Civilinė byla Nr. 2YT-29670-1064/2017 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23531-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.1.9.1.3.; 3.1.9.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Donatas Kisielius, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja 2018 m. liepos 17 d. pateikė skundą ir prašymą dėl 2018 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. S-18-174-2-DK-T-6812 ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – pirmasis skundas), taip pat 2018 m. liepos 20 d. pateikė skundą ir prašymą dėl
2018 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. S-18-174-2-DK-T-6812 ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – antrasis skundas). Nors skundai buvo pateikti dėl to paties patvarkymo, jie grindžiami skirtingais pagrindais.
Pirmajame skunde pareiškėja nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-18-174-2-DK-T-6812, kuriuo nusprendė parduoti varžytinėse pareiškėjai priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 080 000 Eur, nors reali šio turto kaina, pareiškėjos teigimu, yra gerokai didesnė. Pareiškėja teigė, kad pirmiau nurodyto pastato vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 4 168 791 Eur, o sklypo vertė siekia 1 742 858 Eur, todėl bendra turto vertė (5 911 649 Eur) viršija antstolio nurodytą pradinę varžytynių kainą. Pareiškėja pažymėjo, kad Pastatas galėtų būti išnuomotas ir metinė už nuomą gaunama suma sudarytų 1 141 268,94 Eur, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta atliekant turto vertinimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji užsakė nepriklausomą turto vertinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog turto rinkos vertė 2018 m. liepos 9 d. yra 9 432 000 Eur.
Antrajame skunde pareiškėja nurodė, kad vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos, visiškai įvykdžius išieškotojos reikalavimą, 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjai atlikus vienašalį įskaitymą išieškotojos atžvilgiu. Dėl šios priežasties, pareiškėjos vertinimu, yra pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas.
Antstolis Donatas Kisielius 2018 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-2943 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus, persiuntė juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, siūlė teismui skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Patvarkyme antstolis nurodė, jog skundais pareiškėja prašo panaikinti patvarkymą
Nr. S-18-174-2-DK-T-6812, tačiau prie skundų pridėta patvarkymo Nr. S-18-174-2-DK-T-2888kopija, todėl patvarkymo numeris, įrašytas skunduose, vertintinas kaip rašymo apsirikimas.
Dėl pirmojo skundo antstolis pažymėjo, kad varžytinėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas (toliau – UAB „Ober-Haus) 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN, kuriame nurodyta, kad 5 100 000 Eur. Antstolio teigimu, pareiškėja jau ne pirmą kartą skundžia turto įkainojimą, tačiau visi ankstesni skundai buvo atmesti ir konstatuota, kad UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte nurodyta kaina atitinka turto rinkos vertę. Antstolis nurodė, jog pareiškėja skunde remiasi turto vertinimo ataskaita, kuria nustatyta ne turto rinkos vertė, o jo investicinė vertė, pagal kito asmens pageidavimą ir suformuluotą techninę užduotį.
Dėl antrojo skundo antstolis nurodė, kad, vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi,
687 straipsniu ir teismų praktika, įskaityti priešpriešinį reikalavimą gali tik antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, patvirtinantį priešpriešinį reikalavimą, o pareiškėjos pateiktu pranešimu apie tarpusavio prievolių įskaitymą, įskaityti priepriešinių reikalavimų vykdymo procese negalima.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į skundus nurodė, kad su pareiškėjos skundais nesutinka.
Dėl pirmojo skundo nurodė suinteresuotas asmuo, kad turto vertės klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2YT-5592-432/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018, kuriose teismas pripažino UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktą Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN teisingu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktoje 2018 m. liepos 16 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje Nr. VN-18-145, nustatyta ne turto rinkos vertė, bet investicinė turto vertė, t. y., prielaidomis grįsta vertė, kiek galėtų kainuoti turtas, jei į jį būtų investuotos papildomos lėšos, pristatyti priestatai ir pan.
