Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-369-259-2014].docx
Bylos nr.: 2S-369-259/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AAS Gjensidige Baltic 300633222 Ieškovas
UADBB Drauseta 135519917 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Sandoriai:
Negaliojantys sandoriai:
Nuginčijami sandoriai:
Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-369-259/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18391-2013-8

Procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 121.14; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. sausio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui T. S., tretiesiems asmenims D. K., UADBB „Drauseta“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti draudimo sutartį Nr. SGB1570788 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją, priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai 70 Lt sumokėtų draudimo įmokų. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti draudimo sutarties Nr. SGB1570788 galiojimą ir vykdymą. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodoma, jog ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodo jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikšto prašymo būtinumą. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, o pažeistos ieškovo teisės ginamos tenkinant ieškinį bet ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovas pažymėjo, kad draudimo sutarties vykdymas neturėtų būti siejamas tik su draudimo išmokos mokėjimu, nes apima ir žalos administravimo procesą, kuris turi būti vykdomas atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Nukentėjusiam asmeniui kreipusis į ieškovo atstovą Olandijoje dėl žalos sureguliavimo ir išmokos mokėjimo, o teismui atsisakius sustabdyti sutarčių galiojimą ir vykdymą – ieškovas turės pareigą vykdyti sutartį, t.y. pradėti žalos administravimo procesą, patirti išlaidas, o galiausiai išmokėti draudimo išmoką. Galimas teismo sprendimas, jog draudimo sutartys yra niekinės, tai reikš, jog ieškovas žalos administravimo proceso vykdyti, draudimo išmokos mokėti neprivalėjo ir šias patirtas išlaidas ieškovas turės susigrąžinti. Laikinųjų apsaugos priemonių – sutarčių galiojimo ir vykdymo sustabdymo taikymas iš esmės atitinka ieškiniu reiškiamus reikalavimus, tačiau yra tik laikino pobūdžio ir negali būti laikomas reikalavimo iš esmės įvykdymu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, teigdamas, jog atsakovas, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, sudarė Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamą sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.91 str., 1.92 str.). 2013 m. gegužės 27 d. nuo trečiojo asmens D. K. sukelto eismo įvykio nukentėję asmenys kreipėsi į apeliantą žalų sureguliavimui Olandijoje Intereurope AG su prašymu sureguliuoti žalą ir išmokėti draudimo išmoką už sugadintą transporto priemonę. Ginčo sutarties galiojimas ar pripažinimas negaliojančia turės įtakos apelianto pareigai mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, todėl išmokos išmokėjimas nukentėjusiajam asmeniui iki bylos pabaigos ieškinio tenkinimo atveju apsunkins teismo sprendimo įvykdymą – pripažinus ginčo sutartį negaliojančia, reikėtų konstatuoti, jog apeliantas draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo be teisėto pagrindo ir turi teisę ją susigrąžinti. Kadangi nukentėję asmenys yra ne Lietuvoje – šios teisės įgyvendinimas apeliantui būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Tam apeliantas siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo sutarties galiojimo ir vykdymo sustabdymo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose (CPK 145 str. 2 d.). CPK 145 straipsnis nenustato laikinosios apsaugos priemonės – laikinai sustabdyti ginčo sutarčių galiojimą. Nors CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas galimų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas ir nebaigtinis, pagal minėto straipsnio 1 dalies 13 punktą gali būti taikomos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, tačiau šiuo atveju sutarties galiojimo sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė – negalima.

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti draudimo sutartį Nr. SGB1570788 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t.y. pareikšti reikalavimai atitinka ieškinio dėl pripažinimo sampratą. Ieškiniu dėl pripažinimo ieškovo siekiamas tikslas – priimti teismo sprendimą ir patvirtinti egzistuojant (neegzistuojant) tam tikrus teisinius santykius. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad patenkinus ieškinį dėl pripažinimo, tokio sprendimo įgyvendinimui nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Teismo sprendimui, kuriam nėra reikalingas priverstinis vykdymas, negali kilti ir grėsmė dėl jo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1955/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijusios su galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes jomis  siekiama kitų tikslų (sustabdyti žalos administravimo veiksmus, išmokų mokėjimą ir t.t.), todėl stabdyti sutarčių, kurios, kol nėra nuginčytos, jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), galiojimą ir sutartinių prievolių vykdymą, teismas pagal pareikštą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                              Arvydas Žibas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • 2-1955/2013
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo