Administracinė byla Nr. eA-1542-520/2020

Teisminio proceso

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S) 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KT-47 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balsėnų rąstinės pirtys“ pareiškėjo, kaip privataus specialisto, paprašė pateikti nuomonę dėl to, ar teismo eksperto R. M. parengtas 2018 m. kovo 15 d. teismo statybos techninės ekspertizės civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018 aktas (toliau – ir Ekspertizės aktas) parengtas pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Pareiškėjas užsakovui pateikė nuomonę, kurią UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui kaip įrodymą civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018. Nuomonėje pareiškėjas išdėstė asmenines pastabas, kad Ekspertizės aktas buvo parengtas neatsižvelgiant į reikalavimus, pateiktus standarte „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“, taip pat kad Ekspertizės akte yra tam tikrų prieštaravimų. Pareiškėjo veiksmai pateikiant minėtą nuomonę buvo apskųsti Tarybai, kuri Sprendimu pripažino pareiškėją pažeidus profesinę etiką bei skyrė poveikio priemonę – viešą įspėjimą.

3.       Pareiškėjas nesutinka su Tarybos išvada, kad, vertindamas kito teismo eksperto parengto ekspertizės akto atitiktį Įstatymo nuostatoms ir jo išsamumą, nustatydamas trūkumus, jis viršijo turimas specialiąsias žinias. Pareiškėjo teigimu, Taryba neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėjas pateikė tik individualią nuomonę dėl Ekspertizės akto, kuri buvo vertinama tik kaip vienas iš įrodymų civilinėje byloje. Pasak pareiškėjo, Įstatymo nuostatos nėra taikomos tokio pobūdžio dokumentams kaip konsultacinės išvados (privačios nuomonės), vien tai, kad tokį dokumentą surašė asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nedaro konsultacinės išvados ekspertizės išvada, kuriai taikomi Įstatymo reikalavimai. Teismo ekspertams nėra draudžiama teikti konsultacijas, išvadas, nuomones pagal privačias užklausas, o ne vykdant teismo eksperto pareigas. Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) paskirtis ir tikslas nėra bausti į ekspertų sąrašą įrašytus ekspertus vien už jų nuomonę, išdėstytą neatliekant teismo eksperto funkcijų, riboti teismo ekspertų nepriklausomumą, privačios veiklos laisvę. Pareiškėjas negalėjo pažeisti Tarybos nurodytų nuostatų, nes jos reglamentuoja teismo eksperto elgesį teikiant ekspertizės išvadas pagal teismo nutartį, o ne privačias konsultacines išvadas (nuomonę).

