Civilinė byla Nr. e2-421-1032/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04889-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.;

2.6.18.1.; 3.1.7.; 2.6.2.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė 

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos (toliau-MB) „A“ atstovams teisininkui R. Š. ir direktoriui E. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ atstovams advokatui Artūrui Jaskelevičiui, direktoriui A. G.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „A“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 3 015,20 Eur skolą, 715,66 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp MB „A“ ir UAB „B“ susiklostė transporto priemonių autoremonto paslaugų teisiniai santykiai. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovei buvo išrašomos ir pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimui, tačiau atsakovė tinkamai ir laiku pilnai neatsiskaitė su ieškove už suteiktas autoremonto paslaugas. Atsakovė jokių pastabų ieškovei dėl suteiktų paslaugų nepareiškė. Taigi ieškovė įgijo teisę į atlyginimą už autoremonto paslaugas, kurios neapmokėta suma remiantis pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis yra 3015,20 Eur. Ieškovė 2014 m. gruodžio 19 d. atliko atsakovės transporto priemonės remontą už 2123,64 Eur sumą ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAI 00475, kurią atsakovas vėliausia privalėjo apmokėti iki 2015 m. sausio 3 d. Atsakovas paskutiniuoju 2019 m. vasario 22 d. mokestiniu pavedimu ieškovei dalinai apmokėjo minėtą sąskaitą 450 Eur suma ir iki šiol nėra apmokėjęs 1673,64 Eur suma (2123,64 Eur - 450 Eur). Ieškovė 2017 m. vasario 17 d. atliko atsakovės transporto priemonės remontą už 341,40 Eur sumą ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAI 01511, kurią atsakovė vėliausia privalėjo apmokėti iki 2017 m. kovo 4 d. Ieškovė 2017 m. balandžio 11 d. atliko atsakovės transporto priemonės remontą už 154 Eur sumą ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą- faktūrą Nr. STAI 01585, kurią atsakovė vėliausia privalėjo apmokėti iki 2017 m. balandžio 26 d. Ieškovė 2017 m. gegužės 22 d. atliko atsakovės transporto priemonės remontą už 319,83 Eur sumą ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAI 01642, kurią atsakovė vėliausia privalėjo apmokėti iki 2017 m. birželio 6 d. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. atliko atsakovės transporto priemonės remontą už 496,33 Eur sumą ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAI 02316, kurią atsakovė vėliausia privalėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko atsakovės transporto priemonės remontą už 30 Eur sumą ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAI 02819, kurią atsakovė vėliausia privalėjo apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. Pabrėžia, kad šiai dienai atsakovė elgiasi nesąžiningai, neapmokėdamas sąskaitos ieškovei virš 5 metų, nereaguoja į raginimus dėl susidariusios skolos apmokėjimo. Tokie atsakovės veiksmai, ieškovės nuomone, laikytini nesąžiningi, prieštaraujantys Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sąžiningai verslo praktikai. Ieškovė teigia, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl jai atsirado pareiga ieškovei sumokėti 715,66 Eur palūkanų sumą iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, kurią teismo prašo priteisti.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „B“ 3 015,20 Eur skolos, 715,66 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 3 730,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB „A“. 

4.       2020 m. rugpjūčio 18 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai dėl 2020 m. liepos 28 d. preliminaraus sprendimo. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindžia 6 PVM sąskaitomis-faktūromis (nurodytos ieškinio priede). Tačiau prie sąskaitų nėra pateikta jokių dokumentų pagrindžiančių joje įrašytus duomenis. Atsakovė UAB „B“ nesutinka su ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių atsakovė nėra gavusi, ir pagal kurias paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos. Atsakovei pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias buvo suteiktos paslaugos, atsakovės vadovo yra priimtos, pasirašant dėl sąskaitos gavimo, gautos sąskaitos didesniąja dalimi yra apmokėtos.

