Civilinė byla Nr. 2A-1211/2012

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00161-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 121.22

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymą, civilinėje byloje pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 203, pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 12 351 600 Lt baudos, arbitražo mokesčius, išlaidas, patirtas dėl advokatų pagalbos apmokėjimo bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pirmą kartą arbitraže buvo pareikštos pretenzijos dėl šių sumų sumokėjimo iki tos dienos, kai šios sumos bus visiškai sumokėtos.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė 7 053 540 Lt baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 36 727,51 Lt arbitražo mokesčių ir 41 892,03 Lt išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Atsakovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Atsakovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ taip pat pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovas nurodo, kad skundžiamo sprendimo vykdymas stabdytinas dėl to, kad jį priimant buvo padaryta eilė šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų. Pirma, Vilniaus komercinio arbitražo teismas skundžiamu sprendimu pakartotinai išsprendė tuos pačius ieškovo reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti ir atmesti kitu Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 162. Antra, skundžiamu sprendimu buvo tenkintas ieškinys, nepaisant atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį. Trečia, skundžiamu sprendimu priteistos netesybos yra neprotingai didelės, nes realiai ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, pats elgėsi nesąžiningai ir su atsakovu nebendradarbiavo. Ketvirta, skundžiamu sprendimu nebuvo atsižvelgta į atsakovo teisę stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą (CK 6.212 str. 4 d.) bei nebuvo pritaikytas atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas (CK 6.253 str. 5 d.). Be to, atsakovo finansinė padėtis jau eilę metų yra itin sunki, o iki 2011 m. rugsėjo mėnesio atsakovas patyrė 20 000 000 Lt nuostolį. Kadangi atsakovo išlaidos įtraukiamos į energijos gamybos kainą, skundžiamu sprendimu priteistos baudos sumokėjimas padidins šilumos energijos kainą galutiniams energijos vartotojams Kauno mieste. Taigi, nesustabdžius skundžiamo Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo, būtų padaryta žala ne tik atsakovui, bet ir viešajam interesui.

Ieškovas AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo stabdymo, prašydamas jo netenkinti. Ieškovas teigia, kad atsakovo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė savo esme atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1009/2010). Kadangi ieškovas iki šiol nesikreipė dėl priverstinio ginčijamo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Būtent dėl šios aplinkybės ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi Nr. 3P-1505/2010 buvo atsisakęs tenkinti atsakovo analogišką prašymą kitoje tarp ieškovo ir atsakovo vykusioje civilinėje byloje. Be to, aplinkybė, kad ir kitoje byloje ieškovas nereikalavo, jog atsakovas vykdytų arbitražinio teismo sprendimą iki kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, patvirtina, kad nė būtinybės taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Atsakovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ pateikė teismui prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones papildymą, nurodydamas, kad už šį prašymą žyminis mokestis nemokamas, kuomet jis paduodamas kartu su skundu dėl arbitražo sprendimo (CPK 85 str. 6 d.). Ieškovas skundžiamą arbitražo sprendimą galės bandyti priverstinai įvykdyti, taikydamas įskaitymą, ką jis padarė ankstesnėje civilinėje byloje, pranešdamas apie tai atsakovui 2011 m. balandžio 29 d. raštu.

Prašymas tenkinamas.

Komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Kaip matyti iš šios teisinės nuostatos, įstatymo leidėjas arbitražinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir atitinkamai vykdytinumo momentą susiejo su jo priėmimo momentu, nepaisant to, kad arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 1 d.). Arbitražinio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento susiejimo su jo priėmimo momentu priežastis yra ta, kad arbitražinio teismo sprendimas gali būti panaikintas tik ribotais Komercinio arbitražo įstatyme numatytais pagrindais (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 3 ir 5 d.). Tačiau kadangi arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo galimybė vis dėl to egzistuoja, atitinkamai yra išlikusi ir tikimybė, kad arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo atveju, iškils šio sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas. Būtent todėl įstatymo leidėjas suteikė prerogatyvą Lietuvos apeliaciniam teismui, priėmusiam skundą dėl arbitražinio teismo sprendimo, vienos iš šalių prašymu sustabdyti skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo vykdymą (Komercinio arbitražo įstatymo 37 str. 1 d. ir 2 d.).

Apskųsto arbitražinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, kurią numato ne CPK, bet Komercinio arbitražo įstatymas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Ieškovas teisingai nurodo, kad ši priemonė savo esme atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Tačiau tai nereiškia, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas galimas tik pradėjus išieškojimą, nes jos taikymo pagrindai yra tokie pat kaip ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių. O nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įskaitymo – taikymo, kas yra netiesiogiai susiję su skundžiamo sprendimo vykdymu. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, apskųsto arbitražinio teismo sprendimo sustabdymo pagrindas yra grėsmė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės nesiėmus, galimai apeliantui palankios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įvykdymas, kuris pasireikš panaikinto arbitražinio teismo sprendimo vykdymo atgręžimu, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kaip viena iš tokių grėsmių preziumuojama didelė ieškinio (ginčo) suma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinys ir iš atsakovo ieškovui priteista 7 053 540 Lt baudos. Vadinasi, Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi galimai patenkinus atsakovo skundą, ieškovas turėtų grąžinti atsakovui 7 053 540 Lt sumą. Teisėjų kolegija 7 053 540 Lt dydžio sumą laiko didele bei sudarančią grėsmę skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo įvykdymo atgręžimui. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina aplinkybė, kuomet ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpciją, jog 7 053 540 Lt dydžio ginčo suma laikytina didele (CPK 12 ir 178 str.). Be to, iš atsakovo pateiktos 2011 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo mėnesį patyrė daugiau nei 16 000 000 Lt nuostolių, o 2011 m. rugsėjo mėnesį – daugiau nei 20 000 000 Lt. Vadinasi, nesustabdžius skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo vykdymo, atsakovo finansinė padėtis gali pablogėti, dėl ko skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų ženkliai apsunkintas. Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvada, kad nagrinėjamu atveju vien didelė ginčo suma (7 053 540 Lt) sudaro savarankišką pagrindą taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, todėl atsakovo prašymas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymo sustabdymo tenkinamas (CPK 144 str. 1 d., CPK 145 str. 1 d. 13 p., Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu šalių rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga, bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu priteistos baudos sumokėjimas padidins šilumos energijos kainą galutiniams energijos vartotojams Kauno mieste, nepateikė nei vieno šią savo prielaidą patvirtinančio įrodymo. Todėl atsakovo argumentas, jog jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę reikia taikyti, siekiant apginti viešąjį interesą, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pats byloje kilęs ginčas iš esmės nėra nagrinėjamas, o tik nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2303/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2010/2011 ir t.t.). Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kuriais jis įrodinėja skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo neteisėtumą dėl viešosios tvarkos pažeidimų, kaip nenagrinėtinus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 144 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 147 straipsnio 2 dalimi ir Komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 203 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl baudos priteisimo, vykdymą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 203, panaikinimo.

Teisėjai                                                        Virginija Čekanauskaitė

Algirdas Gailiūnas

                                                                      Egidijus Žironas