Civilinė byla Nr. e2A-496-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00116-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.37; 3.3.1.18.1

 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „LEONHARD WEISS OÜ“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „LEONHARD WEISS OÜ“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autokausta“: 1) 120 000 Eur nuostolių atlyginimą; 2) 163 400 Eur nuostolių atlyginimą; 3) 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad, veikdami jungtinės veiklos pagrindu, partneriai „LEONHARD WEISS OÜ“, UAB „Autokausta“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Hidrostatyba“ vykdė europinės vėžės „Rail Baltic (Rail Baltica)“ (toliau kartu – Partneriai) geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimo ir pasirengimo Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos NR. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcijos (toliau – Projekto) darbus akcinei bendrovei (toliau – AB) „LTG Infra“. Rangos sutartyje buvo numatytas 101 kalendorinės dienos trukmės (nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) eismo pertraukos terminas, per kurį buvo sustabdytas traukinių eismas Projekto darbų vykdymo vietoje ir per kurį Partneriai turėjo užbaigti jiems skirtus darbus. Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) inžinierius 2020 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad rangovui turėjo būti suteiktas ilgosios pertraukos pratęsimas bent iki 2019 m. spalio 10 d. Taigi, užsakovas skaičiavo ilgosios pertraukos pradelsimą tik nuo 2019 m. spalio 10 d. Per šį terminą nebaigus vykdyti darbų, eismo atnaujinimas vėlavo 49 dienas ir 17 valandų. Vadovaudamasis rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7.p.(f) papunkčiu užsakovas partneriams (rangovams) už vėlavimą skyrė 500 000 Eur baudą.

3.       Rangovams atsisakius sumokėti baudą, užsakovas iniciavo ginčą teisme. Užsakovas ir rangovai, siekdami šį bei kitus jų ginčus išspręsti abipusių nuolaidų būdu, 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė taikos sutartį. Ją pasirašė ir joje numatytas sąlygas patvirtino taip pat ir atsakovė.

4.       Nors 500 000 Eur bauda skirta rangovui (rangovams), t. y. visiems Partneriams, bet dalį baudos lėmė tik atsakovės neteisėti veiksmai. Iš 49 dienų ir 17 val. (50 d.) vėlavimo atsakovė yra pripažinusi, kad 12 dienų pavėluota dėl jos kaltės. Jungtinės veiklos sutarties 3.3 papunktyje Partneriai susitarė, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas už tokių finansinių sankcijų atlyginimą, kurias lėmė jo neteisėti veiksmai. Atsakovė yra atsakinga už užsakovo paskirtos baudos dalį už 12 dienų, atsakovė privalo atlyginti šią baudos dalį, t. y. 120 000 Eur (10 000 Eur už kiekvieną uždelstą parą).

5.       Likusi 380 000 Eur baudos dalis yra BUAB „Hidrostatyba“ atsakomybė. Nurodyta bendrovė yra nemoki ir likviduojama dėl bankroto. Dėl to ji negali sumokėti jai tenkančios baudos dalies Taigi, likę mokūs Partneriai privalo nurodytą baudos dalį sumokėti už BUAB „Hidrostatyba“ proporcingai jų daliai jungtinėje veikloje. Ieškovui ir atsakovei pagal jų prievolių jungtinėje veikloje dydį tenkančios baudos dalys yra tokios: 163 400 Eur – atsakovei (380 000 x 43 proc.); 216 600 Eur – ieškovui (380 000 x 57 proc.). Ieškovas, kaip atsakingas Partneris, sumokėjo visą baudą užsakovui, o atsakovė nesutinka atlyginti jai tenkančios bendrų nuostolių dalies, todėl prašo iš atsakovės priteisti 163 400 Eur.

6.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagal 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį sumokėti 380 000 Eur yra ieškovo asmeniniai nuostoliai, nes jis šią sumą neva sumokėjo savanoriškai. Atsakovė turi pareigą kompensuoti jos daliai jungtinėje veikloje proporcingą BUAB „Hidrostatyba“ skirtos baudos dalį, nes atsakovė expressis verbis (aiškiais žodžiais) sutiko su tokios baudos sumokėjimu pasirašydama taikos sutartį. BUAB „Hidrostatyba“ skirta bauda laikytina bendrais jungtinės veiklos nuostoliais, atsiradusiais dėl vieno iš Partnerių nemokumo, kuriuos privalo atlyginti likę mokūs Partneriai.

7.       Atsakovės pozicija, kad ieškovas, tapęs atsakinguoju Projekto partneriu perėmė visus BUAB „Hidrostatyba“ darbus ir dėl to neva ieškovo dalis jungtinėje veikloje yra daug didesnė negu nurodyta ieškinyje, yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Nei atsakovė, nei BUAB „Hidrostatyba“ niekada nemanė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 5 ieškovui buvo perleistos visos BUAB „Hidrostatyba“ teisės ir pareigos. Dėl to 380 000 Eur, kuriuos užsakovas skyrė kaip baudą skyrė Projekto Partneriams dėl BUAB „Hidrostatyba“ veiksmų, laikytina bendrais jungtinės veiklos nuostoliais.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės: 1) 120 000 Eur nuostolių atlyginimą; 2) 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 4 345,21 Eur bylinėjimosi išlaidas; atmetė kitą ieškinio dalį.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, BUAB „Hidrostatyba“, atsakovė, siekdamos dalyvauti ir pateikti bendrą pasiūlymą užsakovės vykdytame pirkime, sudarė 2017 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartį. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos kompensuoti ieškovo, kaip jungtinės veiklos atsakingo partnerio, nuostolius, patirtus dėl to, jog užsakovui buvo sumokėtos netesybos (kompensacija) už per ilgai vykdytus darbus bei užsitęsusią eismo pertrauką (dėl jungtinės veiklos partnerių vidinių teisinių santykių).

10.       Jungtinės veiklos sutarties Partneriai susitarė, kad kiekvienas partneris prieš kitą partnerį atsakovo tik už jo netinkamai vykdytus įsipareigojimus arba neįvykdytus įsipareigojimus pagal šią sutartį ir pagal pirkimo sutartį. Partneriai vienas prieš kitą atsako išimtinai jiems priskirtų vykdyti darbų pagal pirkimo sutartį apimtimi ir neatsako už kito partnerio prisiimtų darbų nevykdymą ir netinkamą vykdymą, atitinkamai su netinkamu darbų vykdymu susijusius nuostolius (baudas, netesybas ir pan.) prisiima išimtinai tas partneris, dėl kurio darbų nevykdymo (netinkamo vykdymo) tokie nuostoliai atsirado. Tokie nuostoliai nelaikomi bendrais partnerių nuostoliais. Ši atsakomybės sąlyga taikoma tik Partnerių santykiams ir neturi įtakos Partnerių atsakomybei prieš perkančiąją organizaciją (užsakovą) (sutarties 3.3 papunktis).

11.       Jungtinės veiklos sutarties 3.23 papunktyje nustatyta, kad bendrų išlaidų ir nuostolių, jei tokių būtų, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato ši sutartis. Kiekvienas iš Partnerių apmokės tas išlaidas ir padengs savarankiškai ir asmeniškai tuos nuostolius, kurie atsiras ar bus susiję su atitinkamo Partnerio įsipareigotais atlikti darbais pagal šią sutartį ir pirkimo sutartį. Bendras būtinas išlaidas Partneriai padengia proporcingai savo atliekamų darbų daliai (įnašo daliai) (Sutarties 3.11 punktas). Taigi, aptardamos partnerių atsakomybę, šalys susitarė, kad kiekviena partnerė atsako už bendras išlaidas ir nuostolius proporcingai savo įnašo (atliekamų darbų) daliai.

12.       Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyti konkretūs kiekvienam partneriui tenkantys atlikti darbai. Jungtinės veiklos sutarties 3.21 papunktyje numatyta kiekvienam iš partnerių tenkanti darbų apimtis procentais (BUAB „Hidrostatyba“ – 30 proc., „LEONHARD WEISS OÜ“ – 40 proc., UAB ,,Autokausta“ – 30 proc.). Jungtinės veiklos sutarties 3.27 papunktyje Partneriai įsipareigojo sudaryti susitarimą, kuriame detalizuos Pirkimo sutartimi kiekvienam partneriui tenkančią darbų dalį ir atsakomybės ribas, atsiskaitymų mechanizmą. Byloje nekilo ginčo dėl šių darbų apimties proporcijų bei partnerių atsakomybės proporcijos jų vidiniuose teisiniuose santykiuose. Teismas akcentavo ir tai, kad iškėlus BUAB „Hidrostatyba“ bankroto bylą jungtinės veiklos sutartis nepasibaigė, nes likusieji Partneriai susitarė ją išsaugoti.

13.       Ieškovo teigimu, Jungtinės veiklos sutarties 3.3 papunkčio pagrindu už užsakovo pritaikytos 500 000 Eur baudos dalį – 120 000 Eur (10 000 Eur x 12 d.), yra atsakinga atsakovė. Visą baudą visų Partnerių vardu sumokėjo ieškovas, todėl pagrįstai prašo šią sumą, kaip kompensaciją (nuostolių atlyginimą), priteisti iš atsakovės. 

