Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-15-265/2012
Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-00375-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
15.3; 15.4;15.5; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovui E. S., jo atstovui UAB „Neo Group“ darbininkų sąjungos pirmininkui A. B., atsakovės UAB „Neo Group“ įgaliotam asmeniui T. D. ir atsakovės atstovui advokatui Povilui Likštai, teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei UAB „Neo Group“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas E. S. ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti 2009-11-05 atsakovės įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą;
2) panaikinti 2010-03-09 atsakovės įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą;
3) panaikinti 2009-03-16 atsakovės įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą;
4) panaikinti 2009 03 31 atsakovės įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo;
5) pripažinti, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai bei nepagrįstai ir grąžinti dirbti į UAB "Neo Group" PVS operatoriumi;
6) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2010-04-03 iki 2010-12-14 įskaitytinai – 33946,30 Lt, o nuo 2010-12-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos – po 192,16 Lt už kiekvieną darbo dieną;
7) teismo sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo nukreipti skubiai vykdyti;
8) priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškinyje nurodė, kad nuo 2006-06-07 pradėjo dirbti UAB "Neo Group" kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriumi, nuo 2007-05-09 - PVS KFP operatoriaus pareigose, o nuo 2009-02-23, pasiūlius darbdaviui,- PVS (paskirstymo valdymo sistemų) operatoriumi. 2010-04-02 buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Mano, kad atleistas neteisėtai ir nepagrįstai dėl žemiau nurodomų motyvų.
Dėl I drausminės nuobaudos
2009-11-05 įsakymu Nr. P-l 12/09 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba už pareigybės nuostatų 2.1. punkto ir Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros reikalavimų pažeidimus, t.y. pagaminus per daug pereinamo produkto – vietoje 170 tonų – 237 tonos. Mano, kad ši nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes nei Pareigybės nuostatuose nei Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūroje nėra reglamentuotas amorfinių talpų lygių skirtumas ir apie tai, kad darbdavys yra nustatęs tokias normas, nebuvo informuotas. Pažymėjo, kad garsinė signalizacija dėl lygių skirtumo suveikė 19:57 val., o ieškovo darbo pamaina prasidėjo 20:00 val. Pradėjęs darbą potvarkių žurnale nurodymų apie talpų lygių skirtumus nerado, atliko produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros aprašyme numatytus veiksmus ir skaičiavimus, nusistatė amorfinių talpų lygių skirtumus ir reikšmę įvedė į technologinį procesą. Mano, kad pereinamos produkcijos kiekiui įtakos turėjo prieš tai dirbusių darbuotojų veiksmai. Pabrėžė, kad garsinė signalizacija buvo išjungta iš bendro (OCU5) kompiuterio, o ne iš PVS operatorių naudojamo OCU8 kompiuterio. Nurodė, kad keičiant produkto gamybą, visada yra gaminamas pereinamasis produktas NEOPET FR MIX ir yra buvę, kai prie identiškų našumų pagamino daugiau pereinamos produkcijos. Pažymėjo, kad PVS operatoriumi dirba nuo 2009-03-02, tačiau su savo pareigybės instrukcija nėra supažindintas.
Dėl II drausminės nuobaudos
2010-03-09 įsakymu Nr. P-28/10, vadovaujantis PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatų 1.3 punktu bei DK 228 str. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo ir neatvyko į paskirtą metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį. Ieškovas nurodo, kad darbo drausmės nepažeidė, nes įvykdžius struktūrinius pertvarkymus PVS KFP operatoriaus pareigybė buvo panaikinta, o ieškovas, dirbdamas PVS operatoriumi, su nurodytos pareigybės nuostatais nebuvo supažindintas ir nežinojo pareigybės pobūdžio, konkrečių darbuotojo teisių ir pareigų. Pažymi, kad jis neturi vykdyti bet kokio nurodymo, nors ir pamainos vadovo, jei tai nėra įtvirtinta darbo tvarkos taisyklėse.
Dėl III drausminės nuobaudos
2010-03-16 įsakymu Nr. P-30/10, vadovaujantis PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatų 2.1 ir 2.2 punktais bei Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-J-086 4.2, 4.4 ir 4.5 p., buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad darbo metu nevykdė tiesioginių darbo pareigų - nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taškų, gamybinių padalinių/objektų darbą, darbo metu naudojosi atsineštu asmeniniu nešiojamu kompiuteriu palikdamas be priežiūros technologinį procesą. Mano, kad minėta drausminė nuobauda paskirta neteisėtai, nes 2010-02-25 atsinešęs asmeninį kompiuterį, 2010-02-26 rašė pasiaiškinimą darbdaviui (raštus rašyti kompiuteriu yra patogiau ir greičiau), dėl to, kad darbdavio atstovai jį nuolat persekiojo, priekabiavo, kaltino nebūtais nusižengimais ir jis buvo priverstas nuolat rašyti prašymus ir pasiaiškinimus. Nurodė, jog asmeninio kompiuterio atsinešimo faktas nėra darbo drausmės pažeidimas, kaip ir telefono ar užrašų knygutės turėjimas. Pabrėžė, kad minėtą dieną darbą atliko gerai, pamainą perdavė tvarkingai. Ieškovui buvo neaišku, apie kokių tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymą buvo kalbama reikalavime pasiaiškinti. Mano, kad viskas prasidėjo dėl to, jog ieškovas iki 2009-06-01 neišlaikė atestacijos, kuri buvo būtina dirbant PVS operatoriumi. Pažymėjo, kad buvo nubaustas už neegzistuojančios pareigybės nuostatų pažeidimą.
Mano, kad minėtos 3 drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl, jas panaikinus, paskutinysis atsakovės konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, t.y. išnyksta DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sąlygos, todėl atleidimas iš darbo šiuo pagrindu turėtų būti pripažintas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas, ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas.
Dėl IV drausminės nuobaudos
2010-03-31 įsakymu Nr.P-36/10 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad iki įsakymu (2010-02-12 "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms išlaikyti Nr. V-6/10 termino“) nustatyto termino neišlaikė būtinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kurią įsipareigojo išlaikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiūlymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sąlygas. Mano, kad ir ši drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes atestaciją išlaikyti bandė, tačiau nepavyko dėl to, kad darbdavys nesudarė sąlygų – nepravedė konsultacijų ir neapmokė. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į darbdavį, prašydamas sudaryti sąlygas atestacijai atlikti – apmokyti įmonėje ar mokymo įstaigoje, tvirtino į apmokymus atvyksiąs, tačiau atsakovas jį informavo, kad POLY dalies atestacija yra vidinė bendrovės atliekama atestacija ir yra vykdoma vadovaujantis 2007-10-18 įsakymu Nr.1018-62-VĮ/07 „Dėl darbuotojų stažuotės ir atestacijos“ nustatyta tvarka, pagal kurią reikalingas žinias suteikia ir konsultuoja kiekvienos atitinkamos srities specialistas, nurodytas Konsultavimo ir atestacijos ataskaitoje ir pasiūlė ieškovui konsultacijų teikimo ir įskaitos laikymo datą derinti su nurodytais komisijos nariais individualiai, o praktikos užduoties atlikimui bei įvykdymo datą – su pamainos vadovu. Pažymėjo nurodęs darbdaviui, kad į mokymus (konsultacijas) atvyks ir dalyvaus atestacijose darbdavio nurodytu laiku, nes darbo metu jis turi vykdyti savo tiesiogines pareigas, - stebėti technologinį procesą. Mano, kad darbuotojų mokymą ir atestavimą turi organizuoti darbdavys, o ne pats darbuotojas, kad darbuotojų mokymas ir atestacija turi vykti darbo laiku ir ieškovas neprivalo derinti darbinių ir asmeninių interesų. Ieškovas pažymi, kad su stažuočių ir atestacijos tvarka nėra susipažinęs ir tai, jog jis laikė atestaciją, nereiškia, kad yra susipažinęs.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-28 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 41,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Dėl 2009-11-05 ieškovui paskirtos pirmosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, kad Gamybos komplekso paskirstytosios valdymo sistemos (PVS) kietosios fazės polikondensacijos operatoriaus pareiginių nuostatų Nr.89 1.1 p. įtvirtinta nuostata, kad PVS KFP operatorius yra tiesiogiai pavaldus pamainos vadovui, darbe vadovaujasi LR įstatymais, kitais teisės aktais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, vadovo įsakymais, tiesioginio vadovo nurodymais, kitais administracijos potvarkiais bei lokaliniais aktais. (1.3. p.), pradėdamas dirbti turi žinoti KFP naudojamų žaliavų, medžiagų, produkcijos savybes, įrangos konstrukcijos ypatumus, darbo bei eksploatavimo taisykles, technologinio proceso kontrolės priemones bei būdus, reikalavimus produkcijos kokybei (1.7 p.); šių pareiginių instrukcijų 2.1 ir 2.2. p. reglamentuota, kad PVS KFP operatorius privalo užtikrinti stabilų procesą pagal Bendrovės reglamentą, instrukcijas bei nuostatus, nuolat stebėti pareiginėje instrukcijoje išvardintų technologinių taškų darbą, operatyviai reaguoti į signalizacijos pranešimus, esant poreikiui nedelsiant informuoti pamainos vadovą, atitinkamo padalinio operatorių; apie trūkumus, susijusius su technologiniu procesu, įrengimų eksploatacija įrašyti „Polikondensacijos operatoriaus pamainos priėmimo – perdavimo žurnale“ (2.3 p.). Operatorius turi teisę savo kompetencijos ribose koreguoti nustatytus proceso parametrus siekiant užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę (3.1 p.). Ieškovas su minėtom pareiginėmis instrukcijomis supažindintas pasirašytinai 2007-07-19. Byloje taip pat yra Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros aprašas, kurios esminis tikslas – siekis sumažinti pereinamos produkcijos kiekį (b.l.39) bei aprašytas procesas su konkrečiomis formulėmis; taip pat yra procedūros vykdymo aprašas, prieš tai dirbusio G. K. atliktas skaičiavimas pagal formulę ir pastaba, kad turi būti palaikomas 12 procentų lygių skirtumas bei nurodyta, kada imti bandinius. Ieškovas apie tai buvo informuotas. Teismas nustatė, kad įmonėje buvo vykdoma reorganizacija – apjungiamos dvi pozicijos, t.y. PVS polikondensacijos operatorius ir PVS KFP operatorius tapo vienu PVS operatoriumi. Ieškovas po pertvarkos, kaip ir iki pertvarkos, dirbo kietos fazės polikondensacijos dalyje iki išsilaikys POLY dalies atestaciją, t.y. jis toliau vykdė pareigas, kurias vykdė iki reorganizacijos. Su PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, todėl po reorganizacijos pasikeitus tik pareigybės pavadinimui, tačiau iš esmės dirbant tą patį darbą, nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis ir tiksliai nežinojo savo pareigų. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad jis nebuvo supažindintas su PVS operatoriaus pareiginiais nuostatais, tačiau pažymėjo, kad jis toliau vykdė pareigas, kurias vykdė iki reorganizacijos, todėl elementarias pareigas – stebėti technologinį procesą, privalėjo atlikti nepriekaištingai, tuo labiau, kad šį darbą jis dirbo nuo 2006 metų. Nurodė, kad nors garsinė signalizacija suveikė trys minutės iki ieškovo pamainos pradžios, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas neturėjo pareigos toliau stebėti technologinio proceso, ką pagal pareigines instrukcijas jis privalėjo daryti. Pažymėjo, kad perėjimo (pereinant nuo gaminamo produkto NEOPET 80 prie kito produkto NEOPET 82) procedūra surašyta viename A4 formato lape ir asmuo, dirbantis įmonėje nuo 2006 m., galėjo ir turėjo susipažinti greičiau nei per 1 val. ir 46 min., kada buvo pasiektas maksimalus lygių skirtumas. Ieškovas privalėjo stebėti technologinį procesą kompiuterio ekrane, tačiau dėl dėmesio stokos nesureguliavo lygių, po to ieškovas savarankiškai, nepranešęs atitinkamam vadovui, priėmė sprendimą ne savo kompetencijos ribose lygių skirtumą sumažinti, bet taip pat netinkamai – buvo sumažinta per daug ir dėl to buvo pagamintas per didelis kiekis tarpinės produkcijos, kurios kaina rinkoje žymiai mažesnė, todėl atsakovas patyrė 4623,00 Lt nuostolį.
Dėl 2009-03-09 ieškovui paskirtos antrosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, kad įmonėje buvo patvirtinta bei vykdoma Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo politika, kurios tikslas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų aiškiai nustatytus ir įtvirtintus tikslus, turėtų reikiamas dalykines bei asmenines kompetencijas, žinotų jų vertinimo tvarką. Darbuotojų vertinimo politika buvo vykdoma nuo 2009 m. birželio mėnesio. Ieškovas dėl įmonės vykdomos minėtos vertinimo politikos pastabų ir klausimų neturėjo, lentelėje, kur buvo nurodyti išsikelti asmeniniai tikslai, pasirašė, tačiau neįvykdė tiesioginio vadovo nurodymo ir neatvyko į jam paskirtą metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį nurodydamas, kad neturi vykdyti neteisėtų pamainos vadovo nurodymų. Ieškovo argumentas, kad vadovo nurodymas neteisėtas, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes metinis darbuotojo darbo vertinimo pokalbis yra neatskiriama bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo politikos sistemos dalis ir darbuotojo dalyvavimas jame yra būtinas, todėl tiesioginio vadovo nurodymas darbuotojui atvykti į vertinimo pokalbį yra protingas, sąžiningas ir teisėtas. Ieškovas tokiais savo veiksmais apsunkino darbuotojų vertinimo tvarkos diegimą bei kvestionavo darbdavio teisę reikalauti atvykti pas tiesioginį vadovą aptarti jo darbo kokybę. Tuo labiau, kad DK 228 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad darbuotojas turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Todėl teismas konstatavo, kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai, dėl ieškovo kaltės, o paskirta nuobauda (papeikimas) atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Dėl 2010-03-16 ieškovui paskirtos trečiosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, jog Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-J-086, patvirtintos 2004-05-24 (su kurią ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai) 4.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas darbo metu negali užsiimti pašalinėmis kalbomis ir darbais, negali blaškyti kitų darbuotojų dėmesio; minėtos instrukcijos 4.4 punkte nurodyta, kad videoterminalo įrenginius galima naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį darbo užduotims vykdyti; 4.5 punkte nurodyta, kad negalima palikti įjungtų videoterminalo įrenginių be priežiūros. Nustatė, kad ieškovas 2010-02-25 PET2 PVS patalpose naudojosi asmeniniu kompiuteriu bei į vadovo raginimą to nedaryti reagavo tik iš dalies – grįžo stebėti technologinį procesą, tačiau asmeninio kompiuterio nepadėjo. Pažymėjo, kad drausminė nuobauda buvo paskirta už dvigubą darbo drausmės pažeidimą, t.y. nevykdė vadovo nurodymo - nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taškų darbą bei darbo metu naudojosi asmeniniu nešiojamu kompiuteriu, kurio, liepiamas vadovo, nepadėjo. Ieškovo teiginys, kad darbdavys prie jo kabinėjosi ir jis buvo priverstas kasdien rašyti pasiaiškinimus, prieštarauja jo paties rašytame pasiaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kad jis kompiuteriu naudojosi nedarbo, t.y. pertraukėlių metu. Teismas padarė išvadą, kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai, dėl ieškovo tyčinių bei kaltų veiksmų, o paskirta nuobauda – papeikimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Dėl 2010-03-31 ieškovui paskirtos ketvirtosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, kad 2010-03-31 įsakymu Nr.P-36/10 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad iki įsakymu (2010-02-12 "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms išlaikyti Nr. V-6/10 termino“) nustatyto termino neišlaikė būtinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kurią įsipareigojo išlaikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiūlymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sąlygas bei dėl to, kad per paskutinius 12 mėnesių jam jau buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismas konstatavo, kad ieškovas drausminį pažeidimą padarė dėl savo kaltės – iki nustatyto termino neišlaikė būtinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kurią įsipareigojo išlaikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiūlymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sąlygas. Ieškovui per metus buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos, kurios ketvirtos nuobaudos skyrimo metu buvo galiojančios ir apie jas ieškovas buvo informuotas. Padarė išvadą, kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai, o paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu teismas mano, kad bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimą ir patenkinti ieškinį. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsprendęs klausimo dėl teisėjo nušalinimo, todėl bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Teigia, kad 2009-11-05 įsakymu Nr. P-l 12/09 ieškovui neteisėtai ir nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda - pastaba už pareigybės nuostatų 2.1. punkto ir Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog sutinka, kad garsinė signalizacija suveikė 3 minutes iki ieškovo pamainos pradžios. Todėl tai reiškia, jog didesnio pereinamo produkto kiekio pagaminimo kaltė tenka ir kitiems darbuotojams, kurie išjungė signalizaciją ir neperjungė talpų, tačiau darbdavys pretenzijas reiškia tik ieškovui ir tik jį baudžia. Teismas sprendime nurodė, kad perėjimo procedūra (pereinant nuo gaminamo produkto NEOPET 80 prie kito produkto NEOPET 82) surašyta viename A4 formato lape ir asmuo, dirbantis įmonėje nuo 2006 m., galėjo ir turėjo susipažinti greičiau nei per 1 val. ir 46 min. ir kad dėl ieškovo veiksmų pagamintas per didelis kiekis tarpinės produkcijos, kurios kaina rinkoje žymiai mažesnė bei atsakovė dėl to patyrė 4623,00 Lt nuostolį. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada paremta tik prielaidomis, bet ne įrodymais. Ieškovas turėjo ne tik žinoti procedūrą, bet ir ją įvykdyti, t.y. atlikti skaičiavimus, įvesti juos į technologinį procesą, o šį darbą ieškovas atliko pirmą kartą. Buvę atvejų, kai pereinamos produkcijos pagaminama ir daugiau, nei ieškovo pažeidimo atveju, tačiau tais atvejais darbdavys jokių pretenzijų niekam nereiškė. Taip pat pažymi, kad pereinamos produkcijos faktinis kiekis yra nepastovus, o jeigu darbdavys nustatė kažkokias normas, tai ieškovas turėjo būti su jomis supažindintas.
Apeliantas taip pat nesutinka su 2010-03-09 įsakymu P-28/10 paskirta drausmine nuobauda – papeikimu dėl tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymo ir neatvykimo į paskirtą metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį. Teismas sprendime nurodė, kad bendrovėje buvo patvirtinta Bendrovės vertinimo politika, kurios tikslas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų aiškiai nustatytus ir įtvirtintus tikslus, turėtų reikiamas dalykines bei asmenines komunikacijas, žinotų jų vertinimo tvarką. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi bylos antrame tome b.l. 109-115 esančiais įrodymais. Apelianto teigimu, šiuos rašytinius įrodymus pateikė byloje nedalyvaujantis asmuo, todėl jie buvo neteisėtai surinkti. Be to, nurodo, jog atsisakė dalyvauti veiklos vertinimo pokalbyje todėl, kad toks pamainos vadovo nurodymas buvo neteisėtas, nes pagal įstatymą darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, o ne pamainos vadovas (DK 230 str.).
Apelianto teigimu, drausminė nuobauda, paskirta 2010-03-16 įsakymu P-30/10 dėl tiesioginių darbo pareigų nevykdymo, taip pat paskirta neteisėtai ir nepagristai. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo teiginiai prieštarauja jo paties rašytame pasiaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kad jis kompiuteriu naudojosi nedarbo, t.y. pertraukėlių metu. Apelianto teigimu, tokia išvada parodo, kad teismas buvo šališkas, nes teismo nurodytų aplinkybių ieškovo pasiaiškinime nėra.
Taip pat ginčija 2010-03-31 įsakymu P-36/10 jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Nurodo, jog pats faktas, kad darbuotojas neišlaiko atestacijos, negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu. Teigia, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą – stresą, dvasinį išgyvenimą ir emocinį sukrėtimą.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimą nepakeistą bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad nurodytas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad teisėjos nušalinimo klausimas buvo išnagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko, kuris priėmė nutartį nenušalinti teisėjos. Apeliantas nepateikia teisinių argumentų, kuriais grįstų teismo nustatytų faktų, jog jis privalėjo vykdyti kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriaus pereiginiuose nuostatuose nurodytas pareigas, klaidingumą, o tik atkartoja savo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymi, jog skiriant drausminę nuobaudą kiekvienas darbo drausmės pažeidimas yra įvertinamas individualiai, todėl sprendimai dėl ankstesnių pažeidėjų dėl didesnio pereinamos produkcijos pagaminimo drausminės atsakomybės netaikymo nėra priežastis atleisti nuo jos ieškovą. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas rėmėsi įrodymais, kurie buvo pateikti neįgalioto asmens, nes įrodymų prijungimo klausimą teismas išsprendžia jų pateikimo metu ir su tuo nesutikdami asmenys gali tai skųsti įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2006-06-06 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 474, pagal kurią ieškovas nuo 2006-06-07 pradėjo dirbti UAB "Neo Group" gamybinio komplekso kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriumi, nuo 2007-05-09 – PVS KFP operatoriumi, o nuo 2009-02-23, pasiūlius darbdaviui,– PVS (paskirstymo valdymo sistemų) operatoriumi su sąlyga, kad iki 2009-06-01 ieškovas privalės išlaikyti atestaciją POLY dalyje. 2007-07-05 įregistruota UAB „Neo Group“ darbininkų sąjunga. 2010-04-02 darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p.
Ieškovas ginčija keturias atsakovės jam paskirtas drausmines nuobaudas, iš kurių ir paskutinę – atleidimą iš darbo pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. Reikalauja grąžinti į darbą, priteisti išmokas už priverstinį pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pirmosios trys drausminės nuobaudos paskirtos bei parinktos atsižvelgiant į DK 238 str. nurodytas aplinkybes, bei pagrįstai įvertino, jog nėra pagrindų šias nuobaudas panaikinti atsižvelgiant į DK 242 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad ketvirtoji drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta pagrįstai, dėl to negalima laikyti, kad darbdavys teisėtai taikė DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. numatytus atleidimo iš darbo pagrindus.
DK 237 str. nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirtos visos trys drausminės nuobaudos: pirmoji ieškovui skirta drausminė nuobauda – pastaba, antroji ir trečioji – papeikimas, ketvirtoji – atleidimas iš darbo. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta atitinkama drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmoji drausminė nuobauda – pastaba – 2009-11-05 įsakymu Nr. P-l 12/09 ieškovui buvo skirta už pareigybės nuostatų Nr.89 2.1. punkto ir Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros reikalavimų pažeidimus.
Gamybos komplekso paskirstytosios valdymo sistemos (PVS) kietosios fazės polikondensacijos operatoriaus pareiginių nuostatų Nr.89 2.1 ir 2.2. punktuose nurodyta, kad PVS KFP (kietosios fazės polikondensacijos) operatorius privalo užtikrinti stabilų procesą pagal Bendrovės reglamentą, instrukcijas bei nuostatus, nuolat stebėti pareiginėje instrukcijoje išvardintų technologinių taškų darbą, operatyviai reaguoti į signalizacijos pranešimus, esant poreikiui nedelsiant informuoti pamainos vadovą, atitinkamo padalinio operatorių; apie trūkumus, susijusius su technologiniu procesu, įrengimų eksploatacija, įrašyti „Polikondensacijos operatoriaus pamainos priėmimo – perdavimo žurnale“ (2.3 punktas). Operatorius turi teisę savo kompetencijos ribose koreguoti nustatytus proceso parametrus, siekiant užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę (3.1 punktas). Bylos duomeninis ieškovas su minėtom pareiginėmis instrukcijomis supažindintas pasirašytinai 2007-07-19. Į bylą pateikto Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros aprašo esminis tikslas – siekis sumažinti pereinamos produkcijos kiekį. Iš byloje esančio grafiko matyti, kad ieškovo naktinės pamainos metu, t.y. 2009 m. iš rugsėjo 29 d. į 30 d. 21 val. 47 min. buvo maksimaliausias – 21,93 procentų amorfinių talpų lygių skirtumas, kuris buvo sumažintas per daug, o po to sureguliuotas tik prieš naktinę pamainą 2009-10-01 (t. 1, b.l.49). Tuo tarpu iki ieškovo dirbusio darbuotojo G. K. atliktais skaičiavimais buvo nustatytas 12 procentų lygių skirtumas bei nurodyta, kada imti bandinius vizualiam spalvos nustatymui (t. 1, b.l. 41). Jokių pastabų apie netinkamą apskaičiavimą ar kitokius procedūros trūkumus ar problemas žurnale nėra (b.l. 47-48). Dėl to, kad nebuvo palaikomas apskaičiuotas 12 procentų amorfinių garnulių silosų lygių skirtumas, buvo pagamintas didelis pereinamos FR MIX produkcijos kiekis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2009-10-14 K. N. tarnybinis pranešimas (t.1, b.l. 75), darbdavio 2009-10-23 reikalavimas Nr.IV-32/09 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl gauto tarnybinio pranešimo, (t.1, b.l. 11). Dėl pagaminto per didelio tarpinės produkcijos, kurios kaina rinkoje žymiai mažesnė, kiekio atsakovė patyrė 4623,00 Lt nuostolį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog įmonėje buvo vykdoma reorganizacija - apjungiamos dvi pozicijos, t.y. PVS polikondensacijos operatorius ir PVS KFP operatorius tapo vienu PVS operatoriumi. Ieškovas po pertvarkos, kaip ir iki pertvarkos dirbo kietos fazės polikondensacijos (KFP) dalyje, iki išsilaikys POLY dalies atestaciją, t.y. jis toliau vykdė pareigas, kurias vykdė iki reorganizacijos. Po reorganizacijos pasikeitus tik pareigybės pavadinimui, tačiau iš esmės dirbant tą patį darbą, ieškovas nepagrįstai teigia, jog nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis ir tiksliai nežinojo savo pareigų, nes, kaip jau buvo minėta, su PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatais jis buvo supažindintas pasirašytinai. Apeliantas teigia, jog garsinė signalizacija suveikė 3 minutes iki jo pamainos pradžios, todėl tai reiškia, jog didesnio pereinamo produkto kiekio pagaminimo kaltė tenka ir kitiems darbuotojams, tačiau darbdavys pretenzijas reiškia tik ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė neeliminuoja ieškovo pareiginėje instrukcijoje reglamentuotos pareigų toliau stebėti technologinio proceso. Taip pat pažymi, jog skiriant drausminę nuobaudą kiekvienas darbo drausmės pažeidimas yra įvertinamas individualiai, todėl apelianto argumentai, jog yra buvę atvejų, kai pereinamos produkcijos pagaminama ir daugiau, nei ieškovo pažeidimo atveju, tačiau tais atvejais darbdavys jokių pretenzijų niekam nereiškė, atmestini kaip tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu atveju.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptariama drausminė nuobauda – pastaba - skirta pagrįstai, ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Antroji drausminė nuobauda – papeikimas – 2010-03-09 įsakymu Nr. P-28/10 ieškovui buvo skirta už tai, kad 2010-02-21 ieškovas nevykdė tiesioginio vadovo (veikiančio darbdavio vardu ir įgyvendinančio darbdavio deleguotas vadovavimo, kontrolės bei darbo organizavimo funkcijas) nurodymo ir neatvyko į paskirtą metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį, tuo apsunkindamas darbdaviui diegti darbuotojų vertinimo tvarką bei kvestionavo darbdavio teisę reikalauti atvykti pas tiesioginį vadovą aptarti jo darbo kokybę bei praėjusių metų darbo rezultatus. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog bendrovėje buvo patvirtinta Bendrovės vertinimo politika, kurios tikslas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų aiškiai nustatytus ir įtvirtintus tikslus, turėtų reikiamas dalykines bei asmenines komunikacijas, žinotų jų vertinimo tvarką, padarė remdamasis rašytiniais įrodymais, kuriuos pateikė byloje nedalyvaujantis asmuo, todėl jie buvo neteisėtai surinkti. Šis apelianto argumentas atmestinas, nes įrodymų prijungimo klausimą teismas išsprendžia jų pateikimo metu ir ieškovas, nesutikdamas su konkrečių įrodymų prijungimu, galėjo tam prieštarauti CPK nustatyta tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šia teise jis nesinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nurodyta drausminė nuobauda – papeikimas – skirta pagrįstai ir atitinka ieškovo padaryto pažeidimo sunkumą.
