Civilinė byla Nr. e2A-407-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00717-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gruodžio 9“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbasta“ dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Erudito licėjus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Urbasta“ kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės UAB „Gruodžio 9“ 224 827,60 Eur skolą, 20 235,60 Eur delspinigius, 18 000 Eur nuostolius (negautas pajamas), 37 835,60 Eur skolą už atliktus 2017 m. vasario 2 d. statybos rangos sutartyje Nr. PR-2017-02-02/01 nenumatytus darbus; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinį grindė atsakovės (toliau – ir užsakovė) ir ieškovės (toliau – ir rangovė) 2017 m. vasario 2 d. sudaryta Statybos rangos sutartimi Nr. PR-2017-02- 02/01 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 3.1 p., rangovė įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti statybos darbus objekte „Administracinės paskirties patalpų kapitalinis remontas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – objektas). 2017 m. rugsėjo 4 d. patalpas faktiškai pradėjo naudoti ir eksploatuoti jų naudotoja (nuomininkė UAB „Erudito licėjus“). 2017 m. spalio 10 d. šalys apsikeitė vienašališkais patalpų priėmimo–perdavimo aktais. Tą pačią dieną rangovė perdavė užsakovei visą su darbais susijusią dokumentaciją. Užsakovė 2017 m. spalio 12 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą. 2017 m. lapkričio 15 d. užsakovė pranešė, kad atsisako Sutartimi sutartų dalies darbų, t. y. grindų akmens masės dangos įrengimo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestato, kuris kadastrinėje byloje žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), pirmame, antrame ir trečiame aukštuose; visų darbų, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestate, kuris kadastrinėje byloje žymimas indeksais (duomenys neskelbtini) (B dalis). Užsakovė nėra tinkamai ir visiškai atsiskaičiusi su rangove pagal Sutartį.

3.       Atsakovė pateikė teismui priešieškinį prašydama: 1) įpareigoti ieškovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti atsakovei dokumentus: statybos darbų žurnalą, išpildomąsias nuotraukas ir skaitmenines jų kopijas AutodeskR ir AutoCadR formatu (DWG bylų išplėtimas), medžiagų ir įrengimų sertifikatus ir atitikties deklaracijas, dokumentus, patvirtinančius, kad buvo atlikti visi reikalingi bandymai, išpildomąją statybinę dokumentaciją, projektavimo sąlygų sąvadą, genplaną, statybos leidimus, posėdžių protokolus, brėžinius, aiškinamuosius raštus, projekto ekspertizės dokumentus, techninį projektą, darbo projektą, projektų pakeitimus, pagrindinių ašių nužymėjimo aktus bei schemas ir kitus atsakovės nurodytus dokumentus; 2) ieškovei neįvykdžius teismo sprendime nurodytų įpareigojimų nustatytais terminais, skirti 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, įpareigojant ją sumokėti atsakovės naudai; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė, užbaigusi darbus pagal Sutartį, turėjo pareigą perduoti atsakovei visus su vykdyta statybos veikla susijusius dokumentus, tačiau to nepadarė. Prievolė ieškovei kaip rangovei perduoti užsakovei / statytojai visą su statyba susijusią dokumentaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte, o statinio statybos dokumentų apimtys nustatyti statybos vykdymą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose – Statybos techniniuose reglamentuose STR 1.01.08:2002, STR 1.01.03:2017, STR 1.02.01:2017, STR 1.03.01, STR 1.04.04:2017, STR 1.05.01:2017, STR 1.06.01:2016, STR 1.03.07:2017; įtvirtinta Sutarties 4.1.14, 8.12, 6.2.17 punktuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 69 465,49 Eur skolą ir 6 251,89 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (75 717,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje reikalavimų dalyje ieškinio netenkino; priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė pagal Sutartį grindų įrengimo darbus atliko nekokybiškai ir nesilaikydama Statybos projekto. Kadangi ieškovė grindų įrengimo trūkumų nepašalino, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti Statybos sutarties pagrindu ieškovės atliekamų grindų įrengimo darbų, jų sąskaita sumažinti Sutarties darbų apimtį ir užsakyti, jog šiuos darbus atliktų UAB „Topdecor“. Atliktų darbų aktas patvirtina, kad UAB „Topdecor“ darbus atliko 2018 m. sausio 10 d.

7.       Teismas sprendė, kad statybos darbų techniniame projekte nenumačius įrengti betoninės sienelės, atsakovė pagal Sutartį šių darbų atsisakyti negalėjo. Todėl vertino, jog atsakovė be pagrindo sumažino Sutarties kainą atsisakytų darbų 21 000 Eur suma, nes sienelės įrengimas nebuvo laikomas pagal Sutartį sulygtų darbų dalimi ir jų atsisakyti atsakovė neturėjo pagrindo.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi teisę sumažinti Sutarties kainą, jeigu darbų trūkumai egzistavo ir rangovė nesiėmė jokių veiksmų, jog šie trūkumai būtų ištaisyti.

9.       Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi buvo paskirta atliktų statybos darbų ekspertizė, pateiktas ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad ekspertui atlikus skaičiavimus pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos įvairios darbų defektų pašalinimo kainos, tai sudaro 94 389,07 Eur (su PVM). Ekspertas konstatavo, kad ekspertizės atlikimo metu didžioji dauguma UAB „Gruodžio 9“ 2017 m. lapkričio 27 d. pranešime nurodytų statybos darbų defektų jau buvo pašalinta, o likusių trūkumų ar defektų pašalinimo darbų rinkos bei faktinę situaciją atitinkanti kaina sudaro 4 070,89 Eur su PVM; fasado ištaisymo išlaidos sudaro 38 500 Eur ir tai yra išlaidos, kurias galimai atsakovė patirs šalinant defektus ateityje. Teismas sprendė, kad atsakovė jau patyrė defektų šalinimo išlaidų 94 389,07 Eur su PVM sumai pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, neištaisytų atliktų darbų defektų šalinimo kaina sudaro 4 070,89 Eur su PVM, o fasado ištaisymo išlaidos siekia 38 500 Eur. Kadangi į 94 389,07 Eur defektų šalinimo išlaidas yra įskaičiuotos ir 21 000 Eur suma sumokėta R. M. pagal taikos sutartį ir 23 593,49 Eur suma sumokėta UAB „TopDekor“ už epoksidinių grindų įrengimą su medžiagomis, šias išlaidas atėmė iš 94 389,07 Eur sumos ir padarė išvadą, kad pagrįstos defektų šalinimo išlaidos yra 92 366,47 Eur su PVM (49 795,58 + 38 500 + 4 070,89).

10.       Teismui nustačius, kad defektų šalinimo išlaidos yra 92 366,47 Eur, teismas sprendė, jog  28 278,40 Eur suma Sutarties kaina sumažinta nepagrįstai.

11.       Teismas nustatė, kad statybos darbai buvo baigti ir faktiškai objekto A dalies priestato eksploatavimas buvo galimas tik 2017 m. spalio 12 d., atsakovė patalpas trečiajam asmeniui perdavė tik 2017 m. spalio 12 d. Remiantis Sutarties 10.2 punktu, ieškovei vėluojant atlikti darbus, nurodytus Sutarties 4.1.10 ir 4.1.11 punktuose, ieškovė privalėjo mokėti baudą, lygią 2 000 Eur už kiekvieną vėluojamą dieną. Kadangi dėl ieškovės kaltės atsakovė perdavė nuomininkei pagal Sutartį suremontuotas patalpas vėluojant 52 dienas, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., todėl atsakovė turėjo teisę reikalauti, kad ieškovė sumokėtų jai baudą.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovės paskaičiuotas 104 000 Eur baudos dydis, skaičiuojant už 52 dienas po 2 000 Eur pagal Sutarties 10.2 punktą, yra pernelyg didelis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl baudą mažino iki 10 400 Eur, skaičiuojant už kiekvieną dieną po 200 Eur. Atitinkamai sumažino ir už laiku nepašalintus defektus paskaičiuotą baudą iki 10 400 Eur, skaičiuojant už kiekvieną dieną po 200 Eur.

13.       Vykdant Sutarties 9.5 punktą, 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „Urbasta ir UAB „Gruodžio 9“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2017-08-07-GR05, pagal kurią 300 000 Eur paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs, todėl teismas sprendė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas neturi prievolės mokėti 300 000 Eur už pagal Sutartį atliktus darbus.

14.       Sutarties 8.3 punkte buvo numatyta užsakovės teisė sumažinti darbų apimtis, dėl to vadovaujantis Sutarties nuostatomis atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. pranešimu pagrįstai atsisakė B korpuso statybos darbų. Teismas sprendė, kad ieškovė B korpuso statybos darbų neatliko, o rangovė turi teisę reikalauti atlyginimo tik už atliktą darbą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 18 000 Eur negautas pajamas yra nepagrįstas.

15.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 4.5 punktu, nesant šalių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovė neturi pareigos apmokėti 37 835,60 Eur ieškovei už atliktus Sutartyje nenumatytus darbus.

16.       Kadangi ieškovė atsakovei UAB „Gruodžio 9“ nepateikė dokumento, užtikrinančio prievolių įvykdymą garantiniu laikotarpiu, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 1 dalyje numatytą sulaikymo teisę bei sulaikyti 5 procentų statinio statybos kainos užtikrinimo sumą.

17.       Pagal Sutarties 5.2 punktą Sutarties kaina yra 1 440 000 Eur su PVM (1 190 082,64 be PVM), todėl sumažinus Sutarties kainą, įskaitant patirtas išlaidas už atsisakytus grindų įrengimo darbus – 23 593,48 Eur su PVM (19 498,75 Eur be PVM) bei sumažinus Sutarties kainą įskaitant darbų trūkumų šalinimo išlaidas – 92 366,47 Eur su PVM (72 969,51 Eur be PVM), sumažinus Sutarties kainą įskaitant pagal Sutartį priskaičiuotas netesybas – 20 800 Eur, teismas sprendė, kad nuo Sutarties pasirašymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos Sutarties kainą atsakovė pagrįstai turėjo teisę sumažinti iki 1 303 140,20 Eur su PVM (1 076 814,40 Eur be PVM).

18.       Teismui nustačius, kad sutarties kaina pagrįstai galėjo būti sumažinta iki 1 076 814,40 be PVM ir įvertinus, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 665 255,04 Eur, dėl 300 000 Eur mokėjimo terminas nėra suėjęs bei 42 093,87 Eur yra atsakovės teisėtai sulaikyta, teismas priėjo išvados, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 69 465,49 Eur (1 076 814,40 – 665 255,04 – 300 000 – 42 093,87), todėl šią sumą iš atsakovės priteisė ieškovei.

19.       Teismas nustatė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 69 465,49 Eur. Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 12 d. užsakovė surašė atitinkamoms institucijoms ir pateikė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, todėl šią dieną užsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su rangove. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl delspinigių priteisimo yra nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir nustatė, jog rangovei mokėtina delspinigių suma yra 6 251,89 Eur (69 465,49 x 0,05 proc. x 180).

