Civilinė byla Nr. eB2-150-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00082-2023-6 

                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.2.; 3.4.3.7.1  

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 26 d.    

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Previta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BFMG“ direktoriaus V. G. prieštaravimą dėl pareiškėjo S. F., atstovaujamo advokatės D. T., prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Previta“ bankroto byloje ir

n u s t a t ė:

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Previta“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „BFMG“ (toliau – ir Nemokumo administratorė) procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2023-09-15 gavo pareiškėjo S. F. (toliau – ir Pareiškėjas) prašymą bankroto byloje patvirtinti 2 759,00 Eur finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių, su kuriuo nesutinka, nes jis nepagrįstas.

2.       Paaiškino, kad Nemokumo administratorė pripažįsta Pareiškėjo teisę prašyti patvirtinti finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių, tačiau šiuo atveju nėra pateikta tiksli informacija apie neišmokėtą darbo užmokestį ir neišskirti mokėtini mokesčiai.  Pagal darbo sutartį Pareiškėjui turėjo būti mokamas 1 060,00 Eur darbo užmokestis, kuris atskaičius mokesčius sudarė 715,29 Eur. Pareiškėjo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. darbo užmokestis išmokėtas. Todėl tvirtina, kad Pareiškėjo nurodoma 2 859,00 Eur darbo užmokesčio skola laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-09-30 susidaryti negalėjo.

3.       Nurodė, kad Nemokumo administratorei nėra perduoti BUAB „Previta“ finansinės apskaitos dokumentai, tarp jų ir buhalteriniai apskaitos registrai, todėl neturi galimybės patvirtinti, kad Pareiškėjo pateiktas finansinis reikalavimas egzistuoja ir ar Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliko darbo funkcijas. Iš kartu su kreditoriniu reikalavimu pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-08-01 matyti, kad Pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau nėra galimybės įvertinti, už kokius konkrečius mėnesius jis buvo mokamas, ar jis nebuvo sumokėtas į kitas banko sąskaitas ar grynaisiais pinigais, kokie priskaitymai sudaro nurodomą skolos sumą, kokie mokesčiai išskaityti iš su darbo santykiais susijusių pajamų.  

4.       Be to, Pareiškėjas nenurodo, o Nemokumo administratorė neturi galimybės apskaičiuoti ir nustatyti Pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio taip, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 6 dalyje  ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

5.       Pareiškėjas S. F., atstovaujamas advokatės D. T., procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021-2022 metais jo darbdavys buvo UAB „Previta“, kuri nepagrįstai vienašališkai sumažino algos dydį, nes pradėjo mokėti ne darbo sutartyje fiksuotus 1 060 Eur per mėnesį, o vėliau mokėjimus visai nutraukė. Dėl to per laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-09-30 susidarė 2 759,00 Eur darbo užmokesčio skola (pagrindinė skola atskaičius privalomus išskaičiuoti mokesčius).

6.       Paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį darbdavys įtikino jį pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo ir žadėjo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tačiau šio  pažado neįvykdė, o 2023 m. rugsėjo pradžioje sužinojo, jog bendrovė bankrutavo. Mano, kad yra silpnoji darbo teisinių santykių sutarties šalis, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jo, darbuotojo, naudai. Nemokumo administratorei su jo reikalavimu nesutinkant, ji ir turėjo įrodyti skolos grąžinimo faktą, tačiau to neįrodė. Gauti daugiau įrodymų darbuotojo galimybės labai ribotos, todėl mano, kad teismas turi taikyti liberalesnį įrodymų pakankamumo kriterijų, nes tiesioginių įrodymų apie darbo užmokesčio skolą gauti tokioje situacijoje ypač sunku ar net neįmanoma.

7.       Pareiškėjo prašymas patvirtinti Nemokumo administratoriaus ginčijamą 2 759,00 Eur finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių, tenkinamas  iš dalies dėl šių motyvų.

8.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama nemokumo (bankroto) administratoriaus pozicija dėl kreditorių reikalavimų, jų (kreditorių), reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

9.       Kadangi dėl Pareiškėjo BUAB „Previta“ bankroto byloje Nemokumo administratorei pateikto tvirtinti 2 759,00 Eur finansinio reikalavimo kilo ginčas, nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, pareikštas kreditorinis reikalavimas Panevėžio apygardos teismo 2023-11-28 nutartimi buvo išskirtas į šią atskirą bylą. JANĮ 42 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad kreditorinius reikalavimus tvirtina teismas ir kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka negautas, pagrindo nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nenustatė ir teismas, todėl jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

10.       BUAB „Previta“ bankroto bylos Nr. eB2-99-544/2024 duomenys rodo, kad 2023-06-15 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023-06-27, UAB „Previta“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „BFMG“. 2023-08-24 teismo nutartimi patvirtintas, o 2023-09-25, 2024-01-03, 2024-02-19 teismo nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2023-10-10 teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

11.       Nagrinėjamu atveju kreditorinį reikalavimą nemokumo administratorei pareiškė buvęs įmonės darbuotojas, užsienio valstybės pilietis, kuris reikalavimui pagrįsti pateikė tik tam tikrus fragmentiškus įrodymus. Įgaliojimų netekęs BUAB „Previta“ administracijos vadovas yra Ukrainoje gyvenantis asmuo, kuriam buvęs įmonės vadovas M. B., kuris pagal bankroto bylos duomenis gyvena Vokietijoje, perdavė įmonės apskaitos dokumentus ir kitus duomenis (bankroto byloje pateiktas perdavimo priėmimo aktas), tačiau jis neįvykdė JANĮ 57 straipsnyje numatytos pareigos per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi ir Nemokumo administratorė neturi finansinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos galėtų įvertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, o jų išreikalavimas iš buvusio administracijos vadovo, jei ir galimas, tai per protingą laiką ir sąnaudas sunkiai įgyvendinamas.

12.       Kita vertus, buvusiam įmonės vadovui laiku neatlikus tinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimo ir laiku neperdavus BUAB „Previta“ dokumentų, susijusių su bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiu, Nemokumo administratorei, neaiškumai turi būti vertinami silpnesniosios darbo santykių šalies –  Pareiškėjo - naudai, kuriam neturi būti perkeltos neigiamos pasekmės, susijusios su prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrindimu vien dėl to, jog Nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1029-567/2023).

13.       Bylos duomenys rodo, kad 2021-10-11 tarp darbdavės UAB „Previta“ ir darbuotojo S. F. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią Pareiškėjas buvo priimtas dirbti į  UAB „Previta“ plataus profilio statybininku nuo 2021-10-12 iki 2024-05-16 mokant 1 060,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį iki 10 dienos su galimybe mokėti priedus pagal įmonės nustatytą priedų mokėjimo tvarką.  Nėra duomenų, kad per bylai aktualų laikotarpį Pareiškėjo darbo užmokestis būtų pasikeitęs. Iš teismų informacinė sistemos Liteko išrašo apie Pareiškėjo darbą UAB „Previta“ ir  gautas išmokas, iš VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktų (duomenys neskelbtini) pranešimų duomenų nustatyta, kad Pareiškėjo (užsieniečio su viza) darbo teisiniai santykiai pagal minėtą darbo sutartį tęsėsi (draudimo laikotarpis buvo) nuo 2021-10-12 iki 2022-09-27, kada pareiškėjas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

