Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-175/2010
Teisėjas Raimundas Krušinys (Proceso Nr. 64-1-00660-2009)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.15.1.2.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam E. P., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, nukentėjusiajam D. B., nukentėjusiojo D. B. įstatyminei atstovei B. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. B. ir jo įstatyminės atstovės B. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam 1300 Lt turtinę žalą.
Iš E. P. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1574,78 Lt civilinio ieškinio.
Iš E. P. priteista civiliniams ieškovams: D. B. - 10 000 Lt neturtinės žalos, B. V. - 1300 Lt turtinės žalos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
E. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio mėn. 12 d. apie 22 val. prie baro „D.“, esančio (duomenys neskelbtini), iš keršto, tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė D. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, nosies pertvaros iškrypimą, kairio skruostikaulio lūžimą, kraujosruvą veide ir nubrozdinimą galvoje, dėl ko įvyko nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusysis D. B. ir jo įstatyminė atstovė B. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendį priteisiant bylinėjimosi išlaidas ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantai nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtas išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisė, šio klausimo net neaptarė. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą ieškinį bei dokumentus, patvirtinančius, jog nukentėjusiajam buvo atliekamos įvairios medicininės procedūros, priteisė būtent tiek, kiek padaręs žalą pripažino kaltinamasis E. P., tačiau nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusysis ir pats per pusę sumažino savo keliamus reikalavimus, t.y. vietoje reikalautų 30 000 litų sutiko su 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimu. Pasak apeliantų, kaip prioritetinę sritį Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išskyręs neturtinę žalą, padarytą sutrikdant sveikatą. Dėl padaryto skruostikaulio lūžimo nukentėjusiajam buvo atliekamos dvi veido operacijos, reikalingos kaulų atstatymui į vietas. Veido operacijos buvo ypač skausmingos, atliktos taikant nejautrą, kas taip pat turi tam tikrų liekamųjų reiškinių - atminties sutrikimų ir pan. Pooperaciniai laikotarpiai taip pat buvo susiję su dideliais nepatogumais - nuolatiniu lankymusi pas gydytojus, nosies kanalų valymu, kas buvo ne tik nemalonu, bet ir skausminga. Taip pat dėl nosies pažeidimų yra tam tikri liekamieji reiškiniai t.y. orams keičiantis nuolat kamuoja sloga. Dėl traumos bei potrauminio laikotarpio vykdytų sveikatos priežiūros procedūrų, nukentėjęs beveik mėnesį laiko negalėjo normaliai mokytis, laikyti dešimtos klasės egzaminų. Dėl nuskilusių trijų dantų yra pradėtos jų atstatymo procedūros, tačiau iki galo jos nėra baigtos. Tai taip pat yra susiję su dideliais nepatogumais, skausmu. Neprognozuoto ir nenumatyto smurto pasėkoje nukentėjęs patyrė didžiulį šoką, pažeminimą, skausmą bei nepatogumus. Be to, kaip jau minėta, trauma be jokios abejonės turės ir liekamuosius reiškinius - dėl patirtų veido kaulų lūžių D. B. negalės studijuoti mokslų, kuriuose ruošiami jėgos struktūrų darbuotojai, t.y. kariškiai ar policijos pareigūnai, kadangi į šias profesijas priimami asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų. Tuo tarpu dėl patirtų veido kaulų lūžių D. B. galimybė studijuoti šiose mokymo įstaigose iš esmės yra prarasta. Todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismui pateiktą dokumentinę medžiagą apie D. B. padarytą sveikatos sutrikdymą, gydymo procedūras, patirtą fizinį skausmą, šoką, pažeminimą, nepatogumus ir išgyvenimus, liekamuosius reiškinius turėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti nukentėjusiam 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistasis E. P. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendį. Nuteistasis tvirtina, kad sutinka, jog būtų priteistos ieškovų patirtos išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo, bet nesutinka su prašomu padidinti neturtinės žalos dydžiu. Nuteistasis nesutinka su apeliantų teiginiais, kad dėl padaryto skruostikaulio lūžimo nukentėjusiajam buvo atliktos dvi veido operacijos, reikalingos kaulų atstatymui į vietas, kad veido operacijos buvo ypač skausmingos, atliktos taikant nejautrą, kas taip pat turi tam tikrų liekamųjų reiškinių - atminties sutrikimų ir pan., kadangi D. B. gydėsi ambulatoriškai nuo 2009-06-13 iki 2009-07-03, o stacionarizuotas buvo laikotarpyje nuo 2009-06-22 iki 2009-06-26. Operuotas buvo tik vieną kartą. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad nukentėjusysis operacijos metu patyrė skausmą, kadangi operacija buvo atlikta nejautroje. Smūgių sudavimo metu D. B. nebuvo praradęs sąmonės (b. l. 130), medikai nenurodė, kad D. B. nejautrai naudojami medikamentai gali pakenkti atminčiai. Nuteistasis nurodo, kad D. B. 2009-10-10 apžiūrėjus gydytojui nustatyta, kad jam „galvos neskauda, kvėpavimas nosimi atsistatęs pilnai, landoje nedaug sekreto, jo evakuacija gera" (b. l. 126). Nuteistojo nuomone, nukentėjusiojo sveikatos būklė pilnai atsistatė ir ateityje dėl šios traumos jokių pasekmių nebus ir jis pilnai galės mokytis kur tik panorės. Negali būti pagrindas padidinti neturtinės žalos dydį tai, kad dėl traumos bei potrauminio laikotarpio vykdytų sveikatos priežiūros procedūrų, nukentėjęs beveik mėnesį laiko negalėjo normaliai mokytis, laikyti dešimtos klasės egzaminų. Be to, jis nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Nuteistasis abejoja, ar nukentėjusysis dėl nuskeltų dantų gydymo patirs bent kokį skausmą.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Nuteistojo nuomone, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bei nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos.
Be to, nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, kad jis jokio turto, tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo neturi, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, tačiau mokosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakulteto pirmajame kurse.
Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusiojo D. B. ir jo įstatyminės atstovės B. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. B. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos nepažeidžiant LR BPK 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.282 str. nuostatų, apibūdinančių neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tačiau apylinkės teismas pažeidė LR BPK 106 str. reikalavimus, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 4 p.).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju E. P. pripažinus kaltu dėl tyčinio nukentėjusiojo sužalojimo, buvo pagrindas iš jo priteisti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pilnai įvertino visas bylos aplinkybes. Nukentėjusiajam D. B. sveikata buvo sutrikdyta tyčiniais nuteistojo E. P. veiksmais. D. B. dėl patirtų sužalojimų (nosies kaulų lūžimo, skruostikaulio lūžimo, nosies pertvaros iškrypimo) konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis 2009-06-22 – 2009-06-26 buvo gydomas stacionariai, operuotas. Po to jis buvo gydomas ambulatoriškai. Gydymas ambulatoriškai truko apie mėnesį laiko. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turėjo dažnai lankytis pas medikus. Tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad D. B. sveikatos būklė po patirtų sužalojimų iš esmės atsistatė. Duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. B. dėl jam padarytų sužalojimų ateityje turėtų tam tikrų nepatogumų, kad būtų žymiai suprastėjusi jo gyvenimo kokybė. Tuo tarpu remtis spėjimais, prielaidomis, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtų neteisinga. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam D. B. yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl didinti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nespręstas klausimas dėl išlaidų, susijusių su advokato paslaugų kompensavimu. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo motyvu. LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Renas Bradūnas (b. l. 102). Kaip matyti iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų, juose nėra užfiksuoto tiksliai suformuluoto prašymo priteisti atstovavimo išlaidas, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti. Byloje kartu su civiliniu ieškiniu yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 106), patvirtinantis, jog nukentėjusiojo D. B. įstatyminė atstovė B. V. advokatui R. Bradūnui sumokėjo 500 litų. Šios išlaidos, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš nuteistojo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
n u t a r i a:
nukentėjusiojo D. B. ir jo įstatyminės atstovės B. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti.
Iš E. P. B. V. priteisti 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Algerdas Urbšys
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Jurgis Kiškis