5.       Atsakovės nuomone, ieškovė klaidina teismą dėl skolų tarp ieškovės ir atsakovės suderinimo. Atsakovė nėra niekada derinusi, ir pasirašytinai patvirtinęs ieškovės byloje pateiktą tarpusavio skolų suderinimo aktą, nes kaip matyti iš paminėto akto atsakovė jo nėra pasirašiusi, bei patvirtinusi akte nurodytų duomenų tikrumo. Kita vertus, tarpusavio skolų suderinimo aktas, kylant ginčui tarp šalių, turi būti patvirtinamas pirminiais skolą turinčiais įrodyti dokumentais, nes skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas. Teigia, jog ieškovė taip pat klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė yra apmokėjusi dalį 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė šios sąskaitos nėra apmokėjusi jokioje dalyje, nes paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos (pažymint, kad dėl neva suteiktų paslaugų ieškovė pateikia ieškinį teismui praėjus beveik šešeriems metams). Jeigu ieškovei realiai egzistuotų atsakovės ieškinyje nurodomas įsiskolinimas, be jokios abejonės ieškovė savo tariamai pažeistas teises būtų gynusi jau daug anksčiau.

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje šiuo klausimu (PVM sąskaitos-faktūros vertinimu) konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). PVM sąskaitos-faktūros laikytinos vienos iš sandorio šalių vienašališkai išrašytais dokumentais, sukuriančiais šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004).

7.       Atsakovė pažymi, kad kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog PVM sąskaita-faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, o ši jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčo PVM sąskaitų - faktūrų nagrinėjamos bylos atveju negalima laikyti sandoriais, kadangi vien šių dokumentų pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsirado, o tokiai piniginei prievolei atsirasti yra būtinos papildomos sąlygos - įrodymai apie sutarties vykdymą bei konkrečios ūkinės operacijos atlikimą.

8.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėti turi teigianti, o ne neigianti proceso šalis. Taigi, būtent ieškovei, teigiančiai, kad PVM sąskaitoje-faktūroje įrašyti duomenys paremti pirminiais sutartiniais dokumentais, tenka procesinė pareiga įrodyti šią aplinkybę. Tačiau, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų, šios ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos ieškovė nevykdo.

9.       2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus nurodydamas, kad 2019 m. vasario 22 d. atliktu apmokėjimu buvo grąžinimas įsiskolinimas pagal atsakovo gautas, ir priimtas PVM sąskaitas-faktūras: 2017 m. vasario 17 d. STAI Nr.01511 ir 2017 m. gegužės 22 d. STAI Nr.01642. Pateikia į bylą atsakovės apskaitos duomenis dėl 450 Eur apmokėjimo ieškovei, ir 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą.

10.       2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovė mažoji bendrija „A“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl ieškinio ir dėl 2020 m. liepos 28 d. preliminaraus teismo sprendimo. Ieškovė nesutinka su atsakovės prieštaravime nurodytomis faktais ir aplinkybėmis, todėl teikia atsiliepimą į atsakovės prieštaravimą, papildydama ieškinio aplinkybes bei pateikdamas papildomus reikalavimų įrodinėjimo aplinkybes ir faktus. Atkreipia dėmesį, kad tarp ieškovės ir atsakovės transporto priemonės autoremonto paslaugų teisiniai santykiai prasidėjo nuo 2013 m. spalio 30 d., kuomet suremontavus atsakovei priklausanti automobilį VW PHAETON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui pirmoji PVM sąskaita-faktūra.

11.       Pažymi, kad nuo 2013 m. spalio 30 d. iki ieškovei kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, atsakovei viso buvo atlikta 20 paslaugų ir išrašyta 20 PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo siunčiamos atsakovės nurodytais ir viešoje erdvėje deklaruojamais elektroninio pašto adresais arba įteiktos pačiai atsakovės vadovui A. G., kuris pats asmeniškai pristatydavo remontui automobilį. Pažymi, kad atsakovė niekados nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl suremontuoto automobilio, tačiau ieškovei pateikus ieškinį teismui atsakovė pradėjo neigti, teigdama, kad paslaugos nebuvo atliktos ir sąskaitų ji nėra gavusi. Nesuprantama atsakovės pozicija yra ir tai, kad iš ieškovės pateiktų prie ieškinio 6 sąskaitų, iš ko kildinamas ieškinio reikalavimas, atsakovės valdymo organas A. G. 4 PVM sąskaitas-faktūras: STAI 01511, STAI 01642 (pateiktos su ieškiniu), STAI 02316 ir STAI 02819 (pateikiamos papildomai prie atsiliepimo) pasirašytinai yra gavęs, tačiau tvirtina, kad nėra gavęs ir paslaugos nebuvo atliktos.

12.       Pažymi, kad ieškovės serviso vadovas priiminėjo remontui atsakovės automobilį ir darbiniame kompiuteryje visados užpildydavo bei atspausdindavo automobilio techninio aptarnavimo (remonto ir automobiliu dalių užsakymo) sutartį, kurioje vėliau sužymėdavo atliekamus darbus ir panaudotas detales. Atsakovė prieštaravime nurodo aplinkybes, kad neva paslaugos (automobilio remontas) nebuvo atliktos. Ieškovė nesutinka su tokiais atsakovės teiginiais ir tvirtina, kad šios paslaugas atsakovei buvo atliktos ir pateikia įrodymus, t.y. užpildytas automobilio techninio aptarnavimo (remonto ir automobilių dalių užsakymo) sutartis, kuriuose nurodytos darbų apimtis ir paslaugų kainos. Ieškovė patvirtina, kad pagal ginčo objektu tapusias PVM sąskaitas-faktūras yra sudaręs automobilio techninio aptarnavimo (remonto ir automobilių dalių užsakymo) sutartis: 2014 m. lapkričio 10 d. (STAI 00475), 2017 m. vasario 15 d. (STAI 01511), 2017 m. balandžio 5 d. (STAI 01585), 2017 m. gegužės 16 d. (STAI 01642), 2018 m. rugpjūčio 6 d. (STAI 02316) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. (STAI 02819). Pažymi, kad atsakovė apmokėdama sąskaitas visados pavedime nurodydavo už kurią sąskaitą yra atliekamas pavedimas, todėl ieškovei buhalterines paslaugas atliekantis kvalifikuotas juridinis asmuo UAB „Juridėja“ pagal buhalterinės apskaitos įstatymus užskaitydavo būtent atsakovės pavedime nurodytas sąskaitas. Nurodo, jog 2019 m. vasario 22 d. atsakovė atliko mokėjimą 450 Eur suma, pavedime nurodydama, kad apmokama už paslaugos-sąskaitas faktūras, tačiau pavedime nenurodė pagal kokią konkrečiai sąskaitą atliktas finansinis mokėjimas. Ieškovė, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Civilinio kodekso III skyriaus I skirsnio nuostatomis, atsakovės 2019 m. vasario 22 d. įmoką užskaitė seniausią įsiskolinimą pagal 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAI 00475, t.y. dalinai užskaitė neapmokėtą sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina ir pati atsakovė, 2020 m. rugsėjo 2 d. teismui pateikdama 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimo Nr. 733 nuorašą, kuriame nurodoma, kad atsakovė vykdydama finansinį mokėjimą, nenurodė už kokią sąskaitą yra atliktas mokėjimas. Pažymi, kad atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. suformuota ataskaita Nr. 2042/S41 praėjus 1 metams ir 7 mėnesiams po finansinės operacijos bei prirašyta atsakovės vadovo A. G. tik patvirtina tą faktą, kad atsakovė ir jo atstovas advokatas A. Jaskelevičius siekdami pateisinti prieštaravime nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes galimai klastodami ar naujai suformuodami apskaitos dokumentus visais įmanomais būdais siekia ir galimai sieks suklaidinti teismą.

