Administracinė byla Nr. AS-442-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00564-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kuriame prašė panaikinti 1988 m. spalio 29 d. neįgaliojo pažymėjimą Nr. 022554, 2017 m. lapkričio 28 d. invalidumo/netekto darbingumo pažymėjimą, panaikinti socialinę reabilitaciją, kuri pareiškėjai buvo atliekama nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d., taip pat tyrimus, gydymus bei įpareigoti trečią pensijų skyrių, kad pareiškėjai būtų mokama jos uždirbta per 36 metus senatvės pensija ir išduotas pensininko pažymėjimas.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos  įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2018 m. balandžio 13 d. skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad iš skundo turinio bei prie jo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su jai mokama pensijos rūšimi, siekia, kad jai būtų mokama senatvės, o ne invalidumo/netekto nedarbingumo pensija, senatvės pensija būtų perskaičiuota pagal pareiškėjos turimą darbo stažą bei išduotas pensininkės pažymėjimas, o jai išduoti neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 022554 ir pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. S00091062 būtų panaikinti. Su tokio pobūdžio prašymu pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrių, kuris 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (10.3)S-5693 pareiškėjai išaiškino jai mokamos pensijos apskaičiavimo ir skyrimo tvarką, atsisakė skirti iš naujo pareiškėjai senatvės pensiją pagal jos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymą, informavo pareiškėją, kad dėl techninių galimybių nebuvimo nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimas nuo 2018 m. sausio 1 d. bus jai naudingas, taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjos 2017 m. lapkričio 28 d. prašymą jai buvo pagamintas naujas pensininko pažymėjimas, kuris pareiškėjai išduotas  2017 m. gruodžio 19 d. ir yra galiojantis. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2018 m. vasario 2 d. apskundė jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1451 netenkino pareiškėjos skundo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (10.3)S-5693 sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, todėl, siekiant senatvės pensijos perskaičiavimo, turi būti nuginčytas minėtas sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, pasiūlė pareiškėjai patikslinti skundo aplinkybes bei reikalavimus, juos suformuluojant VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (10.3)S-5693 atžvilgiu (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir  8 p.).

Atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio nuostatas, administracinio teismo kompetencijai nepriskirtina naikinti neįgaliojo ar invalidumo/netekto darbingumo pažymėjimų, teismas, jam suteiktos kompetencijos ribose, turi teisę panaikinti kompetentingų institucijų sprendimus, kurių pagrindu buvo išduoti minėti pažymėjimai. Taip pat, pažymėjo, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų, kylančių iš medicininių paslaugų teikimo.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti skundą, pašalinant reikalavimus dėl 1988 m. spalio 29 d. neįgaliojo pažymėjimo Nr. 022554 ir 2017 m. lapkričio 28 d. invalidumo/netekto darbingumo pažymėjimo bei socialinės reabilitacijos, tyrimų, gydymų panaikinimo (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Pareiškėja, šalindama teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus, 2018 m. balandžio 12 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą papildymu.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėja nepašalino teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. nutartimi išaiškino pareiškėjai, jog ji skunde turi nurodyti atsakovą, jo pavadinimą, buveinę, tikslinti skundo aplinkybes bei reikalavimų formuluotę. Išaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (10.3)S-5693 sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, todėl, siekiant senatvės pensijos perskaičiavimo, turi būti nuginčytas minėtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes bei reikalavimus, juos suformuluojant VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (10.3)S-5693 atžvilgiu (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio nuostatas, administracinio teismo kompetencijai nepriskirtina naikinti neįgaliojo ar invalidumo/netekto darbingumo pažymėjimų, teismas, jam suteiktos kompetencijos ribose, turi teisę panaikinti kompetentingų institucijų sprendimus, kurių pagrindu buvo išduoti minėti pažymėjimai. Taip pat, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų, kylančių iš medicininių paslaugų teikimo, todėl pareiškėjai buvo pasiūlyta patikslinti skundą, pašalinant reikalavimus dėl 1988 m. spalio 29 d.  neįgaliojo pažymėjimo Nr. 022554 ir 2017 m. lapkričio 28 d. invalidumo/netekto darbingumo pažymėjimo bei socialinės reabilitacijos, tyrimų, gydymų panaikinimo (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėja nenurodė atsakovo, nesuformulavo skundo dalyko (reikalavimo), skundo aplinkybės dėstomos neaiškiai ir painiai. ABTĮ 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai skundo turiniui ir formai. Pagal ABTĮ 23-25 ir 50 straipsnius, teisė ir pareiga suformuluoti skundo dalyką (skundo reikalavimą) ir skundo pagrindą (skundo aplinkybes) priklauso pareiškėjai. Pareiškėjos suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pareiškėjai tinkamai nesuformulavus skundo pagrindo ir dalyko, teismas neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto procesinio dokumento, įvardinto papildymu, turinį, sprendė, kad pareiškėja teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.). Išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

III.

Pareiškėja A. G., nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir jo patikslinime. Pareiškėjos teigimu, ji turi teisę reikalauti, kad būtų panaikinti visi medicininių dokumentų išrašai, „tyrimai gydymai“, kuriais pasinaudojo Kauno klinikinė ligoninė. Prašo panaikinti Kauno I valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimą dėl invalidumo/netekto darbingumo nustatymo iki gyvos galvos, suteikti galimybę pareiškėjai gauti senatvės pensiją ir pensininko pažymėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu pareiškėjai nepašalinus teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, nors pareiškėja atskirajame skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties atžvilgiu, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutinka su minėta nutartimi.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę  įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas, remdamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 8 punktais nurodė, pareiškėja skunde turi nurodyti atsakovą, jo pavadinimą, buveinę, tikslinti skundo aplinkybes bei reikalavimų formuluotę išaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (10.3)S-5693 sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, todėl, siekiant senatvės pensijos perskaičiavimo, turi būti nuginčytas minėtas sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjai pasiūlė patikslinti skundo aplinkybes bei reikalavimus, juos suformuluojant VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (10.3)S-5693 atžvilgiu, taip pat pažymėjo, kad administraciniai teismai nenagrinėja ginčų, kylančių iš medicininių paslaugų teikimo, todėl pareiškėjai pasiūlė patikslinti skundą, pašalinant reikalavimus dėl 1988 m. spalio 29 d.  neįgaliojo pažymėjimo Nr. 022554 ir 2017 m. lapkričio 28 d. invalidumo/netekto darbingumo pažymėjimo bei socialinės reabilitacijos, tyrimų, gydymų panaikinimo.

Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nenurodė atsakovo, nesuformulavo konkretaus reikalavimo (skundo dalyko), skundo pagrindo, aplinkybės dėstomos neaiškiai, t. y. nepašalino teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Kaip minėta, skundui keliami reikalavimai nustatyti ABTĮ 24 straipsnyje. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Reikalavimas nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai nėra formalūs, kadangi prašomos nurodyti aplinkybės (skundo pagrindas) ir reikalavimas (skundo dalykas), apsprendžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas, gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjai jų tiksliai nenurodžius, to padaryti nėra galimybės.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėja teismo 2018 m. kovo 29 d. skundo trūkumų nepašalino ir teisėtai bei pagrįstai laikė skundą nepaduotu. Nenustatyta, kad kurie nors iš pirmosios instancijos teismo nurodytų pareiškėjos skundo trūkumų būtų buvę nustatyti nepagrįstai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus. 

Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                              Laimutis Alechnavičius

                                                                                                Artūras Drigotas

                                                                                                Veslava Ruskan