Civilinė byla Nr. e2A-1189-390/2023

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02165-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.2; 2.1.2.6; 2.6.8.11.5; 2.6.18.3;

3.2.4.11; 3.3.1.18.1  (S)

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic International Construction“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tarda“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arda adoria LT“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baltic International Construction“ patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti 2020 m. sausio 29 d. sudarytą trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 29/01/29/1 negaliojančią (niekinę) nuo jos sudarymo momento, pripažinti 2020 m. kovo 30 d. sudarytą susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu negaliojantį (niekinį) nuo jo sudarymo momento,  priteisti iš atsakovės UAB „Tarda“ ieškovei 3 150 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos dydžio metines procesines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. sausio 13 d. ieškovė su  UAB „Tarda“ sudarė subrangos sutartį, kuri yra suklastota, nes jos nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M.. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė tariamai parengė prašymą, kuriuo nurodė atsakovei UAB „Tarda“ 3 150 Eur  pervesti ne ieškovei, o atsakovei UAB „Arda adoria LT“, nes neva UAB „Arda adoria LT“ apmokėjo ieškovės darbuotojų apgyvendinimo paslaugas. Šis prašymas yra suklastotas, jo nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M.. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė tariamai su atsakovėmis UAB „Tarda“ ir UAB „Arda adoria LT“ sudarė sutartį Nr. 29/01/29/1, kurioje nurodyta, kad ieškovė yra sudariusi su atsakove UAB „Arda adoria LT“ sutartį dėl paruošiamųjų darbų gyvenamojo namo renovacijos adresu (duomenys neskelbtini), bei kad ieškovė yra neapmokėjusi atsakovės UAB „Arda adoria LT“ sąskaitos-faktūros 3 150 Eur sumai, todėl atsakovė UAB „Tarda“ turi 3 150 Eur  pervesti ne ieškovei, o atsakovei UAB „Arda adoria LT“. Ši sutartis taip pat yra suklastota, jos taip pat nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M.. 2020 m. kovo 30 d. atsakovė UAB „Tarda“ atliktų darbų priėmimo akto Nr. 1 pagrindu priėmė iš ieškovės darbus ir 2020 m. kovo 31 d. ieškovė išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. BIC-19009, 3 150 Eur plius PVM sumai. Kadangi atsakovė UAB „Tarda“ suklastoto prašymo ir sutarties pagrindu, elgiantis nesąžiningai, 2020 m. sausio 31 d. pervedė 3 150 Eur  ne ieškovei, o atsakovei UAB „Arda adoria LT“, tai sutartis pripažintina sudaryta neteisėtai ir nepagrįstai nuo jos sudarymo momento bei iš atsakovės UAB „Tarda“ priteistina 3 150 Eur dydžio skola. Kadangi 2020 m. kovo 30 d. atsakovė UAB „Tarda“ tariamai su ieškove sudarė susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo, kuriuo aptariama ir sutartis, o susitarimas yra suklastotas (nes jį iš tikrųjų nepasirašė tuo metu ieškovės direktoriaus pareigas ėjęs V. M.), prašo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento.

