Administracinė byla Nr. eA-271-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01577-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams A. K., Z. K., R. M. ir A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Monetis“, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – akcinė bendrovė „Via Lietuva“), L. Ž.) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir kitų nuostolių dydžio nustatymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas:
1) nustatyti, kad atsakovams A. K. ir Z. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Valiutos keitykla), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dydis yra 22 350 Eur;
2) nustatyti, kad Susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2490/S įmokėta į notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį Valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos A. K. ir Z. K. išmokama tik atlaisvinus Valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
3) nustatyti, kad atsakovams R. M. ir A. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dydis yra 22 350 Eur;
4) nustatyti, kad Susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2491/S įmokėta į notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį Valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos R. M. ir A. M. išmokama tik atlaisvinus Valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
5) nustatyti atsakovui UAB „Monetis“ 5 330 Eur kitų nuostolių (netekimų) atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą Valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
2. Susisiekimo ministerija patikslintame pareiškime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį, apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ teisėtumą, todėl toliau turėtų būti sprendžiami klausimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
3. Susisiekimo ministerija pažymėjo, jog Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė-komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės-komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
4. Susisiekimo ministerija paaiškino, jog visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkė L. Ž. nekėlė ginčo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir nustatyto atlyginimo dydžio už jį, ir pasirašė NŽT direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-812-(1.18.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėtame žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys – Valiutos keitykla, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, ir kurios vertė pagal pajamų metodą yra 44 700 Eur (pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką (toliau – ir Metodika).
5. Susisiekimo ministerija nurodė, jog Žemės sklypo ir jame esančio statinio (Valiutos keityklos) rinkos vertė nustatyta pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės 2020 m. birželio 3 d. nustatymo ataskaitą Nr. 20-07-1096 (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ vertintojas T. B., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Vertinimo ataskaita laikoma teisinga iki kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl ji yra leistinas ir tinkamas įrodymas nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą ir jame esantį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį atsakovams.
6. Susisiekimo ministerijos nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovams pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto (Valiutos keityklos) paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingas ir atspindi paimto visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto rinkos vertę. Todėl Susisiekimo ministerija teismo prašė atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą – Valiutos keityklą – nustatyti pagal Vertinimo ataskaitoje ir NŽT 2021 m. balandžio 12 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-812-(1.18.) nustatytą nuostolių dydį – 44 700 Eur, o UAB „Monetis“ 5 330 Eur dydžio atlyginimą už kitus patiriamus netekimus / nuostolius, nustatytus Vertinimo ataskaitoje bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1206-624/2022, pateiktus išaiškinimus.
7. Atsakovai A. K., Z. K., R. M. ir A. M. atsiliepime ir teismo posėdyje sutiko iš dalies su pareiškėjos patikslintu pareiškimu.
8. Atsakovai nurodė, kad byloje dėl jų dalinės nuosavybės teise valdomos Valiutos keityklos, esančios visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paėmimo akte nustatytos rinkos vertės ginčo nekelia. Atsakovai sutinka, kad A. K. ir Z. K. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (1/2 dalį valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų atlyginami 22 350 Eur, o R. M. ir A. M. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (1/2 dalį valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų atlyginami 22 350 Eur, tačiau akcentavo, jog visuomenės poreikiams paimame žemės sklype buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla ir nuostoliai, susiję su šios veiklos nutraukimu (verslo perkėlimu) nėra atlyginti. Atsakovai paaiškino, jog veiklą vykdė UAB „Monetis“ pagal 2018 m. kovo 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą su Z. K., kuri iš šios veiklos gaudavo pajamas. Jeigu Žemės sklypas su jame esančiu nekilnojamuoju turtu (Valiutos keitykla) nebūtų paimti visuomenės poreikiams, UAB „Monetis“ ir toliau būtų vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą ir A. K.(įmonės vadovas ir akcininkas) toliau būtų gavęs dividendus, o Z. K.– nuomos pajamas, o A. K., R. M. ir A. M. būtų gavę darbo užmokestį, kaip įmonės darbuotojai.
9. Atsakovai pažymėjo, jog Vertinimo ataskaita dalyje dėl nuostolių neįvertinimo dėl nuomos pajamų netekimo, ūkinės komercinės veiklos nutraukimo (perkėlimo) yra neteisinga, neišsami, kelianti abejonių, todėl atsakovai teismo prašė skirti teismo ekspertizę nuostoliams, patirtiems dėl paimto ginčo turto visuomenės poreikiams, nustatyti. Atsakovai, be kita ko, teismo prašė dėl nutrauktos UAB „Monetis“ veiklos: 1) nustatyti A. K. 189 400,40 Eur (atskaičius mokesčius) (ar teismo eksperto įvertintą) atlyginimo dydį už netektas pajamas iš dividendų, 48 813,99 Eur (atskaičius mokesčius) (ar teismo eksperto įvertintą) atlyginimo dydį už netektas darbo pajamas; 2) nustatyti atsakovei Z. K. 149 538,80 Eur (atskaičius mokesčius) (ar teismo eksperto įvertintą) atlyginimo dydį už netektas pajamas, gautas iš nutrauktos nuomos veiklos; 3) nustatyti atsakovams R. M. ir A. M. 49 521,69 Eur (atskaičius mokesčius) (ar teismo eksperto įvertintą) atlyginimo dydį už netektas darbo pajamas, tačiau teismas netenkino šio atsakovų prašymo ir neskyrė byloje ekspertizės.
10. Atsakovas UAB „Monetis“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė sutinkantis su juo iš dalies.
11. UAB „Monetis“ paaiškino, jog atsakovams nuosavybės teise priklausanti Valiutos keitykla buvo išnuomota UAB „Monetis“, kuri vykdė ūkinę komercinę veiklą ir yra pareiškusi prašymą atlyginti nuostolius dėl investicijų į minėtas patalpas ir negalėjimo tęsti jose veiklos. Susisiekimo ministerijos įvertintu UAB „Monetis“ nuostolių dydžiu, kuris sudaro 5 330 Eur, būtų atlyginta tik dalis UAB „Monetis“ patirtų nuostolių. Nagrinėjamu atveju liko neišspręstas nuostolių atlyginimo klausimas, kuriuos UAB „Motenis“ patirs dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo (perkėlimo) dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams, todėl Susisiekimo ministerijos prašomas nustatyti UAB „Monetis“ 5 330 Eur nuostolių dydis yra nepakankamas patirtiems nuostoliams atlyginti.
12. UAB „Monetis“ nuomone, Susisiekimo ministerijos pareiškimas nėra tinkamai pagrįstas ir teisingas, kadangi juo siekiama ne nustatyti teisingą atlygį, o tik dalinai atlyginti nuostolius pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, nustatant tik kitų nuostolių (netekimų) atlyginimą. Šioje byloje turi būti išspręstas klausimas dėl visų UAB „Monetis“ patirtų nuostolių, įskaitant ir nuostolius, susijusius su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu (perkėlimu), atlyginimo, nes Vertinimo ataskaitoje iš esmės yra įvertinta tik UAB „Monetis“ investicija į patalpas, tačiau ne nuostoliai dėl veiklos nutraukimo (perkėlimo), nors prašymas ir dokumentai į bylą yra pateikti.
13. UAB „Monetis“ paaiškino, jog minėtose patalpose yra registruota Valiutos keitykla, kurioje dirba UAB „Monetis“ darbuotojai ir kuriems yra mokamas darbo užmokestis, teikiamos valiutos keitimo / pardavimo paslaugos, parduodamos vinjetės. Perleidus patalpas visuomenės poreikiams, nelieka veiklos vykdymo vietos ir UAB „Monetis“ teks likviduoti, bus prarastos iš šios veiklos gautos pajamos, įmonė neteks pelno. UAB „Monetis“ paskaičiavimais, netektas pelnas per 5 metus sudarytų 459 512,50 Eur. UAB „Monetis“ ne tik patirs nuostolius, susijusius su veiklos nutraukimu negautų pajamų forma, tačiau patirs ir 28 184,18 Eur nuostolius dėl darbo santykių su 7 darbuotojais nutraukimo, jiems išmokant išeitines išmokas, todėl atsakovas prašė Susisiekimo ministerijos patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies ir ginčą išspręsti iš esmės, UAB „Monetis“ nustatant: 1) 28 184,18 Eur nuostolių, susijusių su darbo santykių nutraukimu; 2) 459 512,50 Eur nuostolių, susijusių su verslo nutraukimu; 3) 5 330 Eur kitų nuostolių (netekimų) atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą Valiutos keityklą.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sutiko su pareiškėjos patikslintu pareiškimu.
15. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
16. NŽT atkreipė dėmesį, jog Vertinimo ataskaita buvo parengta 2020 m. birželio 3 d., UAB „Inreal“ atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo T. B., todėl paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, pritaikius Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Atsakovams Vertinimo ataskaitoje nustatytas nuostolių atlyginimo dydis už Žemės sklype esančios Valiutos keityklos paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingas ir atspindi paimto nekilnojamojo turto rinkos vertę. Todėl atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą (Valiutos keityklą) turi būti nustatytinas pagal Vertinimo ataskaitoje ir paėmimo akte nurodytą nuostolių dydį – 44 700 Eur, o UAB „Monetis“ kitų netekimų / nuostolių dydis pagal Vertinimo ataskaitą, kuris sudaro 5 330 Eur.
II.
17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu tenkino iš dalies Susisiekimo ministerijos pareiškimą:
1) nustatė, kad atsakovams A. K. ir Z. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dydis yra 22 350 Eur.
2) nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2490/S įmokėta į notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos A. K. ir Z. K. išmokama tik atlaisvinus nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
3) nustatė, kad atsakovams R. M. ir A. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dydis yra 22 350 Eur.
4) nustatė, kad Susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2491/S įmokėta į notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos R. M. ir A. M. išmokama tik atlaisvinus nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
5) nustatė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Monetis“ 5 330 Eur kitų nuostolių (netekimų) atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
6) įpareigojo Susiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą.
7) priteisė iš Susisiekimo ministerijos atsakovams A. K., Z. K., R. M., A. M. po 332,99 Eur ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Monetis“ 395,27 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
18. Teismas nustatė, jog pastato savininkas, kaip UAB „Monetis“ akcininkas, buvo pateikęs prašymą turto vertintojui apskaičiuoti su UAB „Monetis“ veiklos nutraukimu susijusius nuostolius dėl pastato nugriovimo ir veiklos nutraukimo. Vertinimo ataskaitoje atsisakymas vertinti minėto pobūdžio nuostolius grindžiamas aplinkybėmis, jog užsakovas ir (ar) pastatų savininkai nepateikė patalpų nuomos sutarties kopijos; jog nekilnojamojo turto nuomos sutartys prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tuo atveju, jeigu jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; galbūt sudaryta nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl pretenzijos dėl išankstinio nuomos sutarties nutraukimo negali būtų traktuojamos kaip faktinės ir neginčytinos ir dėl to turto vertintojai nenustatė fakto, kad nuostoliai, galbūt kylantys dėl išankstinio nuomos nutraukimo, egzistuoja. Atsisakymas nagrinėti minėtą prašymą, be kita ko, buvo grindžiamas ir tuo, kad turto vertintojui nebuvo pateikta informacija dėl prašyme nurodytų aplinkybių, jog paėmus visuomenės poreikiams ginčo pastatą, įmonė neturės kur vykdyti veiklos, negalės jos perkelti į kitas patalpas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, jog šie trūkumai galėjo būti pašalinti turto vertintojui / pareiškėjui konstruktyviai bendradarbiaujant su atsakovais, išaiškinus jų teisę pateikti papildomus įrodymus, atsižvelgus ir į tai, jog atsakovai žemės paėmimo procedūroje buvo aktyvūs ir atsisakė pasirašyti NŽT direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktą Nr. ŽVP-812-(1.18.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams, o 2021 m. balandžio mėn. pateikė papildomus prašymus ir duomenis dėl nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu, tiek minėtuose prašymuose, tiek teismo posėdžio metu akcentuodami specifines verslo vykdymo sąlygas (verslo vietą, verslo perkėlimo į kitą vietą sunkumus, susiformavusį verslo modelį), nurodė, jog įmonė neturi filialų, atstovybių, dėl žemės sklypų ginčo teritorijoje trūkumo, perkelti verslo į kitą vietą neįmanoma ir kt., tačiau pažeidžiant gero administravimo principą, šie atsakovų argumentai liko neįvertinti.
19. Teismas akcentavo, jog Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse taip pat numatyta speciali turto vertinimo tvarka, o byloje nustatyta, jog minėtos tvarkos nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi. Teismas vertino, jog atsakovų prašymas dėl nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu (perkėlimu) išnagrinėtas formaliai, paviršutiniškai, neįsigilinus į ginčo esmę, neįvertinus pateiktų duomenų, nesuteikus galimybės atsakovams pateikti trūkstamus įrodymus ginčui objektyviai ir visapusiškai išspręsti. Dėl to teismas nusprendė, kad Vertinimo ataskaita apimtyje dėl nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu (perkėlimu) negali būti vertinama kaip patikimas ir objektyvus įrodymas. Taigi, teismas konstatavo, kad dėl pažeistų procedūrų, tinkamai neišnagrinėjus atsakovų prašymų dėl nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu turto vertinimo aspektu, galėjo būti pažeistos atsakovų teisės į teisingą nuostolių atlyginimą dėl privataus turto visuomenės poreikiams paėmimo.
