Civilinė byla Nr. 2A-431/2009
Procesinio sprendimo
kategorijos: 42.9, 42.10, 42.11.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Dianai
Lavrinovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei
advokatei Jurgitai Judickienei, atstovui Petrui Vainorui
atsakovo atstovui advokatui
Arūnui Juodžiui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ ir atsakovo K. V. firmos prekybos namų „Transis“ apeliacinius
skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo,
kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, civilinėje
byloje Nr. 2-37-43/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“
ieškinį atsakovui K. V. firmai
prekybos namams „Transis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal
atsakovo K. V. firmos
prekybos namų „Transis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei
„Agaras“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas UAB ,,Agaras“ kreipėsi
į teismą su ieškiniu atsakovui K. V. firmai
prekybos namams „Transis“ ir prašė iš atsakovo K. V. firmos prekybos namų „Transis“ ieškovo
naudai priteisti 100 000 Lt skolą, 1 976,12 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. spalio
28 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pirko
iš ieškovo atšaldytą jautieną. 2006 m. kovo 20 d. ieškovas atsakovui išrašė
sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577, pagal kurią atsakovui buvo perduota
atšaldytos jautienos, kurios vertė 164 013,52 Lt. Pagal šalių sudarytos
sutarties sąlygas atsakovas turėjo apmokėti sąskaitą faktūrą jos išrašymo
dieną. Tačiau atsakovas 2006 m. gegužės 5 d. ieškovui sumokėjo tik 64 013,52
Lt, o 100 000 Lt be jokio teisinio pagrindo įskaitė kaip netesybas. Ieškovo
manymu, atsakovas neteisėtai ieškovui pritaikė šalių 2005 m. spalio 28 d.
sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 72 (toliau – Sutartis) 7.1 punkte
numatytą sankciją. Tai, kad ieškovas galiojant 2005 m. spalio 28 d. sutarčiai
užmezgė kontaktus su atsakovo klientais ir su jais sudarė sutartis, yra tik
atsakovo prielaidos, neįrodytos jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas apie
atsakovo klientus nebuvo informuotas, todėl ieškovas ir pateikė pasiūlymą
atsakovui pakoreguoti Sutartį. Sutarties 7.1 punkto sąlyga buvo nustatyta
pirkėjo interesų apsaugai. Pirmasis Sutartį pažeidė atsakovas, neįvykdydamas
mokėjimo pareigos. Sąskaita jam buvo pateikta 2006 m. kovo 20 d., pretenzijų
atsakovas dėl apmokėjimo neteikė. Šalys 2005 m. spalio 28 d. sutarties 7.1
punktu sutarė dėl netesybų taikymo, įvardijo tai kaip atsakomybės formą, kuri
taikoma esant nustatytoms sąlygoms. Ieškovui vienašališkai nutraukus 2005 m.
spalio 28 d. sutartį, jokio nesutikimo atsakovas dėl to neišreiškė, tokiu būdu
sutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu.
Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir pripažinti
neteisėtu ieškovo vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo
sutarties Nr. 72 nutraukimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 14 816,85 Lt
nuostolių apmokėjimą dėl netinkamo sutarties vykdymo, 533,41 Lt delspinigių ir
6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad apie atsakovo klientus ieškovas
turėjo sužinoti pildydamas muitinės deklaracijas, kai pardavė produkciją į
Rusiją. Ieškovas neatsakė į klausimą apie santykius su atsakovo klientais, taip
pat nesikreipė į atsakovą, siekdamas išsiaiškinti, su kokiais klientais jis
bendradarbiauja. Ieškovas tiesiogiai tiekė produkciją atsakovo klientams,
apeidamas atsakovą, tokiu būdu nesilaikė nekonkuravimo sąlygų. Atsakovas
nepatvirtino ieškovui, kad tarp jų sudaryta 2005 m. spalio 28 d. sutartis yra
nutraukta. Ieškovui neperdavus atsakovui viso užsakyto prekių kiekio, atsakovas
sudarė sutartį su kitu tiekėju ir dėl kainų skirtumo patyrė 14 816,85 Lt
nuostolių.
Vilniaus apygardos teismas 2008
m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš K. V. firmos prekybos namų „Transis“ UAB „Agaras“
naudai 100 000 Lt skolą už prekes, 1 976,12 Lt delspinigių, 3 039,52 Lt
sumokėtą žyminį mokestį ir 4 530 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso
– 109 545,64 Lt. Taip pat priteisė iš K.
V. firmos prekybos namų „Transis“ UAB „Agaras“ naudai 6 procentų
dydžio metines palūkanas už priteistą 100 000 Lt skolą nuo 2006 m. birželio 20
d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį teismas patenkino iš
dalies: pripažino UAB „Agaras“ vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28 d.
pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 72 nutraukimą neteisėtu, kitą priešieškinio
dalį atmetė, priteisė iš UAB „Agaras“ K.
V. firmos prekybos namų „Transis“ naudai 112 Lt sumokėtą žyminį
mokestį ir 26,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei. Teismas nurodė, kad iš atsakovo į bylą pateiktų 2005 m. kovo 31 d.
sutarties Nr. 54, 2006 m. sausio 23 d. sutarties Nr. 54/2, 2004 m. kovo 15 d.
sutarties Nr. 15/03 TRN, 2005 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. 150/2005, 2007 m.
vasario 7 d. sutarties Nr. 226/07K nuorašų matyti, kad atsakovas bendradarbiavo
su Rusijos įmonėmis OOO „Skain“ ir OOO „Kompas Treid“, kurioms tiekė mėsą, tačiau
atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytų sutarčių nuorašus
pateikė ieškovui ar kitokiu būdu jį informavo apie savo klientus. Teismo
teigimu, atsakovas 100 000 Lt dydžio baudą vienašališkai išskaičiavo (įskaitė)
iš atsakovo ieškovui pagal 2005 m. spalio 28 d. sutartį ir sąskaitą faktūrą SKJ
Nr. 0001577 mokėtinos 164 013,52 Lt sumos, vadovaudamasis Sutarties 7.1 punktu
ir ieškovo nepateiktu atsakymu (nutylėjimu) į atsakovo 2006 m. balandžio 7 d.
raštą ieškovui, kuriuo, atsakovo manymu, ieškovas patvirtino jau vykdomą ir
2005 m. spalio 28 d. sutarčiai prieštaraujančią prekybą su tiesioginiais
atsakovo klientais. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių
įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas baudos įskaitymo metu ar iki
tol tiekė produkciją atsakovo klientams. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos
duomenis ieškovas Rusijos įmonėms OOO „Skain“ ir OOO „Kompas Treid“ produkciją
pradėjo tiekti atitinkamai nuo 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d.,
t. y. tik, kaip teigė ieškovas, nutraukus 2005 m. spalio 28 d. sutartį su
atsakovu ir kada, vadovaujantis Sutarties 7.3 punktu, nebegaliojo Sutarties 7.1
punkte nustatytas draudimas, nes atsakovas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės
nebeteikė užsakymų ir nebepirko prekių iš ieškovo. Teismas atkreipė dėmesį, kad
2005 m. spalio 28 d. sutartyje šalys neaptarė nekonkuravimo įgyvendinimo
tvarkos, kaip ir kada atsakovas informuos ieškovą apie savo klientus. Teismo
teigimu, atsakovas neneigia, kad savo klientų sąrašo ieškovas nepateikė, tačiau,
atsakovo manymu, apie jo klientus ieškovas turėjo susižinoti pildydamas
muitinės deklaracijas. Teismas nurodė, kad šalys neginčijo fakto, kad 7.1
punkte nustatytas draudimas Sutartyje atsirado siekiant apsaugoti pirkėjo, t.
y. atsakovo, interesus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, saugodamas savo
interesus, turėjo dėti pastangas ir informuoti ieškovą apie savo klientus, o ne
tikėtis, kad ieškovas, pildydamas muitinės dokumentus, pats išsiaiškins, su
kokiais užsakovais bendradarbiauja atsakovas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes,
teismas konstatavo, kad atsakovas, vienašališkai išskaičiuodamas (įskaitydamas)
100 000 Lt baudą iš atsakovui pagal 2005 m. spalio 28 d. sutartį ir sąskaitą
faktūrą SKJ Nr. 0001577 mokėtinos pinigų sumos, negalėjo vadovautis vien tik
ieškovo nepateiktu atsakymu į atsakovo 2006 m. balandžio 7 d. raštą ir
neturėdamas duomenų, patvirtinančių ieškovo bendradarbiavimą su atsakovo
klientais, išskaitą (įskaitymą) iš ieškovui pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr.
0001577 mokėtinos sumos atliko nepagrįstai. Teismo teigimu, ieškovui perdavus
atsakovui atšaldytos jautienos, kurios kaina 164 013,52 Lt, atsakovas sąskaitą
faktūrą SKJ Nr. 0001577 turėjo apmokėti iki sąskaitoje nurodytos datos, t. y.
iki 2006 m. kovo 20 d. (Sutarties 1.1, 3.1, 6.2.2 p.), Kadangi gera valia 100
000 Lt skolos už prekes atsakovas ieškovui nesumokėjo, teismas sprendė, kad ji
iš atsakovo priteistina (CK 1.138 str. 6 p., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.,
6.205 str., 6.305 str., 6.344 str. 1 d., 6.371 str.). Taip pat teismas nurodė,
kad už termino sumokėti ieškovui už perduotas prekes – 64 013,52 Lt per 45
dienas, o 100 000 Lt per 70 dienų – praleidimą iš atsakovo priteistini 0,02
proc. dydžio delspinigiai, t. y. 1 976,12 Lt (Sutarties 8.1 p., CK 1.138 str. 6
p., 6.71 str.), bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 100 000 Lt
skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37
str. 2 d., 6.210 str.). Taip pat teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 10 d.
pranešimu ieškovas pranešė atsakovui, jog vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1
dalimi nuo 2006 m. birželio 10 d. nutraukia 2005 m. spalio 28 d. sutartį Nr.
72. Pranešime ieškovas nurodė, jog atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs
su ieškovu pagal prisiimtus įsipareigojimus, todėl tai, jog po papildomo
raginimo atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, laikytina esminiu Sutarties
pažeidimu. Pagal 2005 m. spalio 28 d. sutartį ieškovas tiekė prekes atsakovui
dideliais kiekiais, o atsakovas prekes perparduodavo kitiems ūkio subjektams.