3.       Atsakovė UAB „Tarda” su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad 2020 m. sausio 13 d. ieškovė su atsakove UAB „Tarda“ sudarė subrangos sutartį Nr. 20/01/13 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų apšiltinimo ir apdailos įrengimo darbų. Atsakovė visą ginčo laikotarpį dėl darbų atlikimo ir dokumentų rengimo tiesiogiai kontaktavo su ieškovės atstovu V. M.. Atsakovės parengta ir pasirašyta subrangos sutartis buvo išsiųsta ieškovės atstovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ieškovo direktoriui V. M. suderinimui ir pasirašymui. Ieškovės direktoriaus pasirašyta subrangos sutartis buvo gauta elektroniniu paštu. 2020 m. sausio 29 d. V. M., vizito pas atsakovę UAB „Tarda“ metu pateikė prašymą, kad atsakovė 3 150 Eur pervestų ne ieškovei, o UAB „Arda adoria LT”. Telefoniniu pokalbiu ieškovės direktorius V. M. patvirtino tokį skolos sudengimą sumokant avansą, todėl šalys sudarė susitarimą dėl nurodyto mokėjimo, dokumentų parengimą ir susitarimo įforminimą organizuojant ir rengiant pačiai ieškovei. 2020 m. kovo 30 d. buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIC-190097 jau apmokėtai 3 150 Eur sumai, ir papildomai pasirašius atsiųstą elektroniniu paštu 2022 m. kovo 30 d. susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu, visi reikalai su ieškove buvo nutraukti. Atsakovei nebuvo žinoma, jog pateiktų pasirašytų dokumentų parašai galimai buvo klastojami. Kadangi subrangos sutartis buvo vykdoma bei buvo atlikta darbų už 3 150 Eur, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu (niekiniu) ir 2020 m. kovo 30 d. susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu. UAB „Tarda“ buvo sąžininga sutarties šalis bei tinkamai įvykdė sutartyje numatytą prievolę, todėl net ir pripažinus trišalę sutartį negaliojančia dėl jos klastojimo, šiuo konkrečiu atveju neturi pareigos prisiimti atsakomybės už kitų šalių galimai neteisėtą veikimą. Jeigu teismas spręstų šioje byloje taikyti restituciją, 3 150 Eur turėtų būti priteista iš UAB „Arda adoria LT“, o ne UAB „Tarda“, ginant sąžiningos sandorio šalies teises ir interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia (niekine) 2020 m. sausio 29 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 29/01/29/1 ab initio (nuo jo sudarymo momento). Pripažino negaliojančiu (niekiniu) 2020 m. kovo 30 d. susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu ab initio (nuo jo sudarymo momento) ta apimtimi, kuria išspręsti 3 150 Eur sumos apmokėjimo (įskaitymo) avansu klausimai. Priteisė iš atsakovės UAB „Tarda“ 3 150 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 29,04 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „Baltic International Construction“. Pripažino atsakovei UAB „Tarda“ 3 150 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Arda adoria LT“. Priteisė iš atsakovės UAB „Tarda“ 102,04 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, numatančiu kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana).

7.       Vertindamas skolininkės (atsakovės UAB „Tarda“) sąžiningumą teismas darė išvadą, kad atsakovė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.67 straipsnio 5 punkte (sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo). Be to, byloje neįrodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės „Arda adoria LT” buvo sutartis, kurios pagrindu atsakovė UAB „Tarda” būtų galėjusi spręsti esant pagrindu sumokėti 3 150 Eur  ne ieškovei, o atsakovei. Ieškovės bankroto byloje ieškovės debitorių sąraše skolininke yra nurodyta UAB „Tarda“, ieškovės vadovas V. M. bankroto byloje nurodė, kad UAB „Tarda”, o ne UAB „Arda Adoria LT” yra skolinga ieškovei 3 150 Eur. Teismo vertinimu, esant tokiam ekstraordinariniam prašymui (prašant dar neegzistuojančią piniginę prievolę įvykdyti per trečiąjį asmenį) atsakovės UAB „Tarda“ atstovas turėjo detaliai pasidomėti ir įvertinti, ko siekiama tokiu susitarimu, ir atitinkamai, ar tokiu ginčo susitarimu nebus pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai. Taigi, atsakovė UAB „Tarda“ turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises, o ginčijamos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės nesudarė jokio būtinumo atsakovei UAB „Tarda” sudaryti ginčijamą sutartį ir jos pagrindu pervesti 3 150 Eur atsakovei UAB “Arda adoria LT”. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „Tarda” laikymas sąžiningu šio sandorio dalyviu, prieštarautų atsakovės, kaip protingo ir atidaus asmens elgesio standartui.

8.       Analizuodamas sutartį ir ją sudariusių šalių veiksmų pasekmes, teismas nurodė, kad šiuo sandoriu ieškovė neteko galimybės ginčo suma atsiskaityti su savo kreditoriais – ieškovės sąskaitoje 2020 m. sausio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nurašius 2 800,31 Eur, pastaroji visiškai nebeturėjo piniginių lėšų. Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo termino, vėliau ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir bankrotas pripažintas tyčiniu. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymas ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes.

9.       Taip pat teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė yra susijusi su atsakove UAB „Arda adoria LT“, todėl ši aplinkybė neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas).

10.       Atsakovė UAB „Tarda“ prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės vadovas V. M. bankroto byloje ne kartą baustas už nemokumo administratoriui įmonės dokumentų neperdavimą nustatytu laiku, kas apsunkino administratorei galimybę sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, kad atsakovė UAB „Tarda” administratorės reikalaujamus dokumentus pateikė tik 2022 m. kovo mėn., būtent tada ieškovei tapo žinoma apie sudarytą sutartį, nusprendė, kad ieškovės administratorius vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

11.       Teismas nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų taikymui, nes ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidė jos teises, o atsakovė UAB „Tarda“ buvo nesąžininga ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; nesąžininga buvo ir su ieškove susijusi atsakovė UAB „Arda adoria LT“.

12.       Teismas nusprendė, kad yra pagrindas CK 6.66 straipsnio 3 dalies pagrindu ginčo sandorius (Sutartį ir Susitarimą) pripažinti negaliojančiais. Be to, jokie teisės aktai neleidžia neatsiskaityti su darbuotojais, išvengti mokesčių, apeiti mokesčių įstatymų nuostatas apgaunant mokesčių administratorius, o dėl šio tikslo sudaryti sandoriai laikytini pažeidžiantys viešąją tvarką (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), jie yra niekiniai ir negalioja. Patenkinęs šiuos ieškovės reikalavimus, teismas ieškovei iš atsakovės UAB „Tarda“ priteisė 3 150 Eur dydžio skolą pagal Subrangos sutartį atliktus darbus, kurios dydį patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1 ir 2020 m. kovo 31 d. išrašyta sąskaita-faktūra Nr. BIC-19009, 3 150 Eur plius PVM sumai (1 t., b. l. 75, 77). Ginčo dėl aplinkybių, susijusių su šių darbų atlikimu ir jų vertės apskaičiavimu, tarp šalių nekilo.

13.       Kadangi pripažinus sandorius negaliojančiais turi būti taikoma dvišalė restitucija, teismas atsakovei UAB „Tarda“ pripažino 3 150 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Arda adoria LT“.

14.       Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Tarda“ 71 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir 31,04 Eur pašto išlaidas valstybei bei ieškovei 29,04 Eur sumokėtą avansą liudytojo atvykimo išlaidoms apmokėti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tarda“  prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba sprendimą pakeisti, tenkinus ieškinį teisingai išspręsti restitucijos taikymo klausimą - iš UAB „Arda adoria LT“ priteisiant 3 150 Eur tiesiogiai UAB Baltic International Construction, priteisti apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti actio Pauliana institutą, nes tam nėra visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų:

15.1.1.                      Dėl sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises. Teismas nurodė, kad sprendžiant iš to, jog buvo keli kiti kreditoriai, ginčo sandoris sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes, tačiau to nepakanka išvadai dėl kreditorių teisių pažeidimo, konstatuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išvadą dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo gali būti daroma tik nustačius, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemokus ar dėl sudaryto sandorio tapo nemokus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po ginčo sandorio sudarymo ieškovė atsiskaitė su VMI (nurašytos lėšos nuo sąskaitos), taip pat vykdė savo įsipareigojimus SODRAI (b. t. 2, psl. - 116), be to, 2019 m. pabaigoje įmonė turėjo 90 000 Eur pelną (ginčijamas sandoris sudarytas sausio mėn. pradžioje) (b. t. 2, psl. 113-121). Atsakomybė už nenaudingų ieškovei sandorių sudarymą turėtų kilti tam asmeniui, kas juos sudarė, t. y. ieškovės įmonės direktoriui.

15.1.2.                      Dėl sąlygos, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. UAB „Tarda“, siekdama, kad ieškovė tęstų darbus objekte (duomenys neskelbtini) atliko 3 150 Eur mokėjimą, kad tik fasadų apšiltinimo darbai nesustotų ir būtų vykdomi toliau, t. y. būtų atlikti tinkamai ir laiku. Tokiu būdu UAB „Tarda“ taip pat siekė tinkamo su UAB Kėdainių būstas sutarties įvykdymo ir baudų išvengimo. Akivaizdu, kad tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitinka protingo asmens elgesio standartą. Teismas nepagrįstai nei šių argumentų, nei juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, nevertino ir apie juos nepasisakė, dėl ko padarė klaidingas ir formalias išvadas dėl ginčijamo sandorio neprivalomumo.

15.1.3.                      Dėl skolininko nesąžiningumo. UAB „Tarda“ byloje pateikė paaiškinimus bei juos patvirtinančius įrodymus, jog nežinojo apie kitų kreditorių galimus teisių pažeidimus, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina, kad UAB „Tarda“ iš nurodytos informacijos apie ieškovę niekaip negalėjo žinoti, kad ginčo sandoris pažeis kitų kreditorių interesus, nes jokių duomenų apie ieškovei taikomus areštus, jokių duomenų apie ieškovo skolas sandorio sudarymo metu tiesiog nebuvo. Nesuprantama, ką dar turėjo padaryti UAB „Tarda“, kad atitiktų apdairaus ir rūpestingo elgesio standartą. UAB „Tarda“ atliko mokėjimą sąžiningai vykdydama savo prievolę atsiskaityti su Ieškovu pagal pačios ieškovės nurodytą prievolės įvykdymo būdą. Tai nėra ir negali būti vertinama kaip UAB „Tarda“ nesąžiningumas. Teismo išvada, kad UAB „Tarda“ laikytina nesąžininga - yra akivaizdžiai nepagrįsta ir prieštaraujanti ne tik bendriesiems teisės principams, tačiau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. UAB „Tarda“ paneigė nesąžiningumo prezumpciją.

15.2.                      Teismas pažeidė ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl restitucijos taikymo pripažinus trišalį susitarimą negaliojančiu. Teismas netaikė restitucijos priteisiant skolą tiesiogiai iš neteisėtai pinigines lėšas gavusios UAB „Arda adoria LT“,  bei nepagrįstai pablogino sąžiningos šalies UAB „Tarda“ padėtį.

15.3.                      Atsižvelgiant UAB „Tarda“ sąžiningumą ir procesinį elgesį, taip pat į galimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, UAB „Tarda“ prašo patirtas bylinėjimo išlaidas priteisti UAB „Tarda“ naudai iš patikslintą ieškinį pareiškusio asmens (nemokumo administratorės), t. y. iš juridinio asmens nemokumo procedūroms skirtų lėšų. Būtent dėl ieškovės klaidingai pateikto reikalavimo UAB „Tarda“ buvo įpareigota patirti perteklines bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, priteisdamas 3 150 Eur skolą ieškovei iš atsakovės UAB „Tarda“, kuri yra ieškovei skolinga pagal atliktų darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, priešingu atveju būtų neteisinga, nesąžininga ir neteisėta, jeigu teismas 3 150 Eur ieškovei priteistų iš atsakovės BUAB „Arda adoria LT“, kai apskritai ieškovė su atsakove BUAB „Arda adoria LT“ neturėjo jokių verslo santykių susijusių dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju ieškovė tik su atsakove UAB „Tarda“ turėjo verslo santykius, ko pasėkoje atsakovė UAB „Tarda“ privalėjo 3 150 Eur pervesti ieškovei, o ne atsakovei BUAB „Arda adoria LT“ pagal suklastotas ir nesąžiningai sudarytą Trišalės reikalavimų įskaitymo sutartį ir Susitarimą.

16.2.                      Apeliacinio skundo tenkinimo atveju žymiai turėtų būti sumažintos atsakovės UAB „Tarda“ patirtos išlaidos, jas pripažįstant perteklinėmis, nepagrįstomis.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

4.                      Bylos medžiaga nustatytos reikšmingos ginčui spręsti faktinės aplinkybės, kad ieškovei 2021m. birželio 9d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė ir atsakovė UAB „Tarda“ buvo sudariusios subrangos sutartį Nr. 20/01/13 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų apšiltinimo ir apdailos darbų. Šalys sutarė, kad vieno ventiliuojamo fasado kvadratinio metro darbų kaina be PVM yra 29,00 Eur, darbų pradžia siejama su sutarties pasirašymu, o darbų atlikimo pabaiga - 2020 m. balandžio 13 d. Pagal šalių sudarytos subrangos sutarties sąlygą už atliktus darbus generalinis rangovas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti subrangovui (ieškovei) per 15 dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. 