4.       Pareiškėjas nesutiko su Tarybos teiginiais, kad Etikos kodekso taikymo aspektu aplinkybė, ar asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašus, konkrečiu atveju veikia kaip teismo ekspertas, ar teikia konsultacijas kaip specialistas ne proceso metu ir ne proceso šalims, neturi teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimas yra siejamas su nuomonės turiniu, o ne pareiškėjo nepagarbiu ar kitokiu neetišku elgesiu, todėl minėta aplinkybė yra reikšminga nustatant, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos teismo ekspertų veiklą reglamentuojančios teisės normos. Eksperto (specialisto) atliktam ekspertiniam tyrimui ir vieną iš proceso šalių konsultavusio specialiųjų žinių turinčio asmens konsultacinei išvadai teismų praktikoje suteikiama nevienoda teisinė reikšmė, todėl siekdama nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė profesinę etiką, Taryba pirmiausia privalėjo nustatyti, kokie reikalavimai yra keliami pareiškėjo nuomonei, kaip pagal privatų užsakymą surašytam dokumentui, taip pat kokie reikalavimai konkrečiu atveju buvo pažeisti ar neatitiko profesinės etikos.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, jog Įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą, privatiems teismo ekspertams taikomos ne visais atvejais, o tik tuomet, kai jie vykdo teismo eksperto pareigas – atlieka ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu. Šiuo atveju pareiškėjas nuomonę dėl teismo Ekspertizės akto parengė ne teismo pavedimu (nutartimi), o pagal privataus subjekto (kliento) užsakymą. Aplinkybę, kad Įstatymo nuostatos pareiškėjui, surašiusiam nuomonę, netaikytinos, patvirtina Įstatymo nuostatų išdėstymas – Penktasis skirsnis, kuriame yra Tarybos nurodytas Įstatymo 22 straipsnis „Specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygos“, yra tiesioginė nuoroda, jog Įstatymo nuostatos yra nukreiptos ne į bet kokią ir visą į teismo ekspertų sąrašą įrašytų asmenų veiklą, o į teismo ekspertų veiklą atliekant teismo ekspertizes. Todėl Taryba neturėjo pagrindo konstatuoti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Vien tai, kad pareiškėjas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nereiškia, jog bet kokia pareiškėjo pagal privatų užsakymą išdėstyta nuomonė turėtų būti vertinama kaip teismo eksperto išvada, priešingu atveju, būtų nepagrįstai apribota bei suvaržyta teismo ekspertų teisė užsiimti privačia veikla bei pareiškėjo galimybė teikti nuomonę ne tik kaip teismo ekspertui, bet ir kaip universiteto profesoriui bei specialistui, turinčiam inžinieriaus–statybininko išsilavinimą.

6.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo riboti jo teisę išdėstyti savo nuomonę klausimais, kurie buvo nagrinėjami Ekspertizės akte (įskaitant paties Ekspertizės akto trūkumus), nes ši nuomonė teismo nesaisto ir neįpareigoja išsamiai motyvuoti nesutikimą su tokia konsultacine išvada. Pareiškėjo pateikta nuomonė neprieštarauja Įstatymo nuostatoms. Etikos kodeksas apibrėžia teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį, o profesinės veiklos principais, apibrėžtais šiame kodekse, privalo vadovautis teismo ekspertai, atlikdami ekspertinius tyrimus. Konsultacinė išvada nėra prilyginama ekspertiniam tyrimui, todėl Etikos kodekso nuostatos, nustatančios teismo eksperto profesinės veiklos principus, įtvirtintus Etikos kodekso II skyriuje, nėra ir negali būti taikomos teismo ekspertui, atlikusiam ne teismo ekspertizę, o pateikusiam nuomonę kaip privačiam, mokslinį laipsnį turinčiam specialistui. Nei nuomonės turinys, nei pareiškėjo veiksmai nepažeidžia teismo eksperto etikos ir teismo ekspertui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nuomonę surašė pagal turimą mokslinį laipsnį, profesinę patirtį statybos sektoriuje, turimą kvalifikaciją ir patirtį, laikydamasis teisės aktų ir etikos reikalavimų. Pareiškėjo manymu, Taryba per plačiai aiškino ir taikė Etikos kodekso principus ir nepagrįstai konstatavo jo pažeidimus. Pareiškėjo nuomonėje dėl Ekspertizės akto nebuvo pateikta jokių įžeidžiančių arba kitokių asmeninio pobūdžio vertinimų apie Ekspertizės aktą ir / ar patį teismo ekspertą R. M. Pareiškėjo nuomonė buvo išimtinai dalykinė (profesinė).