20.       Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad po deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimo yra laikoma, jog darbai yra užbaigti. Pagal Statybos STR 61 punktą tam, kad statybos darbai būtų užbaigti, statybos užbaigimo komisijai būtina pateikti eilę dokumentų, t. y. statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, kadastro duomenų bylą ir kitus dokumentus, nurodytus Statybos užbaigimo STR 10 priede: geodezines nuotraukas, kvalifikacijos dokumentus, draudimo dokumentus, statybos darbų žurnalą, statybos produktų savybių deklaracijas, energetinio naudingumo sertifikatą, ekspertizės aktą, bandymų dokumentus, rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentą bei kitus dokumentus. Iš aplinkybės, kad 2017 m. spalio 12 d. užsakovė VĮ Registrų centrui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, teismas darė išvadą, jog visi dokumentai, reikalingi statybos darbams užbaigti, užsakovei buvo pateikti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl kokių nors su statyba susijusių dokumentų neturėjimo atsakovės veikla būtų suvaržyta, todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

21.       Atsakovė UAB „Gruodžio 9“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės ieškinio dalis patenkinta ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai ir juos patenkinti visiškai; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; 4) palikus galioti skundžiamą sprendimą, pakeisti jį dalyje dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės atsakovei priteisti 5 682,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai betoninės sienelės įrengimo darbus vertino kaip nepatenkančius į Sutarties apimtį, nes pagal Sutarties nuostatas (Sutarties 4.6, 5.2 punktai) ieškovė prisiėmė pareigą pati parengti techninį projektą, jame numatyti visus būtinus darbus, atsižvelgiant į visas statybos darbams svarbias aplinkybes, gauti visus darbų atlikimui būtinus leidimus, pritarimus, o šių pareigų tinkamai neįvykdžius, Sutarties tikslui pasiekti reikalingus darbus atlikti savo sąskaita, nereikalaujant kainos padidinimo.

21.2.                      Sutarties 5.3. punkte numatyta, jog atitinkamai, jei šios Sutarties tinkamam įvykdymui yra būtina atlikti tam tikrus darbus, įsigyti tam tikras medžiagas, įrangą ir / ar priemones, tačiau rangovas jų nenumatė ar netinkamai numatė ir neįtraukė ar netinkamai įtraukė į Priedą Nr. 1 „Komercinis pasiūlymas – sąmata“, tai šiuos darbus, medžiagas, įrangą ir priemones rangovas įsipareigoja atlikti / pateikti savo sąskaita ir neturi teisės reikalauti sutarties kainos padidinimo. Į Sutarties objektą patenka ne tik tie darbai, kurie numatyti techniniame projekte, tačiau ir darbai, kurie techniniame projekte nenumatyti, tačiau yra būtini Sutarties tinkamam įvykdymui, t. y. užsakovės poreikius, numatytus Sutartyje, atitinkančiam rezultatui pasiekti. Taigi, betoninės sienelės įrengimo darbai patenka į Sutarties apimtį ir juos ieškovė privalėjo atlikti savo sąskaita.

21.3.                      Aplinkybę, kad betoninės sienelės įrengimas yra laikomas pagal Sutartį sulygtų darbų dalimi patvirtina ir faktas, jog pastarasis darbas yra aiškiai įvardintas atsakovės ir UAB „Statybos sprendimai“ 2017 m. birželio 23 d. sudarytos Statinių statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. SS 2017/06/23-1 priede Nr. 2 (toliau – Techninės priežiūros sutartis).

21.4.                      Ieškovė pripažino, jog betoninės sienelės įrengimo darbai patenka į Sutarties apimtį, bei pati (per savo vienasmenį valdymo organą vadovą G. S.) nuspręsdama šių darbų atlikimą perduoti atsakovei, atsakovė teisėtai pasinaudojo Sutarties 8.3. punkte įtvirtinta teise sumažinti darbų, kurių ieškovė neatliko ir neketino atlikti, nors turėjo tam pareigą pagal Sutartį, apimtį.

21.5.                      Ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ekspertas nustatė, jog M. L. paruoštoje 2018 m. vasario 20 d. lokalinėje sąmatoje pateiktos defektų šalinimo išlaidos faktiškai įrodo egzistavusius ieškovės atliktų darbų trūkumus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad skirtumas, esantis tarp sąmatoje nurodytos defektų šalinimo kainos ir atsakovės faktiškai patirtų defektų šalinimo išlaidų, susidarė dėl to, jog ekspertizės atlikimo metu visi defektai dar nebuvo pašalinti, tai patvirtina ir Ekspertizės akte pateiktos išvados, susijusios su likusių trūkumų ir defektų šalinimo rinkos kainomis.

21.6.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu (po ekspertizės atlikimo) paaiškėjo papildomos išlaidos, reikalingos ieškovės atliktiems defektams šalinti – apie 11 177,25 Eur. Kartu su 2020 m. birželio 2 d. prašymu atsakovė į bylą teikė papildomus įrodymus, patvirtinančius papildomas išlaidas, kurios siekia 6 166,73 Eur, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Teismui neatsižvelgus į sąmatoje pateiktus skaičius bei kitus byloje esančius įrodymus, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, padaryta nepagrįsta išvada, jog atsakovės defektų šalinimo išlaidos, kuriomis galėjo būti pagrįstai sumažinta Sutarties kaina, sudaro 92 366,47 Eur

21.7.                      Teismas nepagrįstai nusprendė mažinti atsakovės pagal Sutartį ieškovei pritaikytą netesybų dydį, o tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog 208 000 Eur netesybos yra neprotingai didelės, teismo sprendimas sumažinti šias netesybas iki 20 800 Eur yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi maksimaliai netesybų suma galėjo būti sumažinta iki 110 462,67 Eur, t. y. iki atsakovės dėl vėlavimo pagal Sutartį patirtų nuostolių dydžio.

21.8.                      Nuomojamos patalpos turėjo būti naudojamos privačios mokyklos įkūrimui, todėl darbų užbaigimo terminai buvo svarbūs ir jų pažeidimas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, o Nuomos sutarties 9.3 ir 9.4 punktuose numatytos netesybos atsakovei už tinkamą suremontuotų patalpų neperdavimą, kurios iš esmės atitinka Sutarties 10.2 punkte nurodytas netesybas. Ieškovės mokama bauda atsakovei yra tokio paties dydžio, kaip atsakovės bauda mokama nuomininkei UAB „Erudito licėjus“. Sutartyje aptartos 2 000 Eur netesybos už kiekvieną vėluojamą dieną buvo pasirinktos abiejų šalių; ieškovė nekvestionavo netesybų dydžio, o tik įrodinėjo faktinę aplinkybę, jog apskritai nebuvo vėluojama atlikti darbus pagal Sutartį.

21.9.                      Atsakovė nėra praleidusi termino atsiskaityti pagal Sutartį už atliktus darbus, dėl to teismas padaręs nepagrįstą išvadą dėl skolos priteisimo, nepagrįstai priteisė 6 251,89 Eur delspinigius.

21.10.                      Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punktas (redakcija galiojusi 2017 m., kai statybos darbai turėjo būti užbaigti) numatė pareigą perduoti statybos dokumentus ne techniniam prižiūrėtojui, kaip buvo padaryta šiuo atveju (vėliau dokumentai grąžinti ieškovei), o užsakovei (atsakovei).

21.11.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog VĮ Registrų centrui yra pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, savaime reiškia, kad ieškovė įvykdė Sutartyje ir Statybos įstatyme numatytą pareigą perduoti atsakovei dokumentus. Be to, deklaracijos apie statybos užbaigimą parengimui reikalinga tik keletas dokumentų, kurių dublikatus atsakovė gavo iš trečiųjų šalių. Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas ir pateikimas VĮ Registrų centrui yra skirtinga statybos užbaigimo procedūra nei statybos užbaigimas statybos užbaigimo komisijai surašant statybos užbaigimo aktą, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi STR 1.05.01:2017 61 punkte nurodytu dokumentų sąrašu.

21.12.                      Atsakovė turi teisę reikalauti Sutartyje numatytos nepiniginės prievolės įvykdymo natūra nepaisant to, ar dėl tokios prievolės nevykdymo patiria ar ne tam tikrus suvaržymus. Teismo išvada, jog atsakovė nepatiria nepatogumų, yra nepagrįsta, kadangi atsakovė, kaip pastato savininkė, neturėdama išsamios statybos dokumentacijos, susiduria su sunkumais eksploatuodama pastatą ir jo inžinerines sistemas; nekilnojamo turto pardavimo atveju, siekiant nustatyti pastatų vertę, atliekamas techninis auditas, nepateikus dokumentacijos, tai gali ženkliai įtakoti nekilnojamojo turto vertę.

21.13.                      Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra nepagrįstas, nes bylos dalyje dėl ieškinio reikalavimų ieškovė patyrė maksimaliai leistinas 7 185 Eur bylinėjimosi išlaidas, o dalyje dėl priešieškinio reikalavimų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė; atsakovės išlaidas, susijusias su pareikštu priešieškiniu sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 630 Eur už priešieškinio parengimą, viso 705 Eur, likusi bylinėjimosi išlaidų dalis 10 008,70 Eur (10 713,70 – 705) yra patirta dėl ieškovės pareikšto ieškinio, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

22.       Ieškovė UAB „Urbasta“ apeliaciniu skundu prašo: skirti pakartotinę atliktų statybos rangos darbų ekspertizę; pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Nors užsakovė, atsisakydama dalies darbų, remiasi Sutarties 8.3 punktu, tačiau ši Sutarties nuostata nenumato atsiskaitymo tarp šalių tvarkos, kai užsakovė pageidauja didinti arba mažinti sutartų darbų apimtį, todėl turi būti atsižvelgta į Sutarties 5.1, 5.2 punktų nuostatas. Šiuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (atsisakiusi B dalies remonto ir projektavimo darbų, rangovė būtų turėjusi galimybę visiškai įvykdyti sutartį (atlikti darbus) ir gauti atlygį (360 000 Eur už B dalies remonto ir projektavimo darbus). Nuo šios sumos (360 000 Eur) rangovė buvo numačiusi gauti 5 proc. grynojo pelno, todėl negautomis pajamomis (nuostoliais) vertina 18 000 Eur (360 000 x 0,05), kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

22.2.                      Ažūrinių lubų įrengimo darbai pabrango 23 352,23 Eur (45 979 – 22 626,77), užsakovės nurodymu rangovės atlikti vidinio bendro kiemo trinkelių įrengimo darbai rangovei papildomai kainavo 14 483.37 Eur. Atlikti darbai nebuvo numatyti Sutartyje, todėl nėra pagrindo šiems darbams taikyti sutartinę nuostatą dėl nekeičiamos sutarties darbų kainos, tai būtų nesąžininga.