14.       Teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės neginčijo to, jog ji prisiėmė įsipareigojimą kompensuoti užsakovo pritaikytos baudos dalį už tiek dienų, kiek užsitęs Tunelio II statybos etapo darbai, t. y. už 12 dienų (120 000 Eur = 10 000 Eur x 12 d.) dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo užsitęsusią eismo pertrauką. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad egzistuoja visos 2019 m. rugsėjo 25 d. Susitarimo 5 punkto taikymo sąlygos, o būtent, jog užsakovas pritaikė baudą, o ieškovo sumokėta kompensacija (500 000 Eur) ir yra už užsakovo taikyta sankcija dėl užsitęsusios eismo pertraukos. Atsakovės vertinimu, pagal 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį ieškovo sumokėta kompensacija negali būti laikoma sankcija, kaip ji apibrėžta 2019 m. rugsėjo 25 d. Susitarimo 5 punkte. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutiko.

15.       Teismas, išanalizavęs 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutarties turinį ir jos priedus, nustatė, kad atskiros taikos sutartys į konkrečias bylas buvo sudarytos tik kaip priedai prie pagrindinės (2021 m. gruodžio 10 d.) taikos sutarties, siekiant užbaigti teismuose iškeltas civilines bylas. Teismo vertinimu, ieškovas byloje įrodė, kad 2022 m. balandžio 12 d. kaip atsakingas jungtinės veiklos Partneris, sumokėjo užsakovui (per jo atstovę advokatų bendriją „TGS Baltic“) 500 000 Eur kaip kompensaciją būtent už rangovui (rangovams) skirtą baudą dėl užsitęsusios eismo pertraukos, taip pat įrodė, kad atsakovė yra atsakinga už 12 dienų eismo pertraukos užsitęsimą, todėl patenkino ieškovo reikalavimą dėl 120 000 Eur priteisimo.

16.       Teismas nusprendė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog užsakovui atsakovės atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-209-330/2022 atsisakius visų reikalavimų, ji neturi pareigos atlyginti paties ieškovo rizika išmokėtos kompensacijos dalies. Atsakovės pozicija, akcentuojant užsakovo reikalavimų atsisakymą jos atžvilgiu, negali būti vertinama kaip ieškovo teisės reikšti reikalavimą atsakovei dėl atlygintų nuostolių kompensavimo neturėjimas (nepagrįstumas). Byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš jungtinės veiklos Partnerių vidinių teisinių santykių. Aplinkybė, kad užsakovas, gavęs vieno iš jungtinės veiklos Partnerių (rangovo) savo reikalavimų patenkinimą (jungtinės veiklos išorinių teisinių santykių vykdymas), atsisakė reikalavimų, nereiškia, jog kompensacija, kurios paskirtis iš esmės atitiko baudos tikslus (minimalių užsakovo nuostolių kompensavimas), buvo sumokėta ne dėl užsitęsusios eismo pertraukos. Šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir atsakovės 2023 m. sausio 19 d. į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo darbuotojo (Alexanderio Schneiderio) elektroninis laiškas, adresuotas užsakovui, kopiją siunčiant ir atsakovei, nes jis nėra pakankamai informatyvus, iš jo turinio negalima spręsti dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, be to, rašytas dar iki 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutarties pasirašymo.

17.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė tik baigiamųjų kalbų metu nurodė naują argumentą, t. y. kad kompensacija sumokėta iš bendros jungtinės veiklos Partnerių sąskaitos, todėl negalima laikyti, jog ieškovas yra patyręs kokius nors nuostolius. Teismas nurodė, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdyje. Aplinkybė, kad užsakovui buvo sumokėta iš bendros sąskaitos, beje kitam jungtinės veiklos partneriui su tuo sutinkant (2022 m. vasario 18 d. pranešimas), bet neigiant savo atsakomybę prieš kitą partnerį už netinkamai vykdytus įsipareigojimus, negali būti vertinama taip, kaip siekia atsakovė, t. y. kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovas, kuris kaip atsakingas partneris, paskirsto Partneriams gautinas iš užsakovės pagal jungtinės veiklos sutartį lėšas, išmokėdamas kompensaciją, patyrė atitinkamo dydžio nuostolius, kuriuos, iškilus Partnerių ginčui, siekia pasidalyti.

18.       Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti jos daliai jungtinėje veikloje proporcingą BUAB „Hidrostatyba“ skirtos baudos dalį – 163 400 Eur (380 000 x 43 proc.), nes bauda, už kurios sumokėjimą atsakinga BUAB „Hidrostatyba“, laikytina bendrais jungtinės veiklos nuostoliais, atsiradusiais dėl vieno iš partnerių nemokumo, kuriuos privalo atlyginti likę mokūs Partneriai.

19.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 380 000 Eur kompensacijos (baudos) dalis laikytina BUAB „Hidrostatyba“ atsakomybe. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad ilgalaikė eismo pertrauka faktiškai truko ilgiau, negu buvo sutarta su užsakovu, t. y. nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Nors trečiasis asmuo teigia, kad darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bet tiek jos pačios atlikti veiksmai, pasirašant 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą Nr. 5 su UAB „Autokausta“, tiek kitų jungtinės veiklos partnerių veiksmai, atsakingam partneriui ir užsakovui pasirašant 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį ir kitas taikos sutartis, siekiant taikiai užbaigti kilusius ginčus, teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą dėl BUAB „Hidrostatyba“ atsakomybės už užsitęsusią eismo pertrauką. Teismas akcentavo, kad, vykdydami sutartį, Partneriai saistomi tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų, kas turi esminę reikšmę pagal jungtinės veiklos sutartį siekiant bendro sutarties tikslo. Dėl to trečiojo asmens pozicija nepripažinti atsakomybės, kai jai iškėlus bankroto bylą ji jungtinėje veikloje nedalyvauja ir yra atstovaujama nemokumo administratorės, kuri buvusiuose šalių teisiniuose santykiuose nedalyvavo, yra abejotinos reikšmės. Kita vertus, aplinkybės dėl BUAB „Hidrostatyba“ atsakomybės nustatymas, nesant pareikštų reikalavimų BUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu ir nesant bylos šalių ginčo, jog už daugiau kaip 12 dienų eismo pertraukos užsitęsimą nėra atsakinga atsakovė (nėra jos neteisėtų veiksmų), neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

20.       Teismas nusprendė, kad, kilus ginčui dėl prievolės atlyginti užsakovui nuostolius ir jų paskirstymo Partneriams (Partnerių atsakomybės proporcijos jų vidiniuose teisiniuose santykiuose), svarbu nustatyti, ar dėl šios prievolės šalys buvo susitarusios jungtinės veiklos sutartyje. Jungtinės veiklos sutarties Partneriai susitarė, kad kiekvienas partneris prieš kitą partnerį atsako tik už jo netinkamai vykdytus įsipareigojimus arba neįvykdytus įsipareigojimus pagal šią sutartį ir pagal pirkimo sutartį (Sutarties 3.3 papunktis). Jungtinės veiklos sutarties 4.4.1 papunktyje nustatyta, kad partneris, prieš 7 dienas pranešęs kitam partneriui, turi teisę perimti kito partnerio įsipareigojimus ir įnašo pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešimą, jeigu kitam partneriui iškeliama bankroto byla arba pradedama neteisminė bankroto procedūra.

21.       Jungtinės veiklos sutarties partneriai 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė Susitarimą Nr. 5 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingą partnerį iš BUAB „Hidrostatyba“ į „LEONHARD WEISS OÜ“ (1 punktas). Šiuo susitarimu jungtinės veiklos dalyviai taip pat susitarė, kad naujas atsakingasis partneris perima partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės bei partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu (2 punktas). Susitarime Nr. 5 taip pat numatyta, kad „LEONHARD WEISS OÜ“ perima partnerei BUAB „Hidrostatyba“ paskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą projekte. Atitinkamai, BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. perduoti „LEONHARD WEISS OÜ“ visą projektinę ir išpildomąją dokumentaciją. Susitarime Partneriai taip pat akcentavo, kad pakeistos Partnerių atsakomybės ribos nekeičia bendrai prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovę.

22.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje sprendė, kad ginčo susitarimo (2019 m. lapkričio 20 d. susitarimas Nr. 5) turinys patvirtina, jog Partneriai iš esmės siekė perduoti (perimti) BUAB „Hidrostatyba“ tolesnį darbų vykdymą bei jos neatliktus darbus, o taip pat atsakingosios partnerės teises ir pareigas užsakovės bei kitos partnerės atžvilgiu. Tokią išvadą patvirtina tiek lingvistinis Susitarimo Nr. 5 aiškinimas, tiek kitų jungtinės veiklos partnerių susitarimu Nr. 5 atsakovo („LEONHARD WEISS OÜ“) perimtų teisių ir pareigų vertinimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad „LEONHARD WEISS OÜ“ Susitarimu Nr. 5 perėmė visas atsakingo partnerio teises ir pareigas kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš UAB „Autokausta“ bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų, laikytina pagrįsta. Taigi, tai konstatuota įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021.