7.       Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8.       Taryba nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė savo nuomonę civilinės bylos šaliai (ieškovui), t. y. veikdamas pagal teisės aktų nuostatas konsultavo proceso šalį, todėl jis buvo saistomas teismo ekspertui keliamų reikalavimų. Būdamas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nepriklausomai nuo to, ar jis konkrečiu atveju veikia kaip teismo paskirtas teismo ekspertas, ar proceso šaliai teikia konsultacijas kaip savo srities specialistas, ar teikia konsultacijas ne proceso šaliai ir ne proceso metu, pareiškėjas yra saistomas tiek Įstatymo, tiek Etikos kodekso nuostatų, kadangi teismo ekspertas ne profesinėje veikloje (turima omenyje tuos atvejus, kai teismo ekspertas neatlieka nei teismo ekspertizės siaurąja prasme, nei ekspertinių tyrimų plačiąja prasme) privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesudarytų pagrindo suabejoti teismo eksperto patikimumu, geru vardu ar reputacija. Šiuo atveju pareiškėjas veikė kaip teismo ekspertas ir atliko ekspertinį tyrimą (Įstatymo 3 str. 1 d.). Ekspertinio tyrimo apibrėžime vartojamą specialisto išvadą reikia suprasti plačiau, nei tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 90 straipsnyje. Minėtą išvadą pagrindžia dualistinė sistema, susidedanti iš ekspertinį tyrimą užsakiusio subjekto ir ekspertinio tyrimo rezultatų materialios išraiškos (ekspertizės aktas ar specialisto išvada), t. y. tuo atveju, kai ekspertinis tyrimas yra užsakomas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį (rezultatas – ekspertizės aktas, kaip tai numatyta Įstatymo 24 str.), kai ekspertinis tyrimas yra užsakomas ne pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį (rezultatas – specialisto išvada, kaip tai numatyta BPK 90 str.), tai pagal likusių subjektų, įskaitant fizinius asmenis, prašymus atliktas ekspertinis tyrimas yra įforminamas specialisto išvadoje plačiąja prasme, t. y. rašytiniame dokumente, kuris gali būti vertinamas tiek kaip konsultacinė išvada baudžiamajame procese, tiek kaip rašytinis dokumentas civiliniame procese. Pagal fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas ekspertinis tyrimas negali būti fiksuojamas nei ekspertizės akte, nei specialisto išvadoje (kaip tai apibrėžta BPK 90 str.). Taigi šiuo atveju Įstatyme vartojama specialisto išvada apima rašytinius dokumentus, kuriuose aprašytiems tyrimams yra reikalingos specialiosios žinios, nepaisant to, kaip jos yra pavadintos, kadangi Įstatymas yra taikomas ne tik baudžiamajame, bet ir civiliniame bei administraciniame procesuose. Šiuo atveju pareiškėjo surašyta nuomonė civilinio proceso prasme yra laikytina rašytiniu įrodymu, kuriam teisės aktai nenumato įforminimo ir turinio procesinių reikalavimų, tačiau tai nereiškia, kad toks dokumentas gali būti surašytas nesilaikant teismo eksperto profesinės etikos reikalavimų. Pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, proceso šalies užsakymu atliko ekspertinį tyrimą, kuriam taikomos tiek Įstatymo (teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų, skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais), tiek Etikos kodekso nuostatos.

9.       Taryba taip pat pažymėjo, kad pagal Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį ji nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taryba šiuo konkrečiu atveju nevertino, ar pareiškėjo pateiktoje nuomonėje yra pateikti argumentuoti, teisingi bei pagrįsti teiginiai, kadangi tai nepatenka į Tarybos kompetenciją. Esminis aspektas šiuo atveju yra teismo eksperto veiksmų atitikties jo statusui keliamiems reikalavimams vertinimas. Tarybos tikslas buvo nustatyti, ar teismo eksperto surašytas tekstas atitinka profesinės etikos reikalavimus, t. y. ar yra vartojami etiški ir profesionalumo standarto neperžengiantys teiginiai, ar teismo ekspertas, perimdamas teismo pareigą vertinti ekspertizės aktą, neveikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), ar nevengė neetiškų pasisakymų apie patį teismo ekspertą. Taryba pabrėžė, kad teismo ekspertizės akto vertinimas yra išimtinė teismo kompetencija, todėl teismo ekspertas neturi teisės vertinti jo atitikties Įstatymo 24 straipsnio nuostatoms bei teikti savo pastebėjimus dėl jame pateiktų tyrimų, rezultatų, išvadų. Pareiškėjas perėmė teismo darbą ir nustatinėjo Ekspertizės akto išsamumą bei trūkumus. Tokiais veiksmais viršytos turimos specialiosios žinios, jie neatitinka teismo ekspertui keliamų profesinės etikos reikalavimų. Teismo ekspertas turi teisę tik vertinti tuos pačius duomenis, kuriuos vertino kitas teismo ekspertas, atlikti visus reikalingus tyrimus ir, panaudodamas savo specialiąsias žinias, pateikti dėl jų savo išvadą. Be to, nagrinėjamu atveju Taryba nustatė, kad pareiškėjo turimi kvalifikaciniai atestatai nesuteikia jam teisės eiti statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo ir statinio konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo pareigas.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo L. U. skundą atmetė.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018 paskyrė teismo statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui R. M., į bylą pateiktas Ekspertizės aktas. Ieškovas UAB „Balsėnų rąstinės pirtys“, nesutikdamas su Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, į bylą pateikė eksperto L. U. atsiliepimą į Ekspertizės aktą (toliau – ir Atsiliepimas).