20. Teismas netenkino atsakovų prašymo skirti turto vertinimo ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad nustatytus trūkumus privalo pašalinti institucija, kuriai tokią pareigą numato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos, todėl apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas įpareigojo Susisiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti atsakovų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą.
21. Teismas priteisė atsakovams A. K., Z. K., R. M. ir A. M. iš viso 1 331,97 Eur (lygiomis dalimis po 332,99 Eur), ir UAB „Monetis“ – 395,27 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
22. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė įpareigoti Susisiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti atsakovų UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
23. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, apeliaciniame skunde nurodo, kad visus nuo jo valios priklausančius ir jam Žemės paėmimo įstatymo priskirtus veiksmus jis jau yra atlikęs, todėl jis skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neturės galimybių objektyviai įvykdyti, kadangi nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, įskaitant ir turto vertinimą, jau yra atlikta ir nėra aišku, ką papildomai Susisiekimo ministerija turėtų padaryti, vykdydama tokį teismo sprendimą. Teismo sprendimas įpareigoti Susisiekimo ministeriją iš naujo spręsti klausimą, kuris jau buvo išspręstas, specialiajame įstatyme nesant sureguliuotos tokio įpareigojimo vykdymo procedūros ir galimybės, yra neįvykdomas.
24. Pareiškėjas cituoja apeliaciniame skunde nagrinėjamai bylai aktualią LVAT praktiką (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. eA-2207-415/2021 ir Nr. eA-221-624/2023), kurioje pateikti išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju atsakovams yra tinkamai ir teisingai atlyginta už jų paimamą visuomenės poreikiams pastatą pagal individualaus turto vertinimo metu nustatytą konkrečią atitinkamo pastato vertę, taip pat atsakovui UAB „Monetis“ atlyginami turto vertinimo metu įvertinti kiti nuostoliai (praradimai) ir pastariesiems sudaryta galimybė už nustatytą atlyginimo dydį įsigyti tokį patį nekilnojamąjį turtą ir jame vykdyti veiklą be jokių apribojimų. Be to, atsakovai iki šiol vykdo veiklą visuomenės poreikiams paimtame pastate ir gauna iš šios veiklos pajamas, t. y. nepatiria jokių nuostolių.
25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir bylos nagrinėjimo eigą bei trukmę, turėjo pakankamai laiko persitvarkyti veiklą taip, kad jokių nuostolių nepatirtų, taip pat turėjo laiko išspręsti darbuotojų atleidimo ir nuomos nutraukimo klausimus, kad nuostolių būtų išvengta. Atsakovai nuostolius grindžia kelerių metų laikotarpiu, todėl aplinkybė, kad atsakovai jau kelerius metus vykdo veiklą minėtame pastate po jo paėmimo visuomenės poreikiams ir toliau gauna iš šios veiklos pajamas, yra pakankama priemonė atsakovų tariamiems nuostoliams kompensuoti.
26. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovų nuostoliai didžiąja dalimi yra grindžiami aplinkybe, kad visuomenės poreikiams paimame pastate yra vykdoma prekybos mokesčio už kelius vinjetėmis veikla, kuri yra pagrindinė UAB „Monetis“ veikla ir iš kurios įmonė gauna daugiausiai pajamų, ir tokia veikla kitoje vietoje negali būti vykdoma. Atsakovai įrodinėja, kad vieta yra specifinė, prie pat pasienio, pritaikyta įvažiuoti sunkiasvoriam transportui ir pritraukti vilkikų vairuotojus, tačiau, pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės nepagrindžia atsakovo nuostolių, nes teisės aktais reglamentuojamas valstybinio mokesčio už kelius pakeitimo projektas, pagal kurį vietoje šiuo metu galiojančio kelių mokesčio surinkimo būdo – vinječių, pradės veikti e.tolingo sistema, kai mokestis už kelius bus nuskaitomas nuotoliniu būdu per elektroninius skaitytuvus, todėl negalima atsakovų nurodomų prekybos vinjetėmis veiklos nutraukimo nuostolių susieti su pastato paėmimu visuomenės poreikiams, kadangi atsakovų veiklai ir jos tęstinumo galimybėms įtakos turės numatomas kelių apmokestinimo pakeitimas.
