Civilinė byla Nr. 2A-120/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 42.9, 42.10

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,IMG Company“ atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui,
direktoriui G. R. ,
atsakovui A. M. ,
atsakovo atstovui advokatui
Ernestui Šapalui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,IMG Company“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-431/2009 pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IMG Company“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir baudos
priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„IMG Company“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl skolos ir baudos priteisimo. Nurodė,
kad 2006 m. vasario 10 d. fiziniai asmenys G. R. bei M. Z. ir A.
M. , sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas
įsipareigojo suteikti paslaugas, tai yra žemės sklypų, nuosavybės teise
priklausančių G. R. ir M. Z. , miškų ūkio paskirties
keitimą į žemės ūkio paskirtį bei kitus darbus ir pateikti šių darbų atlikimą
patvirtinančius dokumentus. Už žemės sklypų paskirties keitimo darbus buvo
įsipareigota sumokėti viso 150 000 Lt. Minėtus darbus atsakovas įsipareigojo
atlikti iki 2006 m. balandžio 28 d. Už darbų atlikimą fiziniai asmenys G. R. bei M. Z. atsakovui sumokėjo 75 000 Lt avansą grynais
pinigais, likusi suma, 75 000 Lt, turėjo būti sumokėta atsakovui pateikus visus
reikiamus dokumentus, kurie įrodytų tinkamą paslaugų atlikimą. 2006 m. gegužės
18 d. minėti fiziniai asmenys perdavė visas savo teises ir pareigas pagal 2006
m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį ieškovui UAB „IMG Company“,
sudarydami susitarimą „Dėl teisių ir pareigų perdavimo pagal 2006 m. vasario 10
d. paslaugų teikimo sutartį bei paslaugų teikimo sutarties pakeitimo“. Šį
susitarimą pasirašė G. R. ,
M. Z. , ieškovas bei
atsakovas. Dėl šio susitarimo atsakovas A. M. neprieštaravo ir sutiko. Pagal naujai sudarytą
susitarimą atsakovas aukščiau paminėtus darbus turėjo atlikti 2006 m. liepos 3
dienai. Taip pat pagal minėto susitarimo 3 punkto 4.4 dalį ieškovas ir
atsakovas susitarė, kad atsakovui vėluojant atlikti visus darbus ilgiau kaip 10
kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo 2006 m. liepos 3 d., ieškovas turi teisę
vienašališkai nutraukti sutartį, o atsakovas įsipareigoja grąžinti gautą 75 000
Lt avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą, tai yra 75 000 Lt. Atsakovui
neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas UAB „IMG Company“ 2008 m.
balandžio 22 d. registruotu laišku vienašališkai nutraukė 2006 m. vasario 10 d.
paslaugų teikimo sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas A. M. per 5 dienas įvykdytų savo prisiimtus
įsipareigojimus ir sugrąžintų gautą 75 000 Lt avansą bei sumokėtų avanso dydžio
baudą, tai yra 75 000 Lt. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas savo
įsipareigojimų ieškovui nėra įvykdęs, todėl ieškovas prašo teismo priteisti iš
atsakovo 150 000 Lt skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi
išlaidas.
Preliminariu
Vilniaus apygardos teismo 208 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo
patenkintas.
Atsakovas A. M. pateikė prieštaravimus
dėl priimto preliminaraus sprendimo, nurodė, kad siekiant pakeisti ieškovui
priklausančių trijų žemės sklypų paskirtį iš miškų ūkio paskirties į žemės ūkio
paskirtį, buvo būtina tuos tris žemės sklypus apjungti į vieną žemės sklypą, o
taip naujai suformuotą žemės sklypą vėl padalinti į du žemės sklypus,
atskiriant žemės ūkio paskirties sklypą nuo miško paskirties sklypo. Sklypų
apjungimo etapas buvo visiškai užbaigtas, atliktas žemės sklypų naudmenų
tikslinimas, kuris buvo būtinas tolimesniam sklypų atidalinimui. Atsakovas taip
pat organizavo ir viename iš žemės sklypų buvusių išlikusių senos sodybos
pamatų tyrimo ir autentiškumo vertinimą, kas sudarė prielaidas sklypų
atidalinimui. 2007 metų pirmoje pusėje atsakovas parengė prašymus Vilniaus
apskrities viršininko administracijai dėl leidimo rengti žemės sklypo
pertvarkymo projektą išdavimo, tačiau ieškovas pasirašyti parengtą prašymą ir
tokiu būdu tęsti trišaliame susitarime nurodytų veiksmų įgyvendinimą atsisakė.
Esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo jokios galimybės prieš savininko
valią be jam suteiktų įgaliojimų vykdyti susitarime numatytus darbus. Sutarties
vykdymo metu ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl netinkamo ar nesavalaikio
sutarties vykdymo, todėl vėlesnės ieškovo pretenzijos šiuo pagrindu yra
nesąžiningos. Atsakovas teigė, kad jis padarė daugiau negu pusę visų pagal
susitarimą atliktinų darbų, todėl 2007 metais nutrūkus šalių bendradarbiavimui
manė, kad gautasis avansas laikytinas atlyginimu už suteiktas paslaugas.
Reikalavimą priteisti 75 000 Lt baudą atsakovas prašė atmesti dėl praleisto
senaties termino tokiam reikalavimui reikšti, kurį prašė taikyti.
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu preliminarų sprendimą
pakeitė, priteisė UAB „IMG Company“ iš A. M. 30 000 Lt sutartinių netesybų, 800 Lt bylinėjimosi
išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, A. M. iš UAB „IMG Company“ priteisė 3 682 Lt
bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo,
kad pagal pasirašytą susitarimą, atsakovas privalėjo suderinti trijų žemės
sklypų geodezinius planus ir jų apjungimą Vilniaus rajono savivaldybėje ir Vilniaus
apskrities viršininko administracijoje, įregistruoti apjungtus žemės sklypus
registre, o iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad 15,2930 ha
žemės sklypo plotas buvo suformuotas sujungus daiktus, atlikus kadastrinius
matavimus ir nustačius žemės sklypo naudmenis, registre įregistruotas 2007 m.
birželio 14 d., dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę
teismas taip pat konstatavo, kad apjungimui buvo neišvengiamai būtina atlikti
sutarties 4.1.1-4.1.5 punktuose numatytus veiksmus. Teismas atmetė ieškovo
argumentus, kad visus nurodytus darbus atliko pats ieškovas savo pastangomis,
nes ieškovas nesuteikė atsakovui jokių įgaliojimų, kurių pagrindu atsakovas
būtų galėjęs savo vardu pateikti minėtus dokumentus atitinkamoms institucijoms
ar atlikti teisinę registraciją, todėl neišvengiamai buvo reikalingas žemės
sklypų savininkų dalyvavimas. Teismo nuomone, liudytojų parodymai leidžia
daryti išvadą, kad atsakovas vykdė sutartimi jam pavestus įsipareigojimus,
siekdamas gauti būtinus dokumentus sklypų sujungimui, kad atskiruose veiksmuose
dalyvavo ir ieškovų atstovas, t. y. šalys kooperavosi ir bendradarbiavo
siekiant užsibrėžto tikslo (CK 6.200 str.2d.). Teismas sprendė, kad šalių
sutartis pagal savo turinį turi rangos sutarties požymių (CK 6.644 str.).
Kadangi atsakovas atliko darbus, išvardintus susitarimo 4.1.1–4.1.5 punktuose,
o ieškovas juos priėmė, tiek pasirašydamas prašymus atitinkamoms institucijoms,
tiek pritardamas teisinei sujungtų sklypų į vieną sklypą registracijai, teismas
vertino, kad dalį atsakovo atliktų darbų ieškovas priėmė be išlygų ir jam tenka
pareiga apmokėti už atliktus darbus (CK 6.652 str.). Teismas atkreipė dėmesį,
kad sutarties nutraukimui, šalims nepasiekus galutinių sutarties sąlygose
formuluotų tikslų, įtakos turėjo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų
rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513
„Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo
taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2007 m. birželio 7 d.,
panaikinęs 5 punkto nuostatas, pagal kurias pertvarkant Nekilnojamojo turto
registre įregistruotus žemės sklypus, jiems pagrindinė tikslinė žemės naudojimo
paskirtis nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, nekeičiama, išskyrus
tuos atvejus, kai pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama
atidalijant esamų namų valdų ir miško sklypus iš žemės ūkio ir miškų ūkio
paskirties žemės. Todėl ginčo santykiui teismas taikė CK 6.203 straipsnio 3
dalies nuostatas, 6.253 straipsnio 3 dalį, 6.62 straipsnį. Kadangi sutartyje
nebuvo sukonkretinta kiekvieno iš išvardintų atliktinų darbų kaina, o nurodyta
tik bendra 150 000 Lt suma už visų darbų atlikimą, teismas, vadovaudamasis CK
6.198 straipsnyje numatytais principais, 6.221 straipsniu, vertino, kad ne
mažiau kaip pusė atliktų darbų vertės atitinka pusei sutartyje numatytos
kainos, kuri atsakovui buvo sumokėta avansu. Teismas reikalavimą priteisti
sutartyje numatytas netesybas tenkintino iš dalies, nes atsakovas nepateikė
įrodymų, kurie atleistų jį nuo atsakomybės arba ją sumažintų, kaip ir nepateikė
įrodymų, kad ne dėl atsakovo kaltės, susijusios su terminų praleidimu, atsitiktinai
atsirado negalimumas įvykdyti prievolę. Tačiau sutartimi nustatyta 75 000 Lt
baudą teismas vertino kaip neprotingai didelę, atsižvelgiant į tai, kad dalį
prievolės atsakovas įvykdė, atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodinėjo
atsiradusių nuostolių, todėl netesybų mažinimo teismas nesiejo su galimais
ieškovo nuostoliais ir ieškovui iš atsakovo priteisė 30 000 Lt baudą. Teismas
atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes bauda numatyta
susitarimo dėl paslaugų sutarties pakeitimo 4.4. punkte, ir ji mokama užsakovui
vienašališkai nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės. Todėl ieškovui reikalavimo
teisė į nustatytąją baudą atsirado po sutarties nutraukimo, t. y. 2008 m.
balandžio 22 d., ir ieškinys pareikštas nepraleidus senaties termino.
Apeliaciniu
skundu atsakovas UAB ,,IMG Company“ prašo šį teismo sprendimą pakeisti ir
priteisti ieškovui iš atsakovo likusią dalį (45 000 Lt) baudos ir likusią dalį
(5 200 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti 75 000 Lt skolą ir
nepriteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas
grindžiamas tokiais motyvais:
1.Sumažindamas baudą teismas vadovavosi tik VĮ Registrų centro išduota nekilnojamo
turo registro pažyma, kurioje nurodomas faktas, kad 2007 m. birželio 14 d. buvo
įregistruotas sklypų sujungimas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atliko dalį
darbų ir juos perdavė ieškovui.
Teismas neįvertino, kad jau tada atsakovas
turėjo žinoti ir informuoti ieškovą, kad dalis jo atliktų darbų yra beverčiai ir sutarties įvykdyti nebeįmanoma (ši
atsakovo pareiga yra numatyta
sutarties 3.4. punkte). Be to, sprendimas neatitinka ir protingumo kriterijų, kadangi bet kuris protingas užsakovas nepriims iš
vykdytojo darbų, atliktų praleidus šalių nustatytą darbų atlikimo terminą, kurie dėl termino
praleidimo jam tapo beverčiai. Teismas nenurodo baudos dydžio sumažinimo iki 30000 Lt motyvų.
2.
Teismas neteisingai kvalifikavo teisinius šalių santykius ir neteisingai
nustatė, kad sutartis bei susitarimas pagal savo turinį turi rangos sutarties požymių
ir jiems taikytinas rangos teisinius santykius reglamentuojančius CK straipsnius, nes turėjo taikyti teisės normas, kuriose
reglamentuotas atlygintinių paslaugų teikimas (CK 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 5 d.).
3.Teismas
neanalizavo Sutarties
3.3 ir 3.4, 3.5, 4.4
punktų.
4. Teismas
neteisingai įvertino CK 6.203
straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį teismas vienareikšmiškai turėjo sutartį pripažinti
negaliojančia, nes šalys tarėsi dėl visiško jos įvykdymo, bet ne dalinio, be to pagrįstai galima daryti išvadą, kad
ieškovas su atsakovu nebūtų sudaręs sutarties
bei susitarimo tik dėl dalies darbų atlikimo, nes jie jam būtų beverčiai.
5.
Sutartimi buvo tariamasi
tik dėl visiško sutarties
įvykdymo. Todėl ieškovo sumokėtą
75 000 Lt avansą atsakovui vertinti pusės atliktų darbų verte teismas neturėjo
jokio pagrįsto pagrindo bei motyvų. Be to, skundžiamas sprendimas prieštarauja CK 6.198 straipsnio
1 daliai, nes teismas nenustatė šioje normoje nustatytų aplinkybių (nebuvo
kviesti ekspertai, specialistai) ir rėmėsi tik atsakovo prašymu.
6. Teismo priteistos 3 682 Lt išlaidos
atsakovo advokatui yra nepagrįstai
didelės, nes atsakovo advokatas surašė tik vieną procesinį dokumentą, tai yra prieštaravimus.
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą prašo panaikinti toje dalyje, kuria iš
atsakovo ieškovui priteistas 30 000 Lt sutartinių netesybų ir 800 Lt
bylinėjimosi išlaidų ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai atmetė
prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti baudą, nes
padarė neteisingą išvadą, kad sutarties nutraukimas buvo būtina sąlyga
reikalavimo teisės į baudą atsiradimui, t. y. teismas neteisingai nustatė
pažeistos teisės momentą. Sutartyje esant privalomai sąlygai (termino
praleidimas daugiau kaip 10 kalendorinių dienų) iš karto, t. y. dar
gerokai iki sutarties nutraukimo, atsirado atsakovo pareiga sumokėti sutarties
4.4 punkte nustatyto dydžio baudą, o šiam nevykdant nurodytos prievolės -
ieškovo teisė pareikšti atsakovui reikalavimą sumokėti baudą. Be to, sutarties
nuostatas iš dalies keičiančio susitarimo sąlygas parengė ieškovas, todėl
sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir
jas priėmusios šalies naudai. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismo
išaiškinimu dėl baudos reikėtų pripažinti, kad ieškinio senaties termino
skaičiavimo tvarka gali išimtinai priklausyti nuo kreditoriaus valios, o taip sudaromos sąlygos kreditoriui piktnaudžiauti
savo teise ginant pažeistus interesus. Ieškovo teisė reikalauti baudos
sumokėjimo atsiranda nuo teisės pažeidimo, t. y. 2006 m. liepos 13 d. (CK
1.127 str. 2 d.).
- Teismo priteista bauda yra
neprotingai didelė. Baudos dydžio pagrįstumas turi būti vertinamas
atsižvelgiant į atliktų darbų kainą (prievolės vertę). Sprendime
konstatuota, kad Apelianto atliktų darbų vertė yra ne mažesnė kaip pusė, sutartyje
numatytos darbų kainos 75 000 Lt. Atsakovas įsipareigojimų vykdymui praleido
346 dienas. Atsakovo paskaičiavimu, 30 000 Lt baudos suma atitiktų apie
0,12 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną (t. y. net 44
proc. metinių palūkanų). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nagrinėjamu
atveju atlygintini minimalūs 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku
nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepimu į
atsakovo A. M. apeliacinį
skundą ieškovas UAB ,,IMG Company“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į
ieškovo UAB ,,IMG Company“ atsakovas A.
M. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad palaiko savo
apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.
Ieškovo UAB
,,IMG Company“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo A.
mieliausio apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl
sutartyje numatytų darbų atlikimo bei avanso grąžinimo.
Iš bylos medžiagos
matyti, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2006 m. vasario 10 d. Paslaugų
teikimo sutarties (b. l. 4-6). 2006 m. gegužės 18 d. susitarimu užsakovas ir
vykdytojas pakeitė sutarties 4 punktą, kuriuo keitė sutartyje numatytų darbų
atlikimo terminus ir nustatė, kad visi darbai turi būti atlikti iki 2006 m.
liepos 3 d. imtinai, bei susitarė, jog vykdytojui vėluojant atlikti susitarime
numatytus darbus ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo 4.2 punkte nurodyto
termino (2006 m. liepos 3 d.), užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti
sutartį, o vykdytojas įsipareigoja sugrąžinti užsakovo sumokėtą avansą (75 000
Lt) bei sumokėti užsakovui avanso dydžio baudą. Užsakovas UAB „IMG Company“
2008 m. balandžio 22 d. pretenzija, adresuota atsakovui A. M. , vienašališkai nutraukė 2006 m. vasario 10
d. Paslaugų teikimo sutartį bei pareikalavo grąžinti sumokėtą 75 000 Lt avansą
bei sumokėti 75 000 Lt baudą (b. l. 10).