23.       Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas nusprendė, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog ieškovas perėmė ne tik visas atsakingo partnerio teises ir pareigas kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš UAB „Autokausta“ bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų, bet ir kitos partnerės (BUAB „Hidrostatyba“) įsipareigojimus ir įnašo pagal jungtinės veiklos sutartį įnešimą (priskirtus vykdyti darbus). Taigi, ieškovas perėmė iš buvusios partnerės (BUAB „Hidrostatyba“) prievolę atlyginti tuos nuostolius, kurie susiję tiek su jos pačios, tiek su UAB „Hidrostatyba“ buvusia įnašo dalimi (Sutarties 3.3 papunktis). Šalys Jungtinės veiklos sutarties 3.3 papunktyje taip pat aiškiai susitarė, kad tokie nuostoliai nelaikomi bendrais Partnerių nuostoliais. Teismo vertinimu, susidariusios situacijos vertinimas taip, kaip siekia ieškovas, nebūtų teisingas ir sąžiningas atsakovės atžvilgiu, nes ieškovas, perėmęs iš BUAB „Hidrostatyba“ tiek atsakingo partnerio, tiek įnašo pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešimą (priskirtus vykdyti darbus), tikėtina taip pat gavo (gaus) iš to pelno, o atsakovei kiltų neproporcingos gautinai naudai neigiamos pasekmės. Tai neatitiktų tikrųjų jungtinės veiklos dalyvių susitarimų tikslų, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčijo to, kad, tapęs atsakinguoju partneriu, tik dėl įkainių skirtumo gavo mažiausiai 1 800 000 Eur pelno, kurio nebūtų gavęs, jeigu projekto atsakinguoju partneriu ir toliau būtų likusi BUAB „Hidrostatyba“. Vieno partnerio bankrotas savaime negali būti priežastis likusiems partneriams atsisakyti vykdyti prievoles, kurias jie prisiėmė būtent kaip ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Kita vertus, byloje kilo ginčas ne dėl prievolės atsiskaityti su užsakovu, bet dėl partnerių atsakomybės vienas prieš kitą (dėl jungtinės veiklos partnerių vidinių teisinių santykių).

24.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.8 straipsnio 4 dalies, nes, ieškovas perėmė kito partnerio (BUAB „Hidrostatyba“) teises ir pareigas bei įnašo pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešimą (priskirtų vykdyti darbų); antra, 380 000 Eur kompensacijos dėl užsitęsusios eismo pertraukos sumokėjimas negali būti laikomas ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo. Teismas sutiko su atsakove, kad net ir tuo atveju, jeigu laikytumėme, kad ieškovas užsakovo atžvilgiu įvykdė partnerių solidariąją pareigą, jis turi teisę pagal Jungtinės veiklos sutartį reikalauti iš kaltojo partnerio to, ką jis įvykdė. Ieškovas neįrodinėjo, kad BUAB „Hidrostatyba“ neturi turto bei negalimas jo reikalavimų (ar dalies) patenkinimas bankroto byloje. Tik ieškovo siekis perkelti nuostolių išieškojimo (atlyginimo) riziką kitam partneriui (atsakovei), negali būti laikomas teisiškai pagrįstu.

25.       Teismas patenkino ieškovo prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Apeliaciniame skunde ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl įnašo perėmimo. Pirma, pati BUAB „Hidrostatyba“ laikosi pozicijos, kad jai priklauso visas turtas, kuris sudaro jos įnašo į jungtinę veiklą dalį. Šią aplinkybę patvirtina BUAB „Hidrostatyba“ 2022 m. gruodžio 29 d. pretenzija, kuria reikalaujama iš ieškovo daugiau kaip 5 mln. Eur, kurie iš esmės yra grindžiami tuo, kad BUAB „Hidrostatyba“ vis dar turi įnašą jungtinėje veikloje ir būtent jai įnašo pagrindu yra gauta reikalaujama suma. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra siurprizinis.

26.2.                      Antra, nors skundžiamame sprendime yra remiamasi įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 (toliau – ir užteršto grunto byla), vis dėlto skundžiamame sprendime buvo vadovautasi tik dalimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje priimtų išvadų. Kita dalis nurodyto sprendimo išvadų, paaiškinančių tas, kuriomis pirmosios instancijos teismas nusprendė remtis, buvo ignoruotos. Užteršto grunto byloje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ieškovas perėmė ne bet kokias BUAB „Hidrostatyba“, taip pat ir atsiradusias pagal dvišalius susitarimus, bet tik atsakingojo partnerio pareigas.

26.3.                      Trečia, aplinkybę, kad BUAB „Hidrostatyba“ visada buvo išlikusi Jungtinės veiklos sutarties nare, patvirtina tai, jog ji niekada nebuvo pašalinta iš jungtinės veiklos, t. y. BUAB „Hidrostatyba“ dalyvavo kaip vienas iš rangovą sudarančių jungtinės veiklos Partnerių visose prieš užsakovą nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-209-330/2022), taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 BUAB „Hidrostatyba“, kaip jungtinės veiklos narys, reiškė reikalavimą užsakovui ir teismai pripažino, kad BUAB „Hidrostatyba“ turi teisę tokį ieškinį pareikšti.

26.4.                      Ketvirta, jeigu vis dėlto būtų pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įnašą jungtinėje veikloje ir ieškovas vienas turi kompensuoti BUAB „Hidrostatyba“ sukeltus nuostolius, tai turi būti aiškiai konstatuota, kad ieškovas perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įnašą visa apimtimi. Dalinio įnašo perėmimo nenumato ir šalių sudaryta Jungtinės veiklos sutartis.

26.5.                      Penkta, skundžiamame sprendime taip pat visiškai nepagrįstai teigiama, kad susidariusios situacijos vertinimas taip, kaip siekia ieškovas, nebūtų teisingas ir sąžiningas atsakovės atžvilgiu, nes ieškovas, perėmęs teises ir pareigas iš BUAB „Hidrostatyba“ tiek atsakingo partnerio, tiek įnašo pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešimą (priskirtus vykdyti darbus), tikėtina taip pat gavo (gaus) iš to pelno, o atsakovei kiltų neproporcingos gautinai naudai neigiamos pasekmės. Tai neatitiktų tikrųjų jungtinės veiklos dalyvių susitarimų tikslų, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams (CK 6.193–6.195 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas neginčijo to, kad, tapęs atsakinguoju partneriu, tik dėl įkainių skirtumo gavo mažiausiai 1 800 000 Eur pelno, kurio nebūtų gavęs, jeigu projekto atsakinguoju partneriu ir toliau būtų likusi BUAB „Hidrostatyba“. Aplinkybės civilinėse bylose yra nustatomos ne pagal tai, ką ginčija (neginčija) priešinga pusė, o pagal tai, ką aplinkybes nurodanti šalis pagrindžia įrodymais, t. y. atsakovei teigiant, kad ieškovas gavo pelno, būtent atsakovei tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti. Ieškovas neturėjo pareigos šios aplinkybės paneigti. Ji gali būti pripažintas tik tada, jeigu atsakovė ją įrodytų. Tokią atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą patvirtina vienas pagrindinių civilinio proceso principų – įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

26.6.                      Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuotos aplinkybės dėl solidarios mokių bendraskolių pareigos pasidalyti nemokaus bendraskolio sukeltus nuostolius. Jokių subsidiaraus pobūdžio santykių jungtinėje veikloje nėra ir nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovės pareiga atsakyti už nemokaus partnerio sukeltus nuostolius kyla tik tada, jeigu iš to partnerio ieškovui nepavyktų išsireikalauti nuostolių atlyginimo tiesiogiai. Net jeigu ieškovas teoriškai ir galėtų pareikšti finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, tai vis tiek prieštarautų jungtinės veiklos Partnerių atsakomybės solidarumui. Visiškai nepagrįsta reikalauti tik iš ieškovo „įšaldyti“ savo lėšas BUAB „Hidrostatyba“ kreditorių eilėje ir neapibrėžtą laiko tarpą laukti, kol paaiškės, ar BUAB „Hidrostatyba“ turi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ar ne. Ieškovo buvimas BUAB „Hidrostatyba“ kreditorių eilėje darytų žalą ieškovui, nes visą bankroto bylos laikotarpį ieškovas negalėtų disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, negalėtų atgauti jų iš BUAB „Hidrostatyba“ iki bylos pabaigos. Atsakovė neigiamų padarinių dėl BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo nepatiria ir gali laisvai disponuoti lėšomis.

26.7.                      Teismas nusprendė, kad turėjo būti taikoma CK 6.9 straipsnio 1 dalis, pagal kurią solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vis dėlto nė viena teisės norma neįpareigoja ieškovo pažeistas teises ginti būtent tokiu būdu ir nedraudžia pirmiausia kreiptis į kitą mokų bendraskolį dėl nemokaus bendraskolio sukeltų nuostolių pasidalijimo.

26.8.                      Skundžiamo sprendimo išvados, kad ieškovas negali reikalauti atsakovės prisiimti dalį nuostolių (CK 6.8 straipsnio 4 dalis), kol nepaaiškėjo, ar BUAB „Hidrostatyba“ neturi turto bei negalimas reikalavimų (ar dalies) patenkinimas bankroto byloje, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Autokausta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už baudos dalį – atsakovės atžvilgiu visų reikalavimų buvo (yra) atsisakyta, o taikos sutartį vienasmeniškai pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė tik ieškovas. Teismas sprendime nepagrįstai ignoravo faktą, kad užsakovas atleido atsakovę nuo bet kokios atsakomybės, susijusios su bauda. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad taikos sutartį byloje Nr. e2A-209-330/2022 vienasmeniškai pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė tik ieškovas. Tik jis prisiėmė atsakomybę ir įsipareigojo sumokėti užsakovui atitinkamas pinigų sumas, o užsakovas visų su bauda susijusių reikalavimų atsakovės ir BUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu apskritai atsisakė.

27.2.                      Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad yra 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimo taikymo sąlygos – ieškovo sumokėta kompensacija negalėjo ir negali būti sutapatinama su 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarime nurodyta bauda. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad yra 2019 m. rugsėjo 25 d. Susitarimo 5 punkto taikymo sąlygos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad užsakovas pritaikė ir jam sumokėta sankcija dėl užsitęsusios eismo pertraukos. Pagal 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį ieškovas sumokėjo kompensaciją, bet ne baudą, ir ne užsakovo pritaikytą sankciją dėl užsitęsusios eismo pertraukos. 554 335,41 Eur kompensacija apėmė daug 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartyje nurodytų ginčų ir pretenzijų (jų buvo daugiau negu dešimt, o vertė buvo apskaičiuota milijonais eurų). Tai buvo bendras visų derybų rezultatas. Taikos sutartis buvo tik vienas iš teisminių instrumentų kompensacijos sumai sumokėti.

27.3.                      Teismas ignoravo faktą, kad ieškovas kompensaciją sumokėjo iš bendros Partnerių banko sąskaitos ir nepatyrė asmeninių finansinių praradimų. Nepaisant to, 120 000 Eur iš atsakovės teismas priteisė asmeniškai ieškovui.

28.       Atsiliepime į apeliacinius skundus BUAB „Hidrostatyba“ prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo spręsti savo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Susitarimu Nr. 5 trečiasis asmuo perleido tik atsakingojo partnerio teises ir pareigas, visos kitos trečiojo asmens įgytos teisės ir pareigos priklauso trečiajam asmeniui. Šią aplinkybę patvirtina jungtinės veiklos sutarties šalių (ieškovo ir trečiojo asmens) 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašytas susitarimas Nr. 4. Ieškovas siekia, kad bylą nagrinėjantis teismas konstatuotų, jog trečiasis asmuo perleido ieškovei trečiojo asmens įnašą visa apimtimi. Tokie argumentai nepagrįsti.

28.2.                      Bylos nagrinėjimo metu teismui konstatavus, kad susitarimu Nr. 5 šalys neva siekė perleisti visas perleido trečiojo asmens teises ir pareigas, būtų daroma išvada, jog trečiasis asmuo, būdamas nemokus, neatlygintinai perleido didelės vertės turtą ir tokiu būdu savo finansinę padėtį dar labiau pablogino, eliminuodamas kreditorių teisę atgauti skolas. Susitarimas Nr. 5 būtų pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), juolab kad tokį susitarimą sudariusios šalys žinojo trečiojo asmens finansinę padėtį, todėl būtų laikomos neabejotinai nesąžiningomis.

28.3.                      Ne tik susitarimuose Nr. 4 ir 5 nurodytos aplinkybės, bet ir visų jungtinės veiklos sutarties Partnerių 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašytas raštas patvirtina, kokios teisės ir pareigos perduotos ieškovui. Rašte nurodyta, kad trečiajam asmeniui išlieka visos kitos turėtos teisės ir pareigos jungtinės veiklos sutarties šalių vykdomame projekte.

28.4.                      Ieškovas, atsakovė ir užsakovas pasirašė taikos sutartį. trečiasis asmuo šalių pasirašytai taikos sutarčiai nepritarė. Tą pažymėjo nutartyje ir Kauno apygardos teismas. Trečiajam asmeniui nepritarus taikos sutarčiai ir jos nepasirašius, taikos sutartyje nurodytos kompensacijos apmokėjimas negali daryti įtakos trečiajam asmeniui.

28.5.                      Jungtinės veiklos sutarties 3.8 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, jei atsakingas partneris įsipareigoja prieš perkančiąją organizaciją, kad kiti Partneriai atliks bet kokius kitus veiksmus, už tokių veiksmų atlikimą prieš perkančiąją organizaciją atsako atsakingasis partneris ir negali iš kitų Partnerių reikalauti jokių kompensacijų ar išlaidų, susijusių su jų atlikimu, išskyrus, kai kiti Partneriai tokius atsakingojo partnerio sprendimus ar veiksmus partvirtina raštu ir sutinka juos vykdyti. Tai reiškia, kad ieškovui, kaip atsakingajam partneriui, sudarius taikos sutartį su užsakovu ir įsipareigojus sumokėti kompensaciją, už jos ar jos dalies sumokėjimą negali būti laikomas atsakingas trečiasis asmuo.

28.6.                      Partneriai atsiliepimo pateikimo dieną nėra išsprendę klausimo dėl kiekvienam iš jų priklausančios lėšų dalies už jungtinės veiklos sutarties pagrindu atliktus darbus. Taigi, ieškovas negali teigti, kad patyrė nuostolius, juolab kad byloje nėra įrodymų, kiek kiekviena iš šalių gavo lėšų, patyrė nuostolių ir kaip buvo paskirstomos jungtinės veiklos sutarties pagrindu gautos lėšos.

28.7.                      Atsakovė skunde nurodė, kad taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė pripažino, jog 380 000 Eur baudos dalis skirta išimtinai dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Nesutikdamas su tuo, trečiasis asmuo pažymėjo, kad taikos sutartyje nėra nei ieškovo, nei atsakovės pripažinimo, kad 380 000 Eur dydžio bauda yra trečiojo asmens neteisėtų veiksmų rezultatas. Priešingai, sutartyje nurodyta, kad rangovo nurodymu, 380 000 Eur priskirtina BUAB „Hidrostatyba“. Taigi, tai, kad taikos sutartyje nurodyta, jog užsakovas 380 000 Eur baudą priskiria trečiajam asmeniui, nereiškia, jog trečiasis asmuo už baudą atsakingas ir turi ją sumokėti.

28.8.                      Taikos sutartimi ieškovas, užsakovas ir atsakovė susitarė dėl 554 335,41 Eur dydžio kompensacijos sumokėjimo užsakovui iš bendros Partnerių sąskaitos. Vis dėlto, kompensacijos dalis negali būti vertinama kaip dalis trečiojo asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas, nes įrodymų, jog būtent dėl trečiojo asmens veiksmų patirta nuostolių – byloje nėra.

29.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Autokausta“ apeliacinį skundą ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir jos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-209-330/2022, kurioje užsakovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl baudos priteisimo iš rangovo, atsakovė asmeniškai buvo atleista nuo baudos mokėjimo. Nors atsakovė nurodo, kad taikos sutarties nepasirašė, bet abi taikos sutartis atsakovė pasirašė – vieną kaip jos šalis, o kitą kaip priedą patvirtinant jos turinį. Taigi, savo parašais atsakovė patvirtino, kad sutinka tiek su baudos sumokėjimu, tiek su bylos, kurioje buvo sprendžiamas baudos mokėjimo klausimas, užbaigimu taikos sutartimi. Vertintina, kad atsakovė tokiais argumentais siekia klaidinti teismą.

29.2.                      Aplinkybė, kad atskiros taikos sutartys į konkrečias bylas sudarytos ir pateiktos kaip priedai prie pagrindinės taikos sutarties, reiškia tai, jog baudą sumokėti abu partneriai įsipareigojo pagrindine sutartimi. Priedai buvo skirti tik užbaigti civilines bylas, bet ne nustatyti šalių tarpusavio įsipareigojimus. Tik po to, kai užsakovo advokatai už gavo baudos sumokėjimą, užsakovas pateikė į bylas taikos sutartis ir reikalavimų atsisakymus, nes, gavus baudos sumokėjimą, neįvykdytų reikalavimų nebeliko. Dėl to taikos sutartimis atskirose bylose formaliai užbaigti ginčai.

29.3.                      Nė vienoje byloje užsakovas neatleido atsakovės nuo atsakomybės, nes bylos buvo inicijuotos prieš rangovą, t. y. jungtinės veiklos Partnerių grupę, bet ne individualiai prieš atsakovę. Ieškovas visas taikos sutartis pasirašė kaip atsakingasis partneris, veikdamas visų Partnerių vardu. Baudos sumokėjimas taikos sutartyje taip pat aiškiai įvardintas kaip rangovo įsipareigojimas (bet ne ieškovo ar atsakovės).

29.4.                      Atsakovė klaidina teigdama, kad derybų metu ieškovo atstovas 2021 m. rugpjūčio 6 d patikino, kad sudarius taikos sutartį nereikės skirstyti baudos konsorciumo Partneriams. Ieškovo atstovo elektroninis laiškas buvo skirtas užsakovui ir buvo aptariami būtent užsakovui aktualūs klausimai. Partnerių tarpusavio santykiai užsakovui jokios reikšmės neturi, todėl jų sprendimo būdai ir nebuvo aprašyti užsakovui adresuotame laiške. Be to, ieškovo atstovo elektroniniame laiške expressis verbis nurodyta, kad baudų nereikės skirstyti Partneriams iš vienos pusės ir rangovų iš kitos pusės (Projekte buvo pasamdyta daug rangovų, ne tik jungtinės veiklos sutarties partneriai). Apie Partnerių tarpusavio santykius neužsiminta.

29.5.                      Taigi, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl taikos sutarties pasirašymo aplinkybių ir dėl tariamo susitarimo neskirstyti baudos Partneriams. Nurodyto laiško teikimo metu BUAB „Hidrostatyba“ su atsakove jau buvo sudariusios susitarimą, kuriuo baudos paskirstymo klausimai Partneriams jau buvo išspręsti ir buvo sutarta, kad atsakovė atlygins atsakingajam partneriui 120 000 Eur užsakovo skirtos baudos. Ieškovas neturėjo priežasties iš naujo spręsti klausimo, kuris jau buvo išspręstas pačių Partnerių, dėl kurių kaltės ir buvo skirta bauda, t. y. atsakovės ir BUAB „Hidrostatyba“.

29.6.                      Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad BUAB „Hidrostatyba“ administratorius nebuvo davęs sutikimo pasirašyti taikos sutarties, neturi reikšmės sprendžiant asmeninės atsakovės atsakomybės klausimą, t. y. dėl atsakovės asmeninės pareigos sumokėti už jo kaltus veiksmus skirtą baudos dalį – 120 000 Eur. BUAB „Hidrostatyba“ bankroto administratorius negali prisiimti prievolių atsakovės vardu, todėl, atsakovei pasirašius taikos sutartį, ir sutikus sumokėti baudą, aplinkybė su kuo sutiko BUAB „Hidrostatyba“ bankroto administratorius yra nereikšminga.

29.7.                      Atsakovė klaidina teigdama, kad ieškovas sumokėjo pagal taikos sutartį kompensaciją, bet ne baudą. Kompensacija apėmė baudą. Tai patvirtina taikos sutarties sąlygos.

29.8.                      Atsakovė žino, kad kompensacija nebuvo atsitiktinė. Taikos sutartyje naudojamas žodis kompensacija, bet ne bauda, nes kompensacija apėmė kelias sumas, kurios kiekviena atskirai buvo reikalautos iš rangovo atskirais pagrindais. Visas sumas apibendrinant pavartotas žodis kompensacija, kad nereikėtų kiekviename taikos sutarties punkte iš naujo rašyti atskirai visų sumų. Ta aplinkybė, kad kompensacijos suma yra lygi taikos sutarties 2.1 papunktyje nurodytoms atskiroms sumoms, iš kurių viena ir yra bauda, patvirtina, jog kompensacija yra tik terminas, šalių sutartas patogesniam taikos sutarties išdėstymui. Kompensacija buvo nesavitikslė, bet mokama pagal aiškias ir pačios atsakovės pasirašytos taikos sutarties sąlygas.

29.9.                      Nors atsakovė skunde teigia, kad bauda sumokėta iš bendrų lėšų, bet ji sumokėta iš ieškovo lėšų, nes bendri Partnerių pinigai projekte neegzistavo. Projekte buvo tik bendri nuostoliai ir išlaidos, kurios yra patiriamos dėl nemokaus partnerio bankroto. Išlaidos kompensuojamos iš kiekvieno partnerio asmeninių lėšų, kurios partneriui yra paskirstomos.

29.10.                      Sąskaitoje baudos mokėjimo metu buvo ieškovui priklausančios lėšos, kurios galėjo būti išmokėtos tik atsakovei pritarus, nes jos iniciatyva šiai sąskaitai pritaikytas areštas. Taigi, tai, kad ieškovas sumokėjo baudą iš savo asmeninių pinigų, kurie tuo metu buvo projekto bendroje sąskaitoje, nepadaro tokių pinigų bendrais. Tai, kad tokiam išmokėjimui reikėjo atsakovės pritarimo, taip pat nepadaro tokių pinigų bendrais. Priešingai, šiame kontekste atsakovės pritarimas ir leidimas ieškovui mokėti baudą iš ieškovo asmeninių pinigų, reiškia, kad atsakovė pritarė taikos sutarčiai. Kieno pinigais išmokėta bauda, neturi esminės reikšmės.

30.       Atsiliepime į ieškovo „LEONHARD WEISS OÜ“ apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Autokausta“ prašo atsisakyti priimti naujai byloje teikiamus įrodymus, apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad visą BUAB „Hidrostatyba“ tenkančią baudos dalį (jeigu tokia apskritai yra) turi atlyginti tik ieškovas. Ieškovas, tapęs atsakinguoju partneriu, gavo mažiausiai 1 800 000 Eur pelno, kurio nebūtų gavęs, jeigu projekto atsakinguoju partneriu ir toliau būtų likusi BUAB „Hidrostatyba“. Toks skirtumas susidarė dėl įkainių skirtumo. Ieškovas su BUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. liepos 30 d. sudarė dvišalį susitarimą prie jungtinės veiklos sutarties, kuriame susitarta, jog ieškovas dalį darbų projekte vykdys kitais (mažesniais) negu rangos sutartyje numatytais įkainiais.

30.2.                      Kainų skirtumas (2018 m. liepos 30 d. susitarimo įkainių ir rangos sutarties įkainių) (antkainis) turėjo atitekti buvusiam atsakingajam partneriui BUAB „Hidrostatyba“. Ieškovui sudarius 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą ir tapus atsakinguoju partneriu, šį skirtumą gavo jis pats.

30.3.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis (joje pateikti išaiškinimai) patvirtina, kad atsakovė nėra atsakinga už BUAB „Hidrostatyba“ tenkančią baudos dalį. Ieškovas perėmė visas trečiojo asmens atsakingo partnerio pareigas.

30.4.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl CK 6.8 straipsnio 4 dalies taikymo. Dėl BUAB „Hidrostatyba“ veiksmų, susijusių su bauda, ieškovas nėra patyręs nuostolių. Jis, manydamas, kad sumokėjo pinigų sumas, tenkančias BUAB „Hidrostatyba“, turėjo visas galimybes pareikšti finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Juolab kad BUAB „Hidrostatyba“ turi turto. 2022 m. pradžioje BUAB „Hidrostatyba“ naudai iš užsakovo priteista daugiau kaip 2 000 000 Eur ir jie sumokėti į ieškovo valdomą banko sąskaitą. Tik tuomet, jeigu toks ieškovo finansinis reikalavimas BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje nebūtų patenkintas, būtų galima svarstyti, ar ši suma galėtų būti laikoma ieškovo patirtais nuostoliais CK 6.8 straipsnio 4 dalies prasme. Tai nereiškia, kad tokie reikalavimai galėtų būti nukreipti į atsakovę. Pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovo patirtais nuostoliais CK 6.8 straipsnio 4 dalies aspektu galėtų būti laikomos nebent tos pinigų sumos, kurios nebūtų patenkintos kaip ieškovo finansiniai reikalavimai BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje.

30.5.                      Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, pagrįstai rėmėsi jungtinės veiklos sutarties 3.3 papunkčiu. Atsakovė turi pareigą baudas projekte mokėti tik už jos netinkamai vykdytus įsipareigojimus arba neįvykdytus įsipareigojimus. Ji neatsako už kito partnerio prisiimtų darbų nevykdymą ir netinkamą vykdymą, atitinkamai su netinkamu darbų vykdymu susijusius nuostolius (baudas, netesybas ir pan.). Ieškovas apeliaciniame skunde reikalauja iš atsakovės priteisti BUAB „Hidrostatyba“ tenkančią baudos dalį. Ši baudos dalis nesusijusi su atsakove, jos projekte prisiimtais įsipareigojimais (jų neįvykdymu).

30.6.                      Atsakovės atžvilgiu visų reikalavimų, susijusių su bauda, atsisakyta, o taikos sutartį byloje Nr. e2A-209-330/2022 vienasmeniškai pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė tik ieškovas. Tai patvirtina, kad atsakovė už baudą nėra atsakingas. Užsakovas, atsisakydamas visų pretenzijų atsakovei, patvirtino, kad ji nėra atsakinga už baudą. Ieškovas, savanoriškai sumokėdamas atitinkamas pinigų sumas, patvirtino, kad atsakovė už baudą neatsakinga. 

30.7.                      Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jo reikalaujama baudos dalis ar visa bauda buvo sumokėta užsakovui, nors ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai remiasi šia aplinkybe. Atsakovė neginčija, kad ieškovas į bylą pateikė mokėjimą, iš kurio matyti, jog ieškovas pervedė 554 335,41 Eur į užsakovą atstovaujančios advokatų bendrijos „TGS Baltic“ banko sąskaitą. Nurodyta kompensacija apėmė daug 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartyje nurodytų ginčų ir pretenzijų. Tai buvo bendras visų derybų rezultatas. Taikos sutartis byloje Nr. e2A-209-330/2022 buvo tik vienas iš teisminių instrumentų kompensacijos sumai sumokėti. Nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad kompensacija apėmė tik baudą.

30.8.                      Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad ieškovas kompensaciją sumokėjo iš asmeninių lėšų. Taikos sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad suma sumokama iš bendrų rangovo, kaip ūkio subjektų grupės, lėšų.

30.9.                      Net ir įrodžius atsakovės atsakomybę dėl baudos (nors ieškovas to byloje neįrodė), atsakovės atsakomybė apribota 120 000 Eur.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

31.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

32.       Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

33.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

34.       Byloje nustatyta, kad ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“, atsakovė UAB „Autokausta“ ir trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, siekdami dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti užsakovės AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą. Projekto atsakinguoju partneriu buvo paskirta BUAB „Hidrostatyba“. Partneriai 2018 m. birželio 1 d. su užsakovu sudarė rangos sutartį.