5.                      Bylos duomenimis ieškovė ( iki įmonei bankroto bylos iškėlimo) 2021m. sausio 29d. kreipėsi į atsakovę UAB „Tarda“ su prašymu „rasti galimybę apmokėti už mūsų darbuotojų pragyvenimą UAB ARDA ADORIA sąskaitą, 3 150 Eur, išskaičiuojant iš bendro mūsų apmokėjimo už darbus“. Šio prašymo pagrindu buvo sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 29/01/29/1, kurioje buvo nurodoma, kad ieškovė yra sudariusi su UAB „Arda Adoria LT“ sutartį dėl paruošiamųjų darbų gyv. namo renovacijai (duomenys neskelbtini) neapmokėta suma yra 3 150 Eur; šalys siekdamos išvengti papildomų išlaidų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susitaria pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu, dengiant atsakovės UAB „Tarda“ kaip avansą už atliekamas paslaugas. 

6.                      Nustatyta ir tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB-2-949-638/2022 dėl tyčinio bankroto pripažinimo ieškovei, Kauno apygardos teismas 2020m. birželio 13d. nutartimi konstatavo faktus, kad įmonė BIC (ieškovė šioje byloje) su UAB „Tarda“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13, pagal kurią BIC atliko fasado apšiltinimo darbus, tačiau BIC direktorius V. M. 2020 m. sausio 29 d. sudarė trišalę sutartį su UAB „Tarda“ ir UAB „Arda adoria LT“, pagal kurią „Tarda“ 3 150 Eur kaip avansą už jai atliekamas paslaugas 2020 m. sausio 31 d. sumokėjo ne rangovei BIC, o UAB „Arda adoria“. Nors trišalėje sutartyje nurodoma, kad BIC yra sudariusi sutartį su „Arda adoria LT“ dėl paruošiamųjų darbų gyvename (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00055-19 atliktoje specialisto išvadoje 2021 m. kovo 23 d., nenustatyta, kad BIC būtų sudaręs kokią nors sutartį su „Arda adoria“, todėl spręstina, kad 3 150 Eur sumos BIC negavo ir patyrė nuostolį dėl tyčinio įmonei nenaudingo V. M. sudaryto sandorio, kuriuo pabloginta BIC finansinė padėtis.

7.                      Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje dėstomų aplinkybių ( faktinio ieškinio pagrindo), kad ieškovė reiškė ieškinį CK 6. 66 straipsnio pagrindu ir prašė pripažinti 2020 m. sausio 29 d. sudarytą trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 29/01/29/1 negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojantį nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 30 d. susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu; priteisti iš atsakovės UAB „Tarda“ ieškovės 3150,00 Eur skolą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos dydžio, metines procesines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. 

8.                      Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Teismas panaikino sudarytus ginčijamus sandorius, o taip pat patenkino kitus ieškinio reikalavimus nustatęs actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų visetą.

9.                      Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tarda“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo konstatuotos Pauliana ieškinio sąlygos -  kad sudarytas ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, nebuvo nustatytas atsakovo nesąžiningumas ir tai, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teigia, kad pripažinus trišalį sandorį negaliojančiu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikymo dėl restitucijos bei neteisingai paskirstė priimdamas sprendimą tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas ( CPK 320 straipsnis) vertina tik skundo argumentus dėl paminėtų ginčijamų Pauliana rūšies ieškiniui taikyti sąlygų, o kitų būtinųjų sąlygų nenagrinėja. Taip pat teisėjų kolegija pasisakys ir dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės tarp šalių ginčui spręsti.

10.                      Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

11.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje  Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.) Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

12.                      CK 6. 66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

13.                      Pirmosios instancijos teismas analizuodamas ginčo sutartį ir sutartį sudariusių šalių veiksmus bei atliktų veiksmų pasekmes nustatė, kad ginčijamu sandoriu ieškovė neteko galimybės ginčo suma atsiskaityti su savo kreditoriais. Darydamas tokią išvadą teismas pažymėjo, kad ieškovės sąskaitoje 2020m. sausio 15d. piniginių lėšų nebuvo, nes 2900,31 Eur sumą nurašė Valstybinė mokesčių inspekcija ir ieškovas dar nuo 2019m. gruodžio mėn. turėjo neįvykdytų piniginių prievolių darbuotojams. Taip pat teismas remdamasis bankroto byloje Nr. eB2-147-638/2023 esančiais duomenimis sprendė, kad Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019m. lapkričio 15d. Vėliau ieškovei buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo ir įmonei bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Byloje apeliantė tokius nustatytus faktus paneigiančių įrodymų nepateikė ( CPK 178 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigta teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymas ieškovei nesukėlė neigiamų pasekmių, o tuo pačiu ir kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo.

14.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti nustatė reikšmingas aplinkybes, kad 2020 m. sausio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Tarda“ su prašymu sumokėti 3 150 Eur sumą į „Arda Adoria LT“ sąskaitą, išskaičiuojant iš bendro apmokėjimo už darbus ir toks prašymas buvo įvykdytas. Nustatyta, kad atsiskaitymo pagal šalių sudarytos Subrangos sutarties tvarką numatė 6 punktas, kuriame nurodyta, kad subrangovas (atsakovė UAB „Tarda“) apmoka subrangovui (ieškovei) per 15 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kad atliktų darbų priėmimo aktas, 3 150 Eur + PVM sumai, buvo surašytas 2020 m. kovo 30 d., o PVM sąskaita-faktūra 2020 m. kovo 31 d. Faktinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė objekte buvo atlikusi statybos darbų už maždaug 1 000 Eur sumą. Tokiu būdu, logiška teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovė UAB „Tarda“, sudarydama sandorį dėl neegzistuojančios skolos buvo nesąžininga. Teisėjų kolegija tokias nustatytas aplinkybes laiko esminėmis ir pažymi, kad apeliantė sudarant ginčijamą sandorį neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( CK 1. 5 straipsnis). Apeliantė įrodinėja, kad ji buvo sąžininga ir niekaip negalėjo žinoti apie kitų kreditorių galimus teisių pažeidimus ir sandoris buvo sudarytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumas nagrinėjamu atveju būtų toks apelianto elgesys, kuris atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai, tai yra taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias. Protingas ir apdairus asmuo pagal susidariusią situaciją galėjo ir turėjo įžvelgti neleistinas kilti pasekmes ateityje ir nesudaryti sandorio. Taigi, konstatuotina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje teisme apeliantė nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos ( CPK 178 straipsnis).

15.                      Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) nustatė visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir pagrįstai ginčo sandorius pripažino negaliojančiais. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais paprastai taikoma dvišalė restitucija, tačiau CK 6. 145 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė savo nuožiūra keisti restitucijos būdą ( pvz., vietoje restitucijos natūra taikyti piniginę kompensaciją) arba jos apskritai netaikyti, jeigu restitucija prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, viešajai tvarkai ar gerai moralei ( CK 1. 81 straipsnio 3 dalis).

16.                      Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta motyvacija taikant CK 6. 145 straipsnio 2 dalies nuostatą, keičiant restitucijos būdą ir apimtis yra teisinga, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą informaciją atsakovė UAB „Arda Adoria LT“ jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad šio juridinio asmens teisnumas yra pasibaigęs ( CK 2. 95 straipsnio 3 dalis). Taigi, ir dėl šios priežasties kitoks restitucijos taikymo būdas taptų neįmanomas.

17.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

18.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą procesinių teisės normų nepažeidė, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėjo būti atsižvelgiama į apeliantės procesinį elgesį ir sąžiningumą, nesudaro pagrindo kitokiam tarp šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

19.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20.                      Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių tokių išlaidų turėjimą nepateikia, todėl jai išlaidos nepriteistinos.

21.                      Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, todėl jai toks sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

 

          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

          Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarda“ (juridinio asmens kodas 302497479) 2023 m. birželio 16 d. sumokėtą 71 Eur žyminį mokestį.

          Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                         Gintautas Koriaginas

 

 

        Algimantas Kukalis

 

 

        Albina Rimdeikaitė