13.       Be to, atsakovė prieštaravime nurodo neteisingą informaciją, kad neva ieškovė su atsakove nebuvo derinusi skolos. Ieškovė teigia, jog ji visados siekė su atsakove suderinti skolas, tačiau atsakovė į tai nereaguodavo ir ignoruodavo atsiųsti pasirašytą suderintą tarpusavio atsiskaitymo derinimo aktą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovei buhalterines paslaugas atliekantis kvalifikuotas juridinis asmuo UAB „Juridėja“ atsakovei viešoje erdvėje deklaruojamais el. pašto adresais: kaubojaus-sapnas@takas.lt ir aurimas@kaubojaussapnas.com siųsdavo aktus ir laukdavo patvirtinimo, tačiau atsakovė ignoruodavo ir pasirašytų aktų neatsiųsdavo. Pateikia 5 faktus, kai atsakovei buvo siųsti tarpusavio atsiskaitymo derinimo aktai, tačiau atsakovė juos ignoravo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Ieškovė UAB ,,A“ už suteiktas paslaugas atsakovei UAB ,,B“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 00475 2 123,64 Eur sumai; 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 01511 341,40 Eur sumai; 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 01585 154 Eur sumai; 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 01642 319,83 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 02316 496,33 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 02316 30 Eur sumai, tačiau ieškovės teigimu, atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, todėl ieškovė nurodo, jog atsakovė liko skolinga 3 015,20 Eur. Ieškovė už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą apskaičiavo 715,66 Eur palūkanas.

15.       2021 m. balandžio 15 d. ieškovė į bylą pateikė originalius dokumentus visas ieškovės išrašytas originalias PVM sąskaitas-faktūras nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. su automobilio techninio aptarnavimo (remonto ir automobilių dalių užsakymo) sutartimis ir bankiniais išrašais (2021 m. balandžio 15 d. ieškovės pateikto DOK-16812 priedai).

16.       2020 m. spalio 14 d. ieškovas sudarė pažymą, kurioje pateikti duomenys apie ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas (data, numeris, suma su PVM) per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. su pastabomis ar perduota sąskaita yra pasirašyta ar nepasirašyta, ar siųsta el.paštu bei ar apmokėta ir sąskaitos apmokėjimo data.

17.       2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė vykdydama teismo įpareigojimą dėl duomenų pateikimo pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus nurodydama, kad 2019 m. vasario 22 d. atliktu apmokėjimu buvo grąžinimas įsiskolinimas pagal atsakovės gautas, ir priimtas PVM sąskaitas-faktūras: 2017 m. vasario 17 d. STAI Nr.01511, ir 2017 m. gegužės STAI Nr.01642. Pateikia į bylą atsakovės apskaitos duomenis dėl 450 Eur apmokėjimo ieškovei, ir 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą.

      Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 3015,20 Eur skolos

18.       Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės suteiktas transporto priemonių autoremonto paslaugas. Ieškovė teigia, jog pagal jos į bylą pateiktas 6 PVM sąskaitas-faktūras 3015,20 Eur sumoje atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiuoti. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog už suteiktas ieškovės paslaugas pagal atsakovei pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ji tik iš dalies nėra atsiskaičiusi.

19.       2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas vadovas E. R., tiek atsakovės vadovas direktorius A. G. patvirtino, jog ieškovė teikė atsakovei transporto priemonių autoremonto paslaugas, o atsakovė už jas atsiskaitydavo. Šalys patvirtino, jog rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo termino šalys nebuvo nusistačiusios, todėl ieškovė išrašydama sąskaitas jose nurodydavo iki kada sąskaitos turi būti apmokamos. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz. konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. 

20.       Išklausius šalių atstovų paaiškinimu, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiklostė prievoliniai autotransporto remonto rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniai, 6.644 straipsnis). Ieškovė pateikė į bylą duomenis remdamasis savo sudaryta 2020 m. spalio 14 d. pažyma teigdamas ir įrodinėdamas, jog pagal 2014 m. gruodžio 19 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 22 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė nėra atsiskaičiusi. Ieškovė nurodo, jog atsakovė paskutiniu 2019 m. vasario 22 d. mokestiniu pavedimu ieškovei dalinai apmokėjo 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STAI 00475 ir iki šiol nėra apmokėjusi 1673,64 Eur sumos (2123,64 Eur – 450 Eur). 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius A. G. atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus ar pripažįsta ieškovės nurodomas aplinkybes ir pateikiamus duomenis dėl paslaugų neapmokėjimo pagal 6 PVM sąskaitas-faktūras nurodė, jog pripažįsta, kad yra neapmokėjęs 5 ieškovės nurodomų sąskaitų, tačiau teigia, jog ieškovė atsakovei 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. STAI00475 (nurodoma suma 2123,64 Eur) nėra pateikusi ir pažymi, jog ieškovės atsakovei suteiktos greičių dėžės autoremonto paslaugos nebuvo kokybiškos.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio

22.       Vadovaujantis Civilinio proceso kodekse (toliau tekste – CPK) įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

23.       Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, tai nėra sutartis, tačiau vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Teismas pažymi, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovė.

24.       Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą – atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus.

25.       Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-423/2011, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-558-421/2015). Taigi, vien byloje nustatyta aplinkybė, kad nebuvo sudarytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad pradinis kreditorius neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų ir todėl atsakovei neatsirado pareiga už juos sumokėti. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, dauguma iš jų yra pasirašytos ieškovės direktoriaus E. R. ir serviso vadovo D. J. bei atsakovės direktoriaus A. G. Ginčijama 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. STAI00475 (nurodoma suma 2123,64 Eur) yra pasirašyta ieškovės direktoriaus E. R., grafoje „prekes priėmė“ jokių duomenų ar parašų nėra. Ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad ši sąskaitą atsakovės direktoriui buvo įteikta asmeniškai, jam atvykus pasiimti sutvarkyto automobilio.

26.       Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nr.2B-175 patvirtintame Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9 punkte (toliau – Aprašas), galiojusiame ginčo laikotarpiu, nurodoma, kad Techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymų paraišką, kurioje nurodoma informacija/duomenys išvardyti 9.1-9.10 punktuose; taip pat minėtame apraše (11 punktas) nurodyta, jog jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą. Iš teismui 2021 m. balandžio 15 d. ieškovo pateiktų originalių dokumentų (DOK-16812) ir ieškovės atstovo direktoriaus E. R. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės direktoriui atvežus transporto priemonę autoremonto darbams atlikti ieškovės buvo pildomos automobilio techninio aptarnavimo (remonto ir automobilio dalių užsakymo) sutarys, kuriose nurodomi atitinkami Aprašo 9.1-9.10 punktuose išvardinti duomenys. Ieškovės direktorius E.s R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovės atstovui atvykus dėl autoremonto paslaugų suteikimo, jis pats užpildydavo automobilio techninio aptarnavimo sutartis nurodydamas kokie darbai ir už kokią kainą buvo atliekami. Šios ieškovės užpildytos sutartys nėra pasirašytos atsakovės, ieškovės atstovo yra pasirašyta tik 2013 m. spalio 29 d. sutartis. Dauguma ieškovės atsakovei pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų yra pasirašytos atsakovės atstovo ir apmokėtos, 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros STAI Nr. 00116 ir Nr. 00419  nors atsakovės ir nepasirašytos, tačiau apmokėtos.

27.       CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

28.       Teismas pažymi, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma ne tik jų išrašymo data, tačiau nurodoma ir data iki kurios už sąskaitoje-faktūroje nurodomas paslaugas privalo būti apmokėta. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (iš viso 20 sąskaitų) matyti, kad jos išrašytos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., ir tos kurios apmokėtos, yra apmokėtos vėlesniais terminais, nei nurodoma sąskaitose. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė pateikė paaiškinimus, kodėl dalis sąskaitų buvo atsakovės nepasirašytų, nurodė aplinkybes, jog kai kurias sąskaitas siuntė atsakovei elektroniniu paštu, ir pateikė į bylą šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės direktorius E. R. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl atsakovei neapmokėjus sąskaitų teikė paslaugas toliau, paaiškino, jog santykiai su atsakovės direktoriumi buvo draugiški, jį seniai pažinojo, A. G. pažadėdavo atsiskaityti, kai pagerės finansinė padėtis, todėl pasitikėjo atsakovės vadovu ir bendradarbiavo toliau. Ieškovė pateikė į bylą 2019 m. vasario 12 reikalavimą atsakovei, kuris išsiųstas oficialiu atsakovės VĮ Registrų centras nurodomame elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu reikalaujant atsakovės įvykdyti prievolę ir sumokėti netesybas. 2020 m. rugsėjo 11 d. teismui pateiktame ieškovės atsiliepime į atsakovės prieštaravimą nurodoma, jog nuo 2013 m. spalio 30 d. iki ieškovei kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, atsakovei viso buvo atlikta 20 paslaugų ir išrašyta 20 PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo siunčiamos atsakovės nurodytais ir viešoje erdvėje deklaruojamais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) arba įteiktos pačiam atsakovės vadovui A. G., kuris pats asmeniškai pristatydavo remontui automobilį ir pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikia ieškovės buhalterinius dokumentus – apyvartos žiniaraščius. Pažymi, kad atsakovė niekados nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl suremontuoto automobilio, tačiau ieškovei pateikus ieškinį teismui atsakovė pradėjo neigti, teigdama, kad paslaugos nebuvo atliktos ir sąskaitų ji nėra gavusi. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų darytina išvada, jog atsakovei pristačius ieškovei automobilį ieškovė užpildydavo automobilio techninio aptarnavimo sutartį, atlikusi darbą išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą, kurią pateikdavusi atsakovės direktoriui asmeniškai (1 sąskaita buvo pateikta elektroniniu paštu), atsakovės direktorius beveik visas sąskaitas pasirašydavo ir po kurio laiko apmokėdavo. Iš šių nustatytų aplinkybių konstatuotina, jog šalys atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais neformindavo, kadangi tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika ieškovei atlikus autoremonto darbus pateikti atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovei šias sąskaitas apmokėti.

29.       2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovės direktorius A. G. duodamas teismui paaiškinimus pripažino, jog 2014 m. kažkur lapkričio mėnesį ieškovei perdavė savo vardu registruotą automobilį VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičių dėžės remontui, tačiau gruodžio mėnesį pasiėmus automobilį šis pavažiavus vėl sugedo ir E. R. davus nurodymą jis nuvyko pas tretįjį asmenį G., kuris tęsė autoremonto darbus ir automobilį grąžino atsakovui tik 2015 m. kovo mėnesį, tačiau vis tiek nesutvarkytą. Atsakovės atstovas teigė, jog G. nurodęs jam kreiptis į E. R., o atvykus pas ieškovės atstovą, šis jam nurodęs važiuoti pas G.. Atsakovės direktorius A. G. pripažino ieškovės vadovo E. R. nurodytą aplinkybę, jog E. R. autoremonto paslaugų teikimo metu jam suteikė pakaitinį automobilį BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 12 d. ieškovės į bylą pateiktas Dok-38901). Atsakovės direktorius A. G. atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar atsakovė atsiskaitė už ieškovės suteiktas greičių dėžės remonto paslaugas, nurodė, jog suteikus netinkamos kokybės paslaugas klausimo dėl atsiskaitymo nekilo, neigė ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovės atstovas jam pateikė ginčo 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą asmeniškai. Teigė, jog nėra šios sąskaitos gavęs ir mano, kad už nekokybiškai atliktas paslaugas nėra ieškovei skolingas. Paaiškino, jog automobilį susitvarkė kitame autoservise, tačiau teismui pasiūlius, pateikti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, jokių įrodymų į bylą nepateikė. Tuo tarpu ieškovės direktorius E. R. teigė, jog automobilį atsakovės direktorius pasiėmė sutvarkytą, reikėjo tik priprogramuoti greičio dėžę prie pagrindinio automobilio kompiuterio. Teismas posėdžio metu siūlė šalims iškviesti liudytoju šalių nurodomą trečiąjį asmenį G., tačiau tokio prašymo šalys teismui neteikė.

30.       Pažymėtina, jog atsakovė yra juridinis asmuo, o A. G. būdamas įmonės vadovu privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t.y. jo teigimu ieškovei suteikus nekokybiškas autoremonto transporto paslaugas informuoti raštu apie tai ieškovę, teikti pretenziją ar atlikti kitus būtinus veiksmus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl netinkamai atliktų paslaugų į bylą nėra pateikta.  Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog greičių dėžės autoremonto paslaugos atsakovei buvo suteiktos, ką patvirtino pats atsakovės direktorius, tačiau kilus ginčui dėl tik dėl paslaugų kokybės, konstatuotina, jog pagal nurodytą 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00475 atsakovei autotransporto priemonės remonto paslaugos buvo suteiktos, nes atsakovės direktorius A. G. pats patvirtino, jog paslaugos buvo teikiamos ir automobilis buvo perduotas remonto darbams atlikti. Ieškovė atsakovės direktoriui priklausantį automobilį VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė, įformino transporto priemonės priėmimą–perdavimą automobilio techninio aptarnavimo sutartimi, atsakovės direktorius po ieškovės atlikto autotransporto darbų automobilį pasiėmė. Kadangi tarp šalių susiklosčiusių konkliudentinių veiksmų pagrindu priėmimo-perdavimo aktai nebuvo surašomi, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė suteikė atsakovei visas paslaugas ir prekes nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje, t.y. atliko greičių dėžės autoremonto paslaugas. Šią aplinkybę pagrįsti ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. taip pat pateikė į bylą  duomenis, patvirtinančius nurodomas aplinkybes, jog greičio dėžės remontui ieškovė įsigijo hidrogeneratorių ir hidraulikos bloką. Taigi atsakovės argumentas, jog pagal 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00475 tarp šalių nebuvo rangos sutartinių santykių, nes nebuvo automobilio darbų priėmimo-perdavimo akto ir atsakovei nebuvo pateikta ši sąskaitą apmokėjimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl atsakovės direktoriui priklausančio automobilio perdavimo remonto tikslu, yra nepagrįstas ir nepaneigia automobilio remonto rangos sutartinių santykių tarp šalių buvimo (CPK 178, 185 straipsniai).

31.       2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė teikdama į bylą rašytinius paaiškinimus nurodė, jog 2019 m. vasario 22 d. atliktu 450 Eur apmokėjimu buvo grąžintas įsiskolinimas pagal atsakovės gautas ir priimtas PVM sąskaitas-faktūras 2017 m. vasario 17 d. STAI Nr. 01511 (341,40 Eur sumoje) ir 2017 m. gegužės 22 d. STAI Nr. 01642 (108,60 Eur sumoje). Susipažinus su ieškovės į bylą pateiktais originaliais sąskaitos išrašais nustatyta, jog atsakovė atlikdama apmokėjimus už ieškovės suteiktas paslaugas visada nurodydavo kokią sąskaitą apmoka, tačiau 2019 m. vasario 22 d. atliktame 450 Eur apmokėjime nenurodomas apmokamos sąskaitos numeris ir apmokėjimas atliktas po 2019 m. vasario 12 d. ieškovės pateikto raginimo atsakovei. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovei atliekant 2019 m. vasario 22 d. apmokėjimą 450 Eur sumoje bei nenurodant pagal kurią neapmokėtą sąskaitą yra atliekamas pavedimas, ieškovė pagrįstai vadovavosi CK 6.55 straipsniu ir atsakovės atliktus mokėjimus užskaitė atsakovės dalies skolai pagal seniausiai išrašytą 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00475 padengti. 

32.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.

33.       Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

34.       Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad pagal 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 00475 2 123,64 Eur sumai; 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 01511 341,40 Eur sumai; 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 01585 154 Eur sumai; 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 01642 319,83 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 02316 496,33 Eur sumai; 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 02316 30 Eur sumai, ji suteikė atsakovei autoremonto paslaugas, tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, o pagal 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija STAI Nr. 00475 2 123,64 Eur sumai ieškovė pagrįstai atliko užskaitymą pagal atsakovės 2019 m. vasario 22 d. 450 Eur atliktą apmokėjimą, tačiau atsakovė likusios 3015,20 Eur skolos neapmokėjo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.38, 6.55, 6.189, 6.200 straipsniai).

35.       Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje šalys įpareigotos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti pacta sunt servanda, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, turi būti aiškinami kompleksiškai ir ,,per vienas kito prizmę”, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių (ar siejusių, jeigu sutartis nutraukta) sutartinių santykių pobūdį.

36.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį, o atsakovės atsikirtimai į pareikštą ieškinį yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3015,20 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

37.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

38.       Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

39.       Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus PVM sąskaitų-faktūrų po jų išrašymo apmokėjimo termino. Ieškovės atstovai paaiškino, jog išrašius PVM sąskaitą-faktūrą po atliktų autoremonto darbų joje būdavo nurodomas terminas apmokėjimui. Iš į bylą pateiktos ieškovės 2020 m. spalio 14 d. pažymos nustatyta, jog sąskaitas atsakovė apmokėdavo įvairiais terminais, kartais ir po daugiau nei 4 mėnesių (pvz. 2014 m. liepos 15 d. PVM sąskaita-faktūra STAI Nr. 00036). Ieškovės direktorius E. R. atsakydamas į teismo nurodytą klausimą, kodėl delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo paaiškino, jog atsakovės direktorius žadėjo apmokėti skolą, todėl juo tikėjo ir toliau teikė paslaugas. Su ieškiniu ieškovė pateikė palūkanų apskaičiavimo lentelę (ieškinio 3 puslapis) iš kurios nustatyta, jog iš viso ieškovės paskaičiavimu už neapmokėtas sąskaitas-faktūras paskaičiuota 715,66 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė už 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą yra paskaičiavusi, jog jos mokėjimas yra pradelstas 1825 dienas, už 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą 1221 dienas, už 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą 1168 dienas, už 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą 1127 dienas,  už 2018 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą 670 dienų, už 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą 317 dienų.

40.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, kreditoriaus ir skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, sutartyje tikslus atsiskaitymo už atliktas paslaugas terminas nebuvo numatytas, ieškovė pati nurodė, jog atsakove pasitikėjo, jai nurodant, kad sąskaitas apmokės į teismą savalaikiai nesikreipė, o ieškinį pareiškė praėjus virš 6 metų nuo pirmos neapmokėtos sąskaitos. Įvertinus tai, jog ieškovė nors ir atsakovė neapmokėdavo sąskaitų pagal sąskaitose nurodytus terminus toliau teikė atsakovei autotransporto remonto paslaugas, kas rodo tarp šalių susiklosčiusių atsiskaitymų būdą (t.y. pagal atsakovės galimybes) siekiant nepažeisti netesybų funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, delspinigių dydis mažintinas per pusę ir ieškovei priteistina 357,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma. Teismo nuomone, toks palūkanų dydis yra pakankamas nuostoliams, patirtiems dėl prievolės netinkamo įvykdymo padengti.

Dėl procesinių palūkanų  priteisimo

42.       Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

43.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 straipsniai).

44.       Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7915-1032/2020 dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „B“ ieškovės MB „A“ naudai. Atsakovei pateikus prieštaravimus teismas paskyrė byloje teismo posėdį. Ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2020 m. liepos 17 d., todėl ši data laikytina bylos iškėlimo data, ir 6 procentų procesinės palūkanos ieškovei priteistinos nuo nurodytos datos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Ieškovė kreipdamasi į teismą pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, jog neprašo priteisti išlaidų už teisinę pagalbą.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteista 3373,03 Eur suma (3015,20 Eur skola ir 357,83 Eur palūkanų), pritaikius šiuo metu galiojantį 110,50 vartotojų kainų indeksą, už ieškovo patenkintą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 38 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7915-1032/2020 pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“ 3 015,20 Eur (tris tūkstančius penkiolika eurų 20 centų) skolos, 357,83 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 83 centus) palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 3373,03 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 03 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei mažajai bendrijai „A“.  

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                    Rūta Zubrickaitė