11.2.       Taryba gavo 2018 m. balandžio 27 d. skundą dėl teismo eksperto L. U. veiksmų, vertinant Ekspertizės akto civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018 pagrįstumą ir teisėtumą.

11.3.       Pareiškėjas Tarybai pateikė 2018 m. birželio 28 d. paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad nuomonę civilinėje byloje parengė ne teismo pavedimu, o privataus subjekto užsakymu; nuomonę parengė kaip specialistas, turintis žinių, susijusių su ginčo klausimais, o parengtoje nuomonėje (atsiliepime) nėra jokių nuorodų, liudijančių, kad nuomonę jis teikė kaip teismo ekspertas; nepateikė jokių įžeidžiančių ar kitokių asmeninio pobūdžio vertinimų savo pateiktoje nuomonėje apie teismo ekspertą R. M. 

11.4.       Taryba 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. KT-47, kuriuo pareiškėjui pareiškė viešą įspėjimą. Taryba Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, vertindamas kito teismo eksperto parengto ekspertizės akto atitiktį Įstatymo nuostatoms ir jo išsamumą, nustatydamas trūkumus, viršijo turimas specialiąsias žinias ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Etikos kodekse nustatytus sąžiningumo (7.3 p.), pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms (9.2 p.) principus, taip pat 13 punkto nuostatas.

12.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 2 dalimi, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad eksperto išvada, kaip įrodymas civiliniame procese, yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui. Teismo ekspertizės įstatyme nurodyta specialisto išvada šio įstatymo prasme apima rašytinius dokumentus, kuriuose aprašytiems tyrimams yra reikalingos specialiosios žinios, nepaisant to, kaip jos yra pavadintos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, yra teismo ekspertas. Pareiškėjas tiek Tarybai pateiktuose paaiškinimuose, tiek skunde nurodė, kad nuomonę (Atsiliepimą) jis parengė pagal privataus subjekto (kliento) užsakymą kaip specialistas, turintis žinių, susijusių su ginčo objektu, t. y. pareiškėjas proceso šalies prašymu atliko ekspertinį tyrimą, kurio rezultatai buvo užfiksuoti rašytiniame dokumente. Nuomonė (Atsiliepimas) dėl Ekspertizės akto buvo pateikta proceso šaliai, turint tikslą parengtą nuomonę pateikti į nagrinėjamą bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nepriklausomai nuo to, ar jis konkrečiu atveju veikia kaip teismo ekspertas, ar teikia konsultacijas kaip specialistas ne proceso metu ir ne proceso šalims, yra saistomas tiek Etikos kodekso, tiek Įstatymo nuostatų (teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais). 

13.       Įvertinęs pareiškėjo pateiktą nuomonę (Atsiliepimą) dėl Ekspertizės akto, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas atliko Ekspertizės akto vertinimą. Vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 22 straipsnio 1 ir 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto vertinimas yra priskirtinas teismo disponuojamoms teisinėms žinioms, todėl teismo ekspertas neturi teisės vertinti jo atitikties teisės aktų nuostatoms bei teikti savo pastebėjimų dėl jame pateiktų tyrimų, rezultatų, išvadų. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, be kita ko, ar ekspertas, ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetenciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vertino Ekspertizės akto atitiktį Įstatymo 24 straipsnio reikalavimams, nustatinėjo Ekspertizės akto išsamumą bei trūkumus, nors, būdamas teismo ekspertu, pareiškėjas neturi teisės teikti vertinimo dėl kito teismo eksperto surašyto ekspertizės akto išsamumo, pagrįstumo, teisėtumo, toks vertinimas viršija teismo ekspertų specialiąsias žinias, kadangi ekspertizės akto vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai. 

14.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Taryba kreipėsi į pareiškėjui kvalifikacinius atestatus išdavusią valstybės įmonę Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrą (toliau – ir Centras), prašydama suteikti informaciją, ar pareiškėjo turima kvalifikacija suteikia jam teisę pateikti išvadas apie statomo pastato konstrukcijas, jų mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atsakydamas į Tarybos paklausimą, Centras nurodė, kad pareiškėjo turimi kvalifikaciniai atestatai nesuteikia teisės eiti statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo ir statinio konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo pareigas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, vertindamas Ekspertizės aktą, viršijo turimas specialiąsias žinias. Šie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su teismo eksperto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei su profesine etika, kadangi Etikos kodekse numatytas sąžiningumo principas įpareigoja atsisakyti spręsti eksperto kompetenciją ir specialiąsias žinias viršijančius klausimus, o Etikos kodekso 13 punkte teismo ekspertui imperatyviai nurodyta susilaikyti nuo nuomonės reiškimo apie kito teismo eksperto profesinę veiklą. Be to, asmuo, būdamas teismo ekspertu, privalo nekelti abejonių dėl turimos kompetencijos, kvalifikacijos, patikimumo bei objektyvumo, t. y. elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis (Etikos kodekso 9.2 p.). 

15.       Vertindamas Tarybos Sprendimu pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės proporcingumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-177-189/2018 pareiškėjo skundą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pareiškėjui už Įstatymo ir Etikos kodekso nuostatų pažeidimus buvo pareikštas įspėjimas, panaikinimo atmetė, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1479-764/2019, kurioje pareiškėjas ginčija Tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuriuo jam už Įstatymo ir Etikos kodekso nuostatų pažeidimus paskirtas viešas įspėjimas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarybos Sprendimu paskirta poveikio priemonė – pareikštas viešas įspėjimas, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, yra ne per griežta, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

III.

16.       Pareiškėjas L. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17.       Pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, 

18.       Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2590-520/2016, teigia, kad dokumentai, surašyti privačių ekspertų vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, vadinami konsultacine išvada, t. y. proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o pagal BPK 88 straipsnį surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada pagal BPK 90 straipsnį. Įstatyme nėra nurodyta šių konsultacijų įforminimo tvarka, nėra nuostatų dėl šių konsultacijų turinio. Išvados, pavadintos specialisto išvadomis, surašytos gavus vienos iš šalių duomenis, todėl jos nevertintinos, kaip ekspertizės aktai (specialisto išvados), kuriems yra taikomos Įstatymo ir proceso teisės nuostatos, nustatančios reikalavimus teismo ekspertizei atlikti. Todėl pareiškėjo veiksmai surašant nuomonę negali būti pripažinti prieštaraujančiais Tarybos nurodytoms Įstatymo nuostatoms, nes Įstatymas apskritai nereglamentuoja tokių konsultacijų (išvadų) turinio ir formos. 

19.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir tai, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetenciją. Pareiškėjo teigimu, šis aiškinimas yra taikomas ekspertizės aktui ar specialisto išvadai, kurią ekspertas pateikia atlikdamas ekspertinį tyrimą kaip teismo ekspertas, o ne atvejais, kai nuomonę jis teikia kaip ilgametę patirtį toje srityje turintis specialistas.

20.       Pasak pareiškėjo, skundžiamame Tarybos Sprendime visiškai neargumentuojama, kaip konkrečiai pareiškėjo veiksmai pateikiant nuomonę pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus, o pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad etikos principai pažeisti, nes pažeistos Įstatymo nuostatos, kurios apskritai neturėtų būti taikomos. Nei civilinę bylą nagrinėjęs teismas, nei Taryba nenustatė, kad pareiškėjo pateikta nuomonė buvo šališka, kad pareiškėjas teikė melagingas išvadas ar kad kitaip nesąžiningai siekė suklaidinti teismą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai surašant nuomonę galėjo pakirsti teisėsaugos institucijų ir visuomenės pasitikėjimą teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis. Taryba nepagrįstai išplėtė Etikos kodekso 9.2 punkte įtvirtinto principo turinį bei sudarė sąlygas riboti privačių teismo ekspertų veiklą ir galimybes reikšti nuomonę, laisvai teikti konsultacines išvadas privatiems subjektams. Taryba nepaaiškino, kokia konkrečiai įstatymo ar kito teisės akto nuostata riboja teismo ekspertų kompetenciją teikti tokio turinio konsultacines išvadas. Priešingai, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis tokią teismo eksperto veiklą, nesusijusią su teismo eksperto pareigų atlikimu, eksplicitiškai leidžia. 

21.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvadų dėl Etikos kodekso 13 punkto aiškinimo, kaip reiškiančio, jog teismo ekspertas negali iš esmės jokiu būdu (nei raštu nei žodžiu) pateikti savo nuomonės dėl kito eksperto ekspertizės akto bei išreikšti nesutikimo su tokiu dokumentu. Pareiškėjo įsitikinimu, aptariama nuostata negali būti interpretuojama kaip reiškianti, kad teismo ekspertas negali pateikti jokios dalykinės nuomonės dėl kitų ekspertų išvadų. Priešingas aiškinimas nepagrįstai ribotų teismo eksperto žodžio laisvę.

22.       Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo L. U. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KT-47, kuriuo pareiškėjui pareikštas viešas įspėjimas, apie jį paskelbiant Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, pagrįstumas ir teisėtumas.

24.       Pirmosios instancijos teismas nepanaikino Sprendimo, nes nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas į Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-378-613/2018 atsiliepimą į šio teismo paskirto teismo eksperto R. M. surašytą ekspertizės aktą, viršijo turimų specialiųjų žinių ribas ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Etikos kodekse numatytus sąžiningumo (7.3 p.), pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms (9.2 p.) principus bei 13 punkto nuostatas.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes jis civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018 neatliko teismo paskirtos ekspertizės, o pateikė individualią profesoriaus nuomonę dėl Ekspertizės akto, kuri buvo vertinama tik kaip vienas iš įrodymų civilinėje byloje; tokio pobūdžio dokumentams netaikomi Įstatymo reikalavimai, teismo ekspertams nėra draudžiama teikti konsultacijas, išvadas, nuomones pagal privačias užklausas, o Etikos kodekso paskirtis nėra bausti į ekspertų sąrašą įrašytus ekspertus vien už jų nuomonę, išdėstytą, kai nėra atliekamos teismo eksperto funkcijos, riboti teismo ekspertų nepriklausomumą, privačios veiklos laisvę. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuomonę (Atsiliepimą) surašė pagal turimą mokslinį laipsnį, profesinę patirtį statybos sektoriuje, inžinieriaus–statybininko kvalifikaciją ir kitą kvalifikacinę patirtį.

26.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad įvertinus pareiškėjo parengto ir civilinės bylos Nr. e2A-378-613/2018 šalies teismui pateikto Atsiliepimo turinį bei aplinkybes, kurioms esant jis buvo parengtas, matyti, jog pareiškėjas Atsiliepimą parengė, o viena iš civilinės bylos šalių pateikė teismui jį kaip įrodymą, vadovaudamiesi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, t. y. pareiškėjas, rengdamas Atsiliepimą, veikė kaip privatus teismo ekspertas, o ne kaip asmuo, apskritai turintis mokslinį laipsnį, profesinę patirtį statybos sektoriuje, inžinieriaus–statybininko kvalifikaciją ir kitą kvalifikacinę patirtį. Akcentuotina, kad Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas yra ekspertas. Teismo procesiniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018 nurodyta, kad ieškovas, nesutikdamas su Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, į bylą pateikė eksperto Atsiliepimą, t. y. tai buvo vertinama kaip teismo eksperto nuomonė, o ne kaip profesoriaus nuomonė. Be to, civilinės bylos šalis kreipėsi į pareiškėją ir pareiškėjas parengė rašytinį dokumentą, kuris turėjo būti teikiamas teismui.

27.       Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad privačių teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu, veiklą reglamentuoja proceso įstatymai ir šio Įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu; šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Pažymėtina, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Įstatymo 17 str. 1 d.). Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, o į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys ir Įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka prisiekę asmenys (Įstatymo 8 str. 1 d.).

28.       Įstatyme nėra nurodyta konkreti privačių teismo ekspertų suteiktų konsultacijų proceso šaliai įforminimo tvarka ir surašyto dokumento forma, tačiau iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies turinio yra akivaizdu, jog privatus teismo ekspertas, suteikęs suinteresuotam bylos baigtimi proceso dalyviui konsultaciją šio dalyvio iniciatyva, surašo rašytinį dokumentą, kuriame išdėsto savo, kaip asmens, turinčio specialiųjų žinių, išvadą, kurią pagrindžia atliktų ekspertinių tyrimų rezultatais. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) yra įtvirtinta, kad ekspertinis tyrimas yra tyrimas, atliekamas ne tik pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį, bet ir pagal fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą, tai yra tyrimas, kuriam reikia specialiųjų žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2590-520/2016) pateiktais išaiškinimais, atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje buvo taikomos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, galiojusios iki 2013 m. gruodžio 29 d. (įskaitytinai), pagal kurias ekspertinis tyrimas – teismo ar teisėjo pavedimu atliekamas tyrimas, kuriam naudojamos specialiosios žinios ir kurio eiga bei rezultatai fiksuojami ekspertizės akte.

29.       Specialiosios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti (Įstatymo 3 str. 2 d.). 

30.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo surašytas dokumentas (Atsiliepimas) buvo teikiamas teismui kaip įrodymas, o įrodymai civiliniame procese yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d.). Civilinėje byloje Nr. e2A-378-613/2018 tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų rąstinio namo statybos darbų kokybės (siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų darbų kokybės, priežasčių, dėl ko atsirado defektai, ir kokia būtų nustatytų defektų ištaisymo kaina, buvo paskirta teismo ekspertizė). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo dokumente (Atsiliepime) nurodomi duomenys turėjo būti pagrįsti specialiosiomis žiniomis ir turima pareiškėjo, kaip teismo eksperto kvalifikacija, dėl kurios turėjimo jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir gali teikti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas konsultacijas civilinės bylos proceso šalims. 

31.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, rengdamas Atsiliepimą, nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų reikalavimų, tačiau nepripažįsta pagrįstais argumentų, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymo 22 straipsnis nustato specialiųjų žinių panaudojimo ribas atliekant teismo ekspertizę, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko teismo ekspertizės (pažymėtina, kad Įstatymo 22 straipsnis yra Penktajame skirsnyje, kuris konkrečiai nustato specialiųjų žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas). Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turimų specialiųjų žinių panaudojimu, yra sietinos su Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų, Etikos kodekso nuostatų pažeidimu.