14.       Pareiškėjas pateikto banko sąskaitos išrašo, Nemokumo administratorės pateikto bendrovės sąskaitos išrašo, VSDFV Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) pranešimų apie apdraustojo nedraudžiamuosius laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, duomenys rodo, kad UAB „Previta“ nuo 2022-01-01 iki 2022-09-27, kada, Pareiškėjo vertinimu, susidarė darbo užmokesčio įsiskolinimas: 1) Pareiškėjo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, už 2022 m. 01-07 mėn. buvo po 1 060 Eur, 2022-08 mėn. – 0 Eur, 2022-09 mėn. – 860,43 Eur; 2) nedraudiminiai laikotarpiai buvo nuo 2022-08-01 iki 2022-09-10 (neatvykimas administracijos leidimu), nuo 2022-09 mėn. 12-16, 19-21, 22-27 d. (pravaikšta); 3) UAB „Previta“ Pareiškėjui sumokėjo darbo užmokestį, atskaičius privalomus mokėjimus, ir lauko priedą už 2022-01 mėn. 715,29 Eur, už 2022-02 mėn. 1273,18 Eur (su lauko priedu), už 2022-03 mėn. 1243,29 Eur (su lauko priedu), už 2022-04 mėn. 715,29 Eur, 2022-05 mėn. 715,29 Eur (2022-07-29 - 1 430,58 Eur).  

15.       Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad BUAB „Previta“ Nemokumo administratorei įgaliojimų netekęs direktorius neperdavė įmonės finansinės apskaitos dokumentų, kad jis ir Pareiškėjas gyvena užsienyje, kad Nemokumo administratorė turi tik atskirus epizodinius dokumentus apie darbuotojams priskaitytas ir išmokėtas išmokas, kilusias iš darbo teisinių santykių, iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) buvo pareikalauta duomenų, nes iš BUAB „Previta“ bankroto bylos duomenų buvo nustatyta, kad kiti įmonės darbuotojai buvo kreipęsi į Komisiją dėl darbo užmokesčio skolų priteisimo.

16.       Gavus darbo bylų Nr. (duomenys neskelbtini) (B. U.), (duomenys neskelbtini) (S. K.), (duomenys neskelbtini) (S. K.), (duomenys neskelbtini) (Z. B.), (duomenys neskelbtini) (S. K.), (duomenys neskelbtini) (M. G.), (duomenys neskelbtini) (S. G.), (duomenys neskelbtini) (M. Č.), (duomenys neskelbtini) (A. M.) medžiagą buvo gauta netiesioginių įrodymų, kurių visuma ir svoris visų šios bylos įrodymų kontekste, teismo vertinimu, turi reikšmės sprendžiant šį ginčą: 1) visiems UAB „Previta“ apdailininkams ir statybininkams, dirbusiems aktualiu bylai laikotarpiu, buvo mokamas toks pat 1 060 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) ir lauko priedas pagal atskirus direktoriaus įsakymus, kurio dydžio konkrečiam darbuotojui dėl dokumentų neperdavimo konkrečiai negalima nustatyti (2022-06-30, 2022-07-31, 2022-08-31, 2022-09-30, 2022-10-30 įsakymai „Dėl lauko priedų paskyrimo“ – 15 Eur per dieną, 150 Eur, 890 Eur, 420 Eur priklausomai nuo pareigų); nuo 2022 m. 06-07 mėnesio, kai darbuotojai nurodo, kad darbo užmokesčio išmokėjimas ėmė vėluoti, iš esmės visi statybininkai dirbo objektuose Vilniuje ir Kaune; darbuotojai nurodo, kad paskutinis darbo užmokestis laiku buvo sumokėtas 2022 m. 06-07 mėn., o už 2022 m. 08, 09 mėnesius nustatytu terminu darbo užmokesčio tvirtina negavę; įmonės vadovas M. B. tiek posėdyje, kai jame dalyvavo, bei rašytiniuose paaiškinimuose, neginčijo fakto, kad darbo užmokestis neišmokėtas ir nurodytų darbo bylų pareiškėjams, su kuriais darbo santykius objektuose norėjo tęsti, 2022-10-07, 2022-10-10 išdavė rašytinius įsiskolinimo pakvitavimus, ant vieno lapo nurodydamas konkrečias darbo užmokesčio sumas (nuo 2 100 Eur iki 6168 Eur atskaičius mokesčius) kiekvienam darbuotojui, tačiau tarp jų Pareiškėjo, su kuriuo darbo sutartis jau buvo nutraukta, nėra; darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (M. G.), (duomenys neskelbtini) (S. G.) yra darbo užmokesčio žiniaraščiai ir kiti apskaitos duomenys, kurie patvirtina, kad darbo užmokestis darbuotojams savalaikiai nebuvo išmokėtas nuo 2022-07 mėn. iki 2022-10 mėn.