35.       Rangos sutartimi užsakovas ir rangovai susitarė bei numatė programoje Nr. SP-287, jog rangovui bus nustatyta ilgoji (101 kalendorinės dienos) eismo pertrauka nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., per kurią rangovas turės atlikti Projekto rangos darbus nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties. Rangovas darbus vykdė nesilaikydamas darbų programoje nurodytų terminų, todėl ilgosios pertraukos užbaigimas ir sustabdyto traukinių eismo atnaujinimas planuotu terminu neįvyko.

36.       FIDIC inžinierius 2020 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą ir nurodė, kad rangovui turėjo būti suteiktas ilgosios pertraukos pratęsimas bent iki 2019 m. spalio 10 d. Taigi, užsakovas apskaičiavo ilgosios pertraukos pradelsimą tik nuo 2019 m. spalio 10 d. Po šio FIDIC inžinieriaus sprendimo priėmimo užsakovas pateikė rangovui raštą dėl 500 000 Eur baudos taikymo už ilgosios eismo pertraukos uždelsimą, t. y. 50 parų (49 paros ir 17 valandų).

37.       Bauda apskaičiuota vadovaujantis konkrečiųjų rangos sutarties sąlygų 8.7.p.(f) papunktyje numatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad rangovas papildomai įsipareigoja sumokėti užsakovui baudą, kuri sudaro iš anksto įvertintus minimalius užsakovo nuostolius, kurių šalių susitarimu nereikia įrodinėti ir kurie sudaro 10 Eur už kiekvieną uždelstą minutę, bet ne daugiau negu 600 Eur už kiekvieną uždelstą valandą, bet ne daugiau negu 10 000 Eur už kiekvieną uždelstą parą tuo atveju, kai dėl rangovo kaltės užsakovas negalės atnaujinti eismo tuo metu, kai turėjo pasibaigti rangovui sutartyje nustatyta tvarka suteikta eismo pertrauka arba greičio ribojimo laikotarpio trukmė.

38.       Rangovui atsisakius sumokėti šią baudą, užsakovas iniciavo teisminį ginčą, kuris buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-593-259/2021). Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu užsakovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų „LEONHARD WEISS OÜ“, BUAB „Hidrostatyba“, UAB „Autokausta“ ieškovės naudai 500 000 Eur netesybas ir 8 proc. procesines palūkanas bei 10 975 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus byloje pateikė atsakovė BUAB ,,Hidrostatyba“ ir atsakovas „LEONHARD WEISS OÜ“, kuriuose prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Užsakovas ir rangovas, siekdami šį bei kitus tarp jų kilusius ginčus išspręsti abipusių nuolaidų būdu, 2022 m. balandžio 7 d. sudarė taikos sutartį. Šią taikos sutartį pasirašė užsakovė (AB „LTG Infra“) ir rangovas (atsakingas partneris „LEONHARD WEISS OÜ“). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 17 d. nutartimi šią taikos sutartį, sudarytą ieškovės AB „LTG Infra“ ir atsakovo „LEONHARD WEISS OÜ“, patvirtino, taip pat priėmė ieškovės AB „LTG Infra“ ieškinio atsisakymą atsakovėms BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, ir panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą bei civilinę bylą nutraukė (civilinės bylos Nr. e2A-209-330/2022).

39.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodyta, kad šalys susitaria, jog atsakovas „LEONHARD WEISS OÜ“ sumoka ieškovei AB „LTG Infra“ 502 135,41 Eur dydžio netesybas per 60 dienų nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos (civilinė byla Nr. e2A-209-330/2022). Taip pat taikos sutartyje nurodyta įvardyta suma sumokama iš bendrų rangovo, kaip ūkio subjektų grupės, lėšų. Taikos sutarties 2.4 papunktyje įrašyta, kad atsakovas pareiškia, kad taikos sutarties 1.1 papunktyje nurodytas mokėjimas atliekamas iš bendrų rangovo, kaip ūkio subjektų grupės, lėšų ir bendros rangovo sąskaitos. Rangovo atsakingojo partnerio „LEONHARD WEISS OÜ“ pagal taikos sutarties 1.1 papunktį atliekamas mokėjimas neturi būti laikomas kaip vienasmeniškas „LEONHARD WEISS OÜ“ atsakomybės prisiėmimas ir (ar) kaip mokėjimas iš „LEONHARD WEISS OÜ“ asmeninių lėšų. „LEONHARD WEISS OÜ“ šią taikos sutartį sudaro vykdydamas rangovo ir užsakovės 2021 m. gruodžio 10 d. pasiektą susitarimą dėl ginčų išsprendimo.

40.       Bylos šalys 2021 m. gruodžio 10 d. buvo sudarę taikos sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, kurioje numatė, jog: (i) kadangi pagal užsakovo ieškinį rangovui, Kauno apygardos teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-593-259/2021 dėl 500 000 Eur netesybų atlyginimo už ilgosios eismo pertraukos pažeidimą, iš kurių, rangovo nurodymu, 380 000 Eur priskirtina BUAB „Hidrostatyba“. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. neįsiteisėjusiu sprendimu užsakovo ieškinį tenkino visiškai. Tačiau dėl minėto sprendimo rangovas yra pateikęs apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, bylos Nr. e2A-951-XX/2021 (Taikos sutarties preambulės (0) punktas); (ii) užsakovas ir rangovas, atsižvelgdami į šalių pateikus paaiškinimus ir įrodymus, inžinieriaus sprendimus, ginčuose priimtus teismų sprendimus ir su jų priėmimu bei esama teismų praktika susijusias rizikas, tarpusavio nuolaidų būdu ir įvertindami tarpusavio reikalavimų balansą, susitaria, jog rangovas užsakovui iš taikos sutarties 10 punkte nurodytos sulaikytų pinigų sumos sumoka 554 335,41 Eur dydžio kompensaciją (Taikos sutarties 1 punktas); (iii) aukščiau nurodyta, 554 335,41 Eur dydžio, suma apima 500 000 Eur dydžio rangovo užsakovui mokėtiną baudą dėl ilgosios eismo pertraukos pažeidimo (Taikos sutarties 2.1. papunktis). Šią taikos sutartį pasirašė du iš trijų jungtinės veiklos partnerių, t. y. ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ ir atsakovė UAB „Autokausta“.

41.       Ieškovas 2022 m. balandžio 12 d. atliko 554 335,41 Eur dydžio kompensacijos mokėjimą užsakovui, pinigus pervesdamas per užsakovės atstovą (advokatų bendrijai „TGS Baltic“).

42.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 1 d., iškelta BUAB ,,Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta ir BUAB ,,Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla.

43.       Jungtinės veiklos sutarties Partneriai 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė susitarimą Nr. 5 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingą partnerį iš BUAB „Hidrostatyba“ į „LEONHARD WEISS OÜ“ (susitarimo 1 punktas). Šiuo susitarimu jungtinės veiklos dalyviai taip pat susitarė, kad naujas atsakingasis partneris perima partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės bei partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu (2 punktas). Susitarime Nr. 5 taip pat numatyta, kad „LEONHARD WEISS OÜ“ perima partnerei BUAB „Hidrostatyba“ paskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą projekte. Atitinkamai, BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. perduoti „LEONHARD WEISS OÜ“ visą projektinę ir išpildomąją dokumentaciją. Susitarime Partneriai taip pat akcentavo, kad pakeistos Partnerių atsakomybės ribos nekeičia bendrai prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovę.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

44.       Ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – BUAB „Hidrostatyba“ 2022 m. gruodžio 29 d. pretenziją, nurodė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šis dokumentas nebuvo teikiamas pirmosios instancijos teismui, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Hidrostatyba“ įnašo perėmimo (neperėmimo). Teismas šiuo aspektu bylą išnagrinėjo savarankiškai, priėmė siurprizinį sprendimą, nors šalys šios aplinkybės neįrodinėjo ir teismas posėdžių metu jos netyrė bei dėl jos nepasisakė.

45.       Ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dėl iš perkančiosios organizacijos gautinų lėšų nuosavybės teisės.

46.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“ pateikė tokius naujus įrodymus: jungtinės veiklos sutarties Partnerių 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašyto rašto kopiją, BUAB „Hidrostatyba“ ir „LEONHARD WEISS OÜ“ 2019 m. gruodžio 4 d. susitarimo Nr. 4 prie jungtinės veiklos sutarties kopiją, nurodė, kad nurodytas susitarimas įrodo, jog trečiasis asmuo perleido ieškovui tik atsakingojo partnerio teises ir pareigas.