Įstatyminės
sutarčių aiškinimo nuostatos (CK
6.193 – 6.195 str.) reikalauja
sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant
nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu
sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai
sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat
aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties
sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę
ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos
sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias
reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos
sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties
sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas
priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į
šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių
elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Paslaugų sutartimi
kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja
pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus
pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu
(atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už
suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 str. 1 d.). Atlygintinų paslaugų
teikimo santykius reglamentuoja CK
šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Kai
sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi
būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu, t. y. nagrinėjant tokį
ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus
turi atitikti suteikta paslauga.
Pagal ginčo
sutartį vykdytojas (atsakovas A. M. )
įsipareigojo užsakovams (G. R. ir
M. Z. , kurie savo teises
pagal šią sutartį 2006 m. gegužės 18 d. susitarimu perdavė ieškovui UAB ,,IMG
Company“) atlikti trijų miškų ūkio paskirties žemės sklypų miškų ūkio paskirties
keitimą į žemės ūkio paskirtį, parengti šių žemės sklypų topografines
nuotraukas, atlikti tikslius geodezinius matavimus ir visus dokumentus
pristatyti užsakovui, užregistruoti žemės ūkio paskirties sklypus VĮ Registrų
centras ir pristatyti užsakovui VĮ Registrų centras išduotus žemės nuosavybės
pažymėjimo originalus (1.2 p.).
Byloje įrodyta,
kad buvo sudaryta sutartis dėl veiksmų (darbų) atlikimo – atlygintinų paslaugų
teikimo - ir sumokėtas avansas. Sutartį ieškovas nutraukė ir reikalauja sumokėto
avanso bei sutartyje numatytos baudos.
Taigi paslaugų
teikimo sutartis iš esmės liko neįvykdyta. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad
paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs
su materialaus objekto sukūrimu. Be to, šios sutarties dalyko išskirtinis
požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų
sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d., nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2008). Be to,
paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į
teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija,
patirtimi. Šalys sutartyje gali aptarti ir nustatyti tarpusavio teises ir
pareigas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paslaugos sutarties vykdymas iš
esmės grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto
principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai,
kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
Kaip pagrįstai
paminėjo pirmosios instancijos teismas, iš VĮ Registrų centro duomenų banko
išrašo (b. l. 69-70) matyti, kad dalis darbų buvo atlikti - 15,2930 ha žemės
sklypo plotas buvo suformuotas sujungus daiktus, atlikus kadastrinius matavimus
ir nustačius žemės sklypo naudmenis, registre šis sklypas įregistruotas 2007 m.
birželio 14 d., prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektą buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 21 d. (b. l. 79),
leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas 2006 m.
gruodžio 18 d. (b. l. 110), prašymas specialiojo planavimo dokumentams rengti
paduotas 2006 m. gruodžio 27 d. (b. l. 111). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad
tiek prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektą, tiek prašymas specialiojo planavimo dokumentams rengti pateikti UAB
,,IMG Company“ direktoriaus G. R. ,
leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas
ieškovui. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas teigė organizavęs ir viename
iš žemės sklypų buvusių išlikusių senos sodybos pamatų tyrimo ir autentiškumo
vertinimą, kas būtų sudarę prielaidas žemės ir miškų ūkio sklypų atidalinimui,
tokių teiginių įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Priešingai, iš byloje
esančių įrodymų – 2006 m. spalio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų
seniūnijai adresuoto prašymo padėti nustatyti rastų pamatų kilmę ir
priklausomybę (b. l. 112) bei 2006 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono
savivaldybės vietinio ūkio teritorijos Planavimo skyriui adresuoto prašymo
projektavimo sąlygų sąvadui gauti – matyti, kad atsakovo nurodytus veiksmus
atliko ieškovo direktorius. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad šiuos darbus
atliko atsakovas, nėra pagrindo.