Trečioji drausminė nuobauda – papeikimas – 2010-03-16 įsakymu Nr. P-30/10, ieškovui buvo skirta vadovaujantis PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatų 2.1 ir 2.2 punktais bei Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-J-086 4.2, 4.4 ir 4.5 punktais, už tai, kad 2010-02-25 darbo metu ieškovas nevykdė tiesioginių darbo pareigų - nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taškų, gamybinių padalinių/objektų darbą, darbo metu naudojosi atsineštu asmeniniu nešiojamu kompiuteriu, palikdamas be priežiūros technologinį procesą. Ieškovas su Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. DS-J-086, patvirtinta 2004-05-24 buvo supažindintas pasirašytinai. Jos 4.2 punkte nurodyta, kad darbuotojas darbo metu negali užsiimti pašalinėmis šnekomis ir darbais, negali blaškyti kitų darbuotojų dėmesio; 4.4 punkte nurodyta, kad videoterminalo įrenginius galima naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį darbo užduotims vykdyti; 4.5 punkte nurodyta, kad negalima palikti įjungtų videoterminalo įrenginių be priežiūros. Iš byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad ieškovas 2010-02-25 PET2 PVS patalpose naudojosi asmeniniu kompiuteriu bei į vadovo raginimą nustoti reagavo tik iš dalies – grįžo stebėti technologinį procesą, tačiau asmeninio kompiuterio nepadėjo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad aptariama drausminė nuobauda – papeikimas - už dvigubą darbo drausmės pažeidimą, t.y. nevykdymą vadovo nurodymo nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taškų darbą bei darbo metu naudojimąsi asmeniniu nešiojamu kompiuteriu, ieškovui skirta pagrįstai, dėl jo tyčinių bei kaltų veiksmų ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Ketvirtoji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – 2010-03-31 įsakymu Nr.P-36/10 ieškovui buvo skirta už tai, kad jis iki įsakymu (2010-02-12 "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms išlaikyti Nr. V-6/10 termino“) nustatyto termino neišlaikė būtinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kurią įsipareigojo išlaikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiūlymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sąlygas bei dėl to, kad per paskutinius 12 mėnesių jam jau buvo taikytos drausminės nuobaudos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bendrovėje buvo vykdoma reorganizacija - apjungiamos dvi pozicijos, t.y. PVS polikondensacijos operatorius ir PVS KFP operatorius tapo vienu PVS operatoriumi. Ieškovas nuo 2006-06-07 dirbo UAB "Neo Group" gamybinio komplekso kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriumi, nuo 2007-05-09 - PVS KFP operatoriumi, o nuo 2009-02-23, pasiūlius darbdaviui, - PVS (paskirstymo valdymo sistemų) operatoriumi, su sąlyga, kad iki 2009-06-01 ieškovas privalės išlaikyti atestaciją POLY dalyje. Ieškovas iki 2009-06-01 įsipareigojimo neįvykdė ir atestacijos neišlaikė. Atsakovė 2010-02-12 priėmė įsakymą "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms išlaikyti“ Nr. V-6/10 ir neišlaikiusiems atestacijos nustatė naują terminą – iki 2010-03-01 išsilaikyti atestacijas. Ieškovas su šiuo įsakymu susipažino, tačiau jo nepasirašė, nes, kaip jis nurodo, nesuprato, ką konkrečiai turi įsipareigoti vykdyti. Ieškovas papildomai paskirtos atestacijos laikyti nesiruošė, kvestionavo darbdavio teisę vykdyti apmokymus bendrovėje pagal patvirtintą tvarką. Pasiaiškinimuose ieškovas nurodydavo, darbuotojų mokymą ir atestavimą turi organizuoti darbdavys, o ne pats darbuotojas. Pažymėtina, kad įmonėje 2007-10-18 įsakymu Nr.1018-62-VĮ/07 buvo patvirtinta darbuotojų stažuotės ir atestacijos tvarka, pagal kurią darbuotojas turėjo pasirinkti konsultacijų ir įskaitų laikymo laiką ir individualiai suderinti jį su atestacijos komisijos nariais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš konkliudentinių ieškovo veiksmų matosi, kad jis žinojo apie tokią tvarką, nes siekdamas gauti atestaciją pirmuoju nustatytu laiku, t.y. iki 2009-06-01, ieškovas konsultavosi su reikiamais bendrovės specialistais, gavo keturias įskaitas, matydamas, kad turi pakankamai žinių, be konsultacijų kreipėsi į technologus dėl įskaitos. Atsakovė 2010-02-24 paaiškinime dėl atestacijos atlikimo tvarkos Nr. 0224-98-S/10 ieškovui nurodė, kad terminas atestacijoms laikyti yra pratęstas ir kad 2007-10-18 įsakymu Nr.1018-62-VĮ/07 buvo patvirtinta darbuotojų stažuotės ir atestacijos tvarka, pagal kurią darbuotojas turėjo pasirinkti konsultacijų ir įskaitų laikymo laiką ir individualiai suderinti jį su atestacijos komisijos nariais. Kaip aukščiau jau buvo minėta, darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, o subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytas faktas, jog ieškovas iki darbdavio nustatyto termino neišlaikė būtinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kurią įsipareigojo išlaikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiūlymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sąlygas, negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, nes tai nėra norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Šis faktas dėl tinkamos atestacijos neįgijimo būtų pagrindas darbo sutarčiai nutraukti DK 129 str. nustatytais pagrindais ir tvarka. DK 129 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 129 str. 2 d. nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui iki darbdavio nustatyto termino neišlaikius būtinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kurią jis įsipareigojo išlaikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiūlymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sąlygas,darbdavys turėjo teisę nutraukti darbo sutartį ne DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. pagrindais, o DK 129 str. 1 d. pagrindais ir nustatyta tvarka. Iš apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikto 2011-11-21 rašto matyti, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną įmonėje nebuvo laisvų pareigybių, kurioms ieškovas turėtų būtiną kvalifikaciją, todėl laikytina, kad darbdavys neturėjo galimybės perkelti ieškovo jo sutikimu į kitą darbą (DK 129 str. 1 d.). Tačiau darbdavys nesilaikė DK 130 str. nustatytos įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-04-02 pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. pripažintinas neteisėtu.
Konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p., yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieškovo teises DK 297 str. 3 d. nustatytu būdu, nes ieškovas prašo grąžinti jį buvusį darbą. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys ignoruodavo jo teises, priekabiaudavo, pažemino ir įskaudimo. Byloje nustatyta, kad darbdavys ieškovui tris drausmines nuobaudos skyrė pagrįstai. Šios aplinkybės rodo darbuotojo ir darbdavio tarpusavio priešiškumą, todėl teisėjų kolegija vertina, kad grąžinus ieškovą į darbą jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Be to, ankstesniam darbui dirbti ieškovas nėra įgijęs atitinkamos kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir ieškovo sudaryta darbo sutartis yra nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2012-01-16), ieškovui priteistina išeitinė išmoka, numatyta DK 140 str. 1 d. Iš byloje esančio UAB „Neo Group“ 2010-04-07 rašto matyti, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 192,16 Lt ir vidutinis mėnesio darbo užmokestis 4053, 38 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina DK 140 str. 1 d. 4 p. numatyta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 16 213,52 Lt (DK 297 str. 4 d.). Pagal DK 297 str. 4 d. ieškovui taip pat turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors ieškovas prašė už priverstinę pravaikštą priteisti 82 779,02 Lt, tačiau teisėjų kolegija įvertina ilgą bylos nagrinėjimo laiką, atsižvelgia į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl daro išvadą, jog ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis pažintinas 50 procentų, t. y. iki 41 389,51 Lt, ir tiek bus pakankama (DK 35 str., 297 str. 4 d.).
Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė neturtinę žalą – išgyveno didelį stresą, dvasinį išgyvenimą ir emocinį sukrėtimą. Atleidus iš darbo šeima neteko pajamų šaltinio ir dar labiau sustiprino patirtą stresą ir emocinį sukrėtimą. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertina 10 000 Lt.
DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindai yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2006-06-06, t. y. nepilnus 4 metus iki jo neteisėto atleidimo iš darbo. Nenustatyta, kad atleidžiant darbuotoją jam būtų padaryta turtinė žala (neišmokėtas darbo užmokestis, kompensuoja už nepanaudotas atostogas ar pan.). Be to, ieškovui buvo taikytos trys drausminės nuobaudos ir jis neišlaikė atestacijos jo einamoms pareigoms užimti, todėl turėjo suprasti, kad gali būti atleistas iš darbo kaip neturintis tinkamos kvalifikacijos. Taigi darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atleidimo iš darbo jis patyrė neturtinę žalą, o pripažinimu jo atleidimą iš darbo neteisėtu jam padaryta skriauda atlyginta teisingai ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat nenagrinėtini ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi teisėjo šališkumo klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta specialia procesine tvarka (CPK 68 str., 69 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3), nurodant, kad ieškinys tenkintinas iš dalies: pripažintina, kad darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukimas (atsakovės 2010-04-01 darbo sutarties Nr. 474 nutraukimas) pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. yra neteisėtas; nustatytina, kad darbo sutartis yra nutraukta šia teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos (2012-01-16); iš atsakovės ieškovui priteistina 16 213,52 Lt išeitinė išmoka bei 41 389,51 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir šiuo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – iš ieškovo atsakovei priteistina 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.) ir valstybei priteistina 20,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (CPK 92 str.), iš atsakovės valstybei taip pat priteistina 20,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kita pirmosios inatancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kadangi ieškovo reikalavimai dalinai buvo patenkinti, todėl remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4 d., 96 str. 1 d., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1867,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir tiek pat už apeliacinį skundą (viso – 3734 Lt). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą nurodant, kad ieškovo E. S. ieškinys tenkintinas iš dalies:
pripažinti ieškovo E. S. ir atsakovės UAB „Neo Group“ sudarytos darbo sutarties nutraukimą (atsakovės 2010-04-01 darbo sutarties Nr. 474 nutraukimas) DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. pagrindais neteisėtu;
nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta šia teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos (2012-01-16) bei priteisti ieškovui E. S. iš atsakovės UAB „Neo Group“ 16 213,52 Lt išeitinę išmoką bei 41 389,51 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;
iš ieškovo E. S. atsakovei UAB „Neo Group“ priteisti 1210,00 Lt bylinėjimosi išaidų, patirtų pimosios instancijos teisme, ir valstybei priteisti 20,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš atsakovės UAB „Neo Group“ valstybei priteisti 20,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Neo Group“ 3734 Lt žyminio mokesčio, pervedant šias lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš ieškovo E. S. atsakovei UAB „Neo Group“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė
Eugenija Morkūnienė