47.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

49.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

50.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažįsta, kad turimais įrodymais disponavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet nematė pagrindo jų teikti, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Hidrostatyba“ įnašo perėmimo (neperėmimo.) Taigi, ieškovas patvirtino, kad nebuvo objektyvių aplinkybių ar kliūčių pateikti šiuos įrodymus į bylą pirmosios instancijos teisme. Tik ieškovo subjektyvus aplinkybių vertinimas negali lemti poreikio taikyti išimtį iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad visi įrodymai yra teikiami į bylą iki apskųsto teismo sprendimo priėmimo, bet ne tada, kai byla jau yra išspręsta. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo prie apeliacinio skundo pridėtus naujus (papildomus) įrodymus. Jo pateikti nauji įrodymai galėjo (turėjo) būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

51.       Teisėjų kolegija pasisakydama dėl ieškovo kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikto 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dėl iš perkančiosios organizacijos gautinų lėšų nuosavybės teisės, pažymi, kad, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesuformulavimo prašymo priimti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto rašytinio įrodymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.

52.       Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti į bylą trečiojo asmens BUAB „Hidrostatyba“ pateiktus dokumentus, t. y. jungtinės veiklos sutarties partnerių 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašyto rašto kopiją, BUAB „Hidrostatyba“ ir „LEONHARD WEISS OÜ“ 2019 m. gruodžio 4 d. susitarimo Nr. 4 prie jungtinės veiklos sutarties kopiją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo asmens pateikti dokumentai galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad, suformulavęs prašymą priimti naujus įrodymus, trečiasis asmuo nepagrindė ir neargumentavo, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei kodėl tokia būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vėlesnis įrodymų pateikimas yra netikslingas ir užvilkins bylos nagrinėjimą.

Dėl 120 000 Eur nuostolių atlyginimo

53.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 120 000 Eur baudos dalies priteisimo, nurodė, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už bet kokią baudos dalį – atsakovės atžvilgiu visų reikalavimų buvo (yra) atsisakyta, o taikos sutartį vienasmeniškai pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė tik ieškovas. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad užsakovas atleido atsakovę nuo atsakomybės, susijusios su bauda, ir kad taikos sutartį byloje Nr. e2A-209-330/2022 vienasmeniškai pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė tik ieškovas. Teisėjų kolegija su nurodytais atsakovės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

54.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad aukščiau išdėstyti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo teisė reikšti atsakovei reikalavimą dėl nuostolių priteisimo yra apribota, nes nagrinėjamoje byloje kilo ginčas iš jungtinės veiklos sutartį sudariusių Partnerių vidinių teisinių santykių. Dėl to tik faktas, kad užsakovas atsisakė visų reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2A-209-330/2022 atsakovės atžvilgiu, nereiškia, jog vidiniuose Partnerių santykiuose visus įsipareigojimus užsakovui prisiėmė vienintelis ieškovas.

55.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su taikos sutartimi, patvirtinta civilinėje byloje Nr. e2A-209-330/2022, turi pagrindo daryti išvadą, kad, nors atsakovė taikos sutarties nepasirašė, bet ji patvirtino, jog sutinka su bylos, kurioje spręstas baudos sumokėjimo klausimas, užbaigimu taikos sutartimi. Be kita ko, taikos sutartyje „Rangovu“ įvardijami visi jungtinės veiklos sutartį sudarę Partneriai. Tiek nagrinėjamoje, tiek ir kitose civilinėse bylose nekilo šalių ginčo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 5 buvo pakeistas atsakingas partneris iš BUAB „Hidrostatyba“ į „LEONHARD WEISS OÜ“. Taigi, ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ pasirašė taikos sutartį kaip atsakingas partneris visų Partnerių vardu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad užsakovas atleido atsakovę nuo bet atsakomybės, susijusios su bauda.

56.       Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog užsakovas, gavęs vieno iš jungtinės veiklos Partnerių (taikos sutartyje nurodyta – Rangovo) reikalavimų patenkinimą, atsisakė reikalavimų, nereiškia, kad kompensacija, kurios paskirtis iš esmės atitiko baudos tikslus (minimalių užsakovo nuostolių kompensavimas), buvo sumokėta ne dėl užsitęsusios eismo pertraukos.

57.       Atsakovė skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog yra visos sąlygos2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimui taikyti, t. y., ieškovo sumokėta kompensacija negali būti sutapatinama su 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarime įvardyta bauda. Susipažinus su Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu, kuriuo teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų „LEONHARD WEISS OÜ“, BUAB „Hidrostatyba“, UAB „Autokausta“ ieškovės (užsakovės) naudai 500 000 Eur netesybas ir 8 proc. procesines palūkanas bei 10 975 Eur bylinėjimosi išlaidas ir kurį panaikino Lietuvos apeliacinis teismas patvirtinęs taikos sutartį, nustatytos priešingos negu teigia atsakovė aplinkybės, t. y. kad bauda priteista būtent dėl užsitęsusios eismo pertraukos (Kauno apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-593-259/2021; Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-209-330/2022). Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad pagal taikos sutartį ieškovas užsakovui sumokėjo kitas sumas, bet ne užsakovo taikytą sankciją (baudą).

58.       Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 554 335,41 Eur kompensacija apėmė daug 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartyje nurodytų ginčų ir pretenzijų (jų buvo daugiau negu dešimt). Tai buvo bendras visų derybų rezultatas.

59.       Iš byloje pateiktų įrodymų, 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutarties sąlygų ir preambulės labiau tikėtina, kad atsakovė žinojo ir suprato, kad žodžiu „kompensacija“ apibrėžtos sumos, kurias Partneriai turėjo sumokėti užsakovui bendrai ir kurios apėmė taip pat ir ginčo baudą (taikos sutarties preambulės 0 punktas). Pagrįsta laikytina ieškovo pozicija, kad visoms taikos sutartyje apibrėžtoms sumoms apibendrinti sutarties šalys pasirinkto terminą „kompensacija“ tam, jog nereikėtų kiekviename taikos sutarties punkte iš naujo detalizuoti atskirai visų sumų. Galiausiai, kompensacija buvo nesavitikslė, o mokama pagal labai aiškias ir pačios atsakovės pripažintas taikos sutarties sąlygas. Šių aplinkybių atsakovė savo skunde nepaneigė.

Dėl atsakovės argumento, kad ieškovas nepatyrė neigiamų padarinių, baudą už visus partnerius sumokėjęs iš bendrų Partnerių lėšų vertinimo ir proceso apeliacinės instancijos teisme paskirties

60.       Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog ieškovas kompensaciją sumokėjo iš bendros Partnerių banko sąskaitos ir nepatyrė jokių finansinių praradimų.

61.       Pažymėtina, kad atsakovė argumentą dėl baudos sumokėjimo iš bendros Partnerių banko sąskaitos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė tik baigiamųjų kalbų metu ir civilinės bylos eigoje iki baigiamųjų kalbų tokių aplinkybių nenurodinėjo. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytų atsakovės argumentų netyrė, nors ir pažymėjo, kad mokėjimas atliktas su atsakovės sutikimu.

62.       Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams išnagrinėti, bet pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.

63.       Įvertinusi nagrinėjamoje byloje apskųsto teismo sprendimo, atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti akivaizdų pagrindą netaikyti CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyto ribojimo apeliantės pirmosios instancijos teisme nurodytoms, bet iš esmės neįvertintoms aplinkybėms dėl baudos sumokėjimo iš bendros Partnerių banko sąskaitos.

64.       Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neginčijo iš jos priteistos sumos dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 120 000 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų už šią sumą priteisimo.

Dėl ieškinio reikalavimo dėl 163 400 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo vertinimo

65.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl BUAB „Hidrostatyba“ įnašo perėmimo, t. y. nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas, sudaręs 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą Nr. 5, perėmė taip pat ir BUAB „Hidrostatyba“ jungtinės veiklos įnašą. BUAB „Hidrostatyba“ laikosi pozicijos, kad jai priklauso visas turtas, kuris sudaro jos įnašo į jungtinę veiklą dalį. Ieškovo nuomone, jis perėmė tik atsakingojo partnerio pareigas, o aplinkybės dėl įnašo perėmimo nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

66.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 5 jungtinės veiklos dalyviai susitarė, jog naujas atsakingasis partneris perima partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės bei partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu (2 punktas). Susitarime Nr. 5 taip pat numatyta, kad „LEONHARD WEISS OÜ“ perima partnerei BUAB „Hidrostatyba“ paskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą projekte. Atitinkamai, BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. perduoti „LEONHARD WEISS OÜ“ visą projektinę ir išpildomąją dokumentaciją. Susitarime Partneriai taip pat akcentavo, kad pakeistos Partnerių atsakomybės ribos nekeičia bendrai prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovę.

67.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neva priėmė siurprizinį sprendimą ir konstatavo, jog ieškovas perėmė visą BUAB „Hidrostatyba“ įnašą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas „LEONHARD WEISS OÜ“ 2022 m. sausio 11 d. raštas (1 t., b. l. 69), Jis skirtas užsakovei AB „LTG Infra“. Nurodytame rašte ieškovas remiasi tomis pačiomis jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, kaip ir pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime. Rašte nurodyta, kad „LEONHARD WEISS OÜ“, BUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Sutarties 4.4.1 ir 4.4.2 papunkčiuose nustatyta, kad partneris turi teisę perimti kito partnerio įsipareigojimus ir įnašą, jeigu kitam partneriui iškeliama bankroto byla arba pradedama neteisminė bankroto procedūra, arba kitam partneriui iškeliama restruktūrizavimo byla arba pradedamas reorganizavimas <...>.