Kita vertus,
taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas jokių darbų pagal
sutartį neatliko (CPK 185 str.). Liudytojas Ž. R. 2009 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu
patvirtino, kad iš pradžių sklypų sujungimu rūpinosi tik atsakovas, vėliau ir
ieškovo direktorius G. R. ,
t. y. jie dirbo kartu (b. l. 130). Liudytojas R. V. parodė, kad į jį dėl
pagalbos kreipėsi atsakovas A. M. ,
o su M. Z. ir G. R. liudytojas bendravęs
tik dėl sklypų toponuotraukos (b. l. 131-132). Atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų išdavęs leidimą (įgaliojimą)
atsakovui atlikti tam tikrus sutartyje numatytus darbus atsakovo vardu, tuo
labiau, kad pats ieškovas pripažino, jog kai kuriuos darbus galėjo atlikti tik
pats ieškovas (b. l. 134). Be to, ginčo sutartyje nėra numatyta darbų perdavimo
tvarka, t. y. nėra numatyta, kaip atsakovas atliktus veiksmus ar darbus turėjo
perduoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą
išvadai, kad dalį darbų atsakovas atliko. Nors ieškovas apeliaciniame skunde
teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog net jei atsakovas ir perdavė
dalį darbų 2007 m. balandžio 14 d., jis turėjo žinoti, kad dėl pasikeitusių
norminių aktų šie darbai yra beprasmiai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas šiuo atveju laikytini lygiaverčiais
partneriais (verslininkais), todėl abu turėjo domėtis norminių aktų
pasikeitimais, be to, ieškovo atstovas 2009 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu
tvirtino, kad šalių bendradarbiavimas truko iki 2007 m. vidurio (b. l. 129),
kas sudaro pagrindą išvadai, jog pats ieškovas pripažino sutartinius šalių
santykius net pasibaigus joje nustatytiems terminams.
Taigi, šioje
byloje taip pat reikia atsakyti į klausimą, ar prievolę galima įvykdyti
dalimis. Prievolės dalyko dalumas arba nedalumas savo ruožtu lemia sutarties
dalyko dalumą arba nedalumą. Vienas iš nedalomosios prievolės atvejų yra tada,
kai prievolės šalys susitaria dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti
prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str. 1 d.). Taigi šalių susitarimu prievolė gali būti
priskirta prie nedalomųjų prievolių. Sutarties šalys, turėdamos teisę laisvai
sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas,
turi teisę susitarti ir dėl sutarties dalyko dalumo. Paslaugų teikimo sutarčiai
esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius
sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda
pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta,
neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Nors sutartyje nėra aiškiai užfiksuota
galimybė ieškovui su atsakovu atsiskaityti už paslaugas proporcingai įvykdytai
prievolei, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo
taisykles ir iš esmės sutikdama su ieškovo teiginiais, kad sutarties tikslas -
iki tam tikro termino pakeisti sklypų paskirtį, pažymi, kad galutiniam tikslui
pasiekti reikėjo atlikti tarpinių darbų, ir tokių konkrečių darbų įvardijimas
sutartyje bei šalių bendradarbiavimas pasibaigus sutartyje numatytam terminui,
vertintinas kaip ieškovo faktiškai priimtas dalinis prievolės įvykdymas, sudaręs
pagrindą atsakovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto
atlyginimo. Minėta, kad šalys yra laisvos, dispozityvios susitarti dėl
sutarties dalyko dalumo. Visgi, kaip minėta, galutinis tikslas pasiektas nebuvo
– atsakovas neįvykdė sutarties tiek, kad būtų pakeista sklypo (sklypų)
paskirtis. Taigi, paslaugų teikėjas, kuris turėjo veikti išimtinai kliento
interesams ir teikti profesionalias bei kokybiškas paslaugas, atliko tik dalį
jų ir tuo pažeidė paslaugų teikimo sutartį. Todėl ieškovas turi pagrindo
nemokėti atsakovui sutartyje numatyto atlyginimo, o sumokėjus per daug – atsakovas
privalo jį grąžinti (CK 6.720 str. 3 d.).
Sutarties
nutraukimo faktas gali sukurti prievolių, jeigu taip nustatyta įstatymo ar sutarties. Pažymėtina, kad avansinės lėšos yra
pagrindinių mokėjimų sąskaita perduotos lėšos. Jeigu sutartis nutraukiama, tai
avanso lėšos, jei jos iš viso ar iš dalies panaudotos, tai jos turi būti
grąžinamos restitucijos tvarka kaip tai, kas buvo perduota pagal sutartį.
Pirmosios
instancijos teismas laikė, kad atsakovas atliko pusę darbų ir už juos ieškovas
sumokėjo pusę sutartyje numatytos kainos – 75 000 Lt. Teisėjų kolegija,
nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir remdamasi tuo, kad
tarpiniai darbai mažareikšmiai tuo atveju, jei tikslas nėra pasiektas, taip pat
tuo, kad šalys neatskleidė visų sutarties įvykdymo ir nutraukimo aplinkybių,
daro išvadą, kad ieškovo atsakovui sumokėta 75 000 Lt suma laikytina per
dideliu užmokesčiu už dalį atsakovo atliktų darbų, todėl sprendžia, kad 25 000
Lt šios sumos atsakovas privalo grąžinti ieškovui (CPK 185 str.). Tokiu būdu
šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Dėl baudos
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo
reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje nėra
nustatytas terminas ar sąlygos, kada ieškovas privalo nutraukti sutartį, tuo
labiau, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, jog buvo
bendradarbiauta iki 2007 m. vidurio. Susitarimo dėl paslaugų sutarties
pakeitimo 4.4. punkte nustatyta, kad bauda mokama užsakovui vienašališkai
nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, todėl, kaip pagrįstai nurodoma
skundžiamame sprendime, ieškovui reikalavimo teisė į nustatytąją baudą atsirado
po sutarties nutraukimo (2008 m. balandžio 22 d.).
CK 6.256 straipsnio 2 dalis
nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę,
privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti
netesybas (baudą, delspinigius). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka teismas turi galimybę spręsti dėl
sutartinių netesybų sumažinimo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258
str. 3 d.).
Nagrinėjamoje
byloje ieškovas prašė priteisti sutartyje numatytą 75 000 Lt dydžio baudą.
Bauda
– tai yra piniginė sankcija už sutarties pažeidimą. Todėl, kaip ir sprendžiant
dėl nuostolių atlyginimo, išieškant baudą, taip pat reikia nustatyti šalies
kaltę dėl sutarties nevykdymo, o taip pat abiejų šalių elgesį, jų sąžiningumą
ir protingumą.
CK 6.263 straipsnis numato kiekvieno asmens
bendrąją pareigą elgtis atsargiai. Tokią pareigą kiekvienas turi kiekvienam.
Todėl atsakovas, sutartimi prisiėmęs pareigą atlikti darbus iki tam tikro
termino, privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties
įvykdymui. Šioje byloje nustatyta, kad sutarties įvykdymas neįmanomas dėl
pasikeitusių norminių aktų, kurių tam tikros nuostatos sutarties sudarymo metu neegzistavo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo
pagrindo sutarties neįvykdymo ir nutraukimo sieti su Žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu
Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo
ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimu, įsigaliojusiu nuo 2007 m.
birželio 7 d., nes šalys savo pozicijų šiuo pagrindu procesiniuose dokumentuose
neįrodinėjo. Tačiau taip pat akivaizdu, kad jei atsakovas sutartyje nustatytus
veiksmus (darbus) būtų atlikęs iki sutartyje nustatyto termino, norminių aktų
pasikeitimas šios sutarties nebūtų niekaip įtakojęs. Pažymėtina ir tai, kad
sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad jeigu vykdant darbus išaiškėja, kad dėl
aplinkybių, nepriklausomų dėl vykdytojo valios ir veiksmų, tęsti sutartyje
numatytus darbus netikslinga, vykdytojas apie tai iš karto praneša užsakovui,
tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų
informavęs ieškovą dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo netikslingumo. Šių
faktinių aplinkybių analizė leidžia padaryti išvadą, kad
dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) buvo pagrindas skirti jam baudą.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai sumažino baudos dydį. Su tokia apelianto
nuomone nėra pagrindo sutikti.
Kadangi
atsakovas nuostolių dydžio dėl sutarties pažeidimo neįrodė, tačiau sutartyje
nustatytas netesybų dydis aiškiai per didelis, prievolės dalis įvykdyta, todėl
teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, sutarties sąlygas ir
sutarties sumą, ir sumažindamas netesybas iki 30 000 Lt įstatymo reikalavimų nepažeidė (CK 6.73 str. 2 d.). Nors
atsakovas teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovui atlygintini
0,02 proc. dydžio nuostoliai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos
suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo
konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007). Taigi
pagal Lietuvos teismų praktiką netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų
mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius tačiau sutartinių netesybų
mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 30 000 Lt baudą.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios
instancijos teismo sprendimą pakeitus, taip pat būtina proporcingai patenkintų
ir atmestų reikalavimų daliai perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas
(CPK 93 str.), priteisti iš atsakovo
nesumokėto žyminio mokesčio dalį. Nors bylos nagrinėjimas pradėtas dokumentinio
proceso tvarka ir pirmosios instancijos teisme taikoma žyminio mokesčio
nuolaida bei nereikia primokėti ieškovui žyminio mokesčio net ir gavus atsakovo
prieštaravimus (CPK 430 str. 1 d.), tačiau
nagrinėjamu atveju byloje perėjus prie proceso bendrąja tvarka (šią aplinkybę patvirtina
bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme), tiek
ieškinys, tiek apeliacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal
bendrąsias ginčo teisenos taisykles, netaikant žyminio mokesčio nuolaidos (CPK 80 str. 1 d. 1, 4 p., 4 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog
teismui perėjus prie proceso pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu
ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui
proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai
teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos
taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius
skundus (CPK 93 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti,
kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 462 Lt žyminio mokesčio (b.
l. 26), nors pagal CPK 80 straipsnio 1
dalies 1 punktą ir 4 dalį turėjo sumokėti 924 Lt, tačiau patenkinus 36,7 proc.
ieškinio reikalavimo dydžio, ieškovo tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą
mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 532 Lt, atsakovo –1468 Lt. Kadangi
ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 2000 Lt (b. l. 26 Lt) žyminį mokestį,
trūkstama žyminio mokesčio už ieškinį suma įskaitoma į permokėtą už paduotą
apeliacinį skundą, o likusi 336 Lt permokėto žyminio mokesčio dalis grąžinama
ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Tokiu
atveju atsakovo mokėtinos už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir
apeliacinės instancijos teisme žyminio mokesčio sumos (2474 Lt), proporcingos
patenkintų reikalavimų sumai, priteisiamos valstybei (1468 Lt x 2 – 462 Lt).
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, į bylos apimtį, byloje
sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą ir į teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85
patvirtintas Rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), konstatuoja, kad atsakovo patirtos ir
prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (4 602 Lt)
yra per didelės (advokato padėjėjas D.
A. , atstovavęs atsakovą pirmosios instancijos teisme, paruošė
prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, dalyvavo dviejuose teismo
posėdžiuose ir pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos), todėl mažintinos iki
700 Lt. Atsakovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovo atstovavimo
išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme bei atsakovo atstovo advokato E.
Šapalo išrašytą sąskaitą-faktūrą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog
ši sąskaita faktūra yra apmokėta, todėl nėra pagrindo atsakovui priteisti
atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegijos nuomone, ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų suma pirmosios
instancijos teisme atitinka įstatymo bei Rekomendacijų reikalavimus, todėl
keisti šios sumos dydį nėra pagrindo, o apeliacinės instancijos teisme patirtų
atstovavimo išlaidų ieškovas nenurodė (CPK 98 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir
išdėstyti taip:
,,Preliminarų
sprendimą pakeisti.
Priteisti UAB
„IMG Company“ (į. k. 300535358) iš A.
M. (a. k. 35401200019) 55 000 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius
litų), 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gegužės
19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti A. M. (a. k. 35401200019) iš
UAB „IMG Company“ (į. k. 300535358) 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo
išlaidų.
Likusioje
dalyje ieškinį atmesti.
Pakeisti teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones, nustatant, kad bendra atsakovo A. M. (a. k. 35401200019) areštuoto turto vertės
ir lėšų suma turi savo verte atitikti 55 800 Lt (penkiasdešimt penkis
tūkstančius aštuonis šimtus litų). Turto arešto akto numeris: 0108002070.“
Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (a. k. 35401200019) 2 474 Lt (du
tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,IMG Company“ (į. k.
300535358) iš valstybės 336 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus) už
apeliacinį skundą permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2009 m. gegužės 8 d.
mokėjimo nurodymu Nr. 70.
Teisėjai Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas
Vigintas Višinskis