Administracinė
byla Nr. A438-271/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01306-2010-6
Procesinio sprendimo
kategorija 6.6.1, 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. Š. patikslintame skunde prašė įpareigoti Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir LR VRM) per vieną mėnesį
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti per 2010 m. sausio–2012 m.
vasario mėnesius ir per 2012 m. liepos–rugpjūčio mėnesius neišmokėtą 20 294,60
Lt valstybinės vidaus reikalų pareigūnų pensijos dalį.
Pareiškėjas skunde
paaiškino, kad pagal LR VRM sekretoriaus 1998 m. gruodžio 16 d. išvadą nuo 1998
m. gruodžio 2 d. jam paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
įstatymu nustatyta valstybinė pensija. Paskirta valstybinė pensija buvo 70
proc. sumažinta dėl to, kad tuo metu pareiškėjas dirbo ir gavo draudžiamųjų
pajamų. Tokį pensijos ribojimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003
m. liepos 4 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Paskelbus šį
nutarimą, neteisėtas pensijos ribojimas buvo nutrauktas ir pensija mokama
įstatymo nustatyta tvarka nuo 2003 m. liepos 4 d. iki 2010 m. sausio 1 d.. Nuo 2010
m. sausio 1 d. vėl dėl tos pačios priežasties mokama sumažinta pensija. LR VRM 2000
m. balandžio 19 d. raštu Nr. 112(P)-1226 pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2010
m. sausio 1 d. jam mokėtinas valstybinės pensijos dydis yra 1 533,42 Lt, kuris
pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. yra sumažintas. LR VRM rašte
nurodo, kad mokėtina sumažinta 1 533,42 Lt pensija dar kartą sumažinama pagal
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir
Laikinasis įstatymas) dėl to, kad pareiškėjas dirba ir gauna draudžiamųjų pajamų.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama tik 456,70 Lt. Pareiškėjo vertinimu,
jam taikomas valstybinės pensijos ribojimas dėl to, kad pareiškėjas dirba ir
gauna draudžiamųjų pajamų, yra neteisėtas, pažeidžia teisėtus lūkesčius ir
interesus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija elgiasi neteisėtai,
nes taiko įstatymo nuostatą, kuri Konstitucinio Teismo pripažinta
prieštaraujančia Konstitucijai, ir tuo remdamasi neišmoka teisėtai
priskaičiuojamos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies.
Patikslintame skunde
pareiškėjas papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimo 6 punktu pripažino, kad sumažintų
valstybinių pensijų sumažinimas pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo
turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalies nuostatai. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 29 d.,
todėl išnyko pagrindas pensijai mažinti. Atsakovo sprendimas mažinti mokamą
pensiją dėl to, kad pareiškėjas dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų, buvo
priimtas antikonstitucinės normos pagrindu ir yra neteisingas.
Atsakovas Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą ir atsiliepime į
patikslintą skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad atsakovė
neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2010 m. kovo 18 d. prašymą
išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo
įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta
pareiškėjo valstybinė pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos
prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir
išmokėti sumažintą pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime prieštaraujančiomis
Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią
buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis
atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Laikinojo įstatymo 5
straipsnio nuostatos neteko galios 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195,
kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012
m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, ir, priėmus šį įstatymą, išnyko
teisinis pagrindas mažinti pareiškėjui pensiją. Atsakovas, priimdamas
skundžiamą 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1D-2959 (2), nepažeidė
pareiškėjo teisių ir / ar jo teisėtų interesų, kadangi pensija jam buvo
perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių teisėtų norminių teisės aktų
nustatyta tvarka. Kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir
mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais
galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenustatyta, kad jie
taikytini į praeitį, tai Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas
negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM (toliau –
Tarnyba) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip
nepagrįstą.
Paaiškino, kad
Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymu, 5.2 ir 7.1 p., Vidaus
tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir
mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugpjūčio 20
d. įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių
pensijų skyrimo, mokėjimo ir nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos
pareigūnams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas
nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto
ministerijos kanclerio sprendimu. 1998 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui buvo
paskirta 2 922,24 Lt pareigūnų pensija už tarnybą nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki
neterminuotai. Paskirtos pareigūnų pensijos dydis vėliau buvo indeksuojamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (buvo didinamas didėjant
bazinei mėnesinei algai) ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šiol šis dydis – 3
200,55 Lt. J. Š. pareigūnų pensija paskirta su sąlyga, kad
šios pensijos dydis ribojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 3 str. 3 d., kuri nustato, kad kiekvienos šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios
pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį
valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma
vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį
mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3
dydžio. Statistikos departamento 2009 m. lapkričio 25 d. informaciniame
pranešime Nr. 4 „Dėl šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio“ nurodyta, kad 2009 m. III ketvirčio šalies ūkio darbuotojų
vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2 142,00 Lt. J.
Š. yra ir valstybinės socialinio draudimo pensijos, kurios dydis 1 251,18
Lt, gavėjas, jam paskirtų pensijų bendra suma už 2010 m. sausio, vasario ir
kovo mėnesius yra 2 784,60 Lt, o mokėtinas pareigūnų pensijos dydis yra 1
533,42 Lt. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris
nustato valstybinių, iš jų ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų
perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirtos ir
Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės
pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokama valstybinės socialinio draudimo
bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą,
apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę
apskaičiuotas pareiškėjo J. Š. paskirtos pareigūnų
pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8133 (K = 0,8133). Pritaikius minėtą
koeficientą, pareiškėjo perskaičiuotas pareigūnų pensijos dydis yra 1 247,13
Lt. Pareiškėjas 2010 m. sausio mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl
perskaičiuotai pareigūnų pensijai nustatytas koeficientas yra 0,3662
(K=0,3662), apskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę.
Pritaikius šį koeficientą, J. Š. 2010 m. vasario mėn. už
2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 456,70 Lt dydžio pareigūnų pensija. Tarnyba
neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato įstatymas, ir mokėti
pareiškėjui paskirto ir apriboto pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.
(nemažinant šio dydžio pagal įstatymo 4 straipsnyje nustatytą tvarką) dydžio
pareigūnų pensija bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų
pensijos dalies, kurios suma 2 371,29 Lt, už 2010 m. sausio, vasario ir kovo
mėnesius grąžinimo, nes įstatymas yra galiojantis ir nėra pripažintas
prieštaraujančiu Konstitucijai.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą tenkino ir priteisė J. Š. iš
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos, 20 294,60 Lt (dvidešimt tūkstančių du šimtus devyniasdešimt
keturis litus 60 centų) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Teismas
įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją J.
Š. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių
valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje
nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos
įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir
mokėjimo.
Teismas konstatavo,
jog remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 m.
lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą skirti pensiją, nes jis nuo 1998 m.
gruodžio 1 d. yra atleistas iš tarnybos. LR VRM 1998 m. gruodžio 16 d. išvada
dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 14915 J. Š. nuo 1998
m. gruodžio 2 d. iki neterminuotai už tarnybą paskirta 2 922,24 Lt dydžio suma.
2010 m. gegužės 18 d. pareiškėjas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu
išmokėti susidariusią nepriemoką bei užtikrinti paskirtos valstybinės pensijos
už tarnybą mokėjimą. 2010 m. balandžio 19 d. LR VRM pateikė J.
Š. atsakymą, kuriame išdėstė visas aplinkybes, kurios lėmė pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos sumažėjimą, ir išsamiai nurodė šios pensijos
perskaičiavimo metodiką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde
teigia, kad, valstybei nustačius anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, jis
negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos. Pirmosios
instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje
keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės
pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog
1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams
valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių
išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas,
kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto
įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis
įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas
ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Laikinojo
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad
paskirtos ir Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos
valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio
2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos
perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio
įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau
šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos
dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai
taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą
formulę.
Pirmosios
instancijos teismas pabrėžė, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatyta, kad
valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens
draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno
kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų
darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra
arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4,
5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant
mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios
valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos
(įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba
profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau
pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o
jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos
išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio
įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.
Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio
mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį,
atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Kaip konstatavo
pirmosios instancijos teismas, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko
galios 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos
2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas
galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15
straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y.
tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir
valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka,
suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m.
gruodžio 31 d.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2011 m. gruodžio 20 d. Seimas
priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011
m. gruodžio 28 d., kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo
terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte
nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki
2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms
išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų
tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio
31 d. Taigi asmenims, kuriems valstybinės
pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų
įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012 m. gruodžio
31 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų
perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei,
finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m.
gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų
perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam
teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas
siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių
išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių
išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.
perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių
valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio
draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų
suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek
tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų
išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti
mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų
perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dais (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“
buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismas atkreipė
dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar
jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas,
Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad
atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi
visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei
organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų
pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų
nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti
vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais
Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo
Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo
pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta
pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, kaip
pripažino pirmosios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus
pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo,
Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais
aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, tai
reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš
Lietuvos teisės sistemos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas
nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos,
susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d., taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.
Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių
valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl
priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo
prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos
pensijos priteisimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nustatyta,
kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Taikant
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių konstitucingumas
patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjui
paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas iki 1 247,13 Lt. Nustatyta, kad
pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 11328,41
Lt valstybinė pensija. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi
pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio
pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti
mažinamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 rugpjūčio
31 d. susidarė 20294,60 Lt dydžio nepriemoka.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje adm. byloje
Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos
pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo
įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios
institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji
teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių
pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo
nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta
teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs
į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui už laikotarpį
nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos dalis – 20 294,60 Lt – priteistina iš Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Pirmosios instancijos
teismas nurodė, jog Vidaus reikalų ministerija įpareigotina apskaičiuodama ir
išmokėdama pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui netaikyti
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio
ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų
ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.
III.
Apeliaciniu skundu
atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti
naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą
grindžia šiais argumentais:
1. Apeliaciniame
skunde nurodo, jog nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5,8 straipsnių
ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m.
rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio
Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki
nutarimo įsigaliojimo.
2. Skundžiamame
pirmosios instancijos teismo sprendime teismas taip pat visiškai nepagrįstai
įpareigojo ministeriją nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant
pareiškėjui J. Š. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos
dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Atsakovų
vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja tiek jo
priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą,
atsiliepime nurodo, jog ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime
teisingai įvertinta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatų
teisinė reikšmė taikytiniems šiame ginče teisės aktams.
Tretysis
suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos nurodo, jog palaiko atsakovų apeliacinį skundą ir
prie jo prisideda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui
paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo
bei dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta
pareiškėjui mokėti didesnę valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė
pareigūnų ir karių pensija nuo 2010 metų buvo sumažinta dėl Valstybinių pensijų
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) bei Socialinių
išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d.
įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 5 straipsnyje numatyto pensijos dydžio ribojimo.
Dėl
šių pensijos ribojimų pareiškėjui, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki
2012 rugpjūčio 31 d., susidarė 20294,60 Lt dydžio pensijos nepriemoka. Tiek
atsakovai, tiek tretysis suinteresuotasis asmuo šias faktines aplinkybes –
nepriemokos laikotarpį ir per jį susidariusį nepriemokos dydį, pripažįsta bei
apeliaciniais skundais neginčija.
Minėtos
teisės normos, kuriomis remiantis buvo sumažintas pareiškėjui pensijos
mokėjimas, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris įsigaliojo
2012 m. rugsėjo 21 d., buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
Atsakant į atsakovų apeliacinio skundo argumentą,
kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį, todėl
pareiškėjui už laikotarpį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimą nebuvo
teisinio pagrindo priteisti pensijos nepriemokos, pažymėtina, kad Konstitucinis
Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110
straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros
taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį,
išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies),
kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1
dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Iš
Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatų taip pat matyti,
kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti
bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau
pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje
įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra.
Atsakovai nepateikė jokių duomenų bei argumentų,
kad apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos
Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra.
Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo
sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis paprastai taikytina tais
atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris
turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas
sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas
spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas į teismą teisminės
gynybos kreipėsi 2010 m. gegužės 10 d., t. y., iki minėto Konstitucinio Teismo
nutarimo priėmimo, o teismas šios bylos nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis
Teismas ištirs šioje byloje aptariamų teisės aktų konstitucingumo klausimą (b.
l. 64-67).
Tai, kad asmens
subjektinės teisės turi būti ginamos teismine tvarka ir tais atvejais, kai jis
kreipiasi į teismą ir po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, su
sąlyga, jei jis šią savo teisę realizavo laiku, t. y., nepasibaigus terminams,
per kuriuos asmuo teismine tvarka gali ginti pažeistas savo teises, yra
konstatuota ir administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Visa tai apibendrinus
darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai
pareiškėjui priteisė pensijos nepriemoką už laikotarpį iki minėto Konstitucinio
Teismo nutarimo priėmimo. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai šiuo
klausimu pripažintini nepagrįstais.
Tačiau
kolegija sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad
teismas nepagrįstai įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją
pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios
atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo
ir mokėjimo.
Kaip matyti iš 2012
m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3
straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-2196, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo
1 d., juo antikonstitucinės Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009
m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatos buvo panaikintos, nustatant tokį teisinį
reguliavimą, koks buvo iki antikonstitucinių nuostatų priėmimo. Tokiu būdu nuo
2012 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka yra sureguliuotas byloje
nagrinėjamas klausimas, dėl ko priešinga šiuo klausimu pirmosios instancijos
teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Šiuo atveju taip pat pažymėtina,
kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nebegalioja ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir
mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537
redakcija) 5 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis buvo galima riboti
priskaičiuotų pensijų dydį (Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo
laikinojo įstatymo 2012 m. birželio 30 d. Nr. XI-2195 redakcija).
Dėl paminėto pirmosios
instancijos teismo sprendimas keičiamas, naikinant minėtą įpareigojimą Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijai (ABTĮ 143 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti
sekančiai:
Panaikinti
sprendimo dalį, kuria Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija įpareigota J. Š. nuo
2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių valstybinę
pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto
pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo
normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.
Likusioje
dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Stasys
Gagys
|
|
|
Romanas
Klišauskas
|
|
|
Ričardas
Piličiauskas
|