Todėl teismas sprendė, kad 2005 m. spalio 28 d. sutartis atitinka didmeninio
pirkimo-pardavimo sutarties požymius (CK 6.371 str.). Teismo teigimu, pagal
bylos duomenis atsakovas su ieškovu laiku ir visiškai neatsiskaitė tik vieną
kartą, t. y. laiku nesumokėjo 64 013,52 Lt ir nesumokėjo 100 000 Lt pagal
sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577, jokių kitų laiku neatlikto atsiskaitymo ir/ar
neatsiskaitymo už prekes atvejų ieškovas nenurodė. Todėl teismas sprendė, kad
vienkartinis neatsiskaitymas su pardavėju už prekes negali būti laikomas
esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikia
pardavėjui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį (CK 6.379 str. 3 d. 1
p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo
vienašališkai įvykdytas 2005 m. spalio 28 d. sutarties nutraukimas
pripažintinas neteisėtu, tačiau pažymėjo, jog šio priešieškinio reikalavimo
patenkinimas jokios reikšmės sprendžiant kitus priešieškinio reikalavimus bei
ieškinį neturi, nes atsakovas nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2005 m. spalio 28 d.
sutarties galiojimo termino pabaigos (2006 m. gruodžio 31 d., Sutarties 9.1 p.)
nebeteikė užsakymų ir nebepirko prekių iš ieškovo, o tai rodo, kad faktiškai
pirkimo-pardavimo santykiai, atsiradę 2005 m. spalio 28 d. sutarties pagrindu, tarp
šalių pasibaigė 2006 m. kovo mėnesį. Teismo teigimu, atsakovas 14 816,85 Lt
nuostolių atsiradimą kildino iš ieškovo netinkamo 2005 m. spalio 28 d.
sutarties vykdymo. 2006 m. vasario 23 d. ieškovas elektroniniu paštu
patvirtino, kad 2006 m. kovo mėnesį parduos atsakovui 80 tonų bekaulės
jautienos eksportui į Rusijos Federaciją po 2,28 EUR už kg. Sąskaitos faktūros
SKJ Nr. 0001538, SKJ Nr. 0001554 ir SKJ Nr. 0001577 patvirtina, kad ieškovas
2006 m. kovo mėnesį patiekė atsakovui 60 tonų bekaulės jautienos. Pagal 2006 m.
kovo 22 d. sąskaitą faktūrą LAS Nr. 0136010, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pardavė
atsakovui 20 128,4 kg jautienos už 46 502,464 EUR, t. y. po 2,511 EUR už kg.
Teismas nurodė, kad kadangi 2005 m. spalio 28 d. sutartimi šalys susitarė, jog
patiektų prekių apmokėjimas yra vykdomas pagal faktinį prekių kiekį, nėra jokio
pagrindo teigti, kad ieškovas, pateikęs atsakovui 60, o ne 80 tonų jautienos,
pažeidė Sutarties sąlygas (Sutarties 3.1 p.). Remdamasis nurodytomis
aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti
iš ieškovo atsakovo naudai 14 816,85 Lt nuostolių dėl netinkamo Sutarties
vykdymo atmestinas kaip nepagrįstas, o nepatenkinus šio priešieškinio
reikalavimo negali būti patenkinti ir priešieškinio reikalavimai dėl 533,41 Lt
delspinigių bei 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nes jie yra
išvestiniai iš priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Ieškovas UAB ,,Agaras“ apeliaciniu skundu
prašo šį teismo sprendimą pakeisti – atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti
iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai sprendė, kad didmeninio
pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nutraukta tik CK 6.379 straipsnyje
nurodytais atvejais ir kad vienkartinis neatsiskaitymas su pardavėju už prekes
negali būti laikomas esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu
ir nesuteikia pardavėjui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį. Tokia
išvada darytina analizuojant CK 6.217 straipsnio ir CK 6.379 straipsnio 3
dalies nuostatas.
2. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už šio
jam perduotas prekes, laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovo veiksmai
laikytini tyčia, kurią patvirtina aplinkybė, kad nė viename savo rašte
atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl delsė atsiskaityti su ieškovu. Po
to, kai atsakovas be pagrindo įskaitė minėtą sumą, akivaizdu, kad ieškovas
neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad atsakovas įvykdys sutartį ir visiškai
atsiskaitys už jam pateiktas prekes.
Atsakovas K.
V. firma prekybos namai „Transis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti: 1) atmesti ieškovo
ieškinį; 2) palikti galioti sprendimo dalį, kuria pripažintas ieškovo
vienašalis 2005 m. spalio 28 d. sutarties nutraukimas negaliojančiu; 3)
patenkinti likusią atsakovo priešieškinio dalį ir priteisti iš ieškovo atsakovo
naudai 14 816,85 Lt nuostolių atlyginimą dėl netinkamo Sutarties vykdymo; 4)
priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą
nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti
iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad:
1. Teismas netinkamai įvertino šalių sutartinių
įsipareigojimų vykdymą. Remiantis Sutarties 7.1 punkto nuostata, būtent
ieškovas turėjo pareigą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti
mainais ir bet kokiu būdu netiekti ūkio subjektams, kurie yra atsakovo klientai,
šioje Sutartyje nurodytų prekių. Teismo nurodyta aplinkybė, kad Sutartyje
nebuvo aptarta nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka ir kad atsakovas nebuvo
pateikęs ieškovui savo tiesioginių klientų sąrašo, neatleidžia ieškovo nuo
pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Visa ieškovui reikalinga
informacija apie atsakovo tiesioginius klientus jam buvo prieinama iš muitinės
deklaracijų, nes būtent ieškovo darbuotojai pateikdavo duomenis muitinei apie
atsakovo savo tiesioginiams klientams Rusijoje tiekiamą produkciją, gautą iš
ieškovo.
2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo neteisėto
vienašalio Sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Nei šalių sudarytoje
Sutartyje, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė
automatiškai nutraukti sudarytos Sutarties galiojimą tuo atveju, kai pirkėjas
nepateikia užsakymų keletą mėnesių. Kadangi šalių sudaryta Sutartis nebuvo
nutraukta ir jos nuostatos liko galioti tiek ieškovui, tiek atsakovui, tai
ieškovas, oficialiai pradėjęs tiekti produkciją Rusijos įmonėms 2006 m.
birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., pažeidė tebegaliojančios Sutarties 7.1
punkte įtvirtintą nekonkuravimo draudimą.
3. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino bylos
įrodymus. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo ieškovui pateikto 2006 m.
balandžio 7 d. paklausimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir jo keliamų
teisinių pasekmių, įrodančio jame išdėstytų konkrečių nekonkuravimo nuostatų
pažeidimo atvejų atitiktį tikrovei. Teismas taip pat netinkamai vertino ieškovo
sutartis su tiesioginiais atsakovo klientais OOO ,,Skain“ ir OOO ,,Kompas
Treid“, sudarytas atitinkamai 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., t.
y. tebegaliojant šalių laisva valia sudarytai Sutarčiai bei jos nuostatoms.
Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl ŽŪKB ,,Krekenavos mėsa“ 2006 m.
kovo 22 d. išrašytos sąskaitos faktūros, patvirtinančios tiesioginius atsakovo
nuostolius, kylančius iš neteisėtų ieškovo veiksmų pažeidus sutartinį
įsipareigojimą pristatyti atitinkamą kiekį produkcijos.
4. Teismo skundžiamas sprendimas nemotyvuotas. Teismas
sprendime daugiausia rėmėsi ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktais
argumentais, tačiau atsakovo pateiktų argumentų plačiau neanalizavo.
5. Teismas netinkamai vertino atsakovo patirtus
nuostolius. Ieškovas 2006 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad
2006 m. kovo mėnesį perduos atsakovui 80 tonų bekaulės jautienos eksportuoti į
Rusiją. Tačiau ieškovas atsakovui pateikė tik 60 tonų mėsos, dėl ko atsakovas
patyrė nuostolių, nes, siekdamas tinkamai vykdyti savo sutartinius
įsipareigojimus tretiesiems asmenims, buvo priverstas ieškoti alternatyvių
mėsos tiekimo šaltinių ir dėl to turėjo papildomų išlaidų (CK 6.249 str.).
Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs
savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus
nuostolius, todėl atsakovo patirti 14 816,85 Lt nuostolių atlyginimas
priteistinas iš ieškovo. Be to, vadovaujantis Sutarties 8.2 punktu, jei
pardavėjas laiku nepristato prekių į paskirties vietą, jis moka 0,02 proc.
dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo neįvykdyto
užsakymo sumos.
6. Teismas sprendime neįvertino, kad ieškovas pažeidė
bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą Sutarties vykdymo metu. Ieškovas
niekada nesiekė kompromisų bei nesiekė išsaugoti Sutarties galiojimo, nes net
nesuderinęs su atsakovu pats neteisėtai ir vienašališkai nutraukė Sutartį bei
pranešė apie tai atsakovui.
Ieškovas UAB ,,Agaras“ atsiliepimu į atsakovo K. V. firmos prekybos namų
„Transis“ apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir juo
ginčijamą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį
palikti nepakeistą.
Atsakovas K.
V. firma prekybos namai „Transis“ atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Agaras“
apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovo
vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28 d. sutarties nutraukimą neteisėtu,
nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 2 d.
nutartimi apeliacinių skundų netenkino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šią Lietuvos
apeliacinio teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta
pirmosios instancijos teismo poziciją, kad neteisėtas vienašalis sutarties
nutraukimas atleido ieškovą nuo nekonkuravimo įsipareigojimo ir atsakomybės už
jo pažeidimą, konstatavo, kad šių įstatymo taikymo ir faktinių aplinkybių
vertinimo klaidų apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Kasacinės
instancijos teismas pažymėjo, kad byloje teismų turėjo būti vertinta ir tai,
kuo pasireiškė nekonkuravimo įsipareigojimą prisiėmusio ieškovo pareiga
bendradarbiauti ir kooperuotis, ar jis elgėsi sąžiningai, ar rūpinosi gauti
informaciją, reikalingą tokiam įsipareigojimui tinkamai vykdyti. Be to,
kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai be
pagrindo netyrė ir nevertino, ar atsakovo teisė įskaityti reikalavimą dėl 100
000 Lt baudos už nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimą neatsirado dėl ieškovo
2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. sudarytų sutarčių su Rusijos
Federacijos įmonėmis.
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kadangi pagal CPK 362
straipsnio 2 dalies nuostatą teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, kasacinio teismo
išaiškinimai yra privalomi, teisėjų kolegija šalių apeliacinius skundus
nagrinėja neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2
d.). bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d.
nutartyje išdėstytus argumentus (CPK 362 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. spalio 28 d.
šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo patiekti
atsakovui atvėsintą jautienos mėsą, o pirkėjas įsipareigojo laiku sumokėti
pardavėjui už tinkamai patiektas prekes (t. 1, b. l. 60-63). Sutarties 7.1
punktu ieškovas įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai,
nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti mainais ir bet kokiu kitu būdu netiekti
ūkio subjektams, kurie yra atsakovo klientai, Sutartyje nurodytų prekių, o,
pažeidus šiame Sutarties punkte numatytą draudimą, įsipareigojo sumokėti
atsakovui baudą, lygią 5 proc. ieškovo apyvartos, kuri buvo nuo sutarties
sudarymo iki baudos sumokėjimo dienos, bet ne mažiau kaip 100 000 Lt, bei
atlyginti kitus atsakovo turėtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius,
taip pat nustatyta, kad bauda ir nuostolių atlyginimas gali būti išskaičiuojami
iš ieškovo atsakovui pagal Sutartį mokėtinų sumų. Ieškovas 2006 m. kovo 23 d.
raštu kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, jame nurodė, kad
tarpusavio susitarimu norėtų pakeisti Sutarties sąlygas ir išbraukti Sutarties
7.1, 7.2 punktus bei 7.3 punkto pirmąjį sakinį (t. 1, b. l. 64). Atsakovas,
atsakydamas į minėtą ieškovo raštą, 2006 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, jog
apsvarstyti ieškovo išdėstytą pasiūlymą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo galės
tik po to, kai gaus ieškovo atsakymus į visus rašte nurodytus klausimus,
susijusius su atvėsintos mėsos tiekimu rašte nurodytoms įmonėms (t. 1, b. l.
65). Taip pat atsakovas nurodė, kad nepateikus atsakymų per 3 darbo dienas
laikys, kad ieškovas patvirtina rašte nurodytų faktų atitiktį tikrovei (t. 1,
b. l. 65). 2006 m. gegužės 4 d. atsakovas pranešime dėl baudos įskaitymo
pranešė ieškovui, jog negavo atsakymo į 2006 m. balandžio 7 d. rašte nurodytus
klausimus, todėl mano, kad ieškovas neginčija nurodytų faktų ir patvirtina jų
atitiktį tikrovei, taip jis pažeidė Sutarties 7.1 punkte nustatytą
įsipareigojimą. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas pagal Sutarties 7.1
punktą privalo atsakovui sumokėti baudą, todėl 100 000 Lt baudą įskaito į dalį
ieškovo reikalavimo atsakovui pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 (t. 1, b.
l. 66-67). Ieškovas 2006 m. gegužės 10 d. raštu informavo atsakovą, kad nuo
2006 m. birželio 10 d. Sutartis nutraukiama CK 6.217 straipsnio 1 dalies
pagrindu.
Vienas iš sutarties vykdymo principų yra tai, kad
šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Pagal šią
teisės normą pareigą bendradarbiauti turi abi sutarties šalys, jos turi padėti
viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš
sutarties, informuoti viena kitą apie su prievolės vykdymu susijusius faktus,
siekti išvengti nuostolių (siekti sumažinti nuostolius) ir pan. Apie sutarties
šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo laikymosi svarbą ir pareigą
vykdant sutartis ir tai, kad šio principo privalo laikytis abi šalys, yra
konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek minėtoje 2009 m. vasario 10 d.
nutartyje, tiek jau suformuotoje šiuo klausimu teismų praktikoje (pavyzdžiui,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis
investicija“, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2007 m. gruodžio 4 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė
„Era“ ir J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007, ir kt.). Nagrinėjamu
atveju darytina išvada, kad šalių bendradarbiavimo stoka susijusi su keliais iš
Sutarties kilusių šalių tarpusavio santykių sąlyčio taškais.
Dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad didmeninio pirkimo-pardavimo
sutartis gali būti nutraukta tik CK 6.379 straipsnyje nurodytais atvejais ir
kad vienkartinis neatsiskaitymas su pardavėju už prekes negali būti laikomas
esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikia
pardavėjui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį. Su tokia ieškovo
pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad
ieškovas sutinka, jog Sutartis laikytina didmeninio pirkimo-pardavimo
sutartimi. Pažymėtina, kad CK 6.379 straipsnis nustato konkrečius atvejus, kada
didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis gali būti vienašališkai nutraukta iš
esmės pažeidus sutartį. Vienas iš tokių – pirkėjas laikomas iš esmės pažeidusiu
sutartį, o pardavėjas įgyja teisę vienašališkai ją nutraukti, jeigu pirkėjas
daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie perduodami
nustatytais terminais (CK 6.379 str. 3 d. 1 p.). Ginčo dėl to, kad atsakovas su
ieškovu laiku ir visiškai neatsiskaitė tik vieną kartą, nėra (pagal sąskaitą
faktūrą SKJ Nr. 0001577). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą
spręsti, kad vienkartinis neatsiskaitymas su pardavėju už prekes negali būti
laikomas esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikia
pardavėjui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį, taigi turėjo pagrindą
pripažinti, kad Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Teisėjų
kolegijos nuomone, ieškovo nurodytas CK 6.217 straipsnio 1 dalyje
nustatytas vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas laikytinas bendro pobūdžio
norma, o nagrinėjamu atveju taikoma speciali norma, nustatanti didmeninio
pirkimo-pardavimo sutarčių specialiuosius pažeidimo pagrindus.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje
nėra duomenų, kad ieškovas, gavęs atsakovo 2006 m. gegužės 4 d. pranešimą dėl
baudos įskaitymo, būtų bendradarbiavęs, ar kitaip atlikęs kooperavimosi pareigą
- nesiekė kompromisų, taip pat nesiekė išsaugoti Sutarties galiojimo, nes net
neinformavęs atsakovo vienašališkai nutraukė Sutartį bei pranešė apie tai
atsakovui 2006 m. gegužės 10 d., kas patvirtina, jog ieškovo veiksmai buvo
skuboti.
Kasacinės instancijos teismas 2009 m. vasario 10 d.
nutartyje nurodė, kad Sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, pripažintas
neteisėtu ab initio (nuo nutraukimo momento) (CK 1.95 str.),
todėl neatleidžia šalių nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės
už sutarties pažeidimą, todėl, nustatęs tokias aplinkybes, teismas turėjo
tirti, ar 2006 birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. ieškovo sudarytos sutartys
dėl mėsos pardavimo atsakovo klientams Rusijoje buvo faktiškai vykdomos iki
Sutarties pasibaigimo (2006 m. gruodžio 31 d.), ir vertinti, ar ieškovas
nepažeidė nekonkuravimo įsipareigojimo.
Dėl nekonkuravimo įsipareigojimo
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veikla –
tarpininkauti tiekiant mėsą užsienio, dažniausiai Rusijos Federacijos,
bendrovėms - ir 7.1 punkte nustatytas nekonkuravimo susitarimas Sutartyje
atsirado siekiant apsaugoti būtent atsakovą, nes ieškovui sudarius sutartis su
klientais tiesiogiai tarpininkavimo paslaugų būtų atsisakoma, dėl ko nukentėtų
atsakovo interesai.
Sutarties 7.1 punktu ieškovas įsipareigojo Sutarties
galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti
mainais ir bet kokiu kitu būdu netiekti ūkio subjektams, kurie yra atsakovo
klientai, sutartyje nurodytų prekių. Ieškovas, pažeidęs šiame Sutarties punkte
numatytą draudimą, įsipareigojo sumokėti atsakovui baudą, lygią 5 proc. ieškovo
apyvartos, buvusios nuo sutarties sudarymo iki baudos sumokėjimo dienos, bet ne
mažiau kaip 100 000 Lt, bei atlyginti kitus atsakovo turėtus tiesioginius ir
netiesioginius nuostolius. Bauda ir nuostolių atlyginimas gali būti
išskaičiuojami iš atsakovo ieškovui pagal Sutartį mokėtinų sumų. Į Sutarties
7.1 punkte numatytą ieškovo apyvartą įskaitomos visos Sutarties galiojimo
laikotarpiu ieškovo pagal atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras gautos ir/ar
gautinos sumos (Sutarties 7.2 p.). Sutarties 7.3 punkto pirmajame sakinyje
nustatyta, kad Sutarties 7.1 punkte nustatyta bauda netaikoma, jei Sutarties
galiojimo metu atsakovas ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės neperka prekių iš
ieškovo.
Kaip minėta, 2006 m. kovo 23 d. raštu dėl sutarties
sąlygų pakeitimo ieškovas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad tarpusavio
susitarimu norėtų pakeisti Sutarties sąlygas ir išbraukti Sutarties 7.1, 7.2
punktus bei 7.3 punkto pirmąjį sakinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad
toks Sutarties pakeitimas visiškai eliminuotų nekonkuravimo susitarimą. 2006 m.
balandžio 7 d. raštu atsakydamas į šį ieškovo raštą atsakovas nurodė, kad
apsvarstyti išdėstytą pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo galės tik po to,
kai gaus ieškovo atsakymus į visus rašte nurodytus klausimus, susijusius su
produkcijos tiekimu rašte nurodytoms įmonėms. Be to, nurodė, kad nepateikus
atsakymų per nustatytą terminą (3 darbo dienos) laikys, kad ieškovas patvirtina
rašte nurodytų faktų atitiktį tikrovei. Atsakymo ieškovas nepateikė nei po 3
darbo dienų, nei vėliau.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvardytos aplinkybės
ir ieškovo atlikti veiksmai (prašymas dėl jam nepalankių Sutarties sąlygų
panaikinimo, neatsakymas į atsakovo 2006 m. balandžio 7 d. raštą) sudarė
sąlygas atsakovui padaryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovas ketina pažeisti
arba pažeidė Sutarties 7.1 punkte numatytą nekonkuravimo susitarimą, ir
išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų baudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad
ieškovas 2006 m. gegužės 10 d. raštu sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2006 m.
birželio 10 d., o su OOO ,,Skain“ ir OOO ,,Kompas Treid“ sutartys atitinkamai
buvo sudarytos 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., t. y. netrukus po
to, kai buvo nutraukta Sutartis su atsakovu ir nepasibaigus Sutartyje
nustatytam galiojimo terminui. Vėlgi pažymėtina, kad ieškovas šiuo klausimu
nebendradarbiavo su atsakovu, nepaneigė aplinkybių, suponavusių atsakovo
veiksmus įskaitant baudą, nesiderėjo dėl baudos sumažinimo ar nemokėjimo ir
pasirinko sau patogų teisių gynimo būdą nekonkuravimo susitarimo eliminavimo prasme
– Sutarties nutraukimą bei kreipimąsi į teismą dėl 100 000 Lt priteisimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones
būsimam ieškiniui užtikrinti teismui pateiktas 2006 m. gegužės 15 d., o
ieškinys dėl 100 000 Lt skolos bei delspinigių priteisimo teismui pateiktas
2006 m. gegužės 31 d. – t. y. dar iki Sutarties vienašalio nutraukimo dienos.
Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu
sprendžiant, ar jis pažeidė nekonkuravimo susitarimą.
Kasacinės instancijos teismas 2009 m. vasario 10 d.
nutartyje konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nepaneigė 2006 m. balandžio 7 d. rašte
nurodomų aplinkybių, t. y. nepaneigė pažeidęs nekonkuravimo susitarimą,
nereiškia, kad pažeidimo faktas yra įrodytas. Dėl šios priežasties teisėjų
kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas
tinkamai neįvertino ieškovui pateikto 2006 m. balandžio 7 d. paklausimo dėl
sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia
dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nebuvo informavęs ieškovo
apie subjektus, su kuriais ieškovui draudžiama bendradarbiauti pagal Sutartį,
tačiau taip pat nėra ir įrodymų, patvirtinančių, priešingai nei teigia
ieškovas, kad ieškovas dėjo pastangas tokį sąrašą gauti (CPK 178 str.). Kartu
pažymėtina, kad tokie ūkio subjektai (Rusijos Federacijos bendrovės) ieškovui
buvo ar turėjo būti žinomi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tą aplinkybę,
kad paties UAB ,,Agaras“ išrašytose sąskaitose faktūrose yra nurodomas ne tik
krovinio pirkėjas (atsakovas), bet ir gavėjas, t. y. įmonė, kuriai perduodama
atsakovo nupirkta mėsa. Minėtą išvadą patvirtina ir Sutarties 6.2.3 punktas, iš
kurio matyti, jog atsakovo pareiga buvo pateikti ieškovui gavėjo (t. y. Rusijos
Federacijos įmonės) importo deklaracijas, muitinės deklaracijas ieškovas pildė
pats.
Pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu ab initio,
Sutartis liko galioti iki 2006 m. gruodžio 31 d., tokiu būdu ieškovo 2006 m.
birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. sudarytos sutartys su OOO ,,Skain“ ir OOO
,,Kompas Treid“ pažeidė nekonkuravimo susitarimą (Sutarties 7.1 p.), kas sudaro
pagrindą atsakovui reikalauti baudos sumokėjimo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinės
prievolės šalių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių
prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo - požiūriu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės
29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Remolita ir Ko“ v. UAB ,,Autopartis“,
bylos Nr. 3K-3-795/2002, ir kt.).
Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su
atsakovu ir nesistengė paneigti pagrįstų atsakovo prielaidų, kad iki baudos
įskaitymo ieškovas tiekė produkciją atsakovo klientams, kad ieškovo veiksmais
buvo pažeista Sutartis, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios
instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Sutartyje nebuvo aptarta
nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka ir kad atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui
savo tiesioginių klientų sąrašo, neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti
sutartinius įsipareigojimus, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai ieškinį patenkino visiškai ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo
ieškovui visą įskaitytą baudą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad
ir atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu (neinformavo ieškovo apie
savo klientus, nesikreipė į ieškovą gavęs raštą apie sutarties nutraukimą), be
to, pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 pateiktos produkcijos fakto ir
kokybės neginčijo, o tai patvirtina, kad ieškovas šiuo atveju tinkamai vykdė
esmines Sutarties sąlygas – tiekė produkciją, už kurią pagrįstai tikėjosi
atlygio. Remdamasi išvardytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą,
Sutartyje numatytas netesybas atsakovas turėjo pagrindo įskaityti, tačiau 100
000 Lt baudos dydis, atsižvelgiant į abiejų šalių veiksmus bei tai, kad
ieškovas pardavė atsakovui produkciją, yra neprotingai per didelis. Dėl to
teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga ir pakankama iš atsakovo ieškovui
priteisti 70 000 Lt skolos, o likusią skolos dalį laikyti bauda už Sutarties
pažeidimus (CK 1.138 str. 6 p., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str.,
6.305 str., 6.344 str. 1 d., 6.371 str., CPK 185 str.).
Ieškovas 2009 m. spalio 20 d. apeliacinės instancijos
teismo posėdžio metu teigė, kad jis turėjo teisę sudaryti su minėtomis Rusijos
Federacijos bendrovėmis sutartis ir pagrįstai tikėtis, kad bauda bus netaikoma,
nes atsakovas ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nepirko ieškovo produkcijos
(Sutarties 7.3 p.). Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nes
net ir esant įrodymų, kad ieškovas produkciją OOO ,,Skain“ pradėjo tiekti
praėjus 3 mėnesiams po paskutinio atsakovo užsakymo, t. y. 2006 m. birželio 23
d. (t. 2, b. l. 7-10), iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis su šia bendrove,
kaip minėta, sudaryta 2006 m. birželio 16 d. Be to, kaip patvirtina į bylą
pateiktas OOO ,,Skain“ raštas, ieškovas dėl sutarties sąlygų derėtis su šia
įmone pradėjo dar iki 2006 m. birželio 16 d.
Dėl 14
816,85 Lt atsakovo nuostolių
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios
instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo reikalavimą dėl nuostolių,
atsiradusių ieškovui pateikus nepakankamą jautienos kiekį. Iš bylos medžiagos
matyti, kad atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo atlyginti dėl
kainų skirtumo susidariusius 14 816,85 Lt nuostolių, kurie atsirado ieškovui
neperdavus atsakovui viso užsakyto prekių kiekio ir atsakovui sudarius sutartį
su kitu tiekėju. Atsakovo nuomone, ieškovas, vietoje užsakytų 80 tonų mėsos
pateikęs tik 60 tonų, tokiais savo veiksmais pažeidė Sutarties 1.1 punktą.
Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas, elektroniniu paštu patvirtindamas 80
tonų produkcijos pateikimą, įsipareigojo tokį kiekį pateikti (t. 1, b. l. 68).
Ir nors iš byloje esančių sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 69-71) matyti, kad buvo
pateikta tik 60 tonų mėsos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad šio atsakovo reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, nes
atsakovas iki priešieškinio pareiškimo 2007 m. spalio 24 d. pretenzijų dėl
prekių kiekio neatitikties ieškovui nereiškė, nors Sutartyje tam numatytas 30
dienų terminas nuo prekių pristatymo į paskirties vietą dienos (Sutarties 5.1
p.). Teisėjų kolegija vėlgi atkreipia dėmesį, kad ir šiuo atveju byloje nėra
duomenų apie šalių bendradarbiavimą – atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad
reikalavo iš ieškovo pristatyti likusias 20 tonų produkcijos. Atsakovas taip
pat nepateikė sutarties su A. A. Prahovo privačia įmone, iš kurios matytųsi,
jog skubus ŽŪKB ,,Krekenavos mėsa“ produkcijos pirkimas buvo būtinas (CPK 178
str.). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo argumento
dėl 14 816,85 Lt atsakovo nuostolių atlyginimo pagrįstumo.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo
Kaip jau minėta, ieškovui perdavus atsakovui
atšaldytos jautienos, kurios kaina 164 013,52 Lt, atsakovas sąskaitą faktūrą
SKJ Nr. 0001577 turėjo apmokėti iki sąskaitoje nurodytos 2006 m. kovo 20 d.
(Sutarties 1.1, 3.1, 6.2.2 p.). Kadangi
teisėjų kolegija sprendė, jog už prekes atsakovas nepagrįstai ieškovui
nesumokėjo 70 000 Lt ir ši suma iš atsakovo priteistina, už termino sumokėti
ieškovui už perduotas prekes – 64 013,52 Lt per 45 dienas, o 70 000 Lt per 70
dienų – praleidimą iš atsakovo priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, t.
y. 1 556 Lt (Sutarties 8.1 p., CK 1.138 str. 6 p., 6.71 str.), bei 6 proc.
dydžio metinės palūkanos už priteistą 70 000 Lt skolą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pažymėtina, kad bendra ieškinio ir priešieškinio turtinių
reikalavimų suma sudaro 117 326,38 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dalis
reikalavimų tenkinta ieškovo naudai (74 proc.), o dalis atsakovo (26 proc.),
taip pat į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimas, atitinkamai keičiama teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos,
ieškovui priteistą iš atsakovo žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 2 249 Lt, o
priteistas advokato išlaidas sumažinant iki 3 352 Lt. Patenkinus priešieškinio
neturtinį reikalavimą, atsakovui, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos
teismas, iš ieškovo priteistina 112 Lt žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1
d. 1, 2 p., 82 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. 1 d.).
CPK 98
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas,
susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į
konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko
sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su
Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl
užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio
2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino
Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į
kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi
išlaidas.
Atsakovas
prašo priteisti 31 791,06 Lt išlaidų už advokato pagalbą, teiktą iki 2008 m.
liepos 8 d., taip pat prašo priteisti 1 904 Lt už advokato pagalbą apeliacinės
instancijos teisme. Ieškovas prašo priteisti 6 967,9 Lt už advokato pagalbą
apeliacinės instancijos teisme. Tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodytų išlaidų
dydis viršija rekomenduotiną priteisti užmokestį už advokato teikiamą teisinę
pagalbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo ir atsakovo atmestų
reikalavimų dalis (taip pat ir į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas
visiškai), į tai, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiko tarpą, taip pat ir į
tai, kad buvo būtinas specialus pasirengimas teisiniais ir faktiniais byloje
tiriamais klausimais, kad šalių procesiniai dokumentai surašyti atidžiai ir
išsamiai, priteisia išlaidas už advokato pagalbą (CPK 93, 98
str.). Atsakovui iš ieškovo priteistinos 9 000 Lt išlaidos advokato pagalbai
apmokėti visų instancijų teismuose, o ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 000
Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Iš
šalių valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos,
susidariusios nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88
str. 1 d. 3 p., 93
str.). Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (38 proc.), atsakovui iš
ieškovo proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai priteistinas žyminis
mokestis (CPK 93
str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo
rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Agaras“ (į. k.
154742821) iš atsakovo K. V. firmos prekybos
namų ,,Transis“ (į. k. 120699092) 70 000 Lt
(septyniasdešimt tūkstančių litų) skolos, 1 556 Lt (vieną tūkstantį penkis
šimtus penkiasdešimt šešis litus) delspinigių, 2 249 Lt (du tūkstančius
du šimtus keturiasdešimt devynis litus) sumokėto
žyminio mokesčio ir 3 352 Lt (tris tūkstančius
tris šimtus penkiasdešimt du litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso
– 77 157 Lt (septyniasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt
septynis litus).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Agaras“ (į. k.
154742821) iš K. V. firmos prekybos
namų ,,Transis“ (į. k. 120699092) šešių procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) skolą nuo 2006 m.
birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią
uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį
patenkinti iš dalies.
Pripažinti
uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28
d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 72 nutraukimą neteisėtu.
Priteisti
atsakovui K.
V. firmai prekybos namams
,,Transis“ (į. k. 120699092) iš ieškovo UAB ,,Agaras“ (į. k. 154742821) 112 Lt
(vieną šimtą dvylika litų) sumokėto žyminio mokesčio.
Likusią K. V. firmos prekybos namų ,,Transis“
priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti
atsakovui K. V. firmos prekybos namams ,,Transis“ (į. k. 120699092) iš
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ (į. k. 154742821) 1 325 Lt (vieną
tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį
skundą.
Priteisti
atsakovui K. V. firmai prekybos namams ,,Transis“ (į. k. 120699092)
iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ (į. k. 154742821) 9 000 Lt
(devynis tūkstančius litų) advokato pagalbai apmokėti visų instancijų teismuose.
Priteisti
uždarajai akcinei bendrovei ,,Agaras“ (į. k. 154742821) iš atsakovo K. V. firmos prekybos namų ,,Transis“ (į. k. 120699092) 2 000 Lt (du
tūkstančius litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos
teisme.
Priteisti į
valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: iš ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Agaras“ (į. k. 154742821) - 26 Lt (dvidešimt šešis litus), iš K. V. firmos prekybos
namų ,,Transis“ (į. k. 120699092) - 36 Lt (trisdešimt šešis litus).
Teisėjai
Danutė Milašienė
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas