Baudžiamoji byla Nr. 2K-592/2012

                            Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00008-2010-3

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                  1.2.19.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 229 straipsnį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Nuteistasis įpareigotas baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. G. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

T. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) seniūnu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. D1-379 redakcija) patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų II skyriaus 5 punkto pagrindu, būdamas statinių (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti nuolatinės statybos komisijos nariu, 2004 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-465, patvirtinto (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno specialisto pareigybės aprašymo IV skirsnio 6 punkte įtvirtintu pagrindu, būdamas įpareigotas pagal savo kompetenciją prisiimti įsipareigojimus, ir to paties dokumento VI skirsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu, atsakydamas už tinkamą pareiginių funkcijų vykdymą, laiku atliktas užduotis ir pavedimus, iš esmės šiurkščiai pažeisdamas 2002 m. balandžio 23 d. redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje suformuluotus įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje suformuluotus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, viešumo, atsakomybės, pavyzdingumo, valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, šiurkščiai pažeisdamas 2002 m. liepos 1 d. redakcijos Nr. IX-583 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnį (statinio pripažinimas tinkamu naudoti) bei šio straipsnio nuostatas detalizuojančio 2002 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka nuostatas, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to didelės žalos patyrė valstybė bei fiziniai asmenys, o būtent: tinkamai nepatikrinęs I. P. ir T. P. priklausančio gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. 4400-0789-2262), esančio (duomenys neskelbtini), dokumentacijos, taip pat neįsitikinęs faktinėmis aplinkybėmis vietoje, nors privalėdamas tą padaryti, 2008 m. vasario 12 d., būdamas savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal savo, kaip komisijos, nario kompetenciją pasirašė minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, pastatyto žemės sklype (kadastrinis Nr. 5270/0010:213), laikančiosios kolonos įsikišo į valstybinę žemę 0,58 m atstumu ir užėmė dalį suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio, o su kiemo statiniais – tvora – ir visą šį kelią, taip visiškai užkertant galimybę kaimyninių sklypų (kadastriniai Nr. 5270/0010:207, Nr. 5270/0010:210 bei 5270/0010:247) savininkams D. D., M. N. bei N. P. laisvai patekti į jiems priklausančią nuosavybę – padarant jiems didelę turtinę ir neturtinę žalą. Tokiais savo veiksmais T. G. šiurkščiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kaip valstybinio valdymo institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, neatliko tarnybos pareigų, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė ir valstybė.

Nuteistasis T. G. kasaciniu skundu prašo pirmosios instancijos nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – kilusį civilinį ginčą nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikalstamą veiką, nustatytą BK 229 straipsnyje. T. G. veikoje nėra būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėties požymio – kaltės, nes pasirašydamas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad netinkamai atlieka savo pareigas bei elgiasi rizikingai. Nuteistasis teigia, kad jo pareiga dalyvauti komisijos veikloje ir pasirašyti aktą yra niekur neapibrėžta ir nenustatyta jokiais norminiais ar savivaldybės vidaus teisės aktais – tai patvirtina T. G. parodymai apie tai, kad jis nėra įpareigotas dalyvauti komisijoje, o seniūnas į aktą buvo įrašytas tik dėl to, kad žinotų apie vykdomas statybas. T. G. negalėjo suvokti netinkamo pareigų atlikimo, nes jis nėra statybų specialistas nei pagal kompetenciją, nei pagal kvalifikaciją, todėl neišmano ir neprivalo išmanyti nei statybų teisinio reglamentavimo, nei statybos techninių dalykų, taigi jam, neturinčiam kvalifikacijos ar darbo patirties statybose, nebuvo įmanoma nustatyti, ar gyvenamasis namas pastatytas pagal projektą ir ar projekte nurodytoje vietoje. Kasatorius tvirtina, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog sklype nebuvo riboženklių, tvorų ar kitų orientyrų, pagal kuriuos ir neįgudęs žmogus galėtų nustatyti statybų trukumus, be to, aktas buvo surašytas žiemą. Todėl, nuteistojo manymu, esant tokioms aplinkybėms, ne statybų srities specialistui neįmanoma nustatyti, ar kolonos patenka į sklypą, ar ne. Neturint specialių žinių ir įrangos taip pat neįmanoma nustatyti, ar gyvenamasis namas pastatytas projekte nurodytoje vietoje. Dėl šios priežasties T. G. negalėjo ir neturėjo suvokti, kad jis veikia neteisėtai ir kad tai sukels kokius nors neigiamus padarinius. Taigi iš T. G. nepagrįstai buvo reikalauta tokių veiksmų, kurių atlikti jis neprivalėjo. Be to, jam buvo žinoma apie ginčą tarp žemės sklypų savininkų dėl statybų teisėtumo. Akto pasirašymo metu 2008 m. vasario 12 d. teismo procesas dėl T. P. gyvenamojo namo statybų teisėtumo buvo pasibaigęs ir teismas nustatęs, kad statybų proceso metu teisės norminiai aktai nebuvo pažeisti. Dėl to T. G. neturėjo pagrindo abejoti teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas laikantis teisės norminių aktų reikalavimų. Be to, į seniūną niekas nesikreipė dėl ginčo tarp bendraturčių, todėl iki teismo procesų seniūnui nebuvo žinoma apie tai, kad yra kilęs ginčas dėl kelio. Teismai taip pat neįvertino savivaldybės pareigūnų, išdavusių leidimus statyti tvorą ir trinkelėmis iškloti ginčo kelią, veiksmų, liko neįvertinta ir Seimo kontrolieriaus išvada.

Skunde teigiama, kad teismai nustatė, jog seniūnas netinkamai atliko pareigas, tačiau  nenustatinėjo T. G. kaltės. Šioje byloje apsiribota objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių nustatymu, tačiau seniūno psichinis santykis su veika nenustatytas. Nė vienas iš teismų nebandė atsakyti į klausimą, ar seniūnas galėjo ir turėjo suvokti savo pareigą dalyvauti komisijos veikloje. Taigi T. G. buvo nuteistas remiantis vien tik objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais (pakaltintas objektyviai).

Atsiliepimu į nuteistojo T. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad teismai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, kuriuose išdėstyti T. G. įgaliojimai bei kompetencija. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas yra asmuo, dirbantis savivaldybės institucijoje ir turintis valdžios atstovo funkcijas bei administracinius įgaliojimus, tai patvirtina byloje esantys įrodymai: T. G. paskyrimą į (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas patvirtinantys duomenys, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatai. Bylos medžiaga patvirtina, kad T. G. su teismų sprendimuose nurodytais norminiais aktais, specialiais reikalavimais, kuriais reikia vadovautis atliekant savo pareigas, buvo supažindintas ir žinojo savo funkcijas bei pareigas, tačiau jas pažeidė netinkamai atlikdamas savo pareigas. Prokuroras pažymi, kad T. G. nuteistas už tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas ne tik seniūno, bet ir Statinių (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos (Komisijos) nario teises ir pareigas. Norminių aktų nuostatos ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka) leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui T. G. buvo pagrįstai suteikti įgaliojimai dalyvauti aptariamos komisijos veikloje kaip jos nariui, o būdamas šios komisijos nariu, jis turėjo ne tik šios komisijos nario teises, bet ir pareigas pagal savo kompetenciją atstovauti savivaldybės administracijai jos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Žemesnės instancijos teismai pasisakė, kad jis privalėjo vykdyti teismų sprendimuose nurodytų teisės aktų nuostatas, bet jis jomis nesivadovavo ir savo pareigų tinkamai nevykdė. Ta aplinkybė, kad T. G. sutiko vykdyti Komisijos nario pareigas ir faktiškai jas vykdė, duoda pagrindą reikalauti, kad šias pareigas jis atliktų tinkamai, o už pareigų nevykdymą, sukėlusį sunkias pasekmes, traukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, prokuroras teigia, kad byloje esančioje Seimo kontrolieriaus 2009 m. gegužės 7 d. pažymoje Nr. 4D-2009/4-240 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 169 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos tvarkos ir švaros taisyklių 43.18 punktu nustatyta, kad draudžiama savavališkai užstatyti ar susiaurinti pravažiavimą bendro naudojimo teritorijoje, o tų pačių taisyklių 44 punktu teisė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už šių taisyklių nesilaikymą suteikta seniūnams. Tuo paneigiamas kasatoriaus teiginys apie tai, kad jis neturi jokių funkcijų, susijusių su statybomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad T. G. pats suderino sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, jam buvo žinoma, jog nuo 2004 m., t. y. nuo gyvenamojo namo statybos pradžios, T. P. bylinėjasi su kaimynais dėl trukdymų vykdyti statybos darbus ir sklypo ribų ir kad problemą dėl namo išsikišimo į valstybinę žemę jis žinojo nuo 2005 m., o statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu jau buvo grindinio trinkelės ir tvora. Dėl T. G. tarnybos pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes tarnybos pareigų neatlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. T. G., tinkamai atlikdamas savo pareigas, kaip tai reikalauja teisės aktai, turėjo ir galėjo konstatuoti padarytus statybos pažeidimus, juo labiau kad dalis jų matėsi akivaizdžiai, neatliekant kokių nors matavimų ar tikrinimų specialiaisiais prietaisais. Nuteistasis žinodamas, kad dėl šios statybos yra sprendžiama ir teismuose, ir matydamas, kad nepateikti visi dokumentai, nurodyti Reglamento 3 priede, sunaikinti sklypo riboženkliai, to nepaisė bei pats nenustatė ir kitiems komisijos nariams nenurodė jam žinomų aplinkybių apie galbūt padarytus projekto pažeidimus, dėl to, Komisijai nepagrįstai patvirtinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kilo žemesnės instancijos teismų sprendimuose nurodytos sunkios pasekmės. Todėl nėra pagrindo nesutikti su Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo T. G. padarytos veikos vertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 229 straipsnį.

Nuteistojo T. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo

              BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Visais atvejais savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, pareigūnas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją.

Kasatorius teigia, kad jo veikos negalima vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, nesant būtinojo šios nusikaltimo sudėties požymio – kaltės, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. G. padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad T. G., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, turėjo pakankamą kvalifikaciją ir darbo patirtį bei pagal einamas pareigas privalėjo vykdyti įstatymų reikalavimus ir pareigybės aprašymu jam priskirtas funkcijas. Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo nuostatas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas užtikrina seniūnijos veiklą, įgyvendina savivaldos institucijų sprendimus seniūnijos veiklos klausimais, rūpinasi vietos infrastruktūros vystymusi, pagal kompetenciją sudaro sutartis bei prisiima įsipareigojimus, disponuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, atsako už tinkamą pareiginių funkcijų vykdymą, laiku atliktas užduotis ir pavedimus. Seniūnui keliami reikalavimai būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais, vyriausybės nutarimais, teisės bei norminiais aktais, reglamentuojančiais viešąjį administravimą, vietos savivaldą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatuose be kita ko nurodyta, kad seniūnas nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo informuoti Savivaldybės administraciją apie iškilusias žemės, teritorijų bei kraštovaizdžio problemas, turi teisę dalyvauti Savivaldybės institucijų, komisijų, darbo grupių posėdžiuose bei nustatyta pareiga vykdyti kitas teisės aktų, tarp jų ir Savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, administracijos direktoriaus įsakymais nustatytas pareigas bei pavedimus. Teismas nustatė, kad T. G. buvo supažindintas su atitinkamais norminiais aktais ir specialiais reikalavimais, todėl žinojo savo funkcijas bei pareigas, tačiau jas pažeidė. Bylos duomenimis įrodyta, kad I. ir T. P. priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje, o su kiemo statiniais užima dalį projektuojamo bendro naudojimo kelio, t. y. ant valstybinės žemės, esančios seniūnijos žinioje. Be to, byloje nustatyta, kad kasatoriui buvo žinoma susidariusi situacija dėl T. P. statomo gyvenamojo namo ir kad dėl to buvo iškilę teisminiai ginčai. Todėl kasatorius, būdamas seniūnas, privalėjo žinoti apie jo seniūnijoje vykdomas statybas ir turėjo pareigą pasidomėti, ar nepažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės bei teisėti interesai patekti į nuosavybės teise jiems priklausančius sklypus valstybiniu bendro naudojimo keliu, tačiau neatlikęs šių pareigų, tinkamai nepatikrinęs I. ir T. P. priklausančio gyvenamojo namo dokumentacijos bei neįsitikinęs faktinėmis aplinkybėmis vietoje, nors tai turėjo padaryti, jis, kaip Statinių (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos narys, savo parašu patvirtino statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų.

Nors kasatorius nesutinka, kad dalyvavimas minėtos komisijos veikloje buvo jo, kaip seniūno, pareiga, ir tvirtina, kad dėl šios priežasties akto pasirašymas taip pat nepriklausė jo kompetencijai, šie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai (kurią sudaro ir seniūnijos) yra priskirtos funkcijos nagrinėti teritorijos raidą, organizuoti teritorijų planavimą, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano bei detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą; vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, leidimų statyti, griauti, remontuoti ir pan. išdavimą, užtikrinti statybos bei architektūros reikalavimų laikymąsi; vykdyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės, valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, taip pat Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kito turto ir valstybės turto, valdomo patikėjimo teise, valdymą, naudojimą, disponavimą juo, o administracijos direktorius, įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei Tarybos sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus Administracijos struktūriniams ir struktūriniams teritoriniams padaliniams - seniūnijoms bei į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja statinių pripažinimo tinkamais naudoti reikalavimus ir tvarką, nustato komisijų funkcijos, sudėtis bei skyrimo tvarką. Minėtos teisinio reguliavimo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad T. G. kaip seniūnas turėjo teisę dalyvauti savivaldybės institucijų, komisijų veikloje, buvo pagrįstai paskirtas Statinių (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos nariu, o tai reiškia, kad, turėdamas įgaliojimus veikti pagal kompetenciją kaip komisijos narys, jis prisiėmė ir pareigą tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas pagal teismų sprendimuose nurodytų teisės aktų nuostatas, tinkamai atstovaujant savivaldybės administracijai.

Teismas konstatavo, kad T. G. savo pareigų tinkamai neatliko, dėl to D. D., M. N. ir N. P. buvo padaryta turtinės bei neturtinės žalos, taip pat didelės neturtinės žalos patyrė ir valstybė, nes T. G. šiurkščiai diskreditavo ir sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kaip valstybinio valdymo institucijos, autoritetą, iškraipė bei pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, neatliko tarnybos pareigų.

Taigi teismas nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, požymius ir tinkamai pritaikė T. G. baudžiamąjį įstatymą. Nepagrįstas nuteistojo kasacinio skundo argumentas, kad teismas nenustatė jo kaltės. Taigi kasacinio skundo argumentais iš esmės nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje nuteistajam T. G. būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

              Nuteistojo T. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                      Alvydas Pikelis

                            Rimantas Baumilas

              Vytautas Greičius