Administracinė byla Nr. P-120-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02308-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės sanatorijos ,,Pušyno kelias“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-1534/2014 pagal byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sanatorijos ,,Pušyno kelias“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė sanatorija ,,Pušyno kelias“ (toliau – ir UAB sanatorija ,,Pušyno kelias“, Sanatorija, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–7) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (37)SD-7973 ,,Dėl UAB sanatorijos ,,Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo Nr. 13/168 ir 2013 m. birželio 4 d. skundo Nr. 13/168 papildymo“.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčija atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, VDI) sprendimą, kuriuo nepatenkintas jo skundas dėl VDI 2013 m. gegužės 17 d. surašyto incidento, įvykusio 2011 m. gegužės 12 d. Sanatorijos gydytojai – trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K., tyrimo akto (toliau – ir Tyrimo aktas). Pažymėjo, kad V. K. 2012 m. spalio 12 d. kreipėsi į Sanatorijos direktorių, prašydama ištirti 2011 m. gegužės 12 d. įvykio aplinkybes ir kompensuoti patirtas išlaidas. Šis prašymas nebuvo patenkintas, konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko. Darbo ginčų komisija V. K. skundą atsisakė nagrinėti. Jos prašymu atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – ir VDI Vilniaus teritorinis skyrius) atliko patikrinimą ir reikalavimo taip pat nepatenkino. 2013 m. balandžio 19 d. V. K. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių. Pareiškėjo teigimu, joks sprendimas nebuvo priimtas, vietoje to 2013 m. gegužės 17 d. gautas incidento tyrimo aktas. 2013 m. gegužės 30 d. surašytas naujas incidento tyrimo aktas, kuriame užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, aktai neatitinka formos ir turinio reikalavimų, todėl nesukelia teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjo nuomone, juos surašę pareigūnai viršijo savo kompetencijos ribas. Vyriausiajam darbo inspektoriui tiriant tariamo incidento aplinkybes, nebuvo sudaryta komisija, į kurios sudėtį būtų įtrauktas ir pareiškėjas. Pažymėjo, kad incidentų aktus surašyti gali darbdavys. Nuslėptos faktinės aplinkybės, aktas surašytas dėl to paties incidento, dėl kurio anksčiau priimti procesiniai sprendimai, kurių V. K. neginčijo. Be to, pareiškėjo skundus apeliacine tvarka išnagrinėjo tas pats pareigūnas, kurio veiksmai skundžiami,  tai priskirtina biurokratizmui. Pareiškėjo nuomone, visa tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

Atsakovai VDI ir VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į skundą (I t., b. l. 78, 80–86) prašė skundą atmesti.

Atsakovai nurodė, kad V. K. 2013 m. vasario 27 d. skundas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui paduotas nepraleidus nustatytų terminų. Nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 2013 m. kovo 8 d. buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus, šio reikalavimo pareiškėjas neskundė ir jo neįvykdė. 2013 m. balandžio 19 d. V. K. kreipėsi į VDI pakartotinai ir, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15, 68 punktais, VDI privalėjo skirti inspektorių nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Teisės aktai nesuteikia įgalinimų inspektoriui pripažinti niekiniu ar panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą. Aktai nesurašomi tik tais atvejais, kai įvykis darbe nesusijęs su darbu. Norint papildyti, patikslinti ar pakeisti aplinkybes, priežastis, skiriamas papildomas ar pakartotinis tyrimas. Pareiškėjas savo argumentų, pagrindžiančių tyrimo atnaujinimą, 2013 m. gegužės 22 d. skunde ir 2013 m. birželio 4 d. skundo papildyme nepateikė. Kaip paminėta, VDI inspektoriai tyrimo metu nustatė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pareiškėjui surašytas reikalavimas dėl jų pašalinimo, tačiau pareiškėjas 2013 m. kovo 26 d. raštu atsisakė tai atlikti, ši aplinkybė, gavus V. K. 2013 m. balandžio 16 d. skundą, buvo pagrindas VDI skirti incidento darbe tyrimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasirašė Tyrimo akto, tačiau nepateikė pastabų, pasiūlymų ar nepasirašymo argumentų, o, gavus V. K. pastabas, tyrimo aktas 2013 m. gegužės 22 d. papildytas, teksto korekcijos turinio prasme neprieštaravo pirminiam aktui. 2013 m. gegužės 23 d. gavus VDI pareiškėjo skundą, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas įrašė rezoliuciją, kurioje nurodė organizuoti nagrinėjimą, jį nagrinėti pavesta inspektorėms, kurios ir atliko tyrimą. Skundo nagrinėjimo metu kompleksiškai įvertintos teisės aktų normos, V. K. skundo tyrimo medžiaga, incidento tyrimo medžiaga, pateiktos išvados, todėl sprendimo panaikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 46–49) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 59).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji aktyviai, nepraleisdama nustatytų terminų, ginčijo darbdavio sprendimus, aiškiai nesutiko su juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Darbo ginčų komisija 2013 m. vasario 27 d. atsisakė nagrinėti jos reikalavimus, kadangi jų nagrinėjimas nepriskirtas šiai komisijai, todėl kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinį skyrių. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjas neskundė 2013 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriame konstatuota, kad V. K. dėl galimo 2011 m. gegužės 12 d. įvykio darbe buvo netekusi darbingumo, be to, pareiškėjas neskundė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. kovo 26 d. sprendime padarytos išvados, kad Sanatorijos dvišalė komisija 2012 m. gruodžio 20 d. aktą surašė nesivadovaudama Nuostatų 15 punkto reikalavimais. Pažymėjo, kad incidento aplinkybes tyrė ne vienas VDI darbuotojas, todėl 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktas yra išsamus ir pagrįstas. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundai išnagrinėti, pateiktos išvados, sudarančios sprendimo pagrindą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu (III t., b. l. 66–71) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą; priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu užbaigta administracinė procedūra dėl pareiškėjo skundų, kuriuose buvo prašoma pripažinti niekiniu, neturinčiu juridinės galios ir panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, įpareigoti VDI pareigūnus surašyti patvirtintos formos dokumentą dėl inspektavimo rezultatų ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimų VDI pareigūnų nusikaltimų.

Teismas atsižvelgė į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 7, 12, 15, 68, 78 punktus. Nustatė, kad pagal trečiojo suinteresuoto asmens kreipimąsi pareiškėjo direktorius patvirtino dvišalę komisiją, kuri ištyrė 2011 m. gegužės 12 d. įvykį ir surašė 2012 m. gruodžio 20 d. tyrimo aktą, papildytą 2013 m. sausio 30 d. Teismo vertinimu, paminėtas faktas įrodo, kad incidento tyrimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užbaigtas 2013 m. sausio 30 d. Vadovaujantis Nuostatų 73 punktu, nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe gali paduoti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 2 mėnesius. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su dvišalės komisijos aktu, nepraleisdamas paminėto termino, 2013 m. vasario 27 d. kreipėsi į VDI.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir nurodytas teisės normas, padarė išvadą, kad VDI, gavusi V. K. skundą, vadovaudamasi Nuostatų 78 punktu, privalėjo jį tirti. Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, VDI inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Taigi tyrimo metu nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 2013 m. kovo 8 d. surašytas reikalavimas Nr. R1 0208-1268 jiems pašalinti, kurio pareiškėjas neskundė. Nepašalinus šiuo reikalavimu nustatytų pažeidimų, gavus V. K. prašymą pakartotinai ištirti įvykio aplinkybes, remiantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, VDI kilo pagrindas pradėti tyrimą. Pagal Nuostatų 78 punktą, VDI turi teisę tirti kiekvieną nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, taip pat ir incidentą, kuris tiriamas kaip lengvas nelaimingas atsitikimas darbe. Nesant Nuostatų 12 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių 2011 m. gegužės 12 d. incidentas gali būti laikomas nelaimingu atsitikimu, nesusijusiu su darbu, VDI 2013 m. gegužės 17 d. surašė incidento tyrimo aktą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės VDI panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe (įskaitant ir lengvo, taigi ir incidento) tyrimo aktą. Remiantis Nuostatų 5 punktu, nustačius tyrimo pažeidimus, gali būti vykdomas pakartotinis tyrimas. Taigi pareiškėjo prašymas dėl akto panaikinimo, nesant tam teisinių pagrindų, nepatenkintas pagrįstai, o klausimas dėl pakartotinio tyrimo vykdymo, pareiškėjas jokių argumentų skunde dėl to neteikė, šioje byloje nenagrinėtinas, kaip nesusijęs su ginčo dalyku.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunduose prašė VDI įpareigoti VDI inspektorius surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų. Inspektavimą reglamentuoja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnis, kurio 4 dalyje nustatyta, kad VDI inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Analogišką nuostatą įtvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir VDI nuostatai) 17 punktas. Nustatė, kad VDI inspektoriai 2013 m. kovo 8 d. surašė reikalavimą Nr. R1 0208-1268 darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimams pašalinti. Kitų pažeidimų inspektavimo metu nenustačius, pareiškėjui pažeidimų nepašalinus, pagrindo įpareigoti surašyti   kitą dokumentą dėl inspektavimo rezultatų nėra. Incidento tyrimo aktas, vadovaujantis Nuostatų 15 punktu, surašomas laisva forma. Kaip jau buvo paminėta, incidento tyrimo aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas taip pat nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, 2013 m. gegužės 17 d. surašytas tyrimo aktas skiriasi nuo 2013 m. gegužės 23 d. papildyto akto varianto, dėl to pareiškėjas prašė VDI kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Nustatė, kad 2013 m. gegužės 17 d. pareiškėjui bei V. K. buvo išsiųstas tos pačios dienos tyrimo aktas susipažinti ir pastaboms pateikti. Pareiškėjas tyrimo aktą pasirašyti atsisakė, pastabų nepateikė, jokių kitų aplinkybių nenurodė, o V. K. šia teise pasinaudojo. Atsižvelgus į gautas pastabas, 2013 m. gegužės 23 d. tyrimo aktas buvo patikslintas, t. y. surašytas galutinis akto variantas. Pažymėjo, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigas kreipiamasi Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir tokių veiksmų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, kaip nesusijusių su viešojo administravimo veikla.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad VDI ginčijamą sprendimą, kuriuo užbaigta administracinė procedūra, priėmė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės sanatorijos ,,Pušyno kelias“ V. K. penkis šimtus litų bylinėjimosi išlaidų.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nustatė, kad Tyrimo aktas buvo surašytas, reaguojant į trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. balandžio 16 d. skundą, kuriame V. K., nesutikdama su VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. kovo 26 d. sprendime (I t., b. l. 69–71) padarytomis išvadomis dėl jos nurodyto, kaip nelaimingas atsitikimas darbe, 2011 m. gegužės 12 d. įvykio ištyrimo ir įvertinimo, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydama ištirti iš naujo šio įvykio faktines aplinkybes, pripažinti įvykio metu patirtą traumą patirta darbo (pas pareiškėją) vietoje (I t., b. l. 61–63). Pasisakydama dėl Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos tirti tokio pobūdžio skundus, kolegija pažymėjo, kad pagal jos veiklą reglamentuojančio Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą (bylai aktuali 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2128 redakcija) vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad tokią teisę (pareigą ir kompetenciją) Valstybinė darbo inspekcija turėjo ir pagal VDI nuostatų 27 punktą, kuriame nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus veiksmai ir sprendimai <...> gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Tai reiškia, kad gavusi paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens skundą VDI privalėjo (turėjo kompetenciją) jį išnagrinėti.

Byloje nėra kvestionuojama, kad paminėtas (trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas 2011 m. gegužės 12 d.) įvykis nei pareiškėjo sudarytos dvišalės komisijos, nei atsakovų nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kaip jis yra apibūdinamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje (pagal ją, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina)). To nebuvo padaryta ir pareiškėjo VDI apskųstame Tyrimo akte. Todėl pareiškėjo, kaip trečiojo suinteresuoto asmens darbdavio, teisės arba pareigos Tyrimo aktu nebuvo kvestionuojamos. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad Tyrimo aktu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės arba įstatymų saugomi interesai.

Pasisakydama dėl Tyrimo akto ir jį patikslinančio 2013 m. gegužės 30 d. incidento tyrimo akto įvertinimo Nuostatų taikymo požiūriu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad paminėto (trečiojo suinteresuoto asmens nurodyto 2011 m. gegužės 12 d. įvykio) traktavimas incidentu atitinka šios sąvokos apibūdinimą, pateiktą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (pagal ją, incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba). Pagal Nuostatų 15 punktą, ištyrus incidentą, surašomas laisvos formos aktas. Todėl pareiškėjo teigimas, kad nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti surašytas nustatytos formos aktas (kaip to reikalaujama, nustačius nelaimingo atsitikimo darbe faktą), teisės taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir padarytoms išvadoms dėl bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 14 d. gautas pareiškėjo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-1534/2014.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad šioje administracinėje byloje susiklostė neeilinė situacija, kai pareiškėjui paaiškėjo naujos aplinkybės, susijusios su incidento tyrimo akto teisėtumu. Todėl pareiškėjo nuomone, administracinės bylos Nr. A143-1534/2014 nagrinėjimas galėtų būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Palikus esamą situaciją teismų procesiniai sprendimai šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kt. principams.

Kaip nurodė patys teismai, administracinės bylos Nr. A143-1534/2014 ginčo esmė buvo šalių nesutarimas dėl incidento tyrimo aktų surašymo teisėtumo. Būtent dėl to buvo skundžiamas atsakovo sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo dėl incidento tyrimo aktų panaikinimo. Nuo pat bylos pradžios pareiškėjas teigė, kad incidento tyrimo akte užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Jeigu paaiškėtų, kad incidento tyrimo aktas sudarytas remiantis netiksliais ir nepatikimais duomenimis, tai turėtų būti pripažinta principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisės neatsiranda) pažeidimu bei būtų pažeisti teisės aktų saugomi interesai (objektyviai ištirti visus su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius įvykius).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas (kaip ir kiti VDI panašaus pobūdžio aktai) turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu ar mirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-556/2008). Taigi pareiškėjo ginčijami incidento tyrimo aktai turi ypatingą reikšmę pareiškėjo teisėms ir interesams, ką patvirtina ir V. K. Vilniaus m. apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. 2-1140-852/2015, kurioje ji remdamasi incidento tyrimo aktu reikalauja iš pareiškėjo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Be to, viešasis interesas ir teisės aktai reikalauja išsamiai ištirti visas incidento ar nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes taip, kad nekiltų abejonių jo buvimu. LVAT nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A143-1534/2014 nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, nagrinėjamai bylai taip pat aktualus ir aiškintinas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų galbūt padarytų pažeidimų, sietinų su Tyrimo akto surašymu, nustatymo. Pastarųjų aplinkybių (galbūt padarytų pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimo fakto) nustatymas yra reikšmingas administracinėse bylose, nes administracinio teismo priedermė yra asmens pažeistų teisių arba įstatymo saugomų interesų gynimas. Tai, kad su nelaimingo atsitikimo darbe aktu susijusios aplinkybės yra ginčijamos teismuose patvirtina ir LVAT praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-2130-14). Taigi, jeigu byloje būtų nustatyta, kad incidento tyrimo aktas surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų (netiksliai nustatyta viena iš esminių aplinkybių – incidento data), tai, be jokios abejonės, lemtų ne tik pareiškėjo interesų gintis nuo V. K. reikalavimų apribojimą, tačiau ir viešo intereso pažeidimą.

Po administracinės bylos Nr. A143-1534/2014 išnagrinėjimo paaiškėjo nauja faktinio pobūdžio aplinkybė, kad V. K. atsakovui atliekant incidento tyrimą nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko atsakovo priimtas incidento ištyrimo aktas negali būti laikomas teisėtu. V. K. nurodė, kad 2011 m. gegužės 12 d. suklupo ergoterapijos kabinete matant gydytojui K. J., nors pastarasis negalėjo tiksliai įvardyti, kurią dieną toks suklupimas įvyko. Taip pat buvo nurodyta, kad tą pačią dieną (2011 m. gegužės 12 d.) jai medicininę pagalbą suteikė A. G.. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, 2011 m. gegužės 12 d. A. G. atostogavo ir darbe nebuvo. Taigi naujai paaiškėjusi aplinkybė rodo, jog incidento 2011 m. gegužės 12 d. negalėjo būti arba V. K. ergoterapeuto K. J. kabinete suklupo vieną dieną, o medicininė pagalbą (neaišku dėl kur ir kada nutikusios traumos) A. G. jai buvo suteikta visiškai kitą dieną. Tuo labiau, kad nei A. G., nei K. J. negali tiksliai įvardinti, kurią dieną V. K. suklupo ir kurią dieną jai buvo teikiama medicininė pagalba. Tai rodo, kad atsakovo priimto incidento tyrimo akto turinys neatitinka tikrovės, o kartu ir tokiam aktui keliamų imperatyvių reikalavimų.

Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovo patvirtintas incidento tyrimo aktas (kas buvo nurodyta nagrinėjant bylą) kelia abejonių ir dėl to, jog V. K. netiksliai nurodė incidento aplinkybes teigdama, kad vyko pas pacientę N. V. į palatą. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, to negalėjo būti, nes pati pacientė ėjo pas V. K. Dar daugiau, V. K. nurodė, kad incidentas įvyko jai baigus darbą vaikų skyriuje (apie 13 val. 40 min.), nors pagal darbo grafiką ji turėjo dirbti ilgiau. Šių aplinkybių ir naujai paaiškėjusios aplinkybės kontekste matyti, jog tariamas incidentas negalėjo įvykti 2011 m. gegužės 12 d.

Įvardyta naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl A. G. atostogų 2011 m. gegužės 12 d. yra faktinio pobūdžio ir kitų faktinių aplinkybių kontekste turi esminę reikšmę nustatant, jog atsakovo surašytas incidento tyrimo aktas neatitinka faktinių aplinkybių ir tokiam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjo manymu tokia išvada lemtų LVAT nutarties pakeitimą administracinėje byloje Nr. A143-1534/2014, kur esminis ginčas ir vyko dėl incidento tyrimo akto teisėtumo.

Nagrinėjant administracinę bylą Nr. A143-1534/2014 ir joje priimant procesinius sprendimus aplinkybė apie 2011 m. gegužės mėnesį buvusias A. G. atostogas egzistavo, tačiau pareiškėjui nebuvo žinoma ir jis tokia aplinkybe nesirėmė nagrinėjant bylą. Ši aplinkybė paaiškėjo civilinėje byloje Nr. 2-1140-852/2015 dėl žalos priteisimo V. K. pareiškėją pradėjus atstovauti kitam atstovui. Nuodugniai patikrinus V. K. parodymus teisme ir pareiškėjo archyve esančią dokumentaciją paaiškėjo, kad V. K. parodymai apie incidento dieną yra neteisingi. Būtent todėl tokie dokumentai ir civilinėje byloje Nr. 2-1140-852/2015 buvo pateikti tik 2015 m. liepos 14 d.

Kadangi naujos aplinkybės apie A. G. atostogas pareiškėjui paaiškėjo tik 2015 m. liepos mėnesį, terminas teikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.  Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas pateiktas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą (ABTĮ 157 str. 2 d.), procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

              Pažymėtina, jog sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Akcentuotina, jog šių aplinkybių buvimą turi pagrįsti pats prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-198/2012).

              Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. 

              ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jo nuomone esminės bylos aplinkybės, kurios ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatyta tvarka sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, paaiškėjo (apie šias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma) 2015 m. liepos mėn. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Procesas gali būti atnaujinamas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) egzistavo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P525-222/2009, P858-43/2010, P63-129/2011, P261-107/2011, P858-157/2011, P63-44/2012, P-61-525/2015, kt.). Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012). Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (LVAT 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-115/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-131/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nurodydamas, kad po administracinės bylos Nr. A143-1534/2014 išnagrinėjimo paaiškėjo nauja faktinio pobūdžio aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsakovui atliekant incidento tyrimą nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko atsakovo priimtas incidento ištyrimo aktas negali būti laikomas teisėtu. Naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl A. G. atostogų 2011 m. gegužės 12 d. rodo, jog incidentas negalėjo įvykti 2011 m. gegužės 12 d. Taigi V. K. atsakovui atliekant incidento tyrimą nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko atsakovo priimtas incidento ištyrimo aktas negali būti laikomas teisėtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje išnagrinėto ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (37)SD-7973 ,,Dėl UAB sanatorijos ,,Pušyno kelias“ 2013 m. gegužės 22 d. skundo Nr. 13/168 ir 2013 m. birželio 4 d. skundo Nr. 13/168 papildymo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti VDI surašytą incidento, įvykusio 2011 m. gegužės 12 d. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“ gydytojai V. K., 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo aktą ir 2013 m. gegužės 23 d. surašytą tyrimo akto papildymą, įpareigoti VDI tarnautojus surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų, skubiai pranešti ikiteisminio tyrimo institucijai dėl galimų VDI pareigūnų nusikaltimų.

Minėtas pareiškėjo atsakovui skundžiamas Tyrimo aktas buvo surašytas, reaguojant į trečiojo suinteresuoto asmens V. K. 2013 m. balandžio 16 d. skundą, kuriame V. K., nesutikdama su VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. kovo 26 d. sprendime padarytomis išvadomis dėl jos nurodyto, kaip nelaimingas atsitikimas darbe, 2011 m. gegužės 12 d. įvykio ištyrimo ir įvertinimo, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydama ištirti iš naujo šio įvykio faktines aplinkybes, pripažinti įvykio metu patirtą traumą patirta darbo vietoje.

Vertindama pareiškėjo prašymo argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad aplinkybės, kurios gali būti pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje, turi būti tokios, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju tokia aplinkybe pareiškėjas UAB sanatorija „Pušyno kelias“ nurodo faktinę aplinkybę, kad A. G., kuri pagal byloje esančius V. K. paaiškinimus 2011 m. gegužės 12 d. suteikė medicininę pagalbą, tą dieną atostogavo, ir teigia, kad ši aplinkybė paaiškėjo tik 2015 m. liepos mėn. Atsižvelgdama į tai, kad A. G. yra pareiškėjo UAB sanatorijos ,,Pušyno kelias“ darbuotoja ir atostogos jai buvo suteiktos UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 11/198 (b. l. 130), kuris buvo surastas patikrinus pareiškėjo archyvinę dokumentaciją, teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo pozicija, kad ši aplinkybė negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos naginėjimo metu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmąja instancija pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl VDI 2013 m. birželio 14 d. sprendimo teisėtumo, tačiau incidento tyrimo aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. LVAT apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą pažymėjo, kad ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl Tyrimo akto surašymo teisėtumo. Todėl, sprendžiant šį ginčą, buvo būtina nustatyti šio akto surašymo aplinkybes ta prasme, ar jį surašę atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai veikė pagal teisės aktų jiems (VDI) suteiktą kompetenciją. Nagrinėjamai bylai taip pat buvo aktualus ir aiškintinas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų galbūt padarytų pažeidimų, sietinų su Tyrimo akto surašymu, nustatymo. Taigi faktinių aplinkybių, nustatytų Tyrimo akte, aiškinimasis, paties akto teisėtumas, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. LVAT šioje byloje inter alia pažymėjo, kad byloje nėra kvestionuojama, kad paminėtas (trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas 2011 m. gegužės 12 d.) įvykis nei pareiškėjo sudarytos dvišalės komisijos, nei atsakovų nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kaip jis yra apibūdinamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje. To nebuvo padaryta ir pareiškėjo VDI apskųstame Tyrimo akte. Todėl pareiškėjo, kaip trečiojo suinteresuoto asmens darbdavio, teisės arba pareigos Tyrimo aktu nebuvo kvestionuojamos. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad Tyrimo aktu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės arba įstatymų saugomi interesai.

Atsižvelgiant į bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinį bei tikrinamos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, pareiškėjo pateikti įrodymai, kad 2011 m. gegužės 12 d. bendrosios praktikos slaugytoja A. G. atostogavo, kurie, teismo kolegijos vertinimu negali būti vertinami kaip byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė, negalėjusi būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, įvertinus juos su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, iš esmės negalėtų pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados dėl ginčo išsprendimo.

Konstatavus, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės išnagrinėtai administracinei bylai ir joje priimtam galutiniam teismo procesiniam sprendimui, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė administracinės bylos proceso atnaujinimo sąlygų, nustatytų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl atnaujinti procesą šiuo pagrindu atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sanatorijos ,,Pušyno kelias“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-1534/2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                          Laimutis Alechnavičius

              Romanas Klišauskas

              Skirgailė Žalimienė