Dėl antrojo skundo suinteresuotas asmuo nurodė, kad, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalimi, 687 straipsniu, 632 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, negalima nutraukti vykdomosios bylos skolininkui atlikus įskaitymą, kadangi priešpriešinis įskaitymas galimas tik pagal vykdomąjį dokumentą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. rugpjūčio 29 d., 10.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties patvirtintas kopijas ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis,
510-512 straipsniai).
k o n s t a t u o j a :
skundai atmestini.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis
2018 m. birželio 27 d. patvarkymu Reg. Nr. S-18-174-2-DK-T-2888 nusprendė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096, parduoti iš pirmųjų varžytinių pareiškėjai priklausantį turtą: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisę ir prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 12398,5 kv. m.
2018 m. liepos 17 ir 20 dienomis pareiškėja pateiktuose skunduose nurodė, jog skundžia antstolio 2018 m. birželio 27 d. patvarkymą Nr. S-18-174-2-DK-T-6812, tačiau pareiškėja prie skundo pridėjo antstolio 2018 m. birželio 27 d. patvarkymą Nr. S-18-174-2-DK-T-2888, pareiškėjos skunde įvardintas patvarkymo numeris laikytinas apsirikimo klaida.
Dėl turto vertės nustatymo
UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. parengė pareiškėjai priklausančio turto, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas –
12 398,50 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN. Ekspertas, taikydamas pajamų vertinimo metodą, pateikė išvadą, jog bendra minėto pareiškėjo turto rinkos vertė
2017 m. lapkričio 16 d. yra 5 100 000 Eur. 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu reg.
Nr. S-17-174-14412 nuspręsta vadovautis UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN ir įkainoti 5 100 000 Eur skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, priklausantį turtą, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 12 398,50 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendžia, kad analogiškas pareiškėjos skundas dėl pradinės turto pardavimo kainos nustatymo jau buvo sprendžiamas teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018, teismas be kita ko nurodė, kad byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta turto verte ir skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra. Teismas nurodė, kad antstolio veiksmai, dėl kurių paduotas skundas (skolininko turto įkainojimas 5 100 000 Eur pagal UAB „Ober-Haus“ 2017 12 12 ekspertizės aktą Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN), yra teisėti (atitinka CPK VI dalies nuostatas), todėl pagrindo skundui patenkinti.
Ši nutartis buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018. Teismas konstatavo, kad turto vertinimo ataskaita, kurioje suformuluota išvada dėl didesnės kainos, nėra pakankamas pagrindas suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize; kad suinteresuotas asmuo turi pateikti įrodymus, jog atliktas turto vertinimas būtų neteisingas, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams; kad nustatytas netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Jei nėra tokių aplinkybių nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta įkeisto turto verte.
Kadangi dėl UAB „Ober-Haus“ nustatytos varžytynėse parduodamo turto vertės pagrįstumo teismai jau yra pasisakę ir jų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, neatsiradus naujų aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN nustatyta turto vertė (5 100 000 Eur) neatitiko jo rinkos vertės. Šios vertės pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjos nurodomas argumentas dėl UAB „Verslavita“ nustatytos turto vertės, nes, kaip teisingai pažymėjo antstolis ir suinteresuotas asmuo, investicinė turto vertė yra nustatoma remiantis prielaidomis, jog būtų įgyvendinti įvairūs investiciniai projektai ir dėl to tai nėra rinkos kaina, tačiau kaina už kurią galima tikėtis parduoti turtą, jei būtų atliktos papildomos investicijos. UAB „Verslavita“ turto vertės ataskaitos 19-20 lapuose nurodoma, jog turtas vertinamas darant prielaidas, jog ant pastato A korpuso bus pastatyta septyni aukštai, butų paskirties patalpų (28 butai, kurių plotas svyruoja nuo 65 iki 130 kvadratinių metrų), jog šalia esamo pastato bus pastatytas naujas dešimties aukštų pastatas, su didele požemine stovėjimo aikštele ir atliktos kitos investicijos. Tokia turto vertinimo ataskaita nėra nustatoma turto rinkos vertė, nes pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų, o nagrinėjamu atveju UAB „Verslavita“ turto vertės ataskaitoje įvertinta ne kaina už kurią galima parduoti turtą turto vertinimo metu, bet kaina už kurią turtą bus galima parduoti ateityje, atlikus ataskaitoje aptartas investicijas, kurios apima ir naujų pastatų, kurie šiuo metu dar neegzistuoja, vertę.
Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto rinkos kainos, o ne investicinės vertės, todėl antstolis, vadovaudamasis ekspertizės akte nustatyta turto verte (5 100 000 Eur), pagrįstai pradinę turto kainą varžytynėse nurodė 4 080 000 Eur (5 100 000*80/100=4 080 000).
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai, susiję su turo vertės nustatymu, yra teisiškai nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo naikinti antstolio patvarkymą.
Dėl priešpriešinio reikalavimo vienašalio įskaitymo
Pareiškėja informavo antstolį, 2018 m. liepos 20 d. pranešimu dėl tarpusavio prievolių įskaitymo, jog 2018 m. liepos 20 d. įvykdė vienašalį įskaitymą, kuriuo pagrindu įskaitė savo turimą reikalavimą išieškotojos atžvilgiu į jos vykdomosios bylos priverstinai išieškomą reikalavimą skolininkės atžvilgiu ir dėl to yra pagrindas užbaigti vykdomąją bylą.
Atsakydamas į šį argumentą teismas pažymi, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai nustatyti CPK 629 straipsnyje, tačiau jame galimybė nutraukti vykdomąją bylą skolininkui atlikus vienašalį įskaitymą, nenurodyta. Įskaitymas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 687 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu atlieka tarpusavio įskaitymą, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priepriešinių pinigų sumų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Kasacinis teismas nurodė, kad vykdymo procese įskaitymą yra atliekamas vadovaujantis CPK 687 straipsniu: šioje normoje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Kasacinis teismas pabrėžė, kad
CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-251-701/2017).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (Europos Žmogaus Teisių teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 13427/87, Europos Žmogaus Teisių teismo 2002 gegužės 7 d. sprendimas byloje Burdov v. Rusija, pareiškimo Nr. 59498/00). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res iudicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai, susiję su įskaitymu, yra teisiškai nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Antstolis patvarkymu, kuriuo atsisakė tenkinti skundus, teismą informavo, jog pareiškėja yra pateikusi daug skundų dėl antstolio veiksmų ir prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taip piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei prašė teismo skirti pareiškėjai baudą.
Teismas, vadovaudamasis viešai paskelbtais teismų procesiniais dokumentais sprendžia, kad analogiški pareiškėjos skundai dėl turto vertės nustatymo jau buvo sprendžiami teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2YT-28187-433/2018 nutarė atmesti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti antstolio Donato Kisieliaus patvarkymu paskelbtas pareiškėjai priklausančio turto varžytines. Pareiškėja šioje byloje ginčijo parduodamo turto vertės nustatymą, remdamasi eksperto UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita, pagal kurią turto vertė nustatyta
9 432 000 Eur, tačiau teismas laikė, jog nėra pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ atlikta turto vertės ekspertize.
Taip pat pirmiau minėta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018 nutarė atmesti pareiškėjos skundą, kuriuos buvo prašoma naikinti antstolio Donato Kisieliaus patvarkymą. Pareiškėja šioje byloje ginčijo parduodamo turto vertės nustatytą, remdamasi kita turto vertinimo ataskaita, pagal kurią turo vertė nustatyta
15 079 000 Eur, tačiau teismas laikė, jog nėra pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ atlikta turto vertės ekspertize.
Pagal CPK 616 straipsnį vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda, prašymus taikyti baudas gali pateikti antstolis. Pagal CPK 95 straipsnį teismas gali skirti baudą iki 5000 Eur, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir dėl to pareiškėjai skirtina 1000 Eur bauda (CPK 95 straipsnis 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 107,
290-291, 443, 510, 512-513 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Nekilnojamojo turto valdymas 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 20 d. skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmesti kaip nepagrįstus.
Skirti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Išaiškinti pareiškėjai kad bauda turi būti sumokėta valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Išaiškinti pareiškėjai, kad per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Fomičiova