22.3.                      Gavus teismo ekspertizės aktą paaiškėjo, kad ekspertizė yra atlikta paviršutiniškai, skubotai (teismas ragino ekspertą kuo greičiau pateikti aktą), kai kurių darbų atlikimo faktai objekte iš viso netikrinti, o ekspertas pasitikėjo atsakovės pateiktais dokumentais jų nepatikrinęs. Be to, ekspertas konstatavo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokį atliktų darbų kiekį reikia perdaryti. Teismas negalėjo remtis šia ekspertizės dalimi, atsižvelgiant į tai, jog eksperto išvada nebuvo konkreti (trūko dokumentų).

22.4.                      Ekspertas nenurodė, kad fasadas yra įrengtas netinkamai, nenustatė jo defektų, ekspertas nurodė, jog yra įrengtas kitos rūšies fasadas; netyrė fasado kaštų, siekiant įrengti techniniame projekte numatytą fasado rūšį. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės naudai 38 500 Eur sumą, nes šio klausimo sprendimui yra būtinos specialios žinios, kurių teismas neturi. Todėl byloje būtina skirti pakartotinę ekspertizę, atsakant į klausimus dėl fasado įrengimo, cementinių grindų trūkumų ištaisymo vertės bei kitų eksperto D. K.  pateiktoje lentelėje nurodytų darbų trūkumų ištaisymo faktų.

22.5.                      Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir nešalino defektų objekte.

23.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo: netenkinti ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę; ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir ieškovės skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1.                      Vertinant Sutarties turinį, atsakovė turėjo teisę mažinti darbų apimtis, t. y. jų atsisakyti tiek Sutarties 8.3 punkto pagrindu, t. y. nenurodant jokių darbų atsisakymo priežasčių, tiek 6.1.7 punkto pagrindu, jeigu ieškovė vėluoja atlikti darbus arba atlieka juos nekokybiškai, todėl atsakovė turėjo teisę atsisakyti B korpuso dalies darbų.

23.2.                      Sutartyje numačius atsakovės teisę sumažinti darbų apimtis, atitinkamai mažėja ir ieškovei mokėtino atlygio dydis, kadangi remiantis CK 6.653 straipsnio 2 dalimi, atlyginimas yra mokamas tik už rangovės atliktą darbą.

23.3.                      Ieškovė, reikalaudama 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, neįrodė ir net neįrodinėjo visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.

23.4.                      Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog jokie darbai pagal Sutartį nėra ir negali būti laikomi papildomais darbais, jei Šalys, prieš juos vykdydamos, kiekvienu konkrečiu atveju nesusitaria raštu kitaip. Atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. gruodžio 27 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad papildomų darbų atsakovė neužsakinėjo, todėl ieškovės pateiktų aktų nepasirašys ir juos grąžina. Be to, ažūrinių lubų įrengimo darbai įėjo į Sutarties apimtį; trinkelių klojimo darbai nėra papildomi darbai.

23.5.                      Ekspertas atsakinėjo į šalių suformuluotus ir jam pavestus atsakyti klausimus, o Ekspertizės akto išvadų visuma patvirtina teismo sprendimo pagrįstumą. Ieškovė nesinaudojo teise užduoti ekspertui formuluotinus klausimus, todėl neturi pagrindo kvestionuoti eksperto išvadų teisingumo.

23.6.                      Ekspertizės akte, atsakant į 2 klausimą, yra nurodyta, kad pagal bylos duomenis defektai buvo pašalinti pateikiant sąskaitas, tame tarpe 2018 m. sausio 10 d. sąskaitą UAB „Topdecor“ už epoksidinių grindų įrengimą 23 593,49 Eur sumai. Ekspertas, kaip savo srities specialistas, nustatė, jog epoksidinių grindų įrengimas buvo tinkamas būdas pašalinti ieškovės atliktų grindų įrengimo darbų defektus. Ekspertizės akte ekspertas patvirtino, kad vidutinė rinkos kaina įrengti epoksidines grindis siekia 34 891 Eur, tai reiškia, jog atsakovė grindų įrengimo trūkumus pašalino 11 297,51 Eur pigesne nei rinkos kaina.

23.7.                      Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nesuderino techninio projekto pakeitimo su atsakove bei su Kultūros paveldo departamentu teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, jog fasado taisymo išlaidos, į kurias teisę įgijo atsakovė, sudaro 38 500 Eur.

23.8.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove vykdant Statybos rangos sutartį ir defektų nešalino; šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurie nebuvo paneigti nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 69 465,49 Eur skolą ir 6 251,89 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (75 717,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje reikalavimų dalyje ieškinio netenkino; priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinių skundų ir atsiliepimo ribų, t. y. pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

28.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Urbasta“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. birželio 15 d. atsakymo; UAB „Urbasta“ 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 01/19-01 „Dėl garantiniame laikotarpyje iškilusių defektų taisymo“ ir antstolio 2018 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-18-15 kopijas, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės teikiamus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teiktus dokumentus dėl formalių priežasčių, nurodęs, jog yra pateikti po teismo nustatyto galutinio termino įrodymams pateikti, tačiau ieškovės teikiami įrodymai yra svarbūs vertinant šalių nurodytus argumentus bei atsikirtimus į juos, keliami klausimai dėl defektų šalinimo apimties ir kainų. Be to, atsakovė su ieškovės teikiamais dokumentais yra susipažinusi, jie buvo teikiami dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė ne tik turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, bet ir pasisakė atsiliepime, atsikirsdama į ieškovės apeliacinį skundą. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, todėl teisėjų kolegija priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

29.       Apeliantė (atsakovė) kartu su apeliaciniu skundu teikia UAB „Gruodžio 9“ 2020 m. gegužės 1 d. buhalterinę pažymą Nr. 2020-05-01 bei joje nurodytų pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų kopijas, jos vertinimu, patvirtinančias, kad viso atlikta darbų už 6 116,73 Eur. Šiuos dokumentus atsakovė prašo priimti į bylą. Nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šiuos atsakovės teiktus dokumentus pažymėdamas, jog aplinkybės, nurodytos teikiamuose dokumentuose, turėtų būti tiriamos iš naujo ir tam atlikti būtų reikalingas papildomas tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės teikiamus duomenis, sprendžia, kad, viena vertus, dalis atsakovės teiktų dokumentų galėjo būti pateikta atliekant teismo paskirtą ekspertizę byloje (pagal teikiamų duomenų datą). Kita vertus, iš teikiamų dokumentų matyti, jog didžioji dalis darbų atlikta 2019–2020 metais, t. y. po to, kai buvo taisomi defektai. Iškilusių defektų šalinimo darbai garantiniu laikotarpiu fiksuoti gautuose raštuose ir pripažinti pagrįstais UAB „SDG“ sudarytos komisijos; šiuos garantinius defektus ieškovė 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 01/19-01 įsipareigojo ištaisyti. Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės teikiamiems dokumentams reikalingas atskiras įvertinimas ir tyrimas, nes nurodyti darbai gali būti ne šalių sulygti pagal Sutartį atlikti darbai (ar jų defektų šalinimas), bet garantiniu laikotarpiu atsiradę atliktų darbų defektai, kurie nepatenka į nagrinėjamo ginčo apimtį. Be to, atsakovė yra sulaikiusi 5 procentų statinio statybos kainos užtikrinimo sumą, t. y. 50 933,58 Eur sumą įskaitant PVM, ir ieškovė dėl to ginčo nekelia. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus.

Dėl ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę

30.       Ieškovė prašo skirti pakartotinę rangos darbų ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimus dėl fasado įrengimo, cementinių grindų trūkumų ištaisymo kaštų bei kitų eksperto D. K. pateiktoje lentelėje nurodytų darbų trūkumų ištaisymo faktų. Ieškovės teigimu, ekspertizė buvo atlikta skubotai, paviršutiniškai, nebuvo ištirta dalis klausimų.

31.       CPK 219 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški, teismas gali skirti papildomą ekspertizę; jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

32.       Teisėjų kolegija ieškovės argumentus, kad byloje turi būti paskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė, nes ekspertizė buvo atlikta skubotai, paviršutiniškai, nebuvo ištirta dalis klausimų, vertina nepagrįstais. Visų pirma, ieškovė turėjo teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau neprašė teismo užduoti ekspertui klausimus, kuriuos kelia apeliaciniame skunde. Nurodytina, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte tik dėl klausimų, kurie buvo teismo suformuluoti ekspertui; kita vertus, jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti išvadą ir dėl šių aplinkybių (CPK 216 straipsnis).

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad abejones dėl teismo ekspertizės išvadų pagrįstumo turi vertinti ginčą nagrinėjantis teismas, o ne šalis, kuriai pateikta išvada nėra naudinga. Be to, iškilusios abejonės (išaiškinta išvada) gali būti pašalinamos ir eksperto apklausos metu (CPK 217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ekspertizę atlikęs ekspertas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir šalių pateiktais dokumentais, kuriuos šalis įpareigojo pateikti teismas, atsakė į teismo suformuluotus ir ekspertui pavestus atsakyti klausimus. Ekspertas savo išvadą paaiškino žodžiu, dalyvaudamas teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde ieškovės išdėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą eksperto išvadą vertinti nepatikima. Nors ieškovė ir kelia abejones dėl eksperto išvados pagrįstumo, tačiau byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės iškeltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo (CPK 178 straipsnis).

34.       Nurodytina ir tai, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami.

35.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumą, eksperto paaiškinimus bei šalių argumentus, bylos medžiagą bei netenkinęs ieškovės prašymo atlikti papildomą ar pakartotinį ekspertinį tyrimą, procesinės teisės normų nepažeidė. Apeliantė (ieškovė) kvestionuoja asmens, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pateiktas išvadas, remdamasi tik savo subjektyviu vertinimu. Vien tai, kad teismo eksperto išvados dėl ginčo rangos darbų ieškovei yra nevisiškai palankios, nesuponuoja pagrindo pakartotinės ekspertizės byloje skyrimui, juolab nesant abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo ir prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnis). Todėl ieškovės prašymas skirti byloje pakartotinę atliktų statybos rangos darbų ekspertizę netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

36.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp bylos šalių UAB „Gruodžio 9“ (užsakovės) ir UAB „Urbasta“ (rangovės) kilo iš 2017 m. vasario 2 d. statybos rangos sutarties Nr. PER-2017-02-02/01. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-313-798/2021, įsiteisėjusios 2021 m. gegužės 18 d. nutarties 43 punkte konstatavo, jog Statybų rangos sutartis buvo realiai sudaryta ne 2017 m. vasario 2 d., o 2017 m. rugpjūčio mėn. (t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., nes šią datą baigėsi G. S., kaip UAB „Gruodžio 9“ vadovo įgaliojimai). Sutartimi ieškovė UAB „Urbasta“ įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti statybos darbus objekte „Administracinės paskirties patalpų kapitalinis remontas“, adresu (duomenys neskelbtini); objektą sudaro keli statiniai: administracinės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas kadastrinėje byloje pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) (toliau – A dalis) bei priestatai kadastrinėje byloje pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (toliau – B dalis) (Sutarties 3.1 punktas). Pagal Sutarties 4.1.10 punktą ieškovė įsipareigojo visus statybos darbus vykdyti taip, jog 3.1 punkte minimo A dalies priestato eksploatavimas, pagal visus teisės aktus ir normas, būtų galimas 2017 m. rugpjūčio 21 d. – šiai dienai privalo būti baigti visi pagrindiniai statybos darbai, bei gautos teigiamos higienos centro pažymos (apšvietos, triukšmo lygio, mikroklimato). Šiai dienai gali likti nebaigti tik neesminiai darbai, netrukdantys pastato eksploatavimui. Sutarties 4.1.11 punktu rangovas įsipareigojo visus užsakovo ir valdytojo nustatytus statybos darbų defektus ištaisyti iki 2017 m. spalio 1 d. bei darbus priduoti techninei priežiūrai bei užsakovui; šiai dienai privalo būti baigti ir visi gerbūvio sutvarkymo darbai (aikštelės asfaltavimas, trinkelių klojimas, vejos sutvarkymas, linijų braižymas, kelio ženklų pastatymas ir kt.). Pagal Sutarties 4.1.12 punktą rangovas įsipareigojo organizuoti ir atlikti visas darbų pridavimo procedūras valstybinėms ir savivaldybė institucijoms bei iki 2017 m. spalio 31 d. pateikti valstybinės komisijos aktą, pripažįstantį statinį tinkamu naudoti. Be kita ko, Sutarties 7.1 punkte, kuriame numatyti Sutarties terminai, nurodyta, kad rangovas Sutartyje numatytų darbų vykdymą pradeda iškart po šios Sutarties pasirašymo ir A dalies pastatų remonto darbus su pridavimu valstybinei komisijai baigia ne vėliau nei iki 2017 m. spalio 31 d.; darbai reikalingi tinkamam pastato eksploatavimui privalo būti baigti iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. Užsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutartyje numatyto dydžio kainą. Sutarties 5.2 punkte nustatyta tokia Sutarties kaina: 1 800 000 Eur su PVM, iš kurių 1 440 000 Eur sudaro A dalies komplekso remonto darbai ir projektavimo darbai, ir 360 000 Eur sudaro B dalies komplekso remonto ir projektavimo darbai. Konkretūs darbai ir jų kiekiai šalių buvo suderinti Sutartyje, Sutarties 4.1 – 4.4 punktuose, Sutarties priede „Komercinis pasiūlymas – sąmata“ ir Sutarties dokumentuose (Sutarties 4.5 punktas).

37.       Sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo ginčas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenzija ir 2017 m. spalio 18 d. pakartotine pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo užsakovė pranešė rangovei apie eilę nustatytų pažeidimų: vėlavimą laiku atlikti darbus; nekokybiškai atliktus darbus, kuriuos prašė nedelsiant pašalinti bei prašė pateikti mokėjimo dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą. Priede Nr. 1 buvo nurodyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovė vėluoja atlikti, o Priede Nr. 2 buvo nurodyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovė buvo atlikusi nekokybiškai. Užsakovė taip pat informavo, kad yra sudariusi su UAB „Erudito licėjus“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl ginčo patalpų, o dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir vėlavimo atlikti visus sutartus darbus, neturi galimybių įvykdyti savo įsipareigojimų patalpų nuomininkei UAB „Erudito licėjus“. Rangovė 2017 m. lapkričio 1 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad: pretenzija neturi teisinių pasekmių, nes ją pasirašė neįgaliotas asmuo; pretenzijoje nurodyti argumentai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti; užsakovė tik praėjus kuriam laikui paprašė draudimo dokumentų; rangovė imasi visų pastangų, jog visi darbai būtų kuo greičiau užbaigti. Reaguodama į rangovės pateiktą atsakymą, užsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. atsakymu pranešė, kad atsisako Sutartimi sutartų dalies darbų pagal 4 priedą „Atsisakomų darbų pagal Sutartį sąrašas“, t. y. grindų akmens masės dangos įrengimo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestato, kuris kadastrinėje byloje žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), pirmame, antrame ir trečiame aukštuose; betoninės atitvaros nuo kaimyninio sklypo įrengimo; visų B korpuso statybos darbų.

38.       Bylos šalys sutinka, kad A korpuso dalies pastatų remonto darbai laiku nebuvo priduoti ir dalis A korpuso rangos darbų buvo atlikta su defektais, kurie pagal Sutarties 4.1.11 punktą turėjo būti ištaisyti iki 2017 m. spalio 1 d. 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovė nuomininkei UAB „Erudito licėjus“ perdavė dalį patalpų su trūkumais; patalpų naudotoja UAB „Erudito licėjus“ visas patalpas faktiškai pradėjo naudoti ir eksploatuoti nuo 2017 m. spalio 12 d. 2017 m. spalio 10 d. šalys apsikeitė vienašališkais patalpų priėmimo–perdavimo aktais. 2017 m. spalio 12 d. užsakovė VĮ Registrų centrui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą. Užsakovė UAB „Gruodžio 9“ kartu su 2017 m. lapkričio 27 d. pranešimu pateikė rangovei užfiksuotų darbų defektų sąrašą, patalpų priėmimo / perdavimo metu 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė perduotinų dokumentų sąrašą, taip pat UAB „Statybų sprendimai“ 2017 m. lapkričio 9 d. komercinį pasiūlymą dėl atraminės sienos įrengimo, UAB „Topdecor“ 2017 m. lapkričio 17 d. komercinį pasiūlymą dėl epoksidinės grindų dangos įrengimo. 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu užsakovė rangovei pateikė 142 294,54 Eur įskaitant PVM darbų trūkumų šalinimo lokalinę sąmatą, atkreipdama dėmesį į tai, kad trūkumų šalinimo sąmata dėl reikalingumo atlikti papildomus darbus, būtinus visiems trūkumams ištaisyti, nėra galutinė ir gali didėti.

39.       Byloje šalims nesutariant dėl statybos darbų defektų, jų apimties, defektų pašalinimo kaštų, papildomai (projekte nenumatytų) atliktų rangos darbų apimties ir kainų, dėl statybos eigoje atsiradusių projektinių sprendinių keitimo įtakos darbų atlikimo terminams, byloje Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė atliktų statybos darbų ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. K.. Teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas, surašytas laikotarpiu 2019 m. liepos 31 d. – 2019 m. lapkričio 18 d.

Dėl ieškovės negautų 18 000 Eur pajamų priteisimo

40.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

41.       Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

42.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jeigu atsakovė šiuo atveju nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – atsisakiusi B korpuso dalies remonto ir projektavimo darbų, rangovė būtų turėjusi galimybę visiškai įvykdyti Sutartyje numatytus darbus bei gauti 360 000 Eur atlygį (pajamas), nuo kurių rangovė buvo numačiusi gauti 5 proc. grynojo pelno, todėl negautomis pajamomis vertina 18 000 Eur (360 000 x 0,05) ir tokio dydžio nuostolius prašo priteisti rangovės naudai.

43.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. pranešimu pagrįstai atsisakė B korpuso statybos darbų ir ieškovė B korpuso statybos darbų neatliko, o rangovė turi teisę reikalauti atlyginimo tik už realiai atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

44.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tarp šalių sudarytos Sutarties 8.3 punkte numatyta užsakovės teisė sumažinti ar padidinti darbų apimtis, keisti darbų frontą, projekte nurodytas medžiagas ir įrengimus raštu pranešus apie tai rangovei. Pagal Sutarties 6.1.7 punktą užsakovė be raštiško rangovės sutikimo neperleidžia sulygtų vykdyti darbų kitiems rangovams, išskyrus atvejus, numatytus 11.5 punkte, kituose šios Sutarties punktuose bei Sutarties dokumentuose, ar kai rangovė nesilaiko terminų arba darbai atliekami nekokybiškai ir rangovė nesiima veiksmų ištaisyti padėtį po užsakovės raštiško perspėjimo; apie darbų apimties mažinimą rangovė yra informuojama raštu. Vadinasi, atsakovė turėjo teisę mažinti darbų apimtis atsisakydama dalies darbų, viena vertus, 8.3 punkto pagrindu prieš tai raštu pranešusi rangovei; kita vertus, 6.1.7 punkto pagrindu, kai ieškovė vėluoja atlikti darbus arba atlieka juos nekokybiškai.

45.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra ir byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki Sutartyje 4.1.10 punkte nustatyto termino – 2017 m. rugpjūčio 21 d. neatliko visų objekto statybos darbų; ieškovei pateikti 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. raštai dėl darbų vėlavimo, statybos eigos ir statybinių darbų fiksacijos; atsakovė ieškovei teikė 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenziją ir 2017 m. spalio 18 d. pakartotinę pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo vėluojant laiku atlikti darbus ir nekokybiškai atliktus darbus, kuriuos prašė nedelsiant pašalinti; pretenzijas dėl darbų vėlavimo ieškovei pateikė ir UAB „Statybos sprendimai“, su kuria atsakovė 2017 m. birželio 23 d. sudarė Statinių valdymo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. SS 2017/06/23- 1; atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. lapkričio 15 d. atsakymą į 2017 m. lapkričio 1 d. pretenziją bei reikalavimą priimti darbus; atsakovė 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo pakartotiniai detaliai nurodė visus statybos trūkumus, kurie ieškovės atstovams buvo nurodyti 2017 m. lapkričio 23 d., dalyvaujant ir trūkumus filmuojant antstoliui; Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad statybos darbų defektai, fiksuoti atsakovės 2017 m. lapkričio 27 d. pranešime, realiai egzistavo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai be abejonės patvirtina, kad ieškovė vėlavo atlikti visus rangos darbus pagal Sutartį ir dalį jų atliko nekokybiškai, defektų laiku neištaisė, nors žinojo, jog atsakovei sutartas darbų atlikimo terminas yra labai svarbus, nes ginčo patalpose nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. turėjo pradėti vykdyti veiklą nuomininkė UAB „Erudito licėjus“. Taigi, viena vertus, laiku neatlikti rangos darbai ir nustatyti darbų defektai, kita vertus, Sutartimi sulygto darbų atlikimo termino svarba, suteikė teisę atsakovei Sutarties 8.3 ir 6.1.7 punktų pagrindu atsisakyti B korpuso dalies darbų, kurių bendra vertė 360 000 Eur.

46.       Apeliantė, remdamasi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015 ir vadovaudamasi CK 6.653 straipsnio 5 dalimi, teigia, kad Sutarties 5.1 punkte numatyta Sutarties kaina negali kisti, nes yra reali.

47.       Kaip minėta šios nutarties 37 punkte, atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. informavo ieškovę, kad remiantis Sutarties 8.3 punktu atsisako B korpuso statybos darbų, kurių kaina 360 000 Eur, sienelės pastatymo darbų, kurių kaina 29 928,18 Eur su PVM bei grindų įrengimo darbų, kurių kaina 23 796,08 Eur su PVM, o 2018 m. balandžio 25 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog patikslino 2017 m. lapkričio 15 d. pranešime nurodytas sienelės įrengimo bei grindų įrengimo darbų kainas. Pranešime nurodoma, kad už atsisakytus pagal Sutartį sienelės įrengimo darbus atsakovė pagal 2018 m. vasario 19 d. taikos sutartį, kuri buvo sudaryta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3147-920/2018 sumokėjo R. M. ir J. M. 21 000 Eur kompensaciją, o už atsisakytus pagal Sutartį grindų įrengimo darbus atsakovė sumokėjo rangovei UAB „Topdecor“ 23 593,49 Eur, tokiu būdu, įvertinus atsisakytų darbų kainą, A korpuso Sutarties kaina sudarė 1 386 275,74 Eur įskaitant PVM (1 440 000 – 21 000 – 23 593,49).

48.       CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant; kainą keisti galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti ar apytikslė) nustatymas ir rangos sutarties dalykas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.).

49.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties 8.3 punkte buvo numatyta užsakovės teisė sumažinti darbų apimtis, dėl to vadovaujantis Sutarties nuostatomis atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d. pranešimu pagrįstai atsisakė B korpuso statybos darbų ir ieškovė B korpuso statybos darbų neatliko, tuo tarpu, rangovė turi teisę reikalauti atlyginimo tik už atliktą darbą, todėl teisingai nusprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 000 Eur negautas pajamas yra nepagrįstas.

50.       Nagrinėjamu atveju rangos darbų kaina nebuvo sumažinta – buvo sumažinta pačios Sutarties kaina atsakovei atsisakius B korpuso dalies darbų, kurių numatyta vertė pagal Sutarties 5.2 punktą siekia 360 000 Eur įskaitant PVM. Viena vertus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovė, tokiu būdu buvo sumažinta Sutarties kainą B korpuso dalies darbų kaina (darbų apimtis), o ne pačių atliktinų darbų kaina. Kita vertus, rangovė turi teisę reikalauti atlyginimo tik už realiai atliktą darbą. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Sutarties 9.1 punktą atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus grafikus už užbaigtus darbus arba darbų dalis. Rangovė neturi teisės aktuoti kokios nors pozicijos 100 proc. tol, kol šie darbai nėra pilnai baigti bei kol pilnai nepateikta šiuos darbus įforminanti visa statybinė išpildomoji dokumentacija (Sutarties 9.6 punktas). Šios Sutarties nuostatos be kita ko patvirtina, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo tik už realiai atliktus darbus, priešingu atveju, nelogiška, jei mažėjant darbų apimtims nemažėtų Sutarties kaina ta dalimi, kuria darbai nėra atliekami atsakovei jų atsisakius. Todėl, viena vertus, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl Sutarties kainos. Kita vertus, ieškovė reikalaudama iš atsakovės priteisti patirtus 18 000 Eur nuostolius dėl B korpuso dalies darbų atsisakymo iš esmės neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: nebuvo nustatyta ne tik žalos atsiradimo fakto ir dydžio (nepagrindė, kad būtų gavusi būtent 5 proc. grynojo pelno nuo numatytos B korpuso darbų vertės), bet ir neteisėtų atsakovės veiksmų atsisakant B korpuso dalies darbų, taip pat priežastinio ryšio, t. y. neįrodė nei vienos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

Dėl kitų atliktų darbų, kurių vertė 37 835,60 Eur

51.       Ieškovė kvestionuoja atsakovės neatsiskaitymą už ieškovės įrengtas ažūrines lubas, kai atsakovės architektas darbų eigoje pakeitė numatytas darbui medžiagas ir pageidavo įrengti penkis kartus brangesnes lubas, nei buvo numatyta, dėl to lubų įrengimo darbai pabrango 23 352,23 Eur. Be to, atsakovės nurodymu ieškovė atliko, jos vertinimu, Sutartyje nenumatytus darbus – vidinio bendro kiemo trinkelių įrengimo darbus, kurie papildomai kainavo 14 483,37 Eur.

52.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad jokie darbai pagal Sutartį nėra ir negali būti laikomi papildomais darbais, jei šalys, prieš juos vykdydamos, kiekvienu konkrečiu atveju nesusitaria raštu kitaip. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant sutartį tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta nei rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl papildomų ar nenumatytų darbų. Atsakovė pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. atsakymą į 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimą Nr. 12/22-02 dėl papildomai atliktų darbų aktų ir galutinio darbų užbaigimo akto pateikimo, kuriame nurodė, kad jokių papildomų darbų atsakovė neužsakinėjo, todėl UAB „Urbasta“ pateiktų aktų nepasirašys ir juos grąžina ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuomininkės UAB „Erudito licėjus“ architektas (dizaineris) vykdant Sutartį neturėjo įgaliojimų duoti nurodymus atsakovei, susijusius su Sutarties vykdymu.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, ieškovės minimas atsakovės architektas iš tiesų yra trečiojo asmens UAB „Erudito licėjus“ pasitelktas interjero dizaineris, kuris neturėjo jokių įgaliojimų veikti atsakovės vardu, todėl ir negalėjo užsakyti jokių papildomų darbų. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė atsakovė, nors ažūrinių lubų įrengimo darbai nebuvo numatyti Sutartyje, tačiau Sutarties priede Komercinis pasiūlymas – sąmata jau buvo numatyti darbai – ažūrinių lubų įrengimas. Be to, visi papildomi darbai šalių turi būti sutarti atskiru susitarimu raštu, kaip tai numato Sutarties 4.5 punktas. Šiuo atveju jokio susitarimo dėl papildomų darbų tarp šalių nebuvo pasirašyta. Aplinkybę, kad atsakovė neužsakinėjo papildomų darbų patvirtino ir statybos darbų ekspertizę atlikęs ekspertas. Todėl negalima daryti išvados, kad ažūrinių darbų įrengimas yra papildomi darbai, kuriuos turi apmokėti atsakovė.

54.       Pagal Sutarties 4.1.11 punktą šalys susitarė ne tik nustatytus statybos darbų defektus ištaisyti iki 2017 m. spalio 1 d. bei darbus priduoti techninei priežiūrai bei užsakovei, bet ir numatė ieškovės pareigą šiai dienai baigti ir visus gerbūvio sutvarkymo darbus (aikštelės asfaltavimą, trinkelių klojimą, vejos sutvarkymą, linijų braižymą, kelio ženklų pastatymą ir kt.) objekte. Be to, ekspertas, atsakydamas į ketvirtą teismo pateiktą klausimą dėl papildomai atliktų darbų, padarė išvadą, kad tiek ažūrinių lubų įrengimo darbai, tiek trinkelių grindinio įrengimo darbai nėra papildomi darbai, nes ažūrinių lubų įrengimo darbai jau yra numatyti prie rangos sutarties pridėtoje apdailos darbų sąmatoje, o trinkelių įrengimo darbai numatyti minėtame Sutarties 4.1.11 punkte, nors ir nenumatyti sąmatoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad trinkelių klojimas vidiniame kieme išplaukė iš Sutarties nuostatų ir pagrįstai nusprendė, jog vadovaujantis Sutarties 4.5 punktu, nesant šalių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovė neturi pareigos apmokėti ieškovei už jos nurodytus darbus.

Dėl nekokybiškai atliktų (defektų šalinimo) darbų vertės

55.       Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad nustatant ieškovės nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas, teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto D. K. atliktos Ekspertizės aktu, kadangi eksperto išvada buvo nekonkreti, nes ekspertas: būdamas objekte net nebandė natūroje tikrinti, ar Ekspertizės akte nurodyti darbai buvo realiai atlikti, ir kas juos atliko; Ekspertizės akto 2 klausimo lentelėje nurodytus duomenis ir dokumentus ekspertas tiesiogiai gavo iš atsakovės ir juos įvertinto kaip neginčytinai įvykusį faktą; nematė nurodytų darbų atlikimo aktų, nors besąlygiškai jais rėmėsi Ekspertizės akte. Tuo tarpu, apeliantė (atsakovė) nurodo, kad skaičiuojant defektų šalinimo išlaidas teismas turėjo vadovautis byloje pateikta M. L. paruošta 2018 m. vasario 20 d. lokaline sąmata, nes po atliktos ekspertizės paaiškėjo papildomos išlaidos defektams pašalinti, todėl pagal sąmatą atsakovė sumažino Sutarties kainą 120 644,87 Eur defektų šalinimo išlaidų suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti tiek su ieškovės, tiek su atsakovės pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.

56.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

57.       Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 punktas). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 30 punktas).

58.       Nagrinėjamoje byloje šalims nesutariant dėl statybos darbų defektų, jų apimties, defektų pašalinimo kaštų, papildomai (projekte nenumatytų) atliktų rangos darbų apimties ir kainų, dėl statybos eigoje atsiradusių projektinių sprendinių keitimo įtakos darbų atlikimo terminams, byloje Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė atliktų statybos darbų ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. K.. Kaip jau nurodyta, teismui buvo pateiktas laikotarpiu 2019 m. liepos 31 d. – 2019 m. lapkričio 18 d. surašytas ekspertizės aktas.

59.       Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatytais statybos darbų defektais ir jų verte. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nekilo abejonių dėl eksperto Ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumo, nusprendus, jog nėra pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ekspertizės aktas yra pagrįstas, jo išvados nėra paneigtos ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi  akto išvadomis, o ne M. L. paruošta 2018 m. vasario 20 d. lokaline sąmata, priimdamas ginčijamą sprendimą.

60.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė jau patyrė defektų šalinimo išlaidas 94 389,07 Eur su PVM sumai pagal pateiktas sąskaitas faktūras, neištaisytų atliktų darbų defektų šalinimo kaina sudaro 4 070,89 Eur su PVM, o fasado ištaisymo išlaidos siekia 38 500 Eur. Kadangi į 94 389,07 Eur defektų šalinimo išlaidas yra įskaičiuotos ir 21 000 Eur suma sumokėta R. M. pagal taikos sutartį ir įskaičiuota 23 593,49 Eur suma sumokėta UAB „TopDekor“ už epoksidinių grindų įrengimą su medžiagomis, todėl šias išlaidas yra pagrindas atimti iš 94 389,07 Eur sumos, nes atsakovė jau sumažino sutarties kainą 23 593,49 Eur suma, o dėl 21 000 Eur teismas konstatavo, kad šia suma mažinti sutarties kainos nėra pagrindo (94 389,07 – 21 000 – 23 593,49 = 49 795,59) ir padarė išvadą, jog pagrįstos defektų šalinimo išlaidos yra 92 366,47 Eur su PVM (49 795,58 + 38 500 + 4 070,89). Ieškovė sutinka, kad dalį statybos darbų atliko nekokybiškai, tačiau ginčija nekokybiškai atliktų darbų vertę.

