Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-840-470/2016
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00382-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.2.; 2.7.4.3.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. rugpjūčio 31 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
O. J. 2016-05-22 apie 14.55 val. Alytaus r., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 59 kilometre, vairavo automobilį Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais O. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. J. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Parodė, kad vyko reidas, kurio metu jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Tikrinamas jis pūtė orą į alkotesterį. Prietaisas parodė 0,50 promilių girtumą, tačiau su tokiais parodymais jis nesutiko ir paprašė leisti pūsti pakartotinai. Pareigūnai neleido pūsti antrą kartą, todėl jis, nesutikdamas su pažeidimu, protokole nepasirašė. Pasikonsultavęs su teisininku nuvažiavo į Alytaus apskrities ligoninę ir tyrimui pridavė kraujo. Kraujyje rasta 0,28 promilės alkoholio. Parodė, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro (apie 2 l alaus), o pareigūnai jį tikrino kitą dieną po pietų. Mano, kad buvo visiškai blaivus, o įtakos tikrinimo rezultatams galėjo turėti ką tik iki sustabdymo suvaldytas maistas. Be to sprendžia, kad prietaiso rodmenis galėjo iškreipti tai, kad pareigūnai galimai nepakeitė antgalio, tačiau dėl pastarosios aplinkybės jis nėra tikras. Kaip vėliau išsiaiškino, rodmenis galėjo iškreipti tai, kad buvo likę tik 19 dienų iki alkotesterio patikros, dėl ko jis galėjo būti išsikalibravęs. Be to, jis patikrintų asmenų sąraše buvo 2293, o pagal instrukcijas rekomenduojama, kad testų būtų atlikta iki 1000. Į alkotesterį pūtė sėdėdamas savo automobilyje, kur buvo įjungtas radijas, 4 mobilūs telefonai, tarnybiniu tikslu naudojama radijo stotelė, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Prašo panaikinti Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio G. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinę bylą nutraukti.
Liudytojas G. Š. paaiškino, kad dirba Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriuje. 2016-05-22 vykdė reidą, tikrino visų vairuotojų blaivumą. Patikrinus O. J. blaivumą buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vairuotojas pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, bet nemanė, kad įpūs daugiau nei leistina norma. Iš pradžių su alkotesterio parodymais sutiko, o vėliau kažkam pasiskambino ir nusprendė nesutikti. Asmens blaivumo patikra buvo atlikta jo automobilyje, vairuotojas sėdėjo už vairo. Liudytojas tvirtina neturėjęs pareigos tikrinamojo vairuotojo išlaipinti. Dėl alkotesterio patikimumo nurodė, kad kiekvieną pamainą pasitikrina, ar galioja ir funkcionuoja darbo priemonės, ar jos pakrautos, alkotesterio antgaliai po kiekvieno panaudojimo yra keičiami. Nurodė, kad vairuotojas prašė duoti pūsti antrą kartą, bet jie neleido, nes tai nėra privaloma.
Liudytoja D. B. paaiškino, kad yra O. J. kolegė. 2016-05-22 apie 15 val. po pietų važiavo abu iš Alytaus į Kauną. Išvažiavus iš Alytaus matėsi mašinų spūstis, policijos pareigūnai. Suprato, kad vyksta reidas. O. J. papūtė į alkotesterį sėdėdamas savo automobilyje, tuo metu grojo radijas, abu turėjo po du telefonus. Antrą kartą O. J. nepūtė, nors girdėjo, kaip jis prašė pareigūnų leisti pūsti antrą kartą. Tuomet abu nuvyko į Alytaus ligoninę. Iki nuvykimo į ligoninę užtruko apie pusvalandį. Parodė, kad abu iš vakaro buvo verslo susitikime, kur O. J. truputį gėrė alaus. Niekam nekilo abejonių dėl O. J. blaivumo, nes jei būtų kilęs koks įtarimas, automobilį būtų vairavusi ji.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
O. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Kaip matyti, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprisipažįsta dėl pažeidimo padarymo. Jis neginčija fakto, kad iš vakaro vartojo alkoholį (kaip pats nurodė apie 2 litrus alaus), tačiau nemano, jog 2016-05-22 apie 15.12 val. galėjo būti nustatytas 0,50 promilių girtumas. Juo labiau, jog jam nuvykus į gydymo įstaigą 16.10 val., jo kraujo mėginio tyrimo parodymai rodė 0,28 promilių.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus.
Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0012“ parodymų matyti, kad 15:12 val., O. J. buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 4). Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 0236064 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti iki 2016-06-10 (b. l. 5). Taip pat nustatyta, kad O. J. pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punkto suteikiama teise ir savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo jo kraujyje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. –A 3838/2016(01) nustatyta, kad O. J. 2016-05-22 16.10 val., paimtame kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio (b. l. 44). Iš medicininės apžiūros akto Nr. 63 matyti, kad O. J. 16.20 val., pūtus į alkotesterį, alkotesterio rodmenys - 0,29 promilių (b. l. 45). Teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N62-3686/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Kauno apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-860-383/2015, Nr. ATP-270-530/2016). Būtent todėl O. J. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai bei pakartotinis girtumo nustatymas naudojantis alkotesteriu, patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Kaip tik kraujyje rasta alkoholio koncentracija patvirtina, kad O. J. buvo vartojęs alkoholį, ir alkotesteris tai užfiksavo tikrinimo metu.
Nors O. J. teisme nurodė, kad policijos pareigūnas, atliekant neblaivumo testą, padarė eilę grubių pažeidimų (neleido pūsti į alkotesterį antrą kartą, jis nematė, kad būtų uždėtas naujas antgalis, patikrinimo vietoje buvo prietaisų, kurie galėjo turėjo įtakos prietaiso parodymams, iki alkotesterio patikros galiojimo buvo likę tik 19 dienų, buvo atlikta 2295 testai, kai rekomenduojam iki 500-1000 testų, todėl jis galėjo būti išsikalibravęs), tačiau iš karto po patikrinimo O. J. pasirašė ant alkotesterio šaknelės ir taip parodė sutinkantis su alkotesterio duomenimis, jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 4).
Tai, kad pats O. J. įvykio metu vairuodamas automobilį jautėsi blaivus ir buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro, neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui. Be visų išanalizuotų įrodymų, O. J. kaltė padarius pažeidimą grindžiama ir liudytojo G. Š. parodymais, kuris patvirtino, kad pradžioje vairuotojas su alotesterio parodymais sutiko, ką patvirtina ir ant alkotesterio esantis pažeidėjo parašas ir žodis „sutinku“ ir tik vėliau su kažkuo pasitaręs pradėjo neigti savo neblaivumą. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes nenustatyta jų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat, kad liudytojas pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar turi jo atžvilgiu priešiškumą ir dėl tos priežasties gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekti jį melagingai apkalbėti. Tokių duomenų nepateikė ir pats O. J..
Objektyviai ir išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, O. J., pareigūno ir liudininkės parodymus darytina išvada, kad prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0012“ O. J. nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore – 0,50 promilės, objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu. Įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±0,017 promilės) pažeidėjo naudai, nustatytas neblaivumas sustabdymo metu viršijo minimalų - 0,4 leistiną promilės alkoholio kiekį ir leidžia konstatuoti O. J. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
Dėl nuobaudos skyrimo
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Byloje nenustatyta O. J. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Galiojančių nuobaudų asmuo neturi, praeityje padaryti du kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra grubūs, nuobaudos už juos nebegalioja. Už vairavimą neblaiviam asmuo nėra baustas, jo nustatytas girtumas nedaug viršijo leistiną girtumo ribą, šį pažeidimą padarė tinkamai neįvertinęs savo būklės, t.y. būdamas klaidingai įsitikinęs, jog yra blaivus. O. J. dirba saugos tarnyboje, darbinė veikla neatsiejamai susijusi su būtinumu vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti turėjimas užtikrina jo pragyvenimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei vertinant, kad teisės pažeidimas padarytas pirmą kartą (ankstesnės dvi nuobaudos terminui pasibaigus negalioja), vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, skirtina ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam laikui nei numato įstatymo sankcija (ATPK 301 str. 1 d.). Laikytina, kad paskyrus tokią nuobaudą O. J. atžvilgiu bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 301str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
O. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
Papildoma informacija: baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 16058136082, įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.6.-840-470/2016.
Jeigu asmuo dėl savo turtinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių negali sumokėti baudos iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.