17.       Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įskaitant darbo apmokėjimo sąlygas (DK 33 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, darbuotojas įgyja teisę į darbo užmokestį. Šioje byloje nėra ginčo, kad bylai aktualiu laikotarpiu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, todėl Pareiškėjas iki atleidimo iš darbo dienos įgijo teisę į darbo užmokestį už dirbtą laiką, nepriklausomai nuo to, kokias ir kiek darbo funkcijų atliko.

18.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, kurie priskiriami nedispozityvių bylų kategorijai,  todėl teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, suteikta teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas), savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus  (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 414, 417 straipsniai).

19.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-28 nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021; 2023-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023, kt.).

20.       Teismas, atsižvelgęs į aukščiau šioje nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinęs nutarties 10-19 punktuose nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis didelės tikimybės principu ir jį derindamas su neįrodymu, kad yra priešingai, priėjo išvados, jog Nemokumo administratorė iš dalies pagrįstai ginčijo Pareiškėjo pateiktą tvirtinti 597,14 Eur finansinio reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, dalį. Byloje nustatyta aukšta tikimybė, jog Pareiškėjui neišmokėtas darbo užmokestis, atskaičius privalomus atskaitymus į valstybės biudžetus, yra ne 2 759,00 Eur, o 2 161,86 Eur, kuris patvirtinamas (už 2022 m. 06 mėnesį - 715,29 Eur (nuo 1 060 Eur darbo užmokesčio), už 2022 m. 07 mėnesį – 715,29 Eur (nuo 1 060 Eur darbo užmokesčio) ir už 2022 m. rugsėjo mėnesį 731,28 Eur (nuo 960,43 Eur darbo užmokesčio). Teismo vertinimu, Pareiškėjo pateikta tvirtinti 597,14 Eur finansinio reikalavimo dalis grindžiama tik paties Pareiškėjo paaiškinimu, tačiau jos pagrįstumo ir teisėtumo nepatvirtina nei tiesioginiai, nei netiesioginiai byloje surinkti kiti įrodymai (CPK 178 straipsnis).  

            Vadovaudamasis JANĮ 15 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais

n u t a r i a:

            BUAB „Previta“ nemokumo administratorės UAB „BFMG“ prieštaravimus dėl pareiškėjo S. F. pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, pripažinti  iš dalies pagrįstais.

            Iš dalies patenkinti pareiškėjo S. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą BUAB „Previta“ bankroto byloje patvirtinti  finansinį reikalavimą ir patvirtinti 2 161,86 Eur (atskaičius privalomus mokėjimus į valstybės biudžetus) pirmos eilės pirmo etapo finansinį reikalavimą, kilusį iš darbo teisinių santykių.  Kitos pareikšto finansinio reikalavimo dalies (597,14 Eur) netvirtinti.

            Šiai nutarčiai įsiteisėjus, įpareigoti BUAB „Previta“ nemokumo administratorę BUAB „BFMG“ BUAB „Previta“ bankroto byloje Nr. eB299-544/2024 pateikti prašymą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų, susijusį su šia nutartimi patvirtintu finansiniu reikalavimu, patikslinimo taip, kad jis atitiktų JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus.

             Šios nutarties neįsiteisėjusią kopiją išsiųsti BUAB „Previta“ nemokumo administratorei, pareiškėjui ir/ar jo atstovei, įsiteisėjusios nutarties kopiją – Garantinio fondo administratoriui.

            Nutarčiai įsiteisėjus, šią bylą prijungti prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-99-544/2024 dėl BUAB „Previta“ bankroto.

            Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.  

Teisėja                                                                                                Ramunė Čeknienė