68.       Partneriai 2019 m. lapkričio 20 d. susitarime Nr. 5 susitarė, kad ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ perima partnerio BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovo atžvilgiu (Susitarimo 2 punktas) ir paskiriamas rangovo atsakinguoju partneriu (Susitarimo 1 punktas). BUAB „Hidrostatyba“ iškėlus bankroto bylą, jungtinės veiklos sutartis BUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu pasibaigė CK 6.978 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Todėl nuo bankroto bylos iškėlimo jungtinės veiklos sutartis liko galioti tik dviem partneriams „LEONHARD WEISS OÜ“ ir UAB „Autokausta“. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis laikoma pasibaigusia BUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu nuo bankroto bylos iškėlimo, „LEONHARD WEISS OÜ“ ir UAB „Autokausta“ nereikia buvusio partnerio BUAB „Hidrostatyba“ sutikimo dėl Taikos sutarties sąlygų ir jos sudarymo.

69.       Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje kitoje byloje, nusprendė, kokia apimtimi ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ perėmė partnerio BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus pagal 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą Nr. 5 (civilinė byla Nr. e2A-384-1120/2022). Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas (šioje byloje ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“) tiek derybų dėl atsakingojo partnerio pakeitimo metu, tiek Susitarimo Nr. 5 sudarymo metu, suprato ir žinojo, kad, perimdamas atsakingo partnerio statusą, kartu perima ir BUAB ,,Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal dvišalius susitarimu. Nurodytą aplinkybę patvirtina pačios atsakovės elgesys po susitarimo Nr. 5 sudarymo.

70.       Įvertinęs aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčo susitarimo turinys patvirtina, jog partneriai iš esmės siekė perduoti (perimti) BUAB „Hidrostatyba“ tolesnį darbų vykdymą bei jos neatliktus darbus, o taip pat atsakingosios partnerės teises ir pareigas užsakovės bei kitos partnerės atžvilgiu. Tokią išvadą patvirtina tiek lingvistinis susitarimo Nr. 5 aiškinimas, tiek kitų Partnerių susitarimu Nr. 5 atsakovės perimtų teisių ir pareigų vertinimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas susitarimu Nr. 5 perėmė visas atsakingo partnerio teises ir pareigas kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų, laikytina pagrįsta.

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime į abu apeliacinius skundus pažymėjo, jog susitarimu Nr. 5 trečiasis asmuo perleido tik atsakingojo partnerio teises ir pareigas, o visos kitos trečiojo asmens įgytos teisės ir pareigos priklauso išimtinai trečiajam asmeniui. Susitarime Nr. 5 aiškiai įtvirtinta, kad ieškovui yra perleidžiamos atsakingojo partnerio teisės ir pareigos (trečiajam asmeniui priskirtas ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymas), todėl tai nesudaro pagrindo teigti, jog visos kitos trečiojo asmens įgytos teisės ir pareigos taip pat buvo perleistos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje konstatavo, kad tokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia faktas, jog BUAB ,,Hidrostatyba“ po sprendimo priėmimo pakeitė poziciją dėl susitarimo Nr. 5 aiškinimo (Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-384-1120/2022;). Kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas nustatė, jog trečiasis asmuo neperdavė ir nesutiko perduoti ieškovui tokios apimties teisių ir pareigų, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą Nr. 5 (Kauno apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-561-896/2022). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą BUAB ,,Hidrostatyba“ pasikeitusią poziciją dėl susitarimu Nr. 5 perduotų teisių ir pareigų atsakovui apimties. BUAB ,,Hidrostatyba“ tiek prieš bylą nagrinėjant teisme, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, laikėsi vieningos pozicijos, kad susitarimu Nr. 5 BUAB ,,Hidrostatyba“ perdavė ieškovui atsakingo partnerio teises ir pareigas užsakovės ir atsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

72.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovo apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kurios be kita ko yra ir turi būti žinomos ieškovui, priėmė siurprizinį sprendimą.

73.       Taigi, išanalizavusi ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų visumos ir kitose bylose priimtų procesinių sprendimų turinio, teisėjų kolegija turi pagrindo pritarti taip pat ir kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, t. y. kad šalys jungtinės veiklos sutarties 3.3 papunktyje aiškiai susitarė, jog ieškovo reikalaujami nuostoliai nelaikomi bendrais Partnerių nuostoliais, nes ieškovas, perėmęs iš buvusio partnerio (BUAB „Hidrostatyba“) visas teises ir pareigas, taip pat perėmė ir prievolę padengti tuos nuostolius, kurie susiję tiek su jos pačios, tiek su BUAB „Hidrostatyba“ buvusia įnašo dalimi.

74.       Ieškovas be kita ko skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuotas ieškovo 1 800 000 Eur pelno gavimas. Aplinkybės civilinėse bylose nustatomos ne pagal tai, ką ginčija ar ko neginčija priešinga bylos šalis, bet pagal tai, ką aplinkybes nurodanti šalis pagrindžia įrodymais, t. y. atsakovei teigiant, kad ieškovas gavo mažiausiai 1 800 000 Eur pelno, būtent atsakovei ir tena pareiga nurodytą aplinkybę įrodyti.

75.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariami ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, nes pirmiau nurodyta, jog ieškovas „LEONHARD WEISS OÜ“ susitarimu Nr. 5 perėmė visas atsakingo partnerio teises ir pareigas kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų. Atitinkamai tokia pat išvada darytina dėl ieškovo teisės gauti pelną. Taigi, nusprendus, kad ieškovas turi teisę gauti pelną paliekant nuostolių kompensavimą tik atsakovei, tai nebūtų laikytina sąžininga atsakovės atžvilgiu ir neatitiktų jungtinės veiklos nuostatų. Iš esmės nėra teisiškai svarbi aplinkybė, ar iš tiesų dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas gavo būtent tokią sumą pelno, t. y. 1 800 000 Eur. Svarbiausia yra tai, kad, ieškovui neperėmus visų atsakingo partnerio teisių ir pareigų kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, jis nebūtų gavęs pelno, kurį gavo, jeigu projekto atsakinguoju partneriu ir toliau būtų likusi BUAB „Hidrostatyba“. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nekilo ginčo dėl prievolės atsiskaityti su užsakove, bet kilo šalių nesutarimas dėl Partnerių atsakomybės vienas kito atžvilgiu (dėl jungtinės veiklos Partnerių vidinių teisinių santykių).

76.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apskųsto teismo sprendimo išvados, jog ieškovas negali reikalauti atsakovės prisiimti dalį nuostolių (CK 6.8 straipsnio 4 dalis) kol nepaaiškėjo, ar BUAB „Hidrostatyba“ neturi turto bei nėra galimas reikalavimų (ar dalies) patenkinimas bankroto byloje, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Teismas nusprendė, kad turėjo būti taikoma CK 6.9 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Visgi nė viena teisės norma neįpareigoja ieškovo savo pažeistas teises ginti būtent tokiu būdu ir nedraudžia pirmiausia kreiptis į kitą mokų bendraskolį dėl nemokaus bendraskolio sukeltų nuostolių pasidalijimo.

77.       CK 6.8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl vieno iš bendraskolių nemokumo atsirandantys nuostoliai paskirstomi lygiomis dalimis kitiems bendraskoliams, išskyrus atvejus, kai jų prievolės dalys nelygios. Šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad bendraskolių prievolės nėra lygios, kadangi ieškovas perėmė kito partnerio trečiojo asmens BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.8 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 380 000 Eur kompensacijos dėl užsitęsusios eismo pertraukos sumokėjimas negali būti laikomi ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo. Šių aplinkybių ieškovas savo skunde nepaneigė. Taigi, manydamas, kad sumokėjo kompensacijos dalį už trečiąjį asmenį BUAB „Hidrostatyba“, ieškovas turi teisę kreiptis reikšdamas ir įrodinėdamas finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Tik faktas faktas, kad ieškovas nenori įšaldyti lėšų BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, nėra pagrindas daryti išvadą, kad nurodyta sumokėta kompensacija turi būti priteista iš atsakovės. Tik tuo atveju jei ieškovo finansinis reikalavimas BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje nebus  patenkintas, bus pagrindas įvertinti ar neišieškota suma galėtų būti pripažinta ieškovo patirtais nuostoliais CK 6.8 straipsnio 4 dalies prasme.

78.       Apibendrindama visa tai, kad pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas antrąjį ieškovo reikalavimą pagrįstai atmetė.

79.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus šioje nutartyje atsakyta. Kiti apeliantų argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš kitų jau aptartų argumentų, todėl išsamiau dėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

80.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas bei pagrįstai rėmėsi apskųstame sprendime nurodyta teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti, dėl to sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

81.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai yra atmesti visa apimtimi, jų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

82.       Trečiasis asmuo BUAB „Hidrostatyba“ atsiliepime į apeliacinius skundu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2 232,45 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

83.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

84.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

85.       Apskaičiavus maksimalų pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. VI ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 470,39 Eur.

86.       Trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (2 232,45 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, iš apeliantų trečiojo asmens naudai lygiomis dalimis priteisiant 2 232,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914) iš ieškovo „LEONHARD WEISS OÜ“ (juridinio asmens kodas 12083348) 1 116,23 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų ir 23 centus), o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) – 1 116,22 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų ir 22 centus) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėjai

Romualda Janovičienė     Žilvinas Terebeiza     Tomas Venckus