtų įtarusi išemiją ir nusiuntusi pacientą konsultuotis su kraujagyslių chirurgu. Jeigu 2020 m. vasario 6 d. būtų užsikimšusi arterija, tai būtų išnykęs pulsas. Mėlynuojantis didysis pirštas per menkas požymis arterijos trombozei įtarti. Ekspertė neįžvelgė būtinybės skirti tyrimą ultragarsu. Tam, kad tyrimas būtų efektyvus, jį turi paskirti gydytojas kraujagyslių chirurgas.

87.       Komisija, nagrinėdama apelianto pareiškimą, kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojus specialistus: kraujagyslių chirurgą, neurologą, chirurgą ir traumatologą, kad šie įvertintų atsakovės gydytojų veiksmus. Gydytojas kraujagyslių chirurgas A. S. nurodė, kad VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje ir VšĮ Akmenės rajono pirminės sveiktos priežiūros centre gydytojas kraujagyslių chirurgas nekonsultavo ir negydė apelianto. Gydytojas chirurgas T. P. ir gydytojas ortopedas traumatologas T. R. įvertino, kad VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje nuo 2020 m. sausio 28 d. pacientui anamnezė surinkta tinkamai, paskirti diagnostiniai tyrimai ir gydymas adekvatūs. Remiantis įrašais ligos istorijoje, arterijos trombozė atsitiko maždaug 2020 m. kovo 7 d., kai pacientui atsirado labai stiprūs skausmai dešinės pėdos srityje. Artimiausio vizito metu – 2020 m. kovo 16 d. – pacientui įtarta ir diagnozuota trombozė, paskirtas gydymas. Nuo klinikos atsiradimo iki kraujagyslių chirurginės operacijos ištyrimas ir gydymas buvo pakankami. Gydytojas neurologas, atsakydamas į Komisijos klausimus, ar tinkamai surinkta ir įvertinta paciento anamnezė, atlikta apžiūra konsultuojant gydytojui neurologui VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, ar atlikti visi reikalingi tyrimai būklei įvertinti, nustatyta tinkama diagnozė ir paskirtas adekvatus gydymas, nurodė, kad gydytoja neurologė, apžiūrėjusi pacientą VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, tinkamai surinko ir įvertino paciento anamnezę (įrašai 2020 m. vasario 6, 17 d., 2020 m. kovo 2 d.). Pagal pateiktus neurologinės apžiūros įrašus teisingai nustatytas dešinio šeivinio (peronealinio nervo) lateralinio pakinklio nervo pažeidimas. Nors gydytoja neurologė atkreipė dėmesį į staigią ligos pradžią, simptomų atsiradimą „po sporto fitneso salėje“, jaunam pacientui, neturinčiam širdies ritmo sutrikimų ir lėtinių susirgimų, nesant iki galo išreikštos ūmios arterijos išemijos klinikos (nei paciento skunduose, nei gydytojų pradinėse apžiūrose nepažymėta, kad pėda būtų buvusi šalta, pabalusi), įtarti šeivinio nervo pažeidimą lėmusią arterinę išemiją gydytojui neangiochirurgui būtų buvę labai sudėtinga. Pagal gydytojo ortopedo traumatologo 2020 m. sausio 28 d. įrašą ligonis susirgo staiga, bet į gydymo įstaigą kreipėsi tik po savaitės simptomų pradžios, t. y. pavėluotai, kai jau išryškėjo jautraus išemijai šeivinio nervo pažeidimo simptomai. Gydytoja neurologė pirmą kartą ligonį konsultavo praėjus dviem savaitėms nuo simptomų atsiradimo, diagnozavo G57.3 ir taikė įprastinį šeivinio nervo pažeidimui gydyti rekomenduotą gydymą kraujotaką gerinančiais medikamentais, nesteroidiniais priešuždegiminiais preparatais, B grupės vitaminais. 2020 m. kovo 2 d. įraše konstatuota, kad būklė negerėja, pastebėta prasidėjusi dešinės blauzdos raumenų atrofija. Gydytoja neurologe parašė skubų siuntimą į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos skyrių detaliau ištirti, diagnozei patikslinti, gydyti neaiškios etiologijos šeivinio nervo paralyžių (G57.3). Gydytoja neurologė pacientą konsultavo po gydytojo ortopedo traumatologo, kuris diagnozavo entezopatiją (M77.9), konsultacijos.

88.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad kraujagyslių chirurgas gydytojas ekspertas V. Z. Komisijai nurodė, jog iš medicininių duomenų sunku nustatyti kojos kraujotakos sutrikimo pradžią. Paciento nusiskundimai ir ligos eiga nebuvo tipiški, būdingi ūmios galūnės išemijai. Labiau vyravo periferinio nervo pažeidimo, bet ne ūmios kraujotakos sutrikimo klinika. Be to, ekspertas nurodė, kad neurologo paskirtą gydymą turėtų įvertinti gydytojas neurologas. VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje kraujagyslių chirurgai paslaugų neteikia, todėl atsakovės gydymo įstaigoje buvo neįmanoma išsamiai įvertinti  galūnės arterinės kraujotakos. Kai tik buvo įtartas galūnės arterinės kraujotakos sutrikimas, pacientas skubos tvarka nukreiptas konsultuotis su kraujagyslių chirurgu ir pas jį gydytis. Ekspertas nurodė, kad apeliantui arterinė kraujotaka atkurta tik 2020 m. kovo 17, 18 d., t. y. praėjus 1,5 mėn. nuo galimo įtariamo epizodo pradžios. Dėl netipinės ūmios kojos išemijos eigos buvo sunkiau nustatyti kojos arterinės kraujotakos sutrikimą. Kraujotakos sutrikimas pasireiškė labiau neurologiniams sutrikimams būdingais simptomais, bet ne simptomais, kurie būdingi ūmiai kojos išemijai. Dėl to, eksperto V. Z. teigimu, labai sunku retrospektyviai atsakyti, kada užsikimšo pakinklio ir blauzdos arterijos.

89.       Apibendrinant ekspertų pateiktas išvadas ir paaiškinimus, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog apeliantui arterijos trombozė įvyko anksčiau negu 2020 m. kovo 16 d., t. y. 2020 m. kovo 7 d., kai labai stipriai pradėjo skaudėti dešinę pėdą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės gydytojai suteikė apeliantui nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai, kad atsakovės gydytoja neurologė nepaskyrė tyrimo ultragarsu, taip pat elektroneuromiografinio tyrimo, nepagrindžia apelianto teiginio, kad nurodyta gydytoja nustatė neteisingą ligos diagnozę. Priešingai – diagnozė „G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas“ iki šiol nepaneigta. Taip pat svarbu tai, kad, atsiradus įtarimams, gydytoja neurologė išrašė siuntimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Ten apeliantui vėliau diagnozuotas kraujotakos sutrikimas. Nors atsakovės gydytoja neurologė neužfiksavo apelianto apsilankymo 2020 m. kovo 2 d., kai buvo išrašytas siuntimas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, bet tai priežastiniu ryšiu nesusiję su apelianto apie 2020 m. kovo 7 d. patirta blauzdos arterijos tromboze. Gydytoja neurologė nukreipė apeliantą į aukštesnio lygio ligoninę, kurioje dirbo kraujagyslių chirurgas, kompetentingas tirti kraujagyslių sutrikimus.

90.       Aptartos aplinkybės, susijusios su atsakovės gydytojų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apeliantui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė suteikė apeliantui nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, jos gydytojų veiksmai neatitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto ir aptarti veiksmai priežastiniu ryšiu būtų susiję su neigiamais padariniais, kilusiais įvykus apelianto blauzdos arterijos trombozei. Vertinant atsakovės gydytojų veiksmus, reikšmingi teismo medicinos ekspertizės išvada, ekspertų paaiškinimai, kurie paneigia apelianto abejones dėl atsakovės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, gydytojų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įvykdymo. Nenustačiusi atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, teisėjų kolegija išsamiau neaptaria kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

 

Dėl prašymo paskirti pakartotinę deontologinę ekspertizę

 

91.       CPK 219 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, teismas gali paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę: 1) jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę; 2) jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

92.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vis dėlto eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertinti kaip nepatikimą eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas). 

93.       Apeliantas prašo skirti pakartotinę deontologinę teismo ekspertizę. Jo nuomone, 2023 m. gegužės 31 d. ekspertizės akto išvados iš dalies prieštaringos, ekspertai neatsakė į ketvirtadalį klausimų, taip pat esminius 14, 15 klausimus dėl atsakovės atsakomybės ir ieškovo gydymo proceso. Atsakovė nesutinka su apelianto prašymu, teigia, kad teismo posėdyje apklausti ekspertai atsakė į teismo ir šalių bei jų atstovų klausimus, 14, 15 klausimai yra teisinio pobūdžio, į juos atsakyti nereikia medicinos mokslo žinių ar gerosios praktikos patirties.

94.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ekspertams užduota dvidešimt klausimų. ekspertizės akte ekspertai nurodė, jog jie nekompetentingi atsakyti į keturis klausimus: 1) ar VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje apeliantui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, reikalavimus? (14 klausimas); 2) ar atsakovės gydytoja neurologė E. L. A., teikdama paslaugas apeliantui, veikė kaip sąžininga, atidi, atsargi, rūpestinga, kvalifikuota savo srities specialistė, vadovaudamasi medicinos ir kitų mokslų žiniomis, visuotinai priimtomis ir pripažintomis diagnostikos ir gydymo metodikomis ir rekomendacijomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktais, reglamentuojančiais gydytojo neurologo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę? (15 klausimas); 3) kokiomis priemonėmis ir būdais nuo 2020 m. sausio 28 d. iki kovo 16 d. VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje buvo užtikrintos ar neužtikrintos apelianto (kaip paciento) teisės į informaciją ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas? (17 klausimas); 4) ar VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje apeliantui teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu gydytoja neurologė E. L. A. turėjo visus reikalingus ir galiojančius sertifikatus, kvalifikacijos pažymėjimus, draudimus, licencijas ir kt., suteikiančias jai kompetenciją daryti išvadą dėl nervo pažeidimo? (18 klausimas).

95.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deontologinė ekspertizė yra specifinė ekspertizės rūšis. Ją iš kitų rūšių išskiriantis ypatumas, be kita ko, yra tas, kad tokią ekspertizę visada atlieka ekspertų komisija – be teismo eksperto, pasitelkiami ir kitų medicinos specialybių gydytojai, neturintys teismo eksperto statuso; ekspertų komisija vertina gydytojų veiksmus, nurodydama ne tik padarytą gydymo klaidą, bet ir jos reikšmę asmens sveikatos sutrikdymui, t. y. nustato ne tik ligos, sužalojimo pobūdį, bet ir gydymo teisingumą, neteisingo gydymo pasekmes, diagnostikos teisingumą ir savalaikiškumą, ar sveikatos priežiūros specialisto veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais ir šie padariniai atsirado dėl tiesioginės sveikatos priežiūros specialisto teiktų paslaugų kokybės. Šiam tyrimui pateikiami asmens medicininiai dokumentai, specialisto ar eksperto išvada, kita medžiaga. Taigi, deontologinę ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai pateikia išvadą, grindžiamą objektyviais duomenimis, ir tokia išvada yra konstatuojamas sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumas (kaltė) medicinine prasme. Teisinį šių išvadų vertinimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 48 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad 13, 14 klausimai, į kuriuos neatsakė ekspertai, iš esmės yra teisinio pobūdžio, todėl apeliantui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų, kuriuose reglamentuotas medicininių paslaugų teikimas, reikalavimams įvertina šalių ginčą nagrinėjantis teismas pagal bylos aplinkybes ir įrodymus.

96.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje deontologinę ekspertizę atliko penkių ekspertų komisija. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. posėdyje apklausti ekspertai A. V., R. Č. ir V. P., 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdyje liudytoja gydytoja E. L. A., ekspertai T. B. ir J. M.–Č.. Taigi, apeliantas ir jo atstovė turėjo teisę užduoti klausimus, į kuriuos, jų nuomone, ekspertai neatsakė ar atsakymai nebuvo išsamūs. Aplinkybė, kad apeliantas kitaip vertina aplinkybes, susijusias su jo gydymu VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje, savaime nepaneigia deontologinės ekspertizės išvadų. Teisėjų kolegija nenustatė ekspertizės išvadų prieštaringumo ar aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę skirti papildomą deontologinę ekspertizę. Dėl to apelianto prašymas netenkinamas.

 

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą 

 

97.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 57 punktas).

98.       Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

99.       Atsakovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnis tiek, kiek juo nustatyta teisės į žalos atlyginimą teisinio reguliavimo išimtis dėl šio įstatymo taikymo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam lygiateisiškumo principui, 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam konstituciniam žalos atlyginimo principui, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės apsaugos principams. 

100.       PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta įstatymo taikymo išimtis, kai taikoma įstatymo redakcija, galiojusi iki šalių teisinių santykių atsiradimo. Išimtis sietina su asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių argumentus dėl PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio ir Konstitucijos 29, 30 straipsnių santykio, taip pat šioje nutartyje pirmiau nurodytus išaiškinimus, neįžvelgia aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl pirmiau nurodytos nuostatos atitikties Konstitucijai ir pagrįstų būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti jos atitiktį Konstitucijai. Dėl to atsakovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

101.       Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga yra reikalavimas asmenims prieš kreipdamiesi į teismą pasinaudotų privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018, 23 punktas). PTŽSAĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Komisiją. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Apeliantas nepareiškė Komisijai reikalavimo dėl didesnės žalos, susijusiomis su negautomis pajamomis, atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paliko ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

102.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

103.       Atsižvelgdama į visa tai, kas šioje nutartyje pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

104.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

105.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo apeliacinį skundą, todėl jam neatlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

106.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus: Sąskaitą už suteiktas paslaugas ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, PVM sąskaitą faktūrą ir sąskaitos išrašą.

107.       Bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 98 straipsnį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

108.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius ir kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – biudžetinė įstaiga Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas).

109.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgia į priežastis, dėl kurių ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, advokato sugaištą laiką, taip pat į tai, kad 1 800 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo atlyginti maksimalaus dydžio 2 623,66 Eur (2 110,30 x 1,3 = 2 743,39) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas (Rekomendacijų 2.1–2.3, 2.5–2.10, 8.11 papunkčiai). Atsakovei iš apelianto priteisiamos 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Akmenės ligoninei (juridinio asmens kodas 153083122) iš ieškovo R. G. (R. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai

Rasa Gudžiūnienė     Dalia Kačinskienė     Tomas Venckus