61.       Šalys pripažįsta, kad grindų įrengimo darbai ieškovės buvo atlikti nekokybiškai, taip pat aplinkybę, jog pagal Sutartį turėjo būti įrengtos cementinės grindys ir ieškovė jas įrengė su trūkumais, tuo tarpu, atsakovė pasitelkusi UAB „Topdecor“ vietoje cementinių grindų įrengė epoksidines grindis už 23 593,49 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti visos sumos už epoksidinių grindų įrengimą, kadangi turėjo būti įvertinta, kiek kainuotų netinkamai įrengtų cementinių grindų trūkumų ištaisymas tuo pačiu būdu. Atsakovė nurodo, kad epoksidinių grindų įrengimo suma nėra didesnė už tą, kurios reikėtų šalinant ieškovės nekokybiškai atliktų cementinių grindų trūkumus, todėl pasirinktas grindų defektų šalinimo būdas buvo tinkamas.

62.       Byloje nustatyta, kad Ekspertizės akte ekspertas atsakydamas į antrą ekspertizės klausimą nurodė, jog pagal bylos duomenis defektai buvo pašalinti pateikiant sąskaitas, tame tarpe UAB „Topdecor“ 2018 m. sausio 10 d. sąskaitą Nr. TD0240 už epoksidinių grindų įrengimą 23 593,49 Eur sumai. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad cementinės grindys buvo įrengtos su trūkumais, tuo pagrindu buvo įrengtos epoksidinės grindys, tuo tarpu, ant netinkamai įrengtų cementinių grindų uždėti plyteles, t. y. atlikti techniniame projekte nurodytą grindų įrengimo būdą, būtų kainavę daugiau nei kainavo epoksidinių grindų įrengimas. Vadinasi, viena vertus, ekspertas, kaip savo srities specialistas, patvirtino, kad atsakovės pasirinktas grindų trūkumų šalinimo būdas buvo ekonomiškai pigesnis ir epoksidinių grindų įrengimas buvo tinkamas būdas pašalinti ieškovės atliktų grindų įrengimo darbų defektus. Be to, Ekspertizės akte ekspertas patvirtino, kad vidutinė rinkos kaina įrengti epoksidines grindis siekia 34 891 Eur, tai patvirtina, jog atsakovė grindų įrengimo trūkumus pašalino 30 proc. mažesne nei vidutinė tokių grindų įrengimo rinkos kaina. Kita vertus, pati ieškovė keldama klausimus dėl cementinių grindų ištaisymo tuo pačiu būdu (įrengiant cementines grindis) vertės, neteikia jokių įrodymų ar paskaičiavimų, patvirtinančių, jog pastarasis grindų defektų šalinimo būdas būtų ekonomiškai naudingesnis.

63.       Apeliantei (ieškovei) neteikiant jokių duomenų, kokia apimtimi ji pripažįsta atsakovės tokiu būdu pašalintus grindų įrengimo defektus; neteikiant duomenų, kad atsakovės pasirinktas epoksidinių grindų įrengimas, kaip cementinių grindų defektų šalinimo būdas, buvo ekonomiškai brangesnis nei cementinių grindų trūkumų ištaisymas tuo pačiu būdu, be to, formuojant klausimus teismo ekspertui ieškovė tokio klausimo neteikė ir kaip jau pasisakyta, nėra pagrindo šioje proceso stadijoje skirti pakartotinę teismo ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė realiai patyrė 23 593,49 Eur dydžio išlaidas, susijusias su ieškovės įrengtų cementinių grindų defektų šalinimu.

64.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal techninį projektą, šią aplinkybę Ekspertizės akte nurodo ir ekspertas, administracinės paskirties pastato priestato 4b3p vakarinis pastato fasadas turėjo būti įrengtas tinkuojamas, tačiau realiai buvo įrengtas ventiliuojamas fasadas. Ginčo tarp šalių nėra, kad rangovės įrengtas fasadas neatitiko techniniame projekte numatytų sprendinių. Atsakovė neteikė duomenų ir neginčijo fasado netinkamo įrengimo, tik nurodė, kad pastato fasado apdailos pakeitimai privalėjo būti derinami su Kultūros paveldo departamentu, todėl atsakovė ateityje, taisydama šį defektą – įrengiant tinkuojamą fasadą patirs fasado trūkumų šalinimo išlaidas, kurių eksperto nustatyta suma siekia 38 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas šią 38 500 Eur sumą priskyrė prie defektų šalinimo išlaidų, vertindamas, kad šias išlaidas atsakovė patirs ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

65.       Visų pirma, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, nagrinėjamu atveju ekspertas nenurodė, kad fasadas yra įrengtas netinkamai ar su kokiais nors trūkumais, tik nustatė, jog yra įrengtas kitos rūšies fasadas, taip pat nevertino dėl šio fasado kaštų (kainos) siekiant įrengti techniniame projekte numatytą fasado rūšį, tačiau toks klausimas ekspertui ir nebuvo užduotas. Atsakovės pateiktoje teismui 2020 m. birželio 9 d. architekto pažymoje nurodoma, kad į bylą pateiktas fasado techninio projekto pakeitimas yra nepagrįstas. Tačiau iš esmės šiuo atveju liko neaišku, ar fasado apdailos pakeitimai yra tinkami ir bus pripažinti Kultūros paveldo departamento.

66.       Antra, ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ir apeliacinės instancijos teismo priimtas į bylą Kultūros paveldo departamento 2020 m. birželio 15 d. atsakymas į ieškovės paklausimą dėl darbo projekto sienos šiltinimo detalės derinimo patvirtina, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objekto – Namų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, tačiau priestatas 4b3p, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. vasario 13 d. aktu Nr. KPD-SK-324 bei VĮ Registrų centro 2005 m. spalio 17 d. statinių išdėstymo planu, kultūros paveldo atžvilgiu yra nevertingas. Todėl Kultūros paveldo departamentas neprieštarauja pastato fasado šiltinimui pagal pateiktą darbo projekto brėžinį, t. y. nekelia pretenzijų dėl ieškovės įrengto kitos rūšies –ventiliuojamo fasado. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino, kad atsakovė dėl šio defekto šalinimo ateityje patirs 38 500 Eur išlaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje 38 500 Eur suma turi būti mažinamos atsakovės defektų šalinimo išlaidos, nes fasado apdailos pakeitimo išlaidos nėra pagrįstos defektų šalinimo išlaidos, kurias patirs atsakovė. Todėl pagrįstos defektų šalinimo išlaidos yra 53 866,47 Eur su PVM (49 795,58 + 4 070,89), o ne 92 366,47 Eur su PVM, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Dėl atraminės (betoninės) sienelės įrengimo darbų

67.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė be pagrindo sumažino Sutarties kainą atraminės sienelė įrengimo darbų kaina (21 000 Eur), kadangi: ruošiant statybos techninį projektą ieškovė numatė, kad A korpuso valgyklos patalpoje privalo būti sumontuoti langai, tačiau atraminės sienelės įrengimas nebuvo numatytas; nors langų nebuvo galima sumontuoti be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, dėl ko 2017 m. birželio 5 d. atsakovės ir kaimyninio sklypo savininkai sudarė susitarimą, kurio pagrindu kaimyninio sklypo savininkai leido atsakovei iškirsti dvi naujas angas (langus) pastato pietiniame fasade, o atsakovė įsipareigojo atlikti betoninės sienelės įrengimo darbus, ieškovė sudarant minėtą susitarimą nedalyvavo ir šiuo susitarimų jokių pareigų neprisiėmė. Atitinkamai, šių motyvų pagrindu teismas padarė išvadą, jog statybos darbų techniniame projekte nenumačius įrengti betoninės sienelės, atsakovė pagal Sutartį betoninės sienelės įrengimo darbų atsisakyti negalėjo. Atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad betoninės sienelės įrengimo darbai patenka į Sutartyje numatytų darbų apimtį, o atitinkamų darbų atsisakymą nulėmė Sutarties 8.3 punkte įtvirtinta tokia atsakovės teisė bei aplinkybė, jog ieškovė neketino vykdyti šių darbų, nors tokią pareigą turėjo.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal techninį projektą, kurį ruošė ieškovė, numatyta, jog A korpuso valgyklos patalpoje privalo būti sumontuoti langai, tačiau langų nebuvo galima sumontuoti be kaimyninio sklypo savininko (R. ir J. M.) sutikimo. Kaimyninio sklypo savininkai R. ir J. M. sutiko duoti sutikimą su sąlyga, jog bus atlikti betoninės sienelės įrengimo darbai, G. S., būdamas abiejų įmonių – tiek ieškovės UAB „Urbasta“, tiek atsakovės UAB „Gruodžio 9“, direktoriumi, pasirinko sudaryti su R. ir J. M. 2017 m. birželio 5 d. susitarimą, kurio pagrindu pastarieji savininkai leido iškirsti dvi naujas angas (langus) pastato pietiniame fasade, t. y. įgyvendinti ieškovės parengto techninio projekto sprendinį, savo ruožtu, pagal G. S. pasirašytą susitarimą atsakovė įsipareigojo atlikti betoninės sienelės įrengimo darbus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad betoninės sienelės įrengimas išplaukė iš techninio projekto reikalavimo įrengti langus pastato pietiniame fasade.

69.       Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovė, pagal Sutarties 5.3 punktą, jei šios Sutarties tinkamam įvykdymui yra būtina atlikti tam tikrus darbus, įsigyti tam tikras medžiagas, įrangą ir / ar priemones, tačiau rangovė jų nenumatė ar netinkamai numatė ir neįtraukė ar netinkamai įtraukė į Priedą Nr. 1 „Komercinis pasiūlymas – sąmata“, tai šiuos darbus, medžiagas, įrangą ir priemones rangovė įsipareigoja atlikti / pateikti savo sąskaita ir neturi teisės reikalauti sutarties kainos padidinimo.

70.       Viena vertus, pagal Sutarties 4.6 punktą pati ieškovė ruošė techninį projektą ir numatė langų įrengimą, todėl turėjo suprasti, kad be kaimyninio sklypo savininko sutikimo toks sprendinys nebus įgyvendintas. Be to, Sutarties 4. 6 punkte numatyta, jog rangovė projektavimo metu privalo numatyti visus reikalingus bendruosius bei specialiuosius statybos darbus, dėl ko jokių papildomų ir nenumatytų darbų būti negali ir rangovė neturės teisės reikalauti pinigų iš užsakovės už jokius papildomus ir nenumatytus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atlikti techninio projekto sprendinius dėl langų sumontavimo buvo būtina įrengti betoninę sienelę, tai iš esmės siejama su techninio projekto sprendinių įgyvendinimu. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas betoninės sienelės įrengimą vertino įvardintą 2017 m. birželio 23 d. UAB „Gruodžio 9“ su UAB „Statybos sprendimai“ sudarytos Statinių statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. SS 2017/06/23-1 Priede Nr. 2, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, tiek Techninės priežiūros sutartis, tiek Susitarimas dėl betoninės sienelės įrengimo atsakovės vardu buvo sudarytos tuometinio atsakovės direktoriaus G. S., kuris abiejų šių sutarčių sudarymo metu buvo ieškovės vadovas, todėl ieškovei šie susitarimai buvo žinomi. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. ir J. M. leido sumontuoti langus (angas), todėl atsakovė turėjo pareigą vykdyti betoninės sienelės įrengimo darbus, vadinasi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesumažino Sutarties kainos 21 000 Eur betoninės sienelės įrengimo verte ir laikė, kad šių darbų atsisakyti atsakovė neturėjo pagrindo.

Dėl sumažintų netesybų

71.       CK 6.258 straipsnyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

72.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva sumažino šalių sutartas netesybas nuo 208 000 Eur iki 20 800 Eur. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė neišreiškė prašymo sumažinti jos atžvilgiu pritaikytas netesybas, tai ne tik reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovės prašymo, nepagrįstai savo nuožiūra abiejų šalių sutartas netesybas sumažino, bet ir tai, jog ieškovei tokios netesybos iš esmės yra priimtinos, todėl teismas jas sumažino nepagrįstai.

73.       Pagal Sutarties 4.1.10 punkto nuostatas ieškovė privalėjo iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. atlikti visus administracinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kad šį statinį būtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau ieškovė vėlavo atlikti darbus ir dalį darbų atliko nekokybiškai. Sutarties 4.1.11 punktu rangovas įsipareigojo visus užsakovo ir valdytojo nustatytus statybos darbų defektus ištaisyti iki 2017 m. spalio 1 dienos bei darbus priduoti techninei priežiūrai bei užsakovui; šiai dienai privalėjo būti baigti ir visi gerbūvio sutvarkymo darbai (aikštelės asfaltavimas, trinkelių klojimas, vejos sutvarkymas, linijų braižymas, kelio ženklų pastatymas ir kt.). Pagal Sutarties 10.2 punktą rangovui vėluojant atlikti darbus nurodytus Sutarties punkte 4.1.10 ir 4.1.11 rangovas privalo sumokėti užsakovui baudą, lygią 2 000 Eur už kiekvieną vėluojamą dieną.

74.       Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai, reikalingi A korpuso dalies eksploatavimui, pagal Sutarties 4.1.10 punktą turėjo būti baigti iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., tačiau faktiškai A korpuso dalies eksploatavimas su nepilnai atliktais darbais buvo galimas tik 2017 m. spalio 12 d., už vėlavimą darbus užbaigti 52 dienas, atsakovė paskaičiavo 104 000 Eur (2 000 Eur x 52 dienos) baudą. Atsižvelgiant į tai, kad visi darbų defektai pagal Sutarties 4.1.11 punktą privalėjo būti ištaisyti bei priduoti techninei priežiūrai ir atsakovei iki 2017 m. spalio 1 d., tačiau dar 2017 m. lapkričio 23 d. defektai nebuvo ištaisyti, darbų defektus faktiškai vėluojant ištaisyti 52 dienas, atsakovė paskaičiavo 104 000 Eur (2 000 Eur x 52 dienos) baudą.

75.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės paskaičiuotos 208 000 Eur (104 000 + 104 000) baudos skaičiuojant už 52 dienas po 2 000 Eur pagal Sutarties 10.2 punktą tiek už vėlavimą atlikti darbus pagal Sutarties 4.1.10 punktą, tiek už vėlavimą ištaisyti defektus ir pabaigti gerbūvio sutvarkymo darbus pagal Sutarties 4.1.11 punktą yra neprotingai didelės, todėl teismas šias baudas sumažino iki 20 800 Eur (10 400 + 10 400) skaičiuojant už kiekvieną dieną po 200 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sutartimi numatyta 2 000 Eur bauda yra pernelyg didelė.

76.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

77.       Apeliantė (atsakovė), remdamasi kasacinio teismo praktika, kad netesybos negali būti mažesnės už patirtus nuostolius, nurodo faktines išlaidas: 1) atsakovė patyrė 28 000 Eur nuostolius (2 000 Eur x 14 dienų) pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Erudito licėjus“ 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytą Susitarimą prie Nuomos sutarties, kurio 2 punkte numatyta 2 000 Eur bauda už kiekvieną vėlavimo dieną už patalpų neperdavimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d.; 2) pagal Susitarimo prie Nuomos sutarties 3 punktą už dalies patalpų neperdavimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. bauda netaikoma, tačiau: už minėtą laikotarpį nemokamas nuomos mokestis 15 332,93 Eur (982,88 kv. m x 9 Eur / 30 d. x 52); kompensuojant patirtus nepatogumus, atsakovė privalo atlikti naujos rampos pagaminimo (atsakovė už rampos įrengimą UAB „Mana ranga“ sumokėjo 33 201 Eur) ir sumontavimo darbus, papildomai sumontuoti 7 kondicionavimo įrenginius (UAB „Auctrix“ sumokėjo 23 352,56 Eur už kondicionavimo įrenginius) bei neindeksuoti 2018 metų nuomos mokesčio, dėl neindeksavimo patirtų nuostolių suma siekia 10 576,18 Eur. Atsakovės vertinimu, minimalūs nuostoliai, patirti dėl nesavalaikio darbų atlikimo siekia ne mažiau kaip 110  462,67 Eur (28 000 + 15 332,93 + 33 201 + 23 352,56 + 10 576,18).

78.       Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė yra sumokėjusi UAB „Erudito licėjus“ 28 000 Eur pagal Susitarimo prie Nuomos sutarties 2 punktą, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo vertinti, jog atsakovė patyrė realius nuostolius už patalpų neperdavimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. ir šiuos nuostolius vertina atsakovės neįrodytais. Be kita ko, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-313-798/2021, įsiteisėjusios 2021 m. gegužės 18 d. nutarties 44 punkte konstatavo, jog UAB „Urbasta“ atliko ginčo objekto A dalies 1 440 000 Eur vertės darbus ir nuomininkei UAB „Erudito licėjus“ perduotos įrengtos patalpos, UAB „Gruodžio 9“ išvengus baudų mokėjimo (nepatyrus nuostolių)) akivaizdžiai neviršijo protingos komercinės rizikos, tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė išvengė nuostolių nurodyta apimtimi mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės įrodinėjamų nuostolių dėl baudos laikotarpis sutampa su nuostoliais, kuriuos atsakovė paskaičiuoja pagal Susitarimo prie Nuomos sutarties 3 punktą už dalies patalpų neperdavimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. nurodant, jog šiuo atveju bauda netaikoma, tačiau nemokamas nuomos mokestis, kuris už minėtą laikotarpį sudaro 15 332,93 Eur (982,88 kv. m x 9 Eur / 30 d. x 52). Šias išlaidas teisėjų kolegija laiko realiomis ir įrodytomis, kadangi papildomu susitarimu prie nuomos sutarties, susitarta atitinkamu laikotarpiu nemokėti nuomos mokesčio, kadangi patalpos nurodytu laikotarpiu nebuvo perduotos. Teisėjų kolegija vertina, kad Susitarimo nuostatos yra pakankamas pagrindas vertinti, kad šia apimtimi, atsakovė dėl ieškovės kaltės realiai patyrė nuostolius – negavo nurodyto dydžio nuomos mokesčio.

79.       Nurodytina, kad Susitarimo prie Nuomos sutarties 3.1 ir 3.2 punktais nuomotoja UAB „Gruodžio 9“ ir nuomininkė UAB „Erudito licėjus“ dėl savalaikio patalpų neperdavimo susitarė bei nuomotojas įsipareigojo atlikti šiuos papildomus pagerinimus – vietoje dabartinio avarinės būklės užvažiavimo pagaminti ir sumontuoti naują automobilių įvažiavimo rampą į (duomenys neskelbtini) sklypą bei papildomai sumontuoti septynis kondicionavimo įrenginius. Atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė patyrė 33 201 Eur išlaidas, kurios buvo sumokėtos UAB „Mana ranga“ už rampos įrengimą ir 23 352,56 Eur išlaidas, kurios buvo sumokėtos UAB „Auctrix“ už kondicionavimo įrenginių sumontavimą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo asmens ir atsakovės sulygtos papildomos išlaidos už nepatogumus negali būti vertinamos kaip atsakovės realiai patirti nuostoliai ir ieškovės atlyginamos, nes, viena vertus, tokie nuostoliai (dėl patirtų nepatogumų) nėra numatyti pagrindinėje rangos Sutartyje, kurioje už netinkamą įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą yra numatytos baudos ir delspinigiai. Kita vertus, papildomos išlaidos už nepatogumus yra numatytos dvišaliu atsakovės ir trečiojo asmens Susitarimu prie Nuomos sutarties, nedalyvaujant rangovei, kuri nebuvo šio susitarimo šalimi, todėl neturi pareigos prisiimti iš jo kylančių įsipareigojimų vykdymo.

80.       Vertinant atsakovės nurodomus dėl nuomos mokesčio neindeksavimo patirtus nuostolius, nurodytina, kad pagrindinės 2017 m. kovo 30 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 17/03/30, su kuria yra susipažinusi ir ieškovė, nes tuo metu veikė per tą patį vadovą G. S., 5.6 punkte yra numatyta atsakovės teisė, bet ne pareiga, vienašališkai perskaičiuoti sutartyje numatytą nuomos mokestį, indeksuojant jį tokiu dydžiu, kokiu padidėjo vartotojų kainų indeksas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus duomenis nuo sutarties sudarymo momento arba nuo paskutinio kainų perskaičiavimo. Tuo tarpu, papildomo Susitarimo prie Nuomos sutarties, kuris pasirašytas nedalyvaujant rangovei, 3 punkte atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad kompensuojant už patirtus nepatogumus už 2018 m. nebus taikomas sutartyje numatytas nuomos kainos indeksavimas. Vertinant papildomo Susitarimo prie Nuomos sutarties ir pagrindinės Nuomos sutarties apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė realiai būtų patyrusi kokius nors nuostolius dėl papildomu susitarimu sulygto indeksavimo už 2018 metus netaikymo, nes, kaip minėta, pagrindinėje Nuomos sutartyje numatyta atsakovės teisė, bet ne pareiga, tokį indeksavimą taikyti, t. y. įtvirtinta teisė nėra aiškiai apibrėžta. Kita vertus, papildomo Susitarimo prie Nuomos sutarties nuomos kainos indeksavimo netaikymas yra numatytas už visus 2018 metus, kai tuo tarpu įrengtas patalpas vėluota perduoti vos 52 dienas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neproporcinga ir neadekvatu tam, kad Nuomos sutartyje būtų taikoma atsakovės numatyta teisė dėl indeksavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė būtų patyrusi nuostolius nurodyta apimtimi dėl netaikyto indeksavimo.

81.       Apibendrinant nurodytas aplinkybes dėl atsakovės realiai patirtų nuostolių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Susitarimo prie Nuomos sutarties 3 punktą už dalies patalpų neperdavimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. atsakovė realiai patyrė 15 332,93 Eur nuostolius, negavusi nuomos mokesčio šiuo laikotarpiu. Kadangi netesybos negali būti mažesnės už patirtus nuostolius, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes atsakovės realiai patirtų išlaidų suma nesiekia pirmosios instancijos teismo netesybų sumažintos iki 20 800 Eur sumos.

Dėl delspinigių priteisimo

82.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 10.1 punktas numatė, kad užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, rangovo raštišku reikalavimu moka rangovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejus, kai užsakovas pasinaudoja savo teise sulaikyti mokėjimus remiantis Sutarties 9.8 punktu ir / ar kitomis Sutarties nuostatomis. Visais atvejais, jei rangovas reikalauja užsakovo sumokėti Sutartyje numatytus delspinigius, rangovas neturi teisės skaičiuoti ir / ar reikalauti sumokėti jokių įstatyminių ir / ar kitokių taikomuose teisės aktuose numatytų palūkanų, delspinigių ir / ar taikyti bet kokių kitų panašaus pobūdžio sankcijų.

83.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo be pagrindo nesumažintos Sutarties kainos betoninės sienelės įrengimo vertės ir defektų šalinimo darbų vertės, todėl atitinkamai Sutarties kainą atsakovė pagrįstai turėjo teisę sumažinti iki 1 320 740,04 Eur su PVM (1 440 000 – 23 593,49 – 21 000 – 53 866,47 – 20 800) arba 1 091 520,69 Eur be PVM. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad sutarties kaina pagrįstai galėjo būti sumažinta iki 1 091 520,69 be PVM ir įvertinus, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 665 255,04 Eur, dėl 300 000 Eur mokėjimo terminas nėra suėjęs (skundas šioje dalyje nepateiktas) bei 42 093,87 Eur yra atsakovės teisėtai sulaikyta, darytina išvada, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 84 171,78 Eur (1 091 520,69 – 665 255,04 – 300 000 – 42 093,87), todėl yra pagrindas perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotus delspinigius ir nustatyti, kad rangovei mokėtina delspinigių suma yra 7 575,46 Eur (84 171,78 x 0,05 proc. x 180).

Dėl atsakovės priešieškinio

84.       Atsakovė šioje byloje pirmosios instancijos teisme pareiškė priešieškinį, kuriuo reikalavo įpareigoti ieškovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei priešieškinyje nurodytus statybos dokumentus; ieškovei neįvykdžius teismo sprendime nurodytų įsipareigojimų nustatytais terminais, skirti ieškovei 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, įpareigojant ją sumokėti atsakovei.

85.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė nurodydamas, kad ieškovė į bylą pateikė 2017 m. spalio 10 d. perduotų dokumentų UAB „Statybų sprendimai“ rejestrą, patvirtinantį dokumentų perdavimą UAB „Statybų sprendimai“, su kuria atsakovė buvo sudariusi Techninės priežiūros sutartį, todėl ieškovė pagrįstai dokumentus perdavė šiai įmonei; atsižvelgiant į tai, jog atsakovė 2017 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centrui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, darytina išvada, kad visi dokumentai, reikalingi statybos darbams užbaigti, atsakovei buvo pateikti; atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl kokių nors su statyba susijusių dokumentų neturėjimo atsakovės veikla būtų suvaržyta.

86.       Apeliantės (atsakovės) teigimu, dokumentų perdavimas techniniam prižiūrėtojui UAB „Statybos sprendimai“, kuris be kita ko dokumentus grąžino ieškovei, negali būti prilyginamas dokumentų perdavimui atsakovei, kadangi atsakovė techniniam prižiūrėtojui UAB „Statybos sprendimai“ niekada nebuvo išdavusi įgaliojimo ar pavedusi atsakovės vardu priimti dokumentus; aplinkybė, kad VĮ Registrų centrui yra pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, savaime reiškia, jog ieškovė įvykdė Sutartyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytą pareigą perduoti atsakovei dokumentus.

87.       Pagal Sutarties 4.1.14 punktą rangovė įsipareigojo per 5 (penkias) darbo dienas po darbų pabaigos, pateikti užsakovui pilnai užpildytus ir sutvarkytus statybos darbų žurnalus, panaudotų statybinių produktų atitikties dokumentus bei visą kitą statybinę išpildomąją dokumentaciją. Ši dokumentacija privalo būti pateikta sukataloguota su lydraščiu, perduodama 1 (vienas) komplektas originalių dokumentų, bei 1 (vienas) analogiškas komplektas su dokumentų kopijomis. Sutarties 8.12 punkte numatyta, kad darbai ar jų etapai laikomi užbaigti, kai įvykdyti visi darbai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateiktos išpildomosios nuotraukos ir skaitmeninės jų kopijos „AutodeskR ir AutoCadR (DWG bylų išplėtimas), medžiagų ir įrengimų sertifikatai ir atitikties deklaracijos bei atlikti visi reikalingi bandymai ir ištaisyti pridavimo metu nustatyti defektai. Sutarties 6.2.17 punktas numato, kad rangovas įformina normatyvinių statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo dokumentaciją, ir perduoda ją užsakovui.

88.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2017 m. spalio 10 d. perduotų dokumentų UAB „Statybų sprendimai“ rejestru perdavė statybą leidžiantį dokumentą, pastato energetinio naudingumo sertifikatą bei energetinį pasą, kadastro ir registro dokumentų bylą, specialiųjų statybos darbų sertifikatus, atitikties deklaracijas ir eksploatacinių savybių deklaracijas, bendrastatybinių statybos darbų sertifikatus, atitikties deklaracijas ir eksploatacinių savybių deklaracijas, konstrukcinės dalies techninio darbo projektą (su ekspertizės aktu), techninį projektą, statybos darbų žurnalus (6 vnt.), draudimo raštą, statybos darbuotojų kvalifikacijos atestatus, pažymėjimus ir įsakymus, konstrukcijų tyrimo skyriaus išvadą, Lietuvos nacionalinės akreditacijos biuro protokolus, lifto baigiamojo tikrinimo sertifikatus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Statybų sprendimai“ su UAB „Gruodžio 9“ buvo sudarę Statinių statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį, todėl, viena vertus, ieškovė pagrįstai šiuos dokumentus perdavė UAB „Statybų sprendimai“. Kita vertus, atsakovė nurodo, kad minėti dokumentai ieškovei buvo grąžinti, tačiau byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šių duomenų perdavimo vertinti kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas. Be kita ko, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-60-171012-01940 buvo pateikta 2017 m. spalio 12 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad visi dokumentai, reikalingi statybos darbams užbaigti, užsakovei buvo pateikti, ir atsakovės priešieškinį atmetė.

Dėl procesinės bylos baigties

89.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės UAB „Urbasta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies dalyje dėl 38 500 Eur sumos, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė prie defektų šalinimo išlaidų vertindamas, jog šias išlaidas atsakovė patirs ateityje, ir atsakovės UAB „Gruodžio 9“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies dalyje dėl 21 000 Eur betoninės sienelės įrengimo, kuria pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesumažino Sutarties kainos, atsakovei gretimo sklypo savininkams išmokėjus kompensaciją, ir atitinkamai perskaičiuojant pirmosios instancijos teismo paskaičiuotus delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą minėtoje dalyje, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas šioje dalyje keičiamas priteisiant ieškovei iš atsakovės 84 171,78 Eur skolą ir 7  575,46 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (91 747,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

90.       Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

91.       Teisėjų kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų procentas padidėjo iki 30,49 proc. (91 747,24 / 300 898,80 x 100) ieškinio reikalavimų, atmestų ieškinio reikalavimų sumažėjo iki 69,51 proc. (100 – 30,49), priešieškinys atmestas visiškai.

92.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos dalyje dėl ieškinio reikalavimų ieškovė patyrė maksimaliai leistinas 7 185 Eur bylinėjimosi išlaidas, dalyje dėl priešieškinio reikalavimų – nepatyrė, o atsakovės patirtos išlaidos sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 630 Eur už ieškinio parengimą, likusi bylinėjimosi išlaidų dalis 10 008,70 Eur patirta dėl ieškovės pareikšto priešieškinio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nes, viena vertus, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti jas įrodančiuose dokumentuose nėra detalizuotos. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovas advokatas teikė atsiliepimą į priešieškinį, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė dalyje dėl priešieškinio reikalavimų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Nesant galimybės nustatyti su ieškiniu ir priešieškiniu susijusios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ½ šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su ieškiniu ir ½ – su priešieškiniu, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taikydamas tokias proporcijas: ieškovė turi teisę į 65,25 proc. ((30,49 + 100) / 2), o atsakovė turi teisę į 34,75 ((69,51 + 0) / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė už ieškinį 2018 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14 sumokėjo 3 232 Eur žyminį mokestį; Ekspertizės išlaidoms apmokėti ieškovė 2019 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 69 sumokėjo 1 200 Eur ir patyrė 2 752,65 Eur maksimaliai leistinas bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.16 , 8.17, 8.19 punktus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 985,43 Eur (3  232 x 30,49 / 100) žyminis mokestis ir 2 579,10 Eur ((1 200 + 2 752,65) x 65,25 / 100) bylinėjimosi išlaidos, iš viso 3 564,53 Eur.

94.       Atsakovė už priešieškinį 2018 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10101311 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį; 2019 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 06181207 už ekspertizę sumokėjo 1 600 Eur ir patyrė 9 038,70 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalaus advokato atlyginimo dydžio ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina  3 696,95 Eur ((1 600 + 9 038,70) x 34,75 / 100) bylinėjimosi išlaidos.

95.       Atsižvelgiant į tai, kad šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, todėl taikytinas šių reikalavimų sumų įskaitymas, ir atsakovei iš ieškovės priteistina 132,42 Eur (3 696,95 – 3 564,53) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

96.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2 420 Eur išlaidų pagal 2020 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą Serija RM Nr. 0712 (pateikė banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą) už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėjo 2 664 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 17,10 proc. (38 500 / 22 5181,42 x 100) jos apeliacinio skundo reikalavimų ir maksimali galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą yra 2 377,45 Eur (1,7 x 1 398,50) advokato atlyginimo dydžio už apeliacinio skundo parengimą (Rekomendacijų 8.10 punktas), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 455,54 Eur (2 664 x 17,10 / 100) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo pateikimą ir 406,54 Eur (2 377,45 x 17,10 / 100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 862,08 Eur.

97.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11101519 sumokėjo 1 436 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kitų duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 27,73 proc. (21 000 / 75 717,38 x 100) jos apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 398,20 Eur (1 436 x 27,73 / 100) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo pateikimą. Pritaikius ieškovei ir atsakovei priteistų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 463,88 Eur (862,08 – 398,20) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ (juridinio asmens kodas 304291150) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbasta“ (juridinio asmens kodas 302514494) 84 171,78 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius šimtą septyniasdešimt vieną eurą 78 centus) skolą ir 7 575,46 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 46 centus) delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (91 747,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje reikalavimų dalyje ieškinio netenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ (juridinio asmens kodas 302514494) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gruodžio 9“ (juridinio asmens kodas 304291150) 132,42 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbasta“ 463,88 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                  Gintaras Pečiulis

                                          Asta Radzevičienė

                                          Antanas Rudzinskas