27. Pareiškėjo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovų prašomi priteisti galbūt ateityje atsirasiantys nuostoliai, susiję su UAB „Monetis“ verslo perspektyvomis, yra per daug nutolę nuo ginčo dalyko ir nėra susiję su visuomenės poreikiams paimtu nekilnojamuoju turtu. LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1206-624/2022, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad šio proceso metu turi būti išspręstas klausimas ir dėl UAB „Monetis“ galbūt patirtų nuostolių dėl veiklos nutraukimo visuomenės poreikiams paimamame pastate. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, įtraukus UAB „Monetis“ atsakovu į bylą ir paprašius jai priteisti 5 330 Eur dydžio kitus patiriamus netekimus / nuostolius. Šie nuostoliai yra įvertinti Vertinimo ataskaitoje, ginčo dėl jų dydžio nėra, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams metu atsakovai patyrė kitų nuostolių, susijusių su veiklos nutraukimu, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovų argumentus dėl papildomų nuostolių atlyginimo ir skundžiamoje teismo sprendimo dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
28. Atsakovai A. K., Z. K., R. M. ir A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsakovai, pakartodami ginčo aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pagal teismų praktiką, net jeigu turto vertinimo ataskaita atitinka keliamus reikalavimus, ji neturi teismui išankstinės galios ir yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai pateikė duomenis apie UAB „Monetis“ vykdomą veiklą, gaunamas pajamas ir akcentavo, kad dėl ginčo pastato paėmimo visuomenės poreikiams UAB „Monetis“ teks nutraukti veiklą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Šiuo atveju taip pat nebuvo įvertinta ir tai, kad UAB „Monetis“ užsiima valiutų keitimu bei vinječių pardavimu, ir, kad pastaroji veikla yra pagrindinė įmonės veikla, iš kurios gaunama daugiausiai pajamų. UAB „Monetis“ vykdoma veikla yra specifinė ir vykdoma prie pat pasienio. Netekus galimybės vykdyti šios veiklos, netenkamos pajamos, likviduojama įmonė.
30. Atsakovai nurodė, jog jie 2021 m. balandžio – birželio mėn. teikė paaiškinimus ir prašymus su įrodymais dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo. Į šiuos atsakovų paaiškinimus ir prašymus nebuvo reaguojama, taip pat nebuvo prašoma pateikti papildomus dokumentus. Taigi, atsakovams kilo abejonių dėl Vertinimo ataskaitos pagrįstumo. Atsakovai pažymi, jog teismas nagrinėjamu atveju negali išspręsti ginčo dėl atlygio už paimtą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą, o Susisiekimo ministerija nagrinėjamu atveju turi pareigą atlikti ne formaliai, o teisingai, taip, kad atitiktų Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, numatantį, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.
31. Atsakovai teigia, jog Susisiekimo ministerija, būdama suinteresuota bylos baigtimi, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad padarė viską, ką turėjo atlikti pagal Žemės paėmimo įstatymą, tačiau iš tiesų matyti, kad nebuvo tinkamai ir teisingai įgyvendintas viešasis administravimas, nebuvo išspręsti atsakovų ir UAB „Monetis“ prašymai, parengta išsami ir teisinga Vertinimo ataskaita, analizuojami patirti nuostoliai. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde pateikia savo vertinimą dėl nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu, tačiau turėjo tai padaryti dar iki apeliacinio skundo pateikimo.
32. Atsakovai, cituodami ginčui aktualiose LVAT nutartyse suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nurodo, kad šiuo atveju atsakovai ir UAB „Monetis“ patyrė nuostolius, kurie turi būti įvertinti ir atlyginti. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų patirtus nuostolius, jų skaičiavimai išdėstyti atsakovų atsiliepime į patikslintą pareiškimą. Atsakovų nuostoliai yra realūs ir bus patirti.
33. Atsakovų įsitikinimu, Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas atlyginti minėtus atsakovų nuostolius, o aiškinti plečiamai minėtą teisės normą tokiu būdu, jog dėl to nukentėtų atsakovai, būtų neteisinga. Be to, jeigu iš tikrųjų galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės kompensuoti atsakovų nuostolius, teismas turi pareigą teisės aktuose esančias teisės spragas užpildyti arba tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstituciją).
34. Atsakovai laikosi pozicijos, jog tai, kad jiems leista laikinai vykdyti veiklą visuomenės poreikiams paimtame ginčo pastate, nekeičia fakto, kad pareiškėjas nėra tinkamai ir teisingai išsprendęs atsakovų nuostolių atlyginimo klausimo. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovai galėjo pasielgti taip, kad neatsirastų nuostoliai, jog pasikeitė prekybos vinjetėmis teisinis reguliavimas, nėra reikšmingi šioje byloje, nes dėl šių klausimų gali pasisakyti tik kompetentingas specialistas, kuris rengia Vertinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai įpareigoti pareiškėją iš naujo išnagrinėti UAB „Monetis“ ir kitų atsakovų patirtų nuostolių atlyginimo klausimą.
35. Atsakovas UAB „Monetis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Atsakovas, pakartodamas ginčo aplinkybes, nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad būtų tiesiog panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjas yra įpareigotas iš naujo išnagrinėti atsakovų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą. Toks reikalavimas, anot atsakovo, yra ydingas, kadangi tokiu atveju minėtas klausimas liktų neišspręstas, kaip ir nebūtų išnagrinėti atsakovų į bylą pateikti prašymai ir paaiškinimai.
37. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl ateityje pradėsiančios veikti elektroninės kelių mokesčių surinkimo sistemos, kurių nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nėra aišku, kokią įtaką ši pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė turi sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą.
38. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Monetis“ nuostoliai siekia tik 5 330 Eur, nes ši suma apima tik atliktas investicijas į pastatą, bet ne visus su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu ar jos apribojimu galimus patirti nuostolius, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją iš naujo išnagrinėti atsakovų ir UAB „Monetis“ nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
40. NŽT, pakartodama bylos faktines aplinkybes, sutinka su apeliaciniame skunde pateiktu vertinimu, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui nepasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto ir ginčui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo persikėlus į teismą, toliau visus tiek pareiškime, tiek žemės savininko ar kito naudotojo atsiliepime nurodytus klausimus, tarp jų ir dėl atlyginimo už paimamą turtą nustatymo, o ginčo atveju ir atsakovų iškeltą kitų nuostolių atlyginimo klausimą, sprendžia teismas. NŽT pritaria apeliantui, kad kilęs ginčas galutinai turi būti išspręstas teisme, be kita ko, atlyginimo dydis nustatomas teismo.
41. NŽT pažymi, jog teismas neatliko vertinimo, susijusio su papildomų nuostolių atlyginimu. NŽT sutinka, kad teismo sprendimas įpareigoti pareiškėją iš naujo spręsti klausimą, kuris jau buvo išspręstas, yra neįvykdomas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis numato, kad nuostoliai, galimai atsirandantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą. Nenumatytas ir neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimas. Būtina sąlyga deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai ar neveikimas. Taigi, galbūt ateityje atsirasiantys nuostoliai nėra atlyginami.
42. NŽT teigia, jog apeliacinio skundo 30 punkte nurodoma aplinkybė, kad yra numatytos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos, numatančios elektroninės kelių rinkliavos sistemos (e.toling) įvedimą ir įvedus e.tolingą vinječių apskritai nebebus, negali būti siejamas su atsakovų vykdomos prekybos vinjetėmis veiklos nutraukimu, o su nagrinėjamoje byloje vertintinomis pastato paėmimo visuomenės poreikiams aplinkybėmis.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Direkcija) (dabar – AB „Via Lietuva“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
44. Direkcija sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pažymi, jog teismas, įpareigodamas pareiškėją iš naujo išnagrinėti atsakovų UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą, viršijo kompetencijos ribas, t. y. išėjo už ginčo ribų ir pažeidė nuostolių atlyginimo klausimo sprendimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir būtino vertinimo, susijusio su papildomų nuostolių atlyginimu ir ginčo dalį paliko neišnagrinėtą.
45. Direkcija laikosi pozicijos, jog atsakovams tinkamai ir teisingai atlyginama už iš jų paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą pagal turto vertinimo metu nustatytą konkrečią atitinkamo turto vertę. UAB „Monetis“ taip pat atlyginami turto vertinimo metu įvertinti kiti nuostoliai, todėl atsakovai turi galimybę už nustatytą atlyginimo dydį įsigyti tokį patį nekilnojamąjį turtą ir jame vykdyti veiklą be jokių apribojimų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo dydžio už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – Valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
47. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nustatė atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastato – Valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atitinkamus atlyginimo dydžius bei įpareigojo pareiškėją Susisiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti atsakovų UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą.
48. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija su minėto teismo sprendimo dalimi dėl įpareigojimo (iš naujo išnagrinėti atsakovų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą) nesutinka, apeliaciniame skunde prašo ją panaikinti, o kitoje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (dabar – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pagrįstais atsakovų argumentus dėl papildomų nuostolių atlyginimo ir skundžiamoje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, jog žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1176-815/2021).
51. Atsakovai UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. tvirtina, jog byloje liko pareiškėjo Susisiekimo ministerijos neišspręstas nuostolių atlyginimas, kurį UAB „Monetis“, o tuo pačiu ir atsakovai fiziniai asmenys, patirs dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos nutraukimo dėl ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams (neteks UAB „Monetis“ išmokamų dividendų (A. K.), neteks nuomos pajamų (Z. K.), neteks darbo (pragyvenimo) pajamų dėl nutrauktos UAB „Monetis“ veiklos). Anot atsakovų, perleidus patalpas visuomenės poreikiams, nelieka veiklos vykdymo vietos ir UAB „Monetis“ teks likviduoti, bus prarastos iš šios veiklos gautos pajamos, įmonė neteks pelno. UAB „Monetis“ paskaičiavimais, netektas pelnas per 5 metus sudarytų 459 512,50 Eur. Taip pat UAB „Monetis“ ne tik patirs nuostolius, susijusius su veiklos nutraukimu negautų pajamų forma, tačiau patirs ir 28 184,18 Eur nuostolius dėl darbo santykių su 7 darbuotojais nutraukimo, jiems išmokant išeitines išmokas. Atsižvelgiant į tai UAB „Monetis“ prašė nustatyti 28 184,18 Eur nuostolių, susijusių su darbo santykių nutraukimu (1), 459 512,50 Eur nuostolių, susijusių su verslo nutraukimu (2) ir 5 330 Eur kitų nuostolių (netekimų) atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą Valiutos keityklą (3).
52. Tai reiškia, kad atsakovai iš esmės kelia negautų pajamų dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimo klausimą. Šią išvadą patvirtina ir kita bylos medžiaga – UAB „Monetis“ 2020 m. birželio 17 d. UAB „Kelprojektas“ pateiktas prašymas, kuriame nurodyta, jog perimant pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams, UAB „Monetis“, kurios vienintelis akcininkas yra ir minėto pastato dalinis savininkas, privalės iškelti savo įmonę, atleisti visus 9 įmonės darbuotojus, išmokant išeitines kompensacijas, prarasdamas savo ir savo šeimos pragyvenimo šaltinį, todėl prašė kompensuoti patirtus nuostolius dėl negautų pajamų, sustabdytos verslo veiklos ir atleidžiamų darbuotojų. Taip pat atsakovų advokato M. A. siųsti el. laiškai, kuriuose formuluojami preliminarūs klausimai specialistui (kokio dydžio nuostolius (negautų pajamų ar kt. forma) patirs atsakovai?).
53. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 d.). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu (2 d.). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą (3 d.).
54. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatytas kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021 ir kt.).
55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Taigi, Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. Taip pat pažymima, kad iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, jog atlyginimą už paimamą žemę įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų atlyginimą, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020).
56. Atsakovai taip pat teigia, kad dėl pastato – Valiutos keityklos – paėmimo visuomenės poreikiams UAB „Monetis“ patirs nuostolius, susijusius su darbo santykių ir verslo nutraukimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/2021, pažymėjo, kad <...> vertinant aktualų teisinį reguliavimą, taikytiną nagrinėjamoje byloje, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams iš dalies ateityje keis atsakovo ūkininkavimo (verslo) sąlygas. Tačiau ne kiekvienas verslo sąlygų pokytis vertintinas, kaip potencialūs, aiškiai išreikšti bei vertine išraiška apskaičiuojami nuostoliai. Šia prasme svarbu pažymėti, kad konkretus ir neabejotinas visuomenės poreikis žemės paėmimui geležinkelio vėžei statyti suponuoja strateginio lygmens viešųjų interesų ir privačių interesų tarpusavio derinimo imperatyvą, iš kurio kyla visų subjektų, veikiančių viešuosiuose ir privatiniuose teisiniuose santykiuose, pareiga elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsakingai. Atsakovo atveju tai, be kita ko, reiškia tokio ūkininkavimo modelio taikymą praktikoje, kuris užtikrintų racionalų turto naudojimą ir sudarytų prielaidas išvengti praradimų. Atsakovas būsimus nuostolius įrodinėja tokiomis aplinkybėmis, kai nesiekiama veikti taip, kad atsakovo nurodomų netekčių nebūtų, pvz., rinktis ar koreguojant ūkininkavimo modelį taip, kad būtų prisitaikoma prie pakitusių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis įrodinėjami nuostoliai tikrai kiltų, jei atsakovas veiktų kaip rūpestingas ir atidus asmuo, kuriam taikomi aukštesni kvalifikuoto subjekto (verslininko) elgesio standartai (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, vadovaujantis šia praktika, darytina išvada, kad nors nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams gali keisti ūkio subjekto verslo sąlygas ir modelį, tačiau šis pokytis nevertintinas kaip aiškiai išreikšti ir apskaičiuojami nuostoliai, nes ūkio subjektas turėtų pasirinkti tokį veikimą, kad galimų netekčių nebūtų ir būtų prisitaikoma prie pakitusių sąlygų.
57. Be to, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, net ir pasibaigus teismo nustatytam pastato atlaisvinimo terminui, Susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Direkcijos sutikimu, atsakovams buvo leista vykdyti veiklą toliau iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o tokio leidimo išdavimas buvo planuojamas tik 2024 m. I-II ketvirtį. Vadinasi, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens gera valia atsakovai turėjo pakankamai laiko verslo modeliui pakeisti (perkelti) ir išvengti ar bent jau minimalizuoti dėl to kilsiančius nuostolius.
58. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali ir tokio pobūdžio bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panašus į kitose administracinėse bylose nagrinėtus ginčus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-815/2021, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-219-822/2023, 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-221-624/2023).
59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pateiktas ginčui taikytino teisinio reguliavimo aiškinimas ir pasisakyta dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde kai kurių akcentuojamų klausimų (negautų pajamų, verslo vietos pakeitimo / perkėlimo, prisitaikymo prie pasikeitusių sąlygų ir pan.).
60. Teisėjų kolegija vertina, jog atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, atsakovų UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. prašomi atlyginti nuostoliai, susiję su negautomis pajamomis už kelerius metus (dividendais, savo bei šeimos pragyvenimo lėšomis, nutrūkusiais darbo santykiais ir t. t.), nepatenka į atlygintinų nuostolių kategoriją.
61. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 20-07-1096 dalyje „Kiti pastato nuomininko nuostoliai“ išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl UAB “Monetis” nuostolių, susijusių su pastato nugriovimu ir bendrovės veiklos nutraukimu (sustabdymu). Beje pastebėtina, jog šiuo aspektu ataskaitos motyvai sutampa ir su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (nebuvo galimybės nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės perkelti bendrovės veiklą į kitas patalpas, ar buvo išnaudotos visos galimybės įsigyti (išsinuomoti) kitą žemės sklypą ir / ar pastatyti kitą analogišką pastatą ir perkelti veiklą į naują vietą). Bendrovės veiklos strategija, prisiimamos veiklos rizikos yra bendrovės vadovų ir / ar savininkų kompetencija. Nesant pakankamai informacijos, patvirtinančios bendrovės veiklos sustabdymo būtinumo faktą, taip pat nesant informacijos apie išnaudotas visas galimybes perkelti bendrovės veiklą į kitas patalpas, bei atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veiklos strategija ir prisiimamos rizikos yra bendrovės vadovų kompetencija, šiuo vertinimo atveju, vertintojai nenustatė fakto, kad nuostoliai galbūt kylantys dėl privalomo bendrovės veiklos sustabdymo egzistuoja. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad anksčiau minėtos ataskaitos argumentai yra nepagrįsti, todėl jiems pritaria ir plačiau šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
62. Atsakovai UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo Susisiekimo ministerijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai, tai nėra jokio pagrindo atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat atsakovai neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėją Susisiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti atsakovų UAB „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. prašomų atlyginti nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, t. y. neatliko tinkamo vertinimo, susijusio su atsakovų papildomų nuostolių atlyginimu, pripažindamas tokį atsakovų reikalavimą pagrįstu ir teisėtu. Todėl, pareiškėjo Susisiekimo ministerijos apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, atitinkamai panaikinant minėto sprendimo dalis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas įpareigojo pareiškėją Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Monetis“, A. K., Z. K., R. M. ir A. M. nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, atlyginimo klausimą ir priteisė iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakovams A. K., Z. K., R. M., A. M. po 332,99 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 99 ct) ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Monetis“ 395,27 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 27 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Kitoje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis