VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Architelio statyba“ bankroto byloje, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl  kreditoriaus J. K. finansinio reikalavimo sumažinimo, suinteresuoti asmenys J. K., BUAB „Architelio statyba“, UAB „Euremsta“, UAB „Ulma Construccion Baltic“,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Architelio statyba“ (į. k. 302330448), iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Draugo petys“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.

2.       2017 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, kurių administratorius neginčijo, pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis. Tame tarpe patvirtinti trečios eilės kreditorių reikalavimai: UAB „Geotechniniai projektai“ 87 848,46 Eur sumai, UAB „Mazuro AD“ 159 320,43 Eur sumai, UAB „Pilaitės terasos“ 135 475,65 Eur sumai ir advokato J. K. 14 520 Eur sumai. Nurodyti reikalavimai proceso eigoje nebuvo ginčijami bei tikslinami.

3.       Galiojantis patikslintas kreditorių sąrašas patvirtintas 2019 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi. Nurodyta nutartimi įtrauktas pareiškėjo UAB „Legal Balance“ trečios eilės reikalavimas 995,89 Eur sumai, nutartis įsiteisėjusi.

4.       Kreditorius UAB „Legal Balance“ pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų ir kreditorių sąrašo tikslinimo, kuriuo prašo teismo išbraukti iš kreditorių sąrašo J. K..

5.       Nurodė, kad J. K. patvirtintas kreditorinis reikalavimas 14 520 Eur sumai, buvo pagrįstas dviem išankstinėmis PVM s/f, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. PVM s/f – 6 050 Eur sumai ir 2016 m. lapkričio 25 d. PVM s/f – 8 470 Eur sumai. Anot pareiškėjo, kreditoriaus reikalavimas negali būti grindžiamas tik išankstinėmis PVM s/f, o suteikus teisines paslaugas, paslaugų suteikimo faktas privalomai turėjo būti įformintas PVM sąskaitomis faktūromis, atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio, nuostatas nustatančias, kad ūkinės operacijos, paslaugos suteikimas įforminamas apskaitos dokumentu.

6.       BUAB „Architelio statyba“ bankroto administratorius atsiliepimuose su pareiškimu iš esmės sutiko. Nurodė, kad pakarotinai patikrinus įmonės dokumentus nustatyta, kad pagal 2016 metais vykusį įmonės bendradarbiavimą su J. K., įmonė liko skolinga 169,40 Eur. Šias aplinkybes grindžia pridedamu Apyvartos žiniaraščiu. Todėl, administratoriaus vertinimu, J. K. kreditorinio reikalavimo suma turi būti sumažinta iki 169, 40 Eur.

7.       Suinteresuoti asmenys (kreditorės) UAB „Euremsta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ atsiliepimais su pareiškimu sutiko ir jį palaiko.

8.       J. K. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Kreditoriaus vertinimu, pareiškėjas apskritai neturi teisės reikšti prašymo dėl kreditorinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusia nutartimi patikslinimo, nes nepaaiškėjo jokių naujų esminių aplinkybių. Nurodo, kad paslaugos buvo suteiktos, atsižvelgiant į tarp 2010 m. gruodžio 17 d. šalių sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, o PVM sąskaitų faktūrų nepateikimas, nelemia išvados dėl paslaugų nesuteikimo. Pažymi, kad išankstinės PVM s/f išrašytos pagal susitarimą su įmonės vadovu.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

9.       J. K. kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi. Bankroto administratorius teikdamas šį kreditorinį reikalavimą prieštaravimų nereiškė.

10.       Kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas dviem išankstinėmis PVM s/f, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. PVM s/f – 6 050 Eur sumai ir 2016 m. lapkričio 25 d. PVM s/f – 8 470 Eur sumai. Taip pat, kreditorius bankroto administratoriui pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. ir 8 d. Ataskaitas dėl suteiktų paslaugų, kuriose detalizuota suteiktų paslaugų kiekiai bei kainos, ir 2010 m. gruodžio 17 d. Sutartį dėl teisinių paslaugų.

11.       Teismų praktikoje pažymima, kad  kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Sutiktina, kad šia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau kartu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

12.       Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-233/2014).

13.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-274/2012; kt.).

14.       Nagrinėjamu atveju, ginčijamas kreditorinis reikalavimas patvirtintas nesant ginčo iš esmės, bankroto administratoriui patikrinus ir pateikus kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus darytina išvada, kad bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti kreditorinio reikalavimo tikslinimo ar išbraukimo iš kreditorių sąrašo klausimą, atitinkamai pagrindžiant teisinį pagrindą bei įrodant naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir teismo įvertintos, dėl ko patvirtintas kreditorinis reikalavimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

15.       Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad paaiškėjo, jog kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas nepagrįstai, nes nėra pateiktų detalizuojančių duomenų, kad Ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos, be to paslaugų suteikimo faktas neįformintas PVM sąskaitomis faktūromis. Nagrinėjimo metu, tiek bankroto administratorius, tiek pareiškėjas pateikė Apyvartų žiniaraštį už 2016 metus, pagal kurį įmonės skola J. K. sudaro 169, 40 Eur.

16.       Su nurodytais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

17.       Nagrinėjamu atveju, J. K. teikdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, minėta pateikė Ataskaitas dėl suteiktų teisių paslaugų, kuriuose detalizuota, kokiose bylose ir kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, bei nurodyti įkainiai. Teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis nurodytose bylose advokatas atstovavo įmonę. Taip pat, pateikta 2010 m. gruodžio 17 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų. J. K. teigia, kad su įmone buvo susiklostę ilgalaikiai teisinių paslaugų teikimo santykiai. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, ją patvirtina ir Sutarties turinys.

18.       Tuo tarpu, nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys nepateikė nei vieno įrodymo pagrindžiančio, kad Ataskaitose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, o iš esmės remiasi subjektyvia nuomone apie paslaugų (ne)suteikimą. Primintina, kad kreditoriaus reikalavimas, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali būti sumažinamas, padidinamas ar priimtas sprendimas išbraukti iš kreditorių sąrašo, tik tuo atveju kai paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurios leistų daryti kitokias objektyvias išvadas dėl jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo.

19.       Šiuo gi atveju, pareiškėjo argumentai lemia tik siekį, kad teismas dar kartą peržiūrėtų jau patvirtintą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į subjektyvią pareiškėjo nuomonę, bei tokiu būdu perkeliant kreditoriui prievolę, kurio reikalavimas patvirtintas, iš naujo įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju, ginčijant jau patvirtintą kreditorinį reikalavimą, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jo nurodytas naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, t. y. tai, kad paslaugos nebuvo faktiškai suteiktos (CPK 178 straipsnis).

20.       Teismo vertinimu, pateiktas Apyvartos žiniaraštis ar argumentai dėl nepagrįsto PVM s/f neišrašymo nepaneigia J. K. pateiktų įrodymų dėl faktinio paslaugų suteikimo (Sutarties ir Ataskaitų dėl suteiktų paslaugų), juolab, kad teismas neturi pagrindo kitokiai išvadai sulyginus Ataskaitose nurodytas bylas su faktiniais LITEKO duomenimis, dėl įmonės atstovavimo nurodytose bylose. Pažymėtina ir tai, kad jei ir apskritai Išankstinės PVM s/f nebūtų išrašytos tai nelemtų išvados, kad paslaugos nebuvo suteiktos, nes PVM s/f yra buhalterinės apskaitos dokumentas, iš esmės skirtas ūkinėms operacijoms (mokėjimams) apskaityti, o ne paslaugų suteikimo faktui, apimčiai ir pagrįstumui nustatyti.  

21.       Teismas, analogiškai vertina ir bankroto administratoriaus poziciją, nes pastarasis jokių papildomų įrodymų ar argumentų nepateikė.

22.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas UAB „Legal Balance“ neįrodė, kad kreditoriaus J. K. reikalavimas buvo patvirtintas nepagrįstai, todėl pareiškimo netenkina.

23.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais teismas

n u t a r i a:

kreditoriaus UAB „Legal Balance“ pareiškimo, dėl kreditoriaus J. K. išbraukimo iš kreditorių sąrašo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ bankroto byloje, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, atskiruoju skundu skundžiama  Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                Asta Pikelienė