Administracinė byla Nr. eA-3729-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03736-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės AmberCore DC ir uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Novus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės AmberCore DC ir uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Novus“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjai UAB AmberCore DC ir UAB „Arcus Novus“ (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, priimta nagrinėti skundo dalimi prašydami panaikinti atsakovo Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. NS-23 „Dėl UAB „Arcus Novus“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ (toliau – ir Protokolinis sprendimas, ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjai nurodė, jog UAB „Arcus Novus“ (toliau – ir Arcus Novus) 2016 m. liepos 11 d. gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštą Nr. 72-2353 „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriuo informavo, kad Komisija įvertino Arcus Novus pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės institucijų Komisijai pateiktas išvadas. Komisija, siekdama įvertinti Arcus Novus atitiktį nacionalinio saugumo interesams, prašė pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 patvirtinto Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nurodytus dokumentus.
3. Arcus Novus, vykdydamas Komisijos nurodymą, 2016 m. liepos 14 d. pateikė Komisijai prašymą atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Nr. SD-16-08, kuriame nurodė, jog jis nuo 2009 m. gruodžio 24 d. yra vienintelis UAB AmberCore DC (toliau – ir AmberCore) akcininkas, taip pat pateikė informaciją apie 2015 m. vasario 20 d. atliktą AmberCore įstatinio kapitalo didinimą ir kt.
4. 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykusio Komisijos posėdžio metu buvo vertinta Arcus Novus atitiktis nacionalinio saugumo interesams ir, užfiksuojant tai protokole Nr. NS-23 (toliau – ir Protokolas), nutarta, kad Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų; Arcus Novus, nesikreipdamas į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, pažeidė Aprašo 10 punkto nuostatas.
5. Arcus Novus gavo Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. S‑72‑2767 „Dėl UAB „Arcus Novus“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ (toliau – ir Raštas dėl vertinimo rezultatų), o 2016 m. rugsėjo 8 d. – Vyriausybės kanceliarijos atsakymą Nr. S-72-2931 su dokumentais, kurių pagrindu buvo priimtas Raštas dėl vertinimo rezultatų, įskaitant Protokolą. Jokių kitų sprendimų, nutarimų ar kitokios formos dokumentų dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo nebuvo gauta.
6. Pareiškėjų vertinimu, Raštas dėl vertinimo rezultatų bei Protokolinis sprendimas nepagrįsti jokiais realiais faktiniais duomenimis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, priimti Komisijai viršijant kompetenciją (veikiant ultra vires), nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.
7. Pareiškėjų nuomone, Raštas dėl vertinimo rezultatų ir Protokolas laikytini dokumentais, įforminančiais sprendimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo, kaip jis suprantamas Įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje. Taigi Raštas dėl vertinimo rezultatų yra individualus teisės aktas, kuris sukelia pareiškėjams teisinius padarinius.
8. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal Aprašo 10 punktą tuo atveju, jeigu turintis kreiptis dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo asmuo nėra atlikęs Įstatymo reikalaujamų veiksmų, t. y. neinformuoja Komisijos ir (arba) negauna jos teigiamo įvertinimo – leidimo sandorio sudarymui, tai kartu reiškia ir atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjams, t. y. AmberCore įstatinio kapitalo didinimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir būtų taikoma restitucija. Pripažinus įstatinio kapitalo didinimo sandorį negaliojančiu, pareiškėjų planuojamo projekto vykdymas būtų apsunkintas arba apskritai nebegalėtų būti vykdomas.
9. Duomenys apie AmberCore kapitalo didinimą jau pateikti planuojamo gauti finansavimo institucijoms ir investuotojams, su kuriais deramasi dėl investavimo į pareiškėjų vystomo duomenų centro „Ambercore“ (toliau – ir Duomenų centras) projektą, todėl, pripažinus įstatinio kapitalo didinimą negaliojančiu ir dėl to sumažinus įstatinį kapitalą iki prieš tai buvusio dydžio, apie tai turėtų būti atitinkamai pranešta. Be to, į Duomenų centro projektą jau investuota 6,05 mln. Eur, taip pat vyksta derybos dėl didesnių investicijų (numatoma gauti investicijų suma apie 130 mln. Eur), iš kurių net 85 proc. turėtų sudaryti užsienio investuotojų lėšos, skirtos projekto įgyvendinimui (investicijos į turto įsigijimą, projektavimo darbus, inžinerinius sprendinius, projekto plėtrą, rinkodarą ir kt.). Nemaža dalis investuotų lėšų jau yra įsisavinta (parengtas Duomenų centro projektas, pasirašytos projekto ir techninės ekspertizės sutartys, gauti statybos leidimai, ruošiamas aplinkinių sklypų detalusis planas, taip pat vedamos derybos su potencialiais investuotojais). Komisijos neigiamas vertinimas gali atimti iš investuotojų galimybę atgauti investuotas lėšas.
10. Pareiškėjai paaiškino, kad į Duomenų centro projektą jau yra investavę Rusijos ir Danijos subjektai. Abi šios valstybės yra sudariusios su Lietuva dvišales sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Rusija ir Danija (kaip ir Lietuva) yra ratifikavusios 1965 m. Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo. Jei pareiškėjams būtų užkirstas kelias vykdyti Duomenų centro projektą, prieš Lietuvą galėtų būti pradėtas procesas dėl nepagrįstai suvaržytos teisės į investicijų apsaugą, įtvirtintą tarptautinėse sutartyse.
11. AmberCore jau pateikė paraišką UK Export Finance pavadinimu veikiančiam Jungtinės Karalystės Vyriausybės Eksporto kreditų garantijų departamentui (angl. Export Credits Guarantee Department). Investicijų į Duomenų centro projektą planas taip pat numato privačių investuotojų pritraukimą. Prieš išduodant kreditus ir (ar) investuojant, yra atliekami teisiniai patikrinimai, kurių metu turėtų būti pateikiamas ir Komisijos sprendimas (nuomonė), kuris nėra palankus pareiškėjams, taip pat dokumentai, susiję su šio sprendimo teisinėmis pasekmėmis (įstatinio kapitalo didinimo pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu). Tai atimtų galimybę bendrovei bei jos vystomam Duomenų centro projektui gauti finansavimą.
12. Šiuo metu vyksta diskusijos su potencialiais Duomenų centro klientais, derinamos bei numatomos pasirašyti išankstinės sutartys dėl paslaugų teikimo ir kitų parengiamųjų darbų. Prieš sudarant tokias sutartis, projekto vykdytojai vertinami, tikrinamas jų patikimumas bei reputacija, todėl Komisijos sprendimas (nuomonė) bus pagrindas nepasirinkti bendrovės kaip paslaugų teikėjo. Tuo atveju, jei Arcus Novus atžvilgiu ir toliau liks galioti Raštas dėl atitikties vertinimo ir Protokolinis sprendimas, Duomenų centro projektas apskritai nebegalės būti vykdomas. Pareiškėjams negalint vystyti Duomenų centro projekto, būtų padaryta žala ne tik jiems, bet ir Lietuvos investiciniam patrauklumui.
13. Komisijos sprendimas (nuomonė) užkirs pareiškėjams galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose bus keliamas reikalavimas pateikti dokumentus, susijusius su nacionalinio saugumo interesais. Nepanaikinus Rašto dėl vertinimo rezultatų ir Protokolinio sprendimo, pareiškėjai patirs neigiamų padarinių, susijusių su galimybe pripažinti Duomenų centrą strateginės technologinės plėtros objektu ir galimybe gauti Vyriausybės investicijas.
14. Pareiškėjai paaiškino, kad Duomenų centras yra technologinis pastatas (patalpa), skirtas laikyti kompiuterių sistemas ir susijusią įrangą (telekomunikacijų įranga, duomenų saugyklos). Šis centras nevaldys išorinių šviesolaidinių tinklų, o teiks nepertraukiamą klientų IT įrangos veikimo užtikrinimo paslaugą ir suteiks galimybę klientams susijungti su interneto ryšio tiekėjais (klientai pirks interneto ryšio paslaugas tiesiogiai iš interneto ryšio tiekėjų, bet ne iš pareiškėjų). Duomenų centras per išorines šviesolaidines linijas bus sujungtas su LITIX (Lietuvos Interneto apsikeitimo taškas) ir/arba kitais analogiškais interneto apsikeitimo taškais, esančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Klientai galės naudotis Lietuvos ir kitų šalių interneto ryšio tiekėjų paslaugomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjams nesuprantama, kokią grėsmę nacionalinio saugumo interesams Komisija nustatė ir kodėl ją sieja su Arcus Novus ir AmberCore vykdomu Duomenų centro projektu.
15. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie neketino Duomenų centro sujungti šviesolaidžio linijomis su Rusijos federalinės saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centru. Tokios Komisijos prielaidos yra niekuo nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Lietuvoje veikiantį duomenų centrą per šviesolaidinius tinklus prijungti prie Rusijos šviesolaidinių tinklų tiesiogiai neįmanoma be naujos šviesolaidinės linijos tiesimo, sienos kirtimo ir/arba tranzitinių operatorių naudojimo. Šviesolaidžio linijos iki artimiausios sienos su Rusija (Kaliningrado srities) ilgis sudarytų virš 160 km. Visų Lietuvoje veikiančių tranzitinių ryšių operatorių, kaip veikiančių telekomunikacijų sektoriuje subjektų, veikla yra išsamiai reglamentuota ir griežtai prižiūrima valstybinių institucijų.
16. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad informacijos saugumu suinteresuoti ir duomenų centrų klientai, ir patys duomenų centrai, todėl, siekiant apsisaugoti, duomenų centruose naudojami įvairūs fizinio saugumo (apsaugos) sprendimai: saugumo perimetras su judesio signalizacija, vaizdo stebėjimas, praėjimo kontrolė, visą parą veikiantis saugumo postas. Rašte dėl vertinimo rezultatų nurodytos prielaidos negali būti pagrįstu pagrindu nuspręsti, kad asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Rašte aptakiai kalbama apie anksčiau buvusius neapibrėžtus ryšius ir neaiškias sąsajas, kurios, be kita ko, galimai siejo įmones bei tarnybas, tačiau jokios vienareikšmės išvados daryti negalima.
17. Pareiškėjai teigė, kad Protokolinio sprendimo pagrindai, susiję su Arcus Novus tariamais ryšiais su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje išvardintų pagrindų.
18. Pareiškėjai, susipažinę su Komisijos raštu dėl vertinimo rezultatų ir jame nurodytomis deklaracijomis apie vieno iš galutinių naudos gavėjų tariamus ryšius su Rusijos žvalgybos organizacijomis, tiesiogiai kreipėsi į V. A., prašydami paaiškinti realią su Komisijos nurodytomis aplinkybėmis susijusią situaciją. V. A. nurodė, kad nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jis niekada darbiniais ar kitais ryšiais nebuvo ir nėra susijęs su Rusijos žvalgybos organizacijomis ar priešiška Lietuvos Respublikos interesams veikla.
19. Komisijos neigiamas įvertinimas dėl atitikties nacionaliniam saugumui negali būti pagrįstas tuo faktu, kad vienas iš Arcus Novus galutinių naudos gavėjų yra Rusijos pilietis, nes tai prieštarautų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintam nediskriminavimo principui. Rašte dėl vertinimo rezultatų pateikiami vienašališki Komisijos teiginiai pareiškėjų atžvilgiu yra nesuderinami ir su kitais esminiais Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais principais. Minėtu raštu yra suformuojama pozicija, kad pareiškėjai bei jų galutiniai naudos gavėjai ir/ar vadovai yra prieš Lietuvos Respubliką veikiantys asmenys, kas yra nesuderinama su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta pagrindiniuose Lietuvos ir tarptautiniuose teisės aktuose.
20. Arcus Novus, didindamas AmberCore įstatinį kapitalą, siekė finansuoti būtinąsias Duomenų centro projekto išlaidas. Įstatinio kapitalo didinimo tikslas buvo ne padidinti jau turimą akcijų kiekį ar jau ir taip turimą maksimalią (100 proc.) AmberCore kontrolę, bet kapitalizuoti bendrovės skolą bei įnešti lėšų, kurios galėtų būti naudojamos Duomenų centro projekto reikmėms. Arcus Novus neturėjo pareigos kreiptis dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o Komisija neturėjo kompetencijos vertinti jau turinčio 100 proc. kontrolę asmens turimų akcijų skaičiaus pokyčio.
21. Arcus Novus veikia informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuje Lietuvoje jau ilgą laiką. Bendrovės palydovinio ryšio kanalai buvo naudojami Lietuvos karinėms misijoms Afganistane ir Irake. Šių paslaugų teikimui keliami ypatingai aukšti saugumo reikalavimai. Tuo metu bendrovė nebuvo vertinama kaip galinti neigiamai paveikti nacionalinį saugumą, atitiko nacionalinio saugumo interesus.
22. Atsakovas Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko.
23. Komisija pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ji negalėjo priimti tokio sprendimo, koks yra numatytas Įstatymo 7 straipsnio 7 ir 11 dalyse, nes nei Arcus Novus, nei kiti Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai į ją nesikreipė su prašymu įvertinti Arcus Novus atitiktį nacionalinio saugumo interesams prieš 2015 m. vasario 20 d. sprendimu padidinant AmberCore akcinį kapitalą ir įsigyjant naujai išleistų akcijų.
24. Komisija, vykdydama Vyriausybės 2016 m. birželio 29 d. sprendimą (protokolo Nr. VPA-8 (riboto naudojimo)), Protokoliniame sprendime išreiškė tik nuomonę dėl Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams, šį subjektą įvertinęs Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų apimtimi, taip pat išreiškė nuomonę dėl to, ar bendrovė laiku ir tinkamai įvykdė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimus.
25. Aplinkybę, kad Komisija nesiekė priimti ir nepriėmė sprendimo, kuris galėtų būti skundžiamas teismui, patvirtinta ginčijamuose sprendimuose vartojama formuluotė „Komisijos nuomone“; Vyriausybės kanceliarijos Rašte dėl vertinimo rezultatų pateikta informacija, kad apie Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo rezultatus pranešta Vyriausybei; Protokolinis sprendimas net ir formaliąja prasme nebuvo pateiktas toks, koks numatytas Aprašo 28 punkte; Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-72-2931 pareiškėjams pateiktas paaiškinimas, kad atsakovas nepriėmė tokio sprendimo, koks yra numatytas Įstatyme ir dėl kurio apskundimo galėtų būti kreipiamasi į teismą.
26. Komisijos nuomone, ši byla yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl turėtų būti nutraukta. Be to, sprendimas šiuo atveju buvo įformintas Vyriausybės kanceliarijos raštu, todėl skundas buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, kas taip pat yra pagrindas teismui bylą nutraukti.
27. Komisija taip pat paaiškino, kad jai, įpareigotai vertinti ir priimti sprendimus dėl potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams, priskirta išskirtinė kompetencija vertinti asmenų atitiktį Įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytiems kriterijams ir įvertinime dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų, išvardytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, išvadas. Todėl Komisija ir šiuo atveju negalėjo priimti tokio sprendimo, kuris sukurtų teisines pasekmes pareiškėjams.
28. Komisija pažymėjo, kad Protokoliniame sprendime yra aiškiai nurodyta, jog Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Aiškiai įvardyto pobūdžio grėsmę patvirtina tiek minėtame sprendime, tiek ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 19-1379 (slaptai) nurodyti duomenys, kurie papildo neslaptus faktinius duomenis ir kurie padėjo priimti tokio turinio sprendimą. Priimant sprendimą buvo įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, kuris šiuo atveju yra objektyvus ir realiai egzistuoja.
29. Protokoliniame sprendime taip pat nurodyta, kad Arcus Novus, kaip vienintelis AmberCore akcininkas, prieš padidindamas AmberCore akcinį kapitalą ir įsigydamas naujai išleistų akcijų, nesikreipdamas į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, neįvykdė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimų.
30. Dėl kitų pareiškėjų skunde pateiktų argumentų Komisija neturėjo galimybės pateikti pozicijos, nes argumentacija sietina su VSD pateikta įslaptinta informacijos dalimi, tačiau ir iš pateiktų paaiškinimų teismas turės galimybę pripažinti, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas.
31. Vyriausybės kanceliarija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašė administracinę bylą nutraukti, o nepatenkinus šio prašymo – skundą atmesti kaip nepagristą.
32. Vyriausybės kanceliarija pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimai nesusiję su jos kompetencija. Vyriausybės kanceliarija Aprašo 5 punktu įpareigota Komisiją aptarnauti tik ūkiškai ir techniškai, ji nedalyvauja Komisijos veikloje ir negalėtų imtis jokių veiksmų, darančių įtaką Komisijos priimamų sprendimų turiniui. Ginčo tarp pareiškėjų ir Vyriausybės kanceliarijos nėra, todėl Vyriausybės kanceliarijos procesinė padėtis byloje neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Vyriausybės kanceliarijos veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos veiksmus.
33. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjų skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
34. VSD nuomone, Vyriausybės kanceliarijos Raštas dėl vertinimo rezultatų nėra individualus administracinis aktas, kuriam būtų taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinti reikalavimai. Šis raštas yra atsakymas į Arcus Novus paklausimą, kuriuo Vyriausybės kanceliarija paaiškino pareiškėjui, kodėl Komisija vertino Arcus Novus jai pateiktą informaciją ir kodėl, Komisijos nuomone, bendrovė neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų. Šis raštas galėtų būti skundžiamas teismui ne dėl to, kad jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o dėl to, jog rašte pateikta (išdėstyta) informacija neatitiko pareiškėjo lūkesčių arba, jei tokia informacija nebuvo pateikta pareiškėjui, arba jei ji buvo pateikta neišsami pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą.
35. VSD pažymėjo, kad pareiškėjai, siekdami pritraukti potencialių klientų vykdomam projektui įgyvendinti ir kviesdami naudotis jų paslaugomis Lietuvos valstybės institucijas, vienu iš savo partnerių atvirai nurodė Rusijos „Gazprom“ koncerną, kuris turi glaudžių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pareiškėjų teiginys, kad Protokolinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), argumentais, įrodymais, neatitinka faktinės padėties ir yra klaidinantis.
36. Taip pat pareiškėjai, skirtingai, nei teigia skunde, pristatinėdami Duomenų centro projektą, yra nurodę, kad įgyvendinant minėtą projektą bus vystoma duomenų perdavimo infrastruktūra tarptautiniu mastu, siekiant, jog Duomenų centras būtų pasiekiamas iš Europos, Skandinavijos ir Rusijos, tam tikslui reikės įrengti optinio ryšio magistralinę infrastruktūrą Lietuvos sujungimo su tarptautiniais interneto srautų apsikeitimo taškais (Frankfurtas, Helsinkis, Maskva, Stokholmas, Amsterdamas).
37. Protokolinį sprendimą priėmė Komisija, kuri, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, yra įgaliota spręsti klausimus ir priimti sprendimus dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams. Protokolinio sprendimo turinys atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nes jame konstatuota, kad Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Iš Protokolinio sprendimo bei Įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kokios konkrečios teisės ir pareigos buvo nustatytos šio sprendimo adresatui. Šis Protokolinis sprendimas buvo skirtas konkrečiam subjektui, t. y. Arcus Novus, kuris siekia vystyti Duomenų centro projektą. Protokolinis sprendimas yra vienkartinis (ad hoc) teisės taikymo aktas.
38. VSD paaiškino, jog potencialus dalyvis, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, privalo ex officio kreiptis į Komisiją dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, jei jis, veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų strateginę ar svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje. Pasak VSD, aplinkybė, kad 2015 m. vasario 20 d. buvo padidintas AmberCore įstatinis kapitalas išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas, o ne didinant jau išleistų akcijų nominalią vertę, kurias įsigijo Arcus Novus, leidžia teigti, kad Arcus Novus privalėjo kreiptis į Komisiją dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, nepaisant to, kad iki naujų akcijų emisijos valdė 100 proc. AmberCore akcijų. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, į Komisiją kreipėsi Vyriausybė (Vyriausybės 2016 m. birželio 29 d. pasitarimo protokolas Nr. VPA-8), inicijuodama Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą. Taigi tiek Komisija, tiek Vyriausybė, inicijuodama Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, veikė savo įgaliojimų ribose.

II.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
40. Teismas nustatė, kad Arcus Novus 2016 m. liepos 14 d. prašyme Nr. SD-16-08 nurodė, jog jis 2009 m. gruodžio 24 d. įsteigė AmberCore ir nuo tada yra vienintelis akcininkas. Arcus Novus 2015 m. kovo 9 d. padidino dukterinės įmonės įstatinį kapitalą, todėl prašė atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą.
41. Komisija 2016 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio protokole Nr. NS-23 nurodė, jog VSD 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 19-1379 pateikė informaciją, kuri gali būti reikšminga rengiant galutinę išvadą dėl Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams. K. B. pažymėjo, jog Arcus Novus per AmberCore įgyvendina Duomenų centro projektą. Vykdant šį projektą, Liepiškių technologijų parke planuojama pastatyti duomenų centrą, kuriame būtų saugomi būsimų klientų duomenys. VSD vertinimu, Arcus Novus turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Arcus Novus ir AmberCore per tarpines užsienio kompanijas kontroliuoja Rusijos piliečiai K. L., V. M., V. A. ir B. M.. Arcus Novus keliamą riziką nacionaliniam saugumui didina tai, kad V. A. anksčiau dirbo Rusijos įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su Rusijos valdžios ir teisėsaugos institucijomis, o jų veiklą prižiūri Rusijos federalinė saugumo tarnyba. 2006–2009 m. jis buvo Rusijos dujų koncerno antrinės įmonės „Gazpromkomplektacija“ padalinio Kaliningrade direktoriumi, 2009–2014 m. buvo Kaliningrade veikiančios įmonės „Gazinvets Group“, užsiimančios muitinės tarpininkų veikla, steigėju ir direktoriaus pavaduotoju. Arcus Novus plėtojamas Duomenų centras dėl sąsajų su Rusija ir jos federaline saugumo tarnyba kelią grėsmę nacionaliniam saugumui. Projekto iniciatoriai duomenų centrą šviesolaidžių linijomis planuoja sujungti su Lietuvos telekomunikacijų tinklais, o per juos – su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir Rusija. Tikėtina, kad, kai Duomenų centras šviesolaidžių linijomis bus sujungtas su Rusija, jis bus prijungtas prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centro, kuris vykdo radioelektroninę žvalgybą ir kibernetinį šnipinėjimą prieš Lietuvą ir kitas NATO ir Europos Sąjungos valstybes. VSD vertinimu, pastačius Duomenų centrą, Rusijos federalinė saugumo tarnyba galėtų daryti įtaką Lietuvos telekomunikacijų tinklams, o Lietuvos teritorija galėtų būti panaudota vykdyti priešiškoms kibernetinėms operacijoms prieš trečiąsias šalis. Jeigu Duomenų centro klientais taptų valstybės institucijos, bankai, telekomunikacijų įmonės, Rusija turėtų galimybių dėl politinių, ekonominių ar karinių interesų trikdyti Lietuvos valstybės valdymą ir ekonomikos funkcionavimą. Komisija padarė išvadą, jog Arcus Novus turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Arcus Novus, kaip vienintelis AmberCore akcininkas, prieš priimdamas sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, nesikreipė į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo ir tokiu neveikimu pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
42. Teismas nurodė, kad Komisija prašė šią administracinę bylą nutraukti, nes Protokolinis sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-23-143/2017 konstatavo, jog Komisijos protokolinis sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektas, todėl atitinkamus Komisijos argumentus laikė nepagrįstais.
43. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su, be kita ko, reikalavimu pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 2 d. akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp AmberCore ir Arcus Novus (civilinė byla Nr. e2-3526-852/2017). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi šioje civilinėje byloje patvirtino taikos sutartį, kuria, be kita ko, susitarta, jog 2015 m. kovo 2 d. akcijų pasirašymo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, o UAB „Arcus Novus“ ir UAB „AmberCore DC“ grąžinamos į teisinę padėtį, buvusią iki sandorio – 2015 m. kovo 2 d. akcijų pasirašymo sutarties – sudarymo.
44. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nėra, jog šiuo metu AmberCore įstatinis kapitalas yra sumažintas, t. y. panaikinta situacija, kuri Komisijos Protokoliniu sprendimu buvo pripažinta pažeidžianti Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
45. Teismas taip pat nustatė, kad panaikinus pažeidimą, kuris konstatuotas Protokoliniu sprendimu, Arcus Novus kreipėsi į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo. Komisija 2017 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolu Nr. NS-49 įvertino Arcus Novus atitiktį nacionalinio saugumo interesams bei nutarė, jog bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI‑1347‑473/2018). Taigi minėtoje administracinėje byloje bus įvertinta Arcus Novus (kaip potencialaus dalyvio) atitiktis nacionalinio saugumo interesams bei galimybė padidinti Amber Core įstatinį kapitalą.
46. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjams pašalinus nustatytą pažeidimą (pripažinus negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį ir sumažinus įstatinį kapitalą), buvo pašalinti Komisijos Protokoliniu sprendimu nustatyti pažeidimai. Net ir patenkinus skundą ir panaikinus Protokolinį sprendimą, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
47. Teismas nurodė, kad pareiškėjai skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl detaliau teismas šiame sprendime jų nenagrinėjo.

III.

48. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
49. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad net ir tuo atveju, jei būtų panaikintas Protokolinis sprendimas, administracinis teismas negalėtų apginti pareiškėjų dalykinės reputacijos. Šiuo aspektu pareiškėjai pažymi, kad teismo sprendime nebuvo įvertintas skųsto Protokolinio sprendimo turinys. Protokoliniame sprendime nurodoma ne tai, jog konkretus sandoris neatitiko reikalavimų nacionaliniam saugumui, o tai, kad šių kriterijų neatitiko pareiškėjai. Tai reiškia, kad kol galios individualus teisės aktas, konstatuojantis pareiškėjų nesuderinamumą su nacionalinio saugumo interesais, tol jis darys įtaką pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant teisę į gerą dalykinę reputaciją bei teisę į veiksmingą pažeistų teisių teisminę gynybą (Konvencijos 6 str.). Nepanaikinus Protokolinio sprendimo, nurodyti teiginiai apie pareiškėjus bus laikomi pagrįstais, o Komisija ir VSD bus laikomos neatlikusiomis neteisėtų veiksmų, kas savo ruožtu ribos pareiškėjų galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Šiuos pareiškėjų argumentus patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-23-143/2017 padarytos išvados.
50. Pareiškėjai pažymi, kad jie savo procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus ir motyvus, pagrindžiančius, jog Protokolinis sprendimas buvo priimtas neturint tam pakankamo pagrindo, o jame konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka realybės, tačiau nė vieno iš šių argumentų teismas nevertino. Tai reiškia, kad teismas apskritai netyrė Protokolinio sprendimo pagrįstumo, kas sudaro savarankišką, ABTĮ 146 straipsnio 5 dalyje numatytą sprendimo negaliojimo pagrindą.
51. Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nevertino, jog Komisija neturėjo teisės priimti Protokolinio sprendimo ir atliko jai jokiu teisės aktu nenumatytą procedūrą, kas pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas pripažinti individualų administracinį teisės aktą negaliojančiu. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai nesuteikė Komisijai teisės nagrinėjamu atveju priimti Protokolinį sprendimą ir vertinti pareiškėjo atitiktį nacionaliniam saugumui, nes asmenų atitiktis Įstatymo 7 straipsnio reikalavimams turėtų būti vertinama dviem atvejais: 1) jei įmonių akcijų įgijėjai turi būti vertinami dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams kaip potencialūs investuotojai, kurie siekia naujai (pirmą kartą) įsigyti akcijų, suteikiančių 5 proc. ir daugiau balsų bet kurios bendrovės, turinčiuose strateginę arba svarbią reikšmę, arba veikiančios Įstatyme išvardytuose svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose, arba 2) yra esami tokios bendrovės akcininkai, kurie naujai (pirmą kartą) įgyja bendrovės kontrolę, t. y. padidina turimą akcijų paketą taip, kad jų turimas akcijų paketas tose įmonėse po įsigijimo viršys 1/3 visų bendrovės išleistų akcijų. Nagrinėjamu atveju Arcus Novus, didindamas AmberCore įstatinį kapitalą, siekė finansuoti būtinąsias Duomenų centro projekto išlaidas, nes šis projektas yra „plyno lauko“ investicija, reikalaujanti naujai kuriamos infrastruktūros ir didelių investicijų jau pradiniame etape. Sistemiškai vertinant teisės aktus ir remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu, kuris išsamiausiai pasisako apie kontrolės turėjimą ir (arba) galėjimą daryti įtaką tam tikriems sprendimams, taip pat šios įtakos vertinimą, matyti, kad papildomos akcininko investicijos į šio akcininko jau visiškai (100 proc.) kontroliuojamą bendrovę jokių papildomų pareigų akcininkui nesukelia (pvz., visiškai kontroliuojamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimui nereikalaujama gauti leidimo koncentracijai), todėl nėra ir neturi būti vertinamos, nes didesnės nei maksimali kontrolė įgyti neįmanoma. Dėl šių priežasčių Arcus Novus neturėjo pareigos kreiptis dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o Komisija neturėjo kompetencijos vertinti 100 proc. kontrolę turinčio asmens akcijų skaičiaus pokyčio.
52. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjai Komisijos atstovės paklausė, koks teisės aktas numato, kad tokiu, kaip nagrinėjamoje byloje, atveju Komisija gali atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą. Komisijos atstovė nurodė, kad to nenumato joks teisės aktas. Paprašyta patikslinti ir paaiškinti savo veiksmus nusprendžiant priešingai, t. y. nusprendžiant atlikti vertinimo procedūrą, Komisijos atstovė nurodė, kad vadovavosi įstatymo dvasia. Taigi Komisija pati pripažino, kad jos veiksmai nebuvo numatyti jokiame teisės akte.
53. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos numatė griežtesnes investicijų į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių patikras. Remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2009 m. gegužės 25 d. rekomendacijų 3 dalimi, valstybė turi teisę pati spręsti dėl to, kas yra būtina siekiant užtikrinti jos nacionalinio saugumo interesus, tačiau jei valstybės siekia nustatyti nacionalinio saugumo interesus užtikrinančią investavimo politiką, ji turėtų būti nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, politikos skaidrumo bei nuspėjamumo principais, proporcingumo bei šią politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybės principu. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai, nebent tai pateisinama viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.
54. Pareiškėjų nuomone, vertinant Europos Sąjungos teisinį reguliavimą bei tai, kiek nacionalinio reglamentavimo pakeitimai išplėtė Įstatymo taikymą steigiant privačias bendroves, didinant jų įstatinius kapitalus bei perleidžiant akcijas apsunkino investavimą į Lietuvoje veikiančias įmones, kyla rimtų abejonių dėl taikomų investicinės politikos reguliavimo priemonių galimumo bei atitikimo ribojimų proporcingumo principui. T. y. ar šiuo atveju valstybė neperžengė savo kompetencijos ribų ir ar gali tokia apimtimi kištis ir drausti investicijas į tam tikrus ūkio sektorius ar įmones, ar šis ribojimas yra proporcingas ir nuspėjamas, ar šiuos sprendimus priimanti Komisija iškilus ginčui prisiims atsakomybę dėl jos priimamų sprendimų (pateikiamų nuomonių) pasekmių.
55. Diskriminacijos draudimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus teisių apsaugos elementų ir pagrindinių tarptautinės teisės principų. Draudimas varžyti asmenų teises bei diskriminuoti asmenis įtvirtintas daugelyje teisės aktų, įskaitant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, 48 straipsnis numato asmens galimybę laisvai pasirinkti verslą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad valstybės institucijos užtikrintų, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės.
56. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Protokoliniame sprendime nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, todėl jis nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Įstatymo 7 straipsnio 11 dalies nuostatomis. Rašte dėl vertinimo rezultatų ir Protokole nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos (apeliacinio skundo motyvai šiuo klausimu yra iš esmės tokie patys, kokie nurodyti pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui; žr. šio procesinio sprendimo 15–20 p.).
57. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (ankstesnis pavadinimas – Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija) atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
58. Komisija pažymi, kad grąžinus pareiškėjus į teisinę padėtį, buvusią iki 2015 m. kovo 2 d. akcijų pasirašymo sutarties sudarymo, tuo pačiu buvo panaikinta situacija, kuri Komisijos Protokoliniu sprendimu buvo pripažinta pažeidžianti Įstatymo (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Šis Įstatymas 2018 m. vasario 28 d. buvo išdėstytas nauja redakcija.
59. Komisija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, pareiškėjai selektyviai ir klaidingai interpretuoja ir iškraipo teismo posėdyje Komisijos atstovės išsakytą nuomonę dėl Komisijos įgaliojimų viršijimo.
60. Protokolinį sprendimą priėmė Komisija, kuri pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 ir 7 dalis yra įgaliota ir turi kompetenciją priimti sprendimus dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas Komisijai suteikė išskirtinę kompetenciją vertinti asmenų atitiktį Įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytiems kriterijams ir įvertinime dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų, išvardytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, išvadas (Įstatymo 7 str. 7 d.). Atsižvelgiant į šią Komisijai suteiktą kompetenciją, Komisija, vykdydama Vyriausybės 2016 m. birželio 29 d. pasitarimo sprendimą (protokolo Nr. VPA-8 (riboto naudojimo), įvertino Arcus Novus atitiktį nacionalinio saugumo interesams ta apimtimi, kuria įprastai atlieka, gavusi vertinime dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų išvadas, bei Protokoliniame sprendime pateikė vertinimą dėl Arcus Novus atitikties Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nurodytoms sąlygoms.
61. Komisija pažymėjo, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareiga kreiptis į Komisiją Arcus Novus atsirado tuomet, kai buvo išleista į apyvartą nauja AmberCore akcijų emisija ir kai Arcus Novus nusprendė įsigyti 100 proc. akcijų. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, Komisija, įpareigota Vyriausybės pasitarimo protokolu, inicijavo Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą. Pareiškėjai teigdami, kad Komisija, priimdama Protokolinį sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nemini ir neginčija minėto Vyriausybės pasitarimo protokolo, kuris sudarė prielaidas Komisijai atlikti Arcus Novus vertinimą.
62. Atlikdama Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, Komisija įprasta tvarka kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, išvardytas Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje. Gavus šių institucijų išvadas, Komisijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. posėdyje buvo priimtas pareiškėjams nepalankus Protokolinis sprendimas, kuriame buvo vienbalsiai išreikšta Komisijos nuomonė, kad Arcus Novus turi Lietuvos nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl Arcus Novus neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų. Komisijos nariai neturėjo pagrindo abejoti kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis. Nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra detaliau analizuojamas Protokolinio sprendimo teisėtumas, tačiau Protokoliniame sprendime yra aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis (Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p.) ir faktinis pagrindas.
63. Komisija akcentuoja, kad ginčai dėl reputacijos gynimo nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjai savo neva pažeistą dalykinę reputaciją gali ginti civilinio proceso tvarka.
64. Komisijos vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad Įstatymas nesuteikė Komisijai teisinio pagrindo vertinti Arcus Novus atitikties nacionalinio saugumo interesams ir priimti Protokolinio sprendimo, yra prieštaringi. Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1347-473/2018 nagrinėjamas kitas Arcus Novus skundas dėl Komisijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. NS-49, kuriame Komisija pakartotinai neigiamai įvertino Arcus Novus, kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, tik šiuo atveju vertinimas buvo atliekamas pagal Arcus Novus pateiktą prašymą Komisijai.
65. Vyriausybės kanceliarija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
66. Vyriausybės kanceliarija prašo jos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą laikyti Komisijos atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą.
67. VSD atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
68. VSD pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dalies pareiškėjų skunde išdėstytų argumentų nenagrinėjo bei nevertino VSD į bylą teiktų įslaptintų dokumentų, kurie buvo reikšmingi Komisijai priimant Protokolinį sprendimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutarus vertinti visas su skundžiamo Protokolinio sprendimo priėmimu susijusias aplinkybes ir pareiškėjų pateikiamus argumentus, VSD, teismo prašymu, pateiks susipažinti įslaptintus dokumentus, kurie buvo teikti tiek Komisijai priimant Protokolinį sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismui.
69. VSD, priėmęs sprendimą teikti Komisijai informaciją, kad Arcus Novus turi Lietuvos nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, atliko duomenų, kuriuos jis kompetentingas tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatas, vertinimą. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 str. 2 d.). Priemonės, kurių nagrinėjamu atveju ėmėsi valstybė, šiuo atveju VSD teikdamas turimą informaciją Komisijai, negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios asmens dalykinę reputaciją ar nepagrįstai ribojančios jų teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, VSD pripažindamas, kad Komisijos sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjų interesams, nesutinka su teiginiu, kad tai yra nepagrįstas jų teisių ir teisėtų interesų suvaržymas.
70. Įstatymu siekiama užtikrinti investicijų į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus atitikimą nacionalinio saugumo interesams. Tuo tikslu Įstatyme nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams, apibrėžiami svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ūkio sektoriai, vienas iš kurių ir yra informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų ūkio sektorius (Įstatymo 3 str. 3 d. 3 p.). Įstatyme įtvirtinant investicijų ne tik į strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, bet ir į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius patikrą, buvo siekiama įtvirtinti efektyvų nacionalinių saugumo interesų apsaugos mechanizmą. Lietuvos Respublikos Prezidentūros parengtame aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo“, kuriuo Įstatymas buvo papildytas nuostatomis dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių ūkio sektorių apsaugos, aiškiai pažymima: „(...) Pagrindinis projektų tikslas yra užtikrinti investicijų Lietuvoje suderinamumą su nacionalinio saugumo prioritetais, kuriems, pasikeitus saugumo situacijai regione, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys (...)“.
71. Atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir siekiant apsaugoti svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius, yra nustatyta ir valstybės prieštaravimo teisė, kad asmuo taptų potencialiu dalyviu esant duomenų apie asmens sąsajas su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms.
72. Nors šis prieštaravimas ir turi įtakos pareiškėjų interesams, tačiau jis nustatytas Įstatymu, kuriuo siekiama pašalinti kylančias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

73. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2017 m. birželio 28 d.).
74. Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, kad nacionalinio saugumo interesai – valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga, europinė ir transatlantinė integracija, grėsmių ir rizikos veiksnių esminę reikšmę visuomenės saugumui turintiems energetikos ir kitiems ūkio sektoriams mažinimas (1 d.); potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius; šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų (2 d.).
75. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų ūkio sektorius.
76. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis, veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje.
77. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įmonių, nuosavybės teise turinčių arba naudojančių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, valdymo organai dėl potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, gavę atitinkamo potencialaus dalyvio sutikimą, privalo kreiptis į Komisiją, pateikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją apie potencialius dalyvius, kurią gauna iš potencialių dalyvių (Įstatymo 7 str. 4 d.).
78. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė arba potencialus dalyvis (Įstatymo 7 str. 5 d.).
79. Atlikdami potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, Komisijai išvadas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos (Įstatymo 7 str. 6 d.).
80. Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis, be kita ko, neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis (3 p.); nėra duomenų, kad asmuo yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms (4 p.).
81. Įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog jeigu Komisija pripažįsta, kad potencialus dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas; neigiamas Komisijos sprendimas reiškia, kad valstybė prieštarauja, kad šis asmuo taptų potencialiu dalyviu, ir toks asmuo negali tapti potencialiu dalyviu šio straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, iki jis pašalins savo neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastis, nurodytas Komisijos sprendime, ir Komisija priims naują sprendimą, patvirtindama šio asmens atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
82. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 patvirtinto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. kovo 27 d.) 8 punktas nustato, kad Komisija vertina potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
83. Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įmonių, nuosavybės teise turinčių arba naudojančių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius (toliau – Įmonė), valdymo organai ar potencialūs dalyviai dėl potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo privalo kreiptis į Komisiją ir pateikti jai dokumentus ir informaciją, be kita ko, prašymą atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą (10.1 p.).
84. Aprašo 11 punkte nurodyta, kad Komisijos įvertinimą, ar potencialūs dalyviai atitinka nacionalinio saugumo interesus, gali inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba potencialus dalyvis.
85. Aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad Komisijos sprendimas priimamas posėdyje, kai bent viena Aprašo 12 punkte nurodyta institucija pateikia išvadą, kurioje nurodoma potencialaus dalyvio neatitiktis bent vienam Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nustatytam reikalavimui.
86. Komisijos sprendimai per rengiamus posėdžius laikomi priimtais, jeigu jiems pritaria daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių (Aprašo 24 p.).
87. Komisijos sprendimas, kuriuo potencialus dalyvis motyvuotai pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, įforminami protokolu, o jį pasirašo Komisijos pirmininkas (Aprašo 28 p.).

88. Byloje sprendžiama dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (dabartinis pavadinimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija) 2016 m. rugpjūčio 16 d. protokole Nr. NS-23 suformuluoto sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Novus“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ (I t., b. l. 26–28) teisėtumo ir pagrįstumo.
89. Komisija vertino UAB „Arcus Novus“ atitiktį nacionalinio saugumo interesams Vyriausybės iniciatyva (protokolo Nr. VPA-8 (riboto naudojimo)). Komisija, rengdamasi vertinimui, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl išvadų ir į UAB „Arcus Novus“ dėl informacijos pateikimo (II t., b. l. 25–26).
90. Ginčijamu Protokoliniu sprendimu Komisija vienbalsiai nutarė, kad:

1) „Komisijos nuomone, UAB „Arcus Novus“ turi Lietuvos nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl UAB „Arcus Novus“ neatitinka Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų“;

2) „UAB „Arcus Novus“, kaip vienintelis UAB „AmberCore DC“ akcininkas, prieš padidindamas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu UAB „AmberCore DC“ akcinį kapitalą ir įgydamas naujai išleistas akcijas, nesikreipė į Komisiją dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, tokiu neveikimu pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto (žr. kartu su Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo 10 punktu) nuostatas“.

91. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka motyvuodami tuo, kad:

1) teismo sprendime nebuvo įvertintas skųsto Protokolinio sprendimo turinys, kuriame akcentuojama ne tai, kad konkretus sandoris neatitiko reikalavimų nacionaliniam saugumui, o tai, jog šių kriterijų neatitiko pareiškėjai, nes jų dalyviai tariamai turi ryšių su Rusijos Federacijos žvalgybinėmis organizacijomis; taip pat pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus ir motyvus, pagrindžiančius, jog Protokolinis sprendimas buvo priimtas neturint tam pakankamo pagrindo, jame konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka realybės ir nepagrįstos jokiais įrodymais, tačiau nė vieno iš šių argumentų teismas nevertino;

2) teismas taip pat nevertino pareiškėjų argumentų, jog Komisija neturėjo teisės priimti Protokolinio sprendimo ir atliko jai jokiu teisės aktu nenumatytą procedūrą, nes UAB „Arcus Novus“ neturėjo pareigos kreiptis dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o Komisija neturėjo kompetencijos vertinti jau turinčio 100 proc. kontrolę asmens turimų akcijų skaičiaus pokyčio;

3) pareiškėjams kyla abejonių, ar šiuo atveju valstybė neperžengė savo kompetencijos ribų ir ar gali tokia apimtimi kištis ir drausti investicijas į tam tikrus ūkio sektorius ar įmones, ar šis ribojimas yra proporcingas ir nuspėjamas, ar šiuos sprendimus priimanti Komisija iškilus ginčui prisiims atsakomybę dėl jos priimamų sprendimų (pateikiamų nuomonių) pasekmių.

92. Dėl pareiškėjų argumentų, nurodytų Nutarties 91 punkto 1 papunktyje pažymėtina, kad:
1. Protokoliniu sprendimu, vadovaujantis Nutarties 75 ir 76 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, buvo įvertinta potencialaus dalyvio, o ne konkretaus sandorio, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Ketinimas sudaryti sandorį, kuriuo siekiama įgyti akcijų, jei dėl to ūkio subjektas strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje atitiktų Nutarties 76 punkte pateiktame teisiniame reglamentavime nurodytą teisinę padėtį, yra pagrindas atlikti tokio ūkio subjekto vertinimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
2. Nutarties 41 punkte nurodyti pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai yra faktinis pagrindas konstatuoti, kad UAB „Arcus Novus“ turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus (Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p.). Šių duomenų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo ištirti įstatymų nustatyta tvarka įslaptinti dokumentai.
93. Pareiškėjų argumentai, nurodyti Nutarties 91 punkto 2 papunktyje, yra nepagrįsti. Pagal Nutarties 78 ir 84 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė. Šiuo atveju taip ir įvyko (žr. Nutarties 89 p.). 2015 m. vasario 20 d. buvo padidintas UAB „Amber Core DC“ įstatinis kapitalas išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas, kurias įsigijo UAB „Arcus Novus“. Tai suponuoja, kad UAB „Arcus Novus“ privalėjo kreiptis dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, nes, nepaisant to, kad ir iki naujų akcijų emisijos ji valdė 100 proc. UAB „Amber Core DC“ akcijų, naujos emisijos akcijų įsigijimas atitiko Nutarties 76 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo sąlygas. Kitaip būtų tuo atveju, jei būtų didinama jau anksčiau išleistų akcijų nominali vertė. Taip pat UAB „Arcus Novus“ neturėtų tokios pareigos, jei ne ji, o kitas ūkio subjektas įgytų naujos emisijos akcijas. Tokiu atveju pastarasis privalėtų vykdyti nurodytus įstatymo reikalavimus.
94. Vertindama pareiškėjų argumentus, nurodytus Nutarties 91 punkto 3 papunktyje, teisėjų kolegija inter alia remiasi ir oficialia konstitucine doktrina.
95. Konstitucijos 46 straipsnyje yra nustatyta:

„Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“

1. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai, inter alia jo 1 dalyje įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos apsaugos principas, sudaro vieną visumą – konstitucinį šalies ūkio pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų.
2. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes (2009 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (inter alia 1999 m. spalio 6 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą (2005 m. gruodžio 12 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
1. Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių tokias konstitucines vertybes kaip valstybės nepriklausomybė ir jos teritorijos vientisumas, valstybės saugumas, tautos gerovė, viešoji tvarka ir teisingumas. Viena iš pamatinių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybė, įtvirtinta Konstitucijos 1 straipsnyje, yra glaudžiai susijusi su Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitine orientacija. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teisinės priemonės, kurios taikomos svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų ūkio sektoriaus apsaugai nuo galimo išorinio poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jų politika glaudžiai susijusių fizinių bei juridinių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo.
2. Nutarties 95 ir 96 punktuose nurodytos argumentacijos pagrindu teisėjų kolegija remiasi ir atmesdama apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Nutarties 54 punkte.
3. Atsakant į pareiškėjų argumentus dėl lygiateisiškumo principo (nediskriminavimo imperatyvo) pažeidimo, taip pat remiamasi oficialia konstitucine doktrina.
1. Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai siejasi ir su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatos turinį negalima neatsižvelgti į Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatą, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šios nuostatos, viena kitą sąlygodamos, sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą.
2. Taigi konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tai taikytina ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nes jie paprastai yra fizinių asmenų susivienijimai.
3. Negalima neatsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas, vykdydamas savo įgaliojimus ir leisdamas įstatymus, taip pat gali formuluoti principus, kuriais grindžiamas konkretus įstatymas. Tačiau šių principų negalima tapatinti su konstituciniais. Minėtų principų sąveika turi esminę tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę teisiniam reguliavimui. Įstatymuose įtvirtinti principai gali būti pakeisti įstatymais ir, svarbiausia, jie negali pažeisti konstitucinių principų.
4. Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).
4. Taikant Nutarties 98 punkte nurodytus asmenų lygiateisiškumo vertinimo kriterijus konstatuotina, kad nacionalinio saugumo užtikrinimo garantijos yra konstituciškai pateisinamas pagrindas riboti asmenų veiklą strateginę reikšmę turinčiose ūkio srityse.
5. Nutarties 95–99 punktuose pateikiamos teisinės argumentacijos kontekste teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuria remiasi pareiškėjai (Nutarties 55 p.). Tai daroma primenant oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl tarptautinių sutarčių galios Lietuvos teisės sistemoje nuostatas (Konstitucijos 138 str. 3 d.; žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d., 1997 m. gruodžio 18 d., 1998 m. gruodžio 9 d., 200 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimus).
6. Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia ir argumentais, jog ginčijamu teisės aktu ribojama investuotojų veikla, ir tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 24 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 1993 m. sausio 8 d.).
7. Šie argumentai nepagrįsti. Teisėti investicijų ribojimai nacionalinio teisinio reglamentavimo pagrindu šiose tarptautinėse sutartyse yra pripažįstami (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos 3 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos 3 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 27 d.) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad investicijos į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus potencialaus dalyvio atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.). Ginčijamas individualus teisės aktas nepažeidžia nurodytų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir pareiškėjų argumentus dėl teisės akto neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.
9. Dėl pareiškėjų argumentų Komisijos atsakomybės klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas .
10. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės AmberCore DC ir uždarosios akcinės bendrovės „Arcus Novus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.