32.       Įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtintos teismo eksperto, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pareigos. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais, o 2 punkte nurodyta, jog teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. Taigi šiose normose nėra įtvirtintos tik teismo eksperto, atliekančio teismo paskirtą ekspertizę, pareigos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 1 d.) nurodyta, kad teismo ekspertas turi saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertinių tyrimų duomenų be ekspertinį tyrimą paskyrusio teismo ar teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno arba užsakiusio fizinio asmens ar juridinio asmens, kitos organizacijos ir jų padalinių leidimo.

33.       Taip pat pripažintini pagrįstais atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjas, rengdamas Atsiliepimą, privalėjo vadovautis Etikos kodekso nuostatomis, nes Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, o šių principų turinys yra apibrėžiamas Etikos kodekse.  

34.       Etikos kodekse nurodytas sąžiningumo principas įpareigoja teismo ekspertą atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus (7.3 p.). Etikos kodekso 9.2 punkte nustatyta, kad teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis. Etikos kodekso 13 punkte nurodyta, kad teismo ekspertas, bendraudamas su kitais teismo ekspertais, privalo elgtis kolegiškai ir mandagiai, vengti konfliktų, susilaikyti nuo nuomonės apie kito teismo eksperto profesinę veiklą reiškimo. 

35.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog vertinant teismo ekspertų veiklą, kai jie neatlieka teismo pavestos ekspertizės, taip pat yra taikomos Etikos kodekso nuostatos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020).

36.       Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nurodyta, kad pareiškėjui suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas; statiniai: visi statiniai (išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius); projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės); inžineriniai tinklai: vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai. Įvertinus pareiškėjo, kaip privataus teismo eksperto, kvalifikaciją, dėl kurios jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turi teisę teikti konsultacijas pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad pareiškėjas atliko tyrimą ir atsakė į klausimus, kurie nepatenka į jo, kaip teismo eksperto kompetenciją, o kritikuodamas kito eksperto surašytą Ekspertizės aktą ir nurodydamas, kad jis neatitinka Įstatymo 24 straipsnio nuostatų, nesilaikė Etikos kodekso nuostatų reikalavimų. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas atliko Ekspertizės akto vertinimą, pagal savo kompetenciją neatliko ekspertinių tyrimų pagal turimas specialiąsias žinias, dėl kurių jam suteikta teismo eksperto kvalifikacija ir jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pasisakė dėl klausimų, nereikalaujančių jo turimų specialiųjų žinių ir suteiktos kvalifikacijos.

37.       Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėjui kvalifikacinius atestatus išdavusį Centrą, kurio prašė suteikti informaciją, ar pareiškėjo turima kvalifikacija suteikia teisę pateikti išvadas apie statomo pastato konstrukcijas, jų mechaninį atsparumą ir pastovumą. Centras, atsakydamas į atsakovo paklausimą, nurodė, kad pareiškėjo turimi kvalifikaciniai atestatai nesuteikia teisės jam eiti statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo ir statinio konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo pareigas. 

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Atsiliepimo turinį, Sprendimo motyvus, pareiškėjo byloje išsakytus argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsakovo atsikirtimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas Atsiliepime nustatinėdamas Ekspertizės akto išsamumą bei trūkumus, perėmė teismui priskirtą ekspertizės akto vertinimo funkciją, viršijo teismo eksperto kompetenciją, nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų reikalavimų ir pažeidė Etikos kodekso reikalavimus ir dėl to jam pagrįstai Sprendimu buvo paskirta nuobauda. Tai, kad atsakovas be pagrindo nurodė ir Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nekeičia reikalo esmės, t. y. dėl to paskirta pareiškėjui nuobauda negali būti panaikinta.

39.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas (išskyrus Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį), t. y. pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda,  pagrįstumo ir teisėtumo yra teisinga tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė