Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-344-926/2022

                Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00054-2022-8

                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I. (toliau – D. I.), V. V. (toliau – V. V.) ir M. Š. (toliau – M. Š.) atstovo advokato R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos specialistų G. J. ir L. G. 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. liepos 28 d. nutarimai, administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims iš esmės skiriant švelnesnes administracines nuobaudas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistės L. G. 2022 m. liepos 13 d. nutarimu V. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį ir nubustas 65 (šešiasdešimt penkių) eurų bauda už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 24 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pasienio ruože, nepaprastosios padėties metu, apeidamas pareigūnų postus, pateko į nepaprastosios padėties teritoriją, neturėdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų išduoto leidimo būti nustatytoje teritorijoje, tokiais veiksmais pažeisdamas 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties“ Nr. XIV-733.

2.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto G. J. 2022 m. liepos 13 d. nutarimu D. I. buvo pripažinta kalta pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį ir nubausta 65 (šešiasdešimt penkių) eurų bauda už tai, kad ji 2021 m. gruodžio 24 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pasienio ruože, nepaprastosios padėties metu, apeidama pareigūnų postus, pateko į nepaprastosios padėties teritoriją, neturėdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų išduotų leidimų būti nustatytoje teritorijoje, tokiais veiksmais pažeisdama 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties“ Nr. XIV-733.

3.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto G. J. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu M. Š. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį ir nubustas 65 (šešiasdešimt penkių) eurų bauda už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 24 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pasienio ruože, nepaprastosios padėties metu, apeidamas pareigūnų postus, pateko į nepaprastosios padėties teritoriją, neturėdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų išduoto leidimo būti nustatytoje teritorijoje, tokiais veiksmais pažeisdamas 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties“ Nr. XIV-733.

4.       Nesutikdamas su priimtais nutarimais, administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I., V. V. ir M. Š. atstovas advokatas Š. I. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pateiktą skundą tenkino iš dalies:

- pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistės L. G. 2022 m. liepos 13 d. nutarimą, V. V. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam įspėjimą.

- pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto G. J. 2022 m. liepos 13 d. nutarimą, D. I. pripažino kalta padarius ATPK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jai įspėjimą.

- pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto G. J. 2022 m. liepos 28 d. nutarimą, M. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam įspėjimą.

- Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistės L. G. 2022 m. liepos 13 d. nutarimo ir specialisto G. J. 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. liepos 28 d. nutarimų pašalino aplinkybes – „apeidamas pareigūnų postus“.

5.       Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I., V. V. ir M. Š. atstovas advokatas R. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistės L. G. 2022 m. liepos 13 d. nutarimą ir specialisto G. J. 2022 m. liepos 13 d. bei 2022 m. liepos 28 d. nutarimus ir administracinio nusižengimo bylas D. I., V. V. ir M. Š. atžvilgiu nutraukti; atlyginti teismo išlaidas pagal jas patvirtinančius dokumentus.

5.1.                      Apelianto teigimu, visiems trims administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi inkriminuoti nusižengimai, pasak šiuos procesinius dokumentus priėmusių subjektų, padaryti 2021 m. gruodžio 24 d., t. y. galiojant ANK. Tuo tarpu skundžiamos Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad D. I., V. V. ir M. Š. pripažįstami kaltais pagal ATPK. Analogiška aplinkybė – kad pažeistas būtent negaliojantis ATPK yra nurodoma ir skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje, išdėstant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistų 2022 m. liepos 13 d ir 2022 m. liepos 28 d. nutarimų aplinkybes. Iš šios teismo išvados seka, kad asmenys buvo pripažinti kaltais ir nubausti, paskiriant jiems įspėjimus, pagal nebegaliojantį teisės aktą. Toks teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ANK 3 straipsnio 1, 4 dalių ANK 2 ir kt. straipsnių nuostatas.

5.2.                      Be to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepanaikino ne teismo tvarka priimtų nutarimų dalies, kurioje asmenys buvo pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus bei jiems paskirtos 65 (šešiasdešimt penkių) eurų baudos, bet antrą kartą šiuos asmenis pripažino kaltais padarius administracinį nusižengimą. Sprendimas panaikinti nutarimus bei grąžinti sumokėtas baudas nepriimtas, jos nėra grąžintos. Tokia skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė yra nesuderinama su ANK 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.

5.3.                      Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. I., V. V. ir M. Š. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Prašymas byloje taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas buvo pagrindinis ir esminis administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovo skundo apylinkės teismui argumentas, paremtas teisiškai reikšmingais motyvais. Tačiau, pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė. Iš skundžiamos nutarties turinio seka, kad pirmosios instancijos teismas sutiko, jog migrantui bei jo sveikatai grėsė pavojus, jis buvo akivaizdus, realus, jokia žala teisiniams gėriams administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmais nepadaryta, arba ji yra nedidelė (apie ką liudija teismo sprendimas skirti švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą). Tačiau, vis tiek netaikė ANK 16 straipsnio nuostatų, konstatuodamas, kad medicinos pagalbą migrantams suteikė ne administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, bet greitosios medicinos pagalbos tarnyba – esą, galima suprasti, jog byloje nėra vienos būtinojo reikalingumo sąlygos – „pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis“.

5.4.                      Šioje vietoje advokatas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys yra Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ humanitarinės pagalbos savanoriai, kitaip vadinami „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Byloje yra tai patvirtinantys įrodymai, jokių abejonių ši aplinkybė nekelia. Iš byloje esančių ir skundžiamoje nutartyje iš dalies aptartų jų paaiškinimų matyti, kad 2021 m. gruodžio 24 d. (Kalėdų išvakarėse, Kūčių vakarą) „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamu telefonu buvo gauta žinutė iš migranto, kaip vėliau, paaiškėjo, Sirijos piliečio, kad jis negali paeiti, jam yra labai šalta. Savanoriai sureagavo, surado ir nuvyko pas kenčiantį ir pagalbos besikviečiantį asmenį. Jei savanoriai – administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, nebūtų 2021 m. gruodžio 24 d. suradę ir navigacijos pagalba atvykę pas migrantą, jokia medicinos pagalba pastarajam nebūtų buvusi suteikta. Vadinasi, jų veiksmai buvo būtina sąlyga greitosios medicinos pagalbos iškvietimui ir pagalbos suteikimui. Apylinkės teismas, pripažinęs, kad nėra minėtos būtinojo reikalingumo sąlygos – „pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis“, kaip teisiškai reikšmingą pripažino tik paskutinį suteiktos pagalbos etapą – greitosios medicinos pagalbos atvykimą, tačiau visiškai ignoravo savo paties pripažintą faktą, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta būtent savanorių. Jokiomis kitomis priemonėmis pavojus migranto sveikatai ir negalėjo būti pašalintas, kaip tik savanorių atvykimu į migranto buvimo vietą, jo suradimu ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimu. Byloje yra nustatytos visos būtinojo reikalingumo sąlygos, kurių reikalauja ANK 16 straipsnis.

6.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadas D. U. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I., V. V. ir M. Š. atstovo advokato R. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I., V. V. ir M. Š. atstovo advokato R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2012, 2AT-2/2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).

9.       Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, juo nesutinkama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigiant, kad apylinkės teismas rėmėsi jau nebegaliojančiu teisės aktu – ATPK. Nors įvertinus skundžiamos nutarties turinį su tokiais administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovo teiginiais sutiktina iš esmės, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui ir juo labiau administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimui D. I., V. V. ir M. Š. atžvilgiu. Iš skundžiamos nutarties turinio aišku, kad vietoje ANK nurodydamas negaliojantį teisės aktą – ATPK, pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri esminės reikšmės, sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės klausimą jiems inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, neturi. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad aprašomojoje nutarties dalyje aprašant administracinio nusižengimo, kurio padarymu kaltinami D. I., V. V. ir M. Š., pirmosios instancijos teismas nurodė būtent ANK 536 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad „ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. ANK 536 straipsnyje nėra išskirta viena ar kita kaltės formos, tad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai“. Be to, ir kituose pirmosios instancijos teismo motyvuose nurodomi būtent ANK, bet ne ATPK straipsniai, t. y. ANK 617, 5, 569, 591 ir kiti straipsniai. Tuo tarpu ATPK  (jau nebegaliojantis teisės aktas) 536 straipsnio (būtent šis straipsnis buvo nurodytas skundžiamoje nutartyje šalia ATPK) net nebuvo – šis teisės aktas baigėsi 342 straipsniu. Esant šiems duomenims, nors ir sutiktina su pateikto apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas skundžiamos nutarties keliose vietose nepagrįstai nurodė ATPK, t. y. jau nebegaliojantį teisės aktą, tačiau šis rašymo apsirikimas jokios reikšmės vertinamu atveju neturi. Jis ištaisytinas šiuo procesiniu sprendimu.

10.       Nesant pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą ir galiojantį teisės aktą, toliau pasisakytina dėl D. I., V. V. ir M. Š. kaltės jiems inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 536 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde neneigiama, jog D. I., V. V. ir M. Š. nepaprastosios padėties metu pateko į nepaprastosios padėties teritoriją, neturėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų išduotų leidimų būti nustatytoje teritorijoje, tačiau teigiama, jog tokius jų veiksmus sąlygojo būtinasis reikalingumas. Su tokiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina, jie atmestini kaip nepagrįsti.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė D. I., V. V. ir M. Š., skelbiamu telefonu buvo gauta žinutė, jog reikalinga pagalba – „negaliu paeiti, labai šalta“. Kaip organizacijos, teikiančios pagalbą nariai, D. I., V. V. ir M. Š. nusprendė nuvykti į vietą. Tuo tikslu pasiėmė šiltų drabužių, karšto maisto. Iškvietė kitus humanitarinės pagalbos narius „(duomenys neskelbtini)“. Vietą, kurioje buvo žinutę parašęs asmuo, surado pagal atsiųstus navigacijos duomenis. Jį perrengė ir pamaitino. Nuo gauto pranešimo iki atvykimo į vietą praėjo 1.5-2 valandos laiko. „(duomenys neskelbtini)“, buvo atvykusi medikė ir vertėjas. Jie apžiūrėjo pagalbą kvietusį asmenį, su juo kalbėjo jo gimtąja kalba, įvertino jo sveikatos būklę ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą ir kitas specialiąsias tarnybas. Pagalbos prašęs asmuo pateikė Sirijos piliečio pasą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų jis buvo išvežtas į ligoninę. Kaip matyti iš D. I. ir V. V. paaiškinimų, jie žinojo, kad valstybėje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, kad įvykio metu jie buvo pasienio ruože ir neturi specialaus leidimo ten būti. Tokius veiksmus jie atliko tik todėl, kad turi praktikos iš nelegalių migrantų, jog jie pasitiki „(duomenys neskelbtini)“ nariais ir nepasitiki Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, kurie apgręžia ir grąžina juos atgal į valstybę, iš kurios nelegaliai migrantai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją.

12.       Šių duomenų visumoje visų pirma pažymėtina, kad nei vienas iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų nepateikė pagalbos prašiusio asmens pranešimo, o į įvykio vietą atvykusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė visai kitą versiją – jog jie vaikščiojo mišku ir atsitiktinai jame sutiko išsekusį migrantą, kas iš esmės aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti jų vėliau pateiktos versijos patikimumu ir objektyvumu.

13.       Ir vis tik, net ir tikint jų pateikta versija, vertinant ją būtinojo reikalingumo situacijos plotmėje vis tik pažymėtina, kad pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2AT-63-976/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-63-976/2022).

14.       Įvertinus pateiktą situaciją ir aplinkybę, kad pagalbos prašęs migrantas Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo pristatytas į ligoninę būtinos medicininės pagalbos teikimui, nėra pagrindo abejoti tuo, jog minėtam asmeniui grėsė realus ir akivaizdus pavojus, o administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų padaryta žala buvo mažiau reikšminga negu išvengta žala. Juo labiau, jog savo atsiųstoje žinutėje pagalbos prašęs asmuo, pasak administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų, tvirtino, jog jam labai šalta ir jis negali paeiti. Tačiau, tvirtinti, kad pavojus pagalbos prašiusio asmens sveikatai ar net gyvybei negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, ką, sprendžiant iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, būtina nustatyti, sprendžiant, ar asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo.

15.       Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. I., V. V. ir M. Š. atvykus į įvykio vietą jokios realios pagalbos jos prašiusiam asmeniui jie suteikti negalėjo, todėl į įvykio vietą iškvietė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie išsivežė minėtą asmenį į ligoninę dėl būtinos medicinos pagalbos jam suteikimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad be D. I., V. V. ir M. Š. aktyvių pagalbos veiksmų Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai į įvykio vietą nebūtų atvykę, su kuo iš esmės sutinka ir aukštesnysis teismas, tačiau šią pagalbą minėti asmenys galėjo iškviesti jau gavę pagalbos prašymą iš nelegalaus migranto ir nurodant Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams jo buvimo vietą, kurią jie patys, sprendžiant iš jų paaiškinimų, nustatė navigacijos pagalba. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad tiek D. I., tiek V. V. pripažino žinoję apie valstybėje paskelbtą nepaprastąją padėtį, jog įvykio vietoje be specialaus leidimo jie būti negali, tačiau ignoruodami šias aplinkybes, vis tiek nuvyko į įvykio vietą ir tik ten iškvietė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nors jau iš pirminio pagalbos prašymo buvo aišku, kad asmeniui gali prireikti medicinos pagalbos, kurios nei vienas iš administracinėn patrauktų asmenų teikti negalėjo, neturėdami tam reikalingos kompetencijos. Svarbu ir tai, kad, remiantis D. I. paaiškinimais, į įvykio vietą jie atvyko praėjus net 1,5-2 val. po gauto pagalbos prašymo, pasirūpinę viso labo šiltu maistu ir drabužiais, kas įvertinus tolesnę migrantui teiktą pagalbą – buvo išvežtas į ligoninę, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog D. I., V. V. ir M. Š. gavus migranto pagalbos prašymą, net neatrodė, kad jo gyvybei ar sveikatai yra kilęs realus ir akivaizdus pavojus. Priešingu atveju, asmenys būtų veikę nedelsiant. Esant šiems duomenims, pripažinti jų veikimą esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo, ką iš esmės visiškai pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Jokių šią išvadą paneigiančių motyvų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovas savo apeliaciniame skunde nepateikė, iš esmės atkartodamas tuos pačius argumentus, į kuriuos jau buvo atsakyta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

16.       Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. I., V. V. ir M. Š. veiksmų kvalifikavimo ir tėra administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų bei jo atstovo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys ar jų atstovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK nuostatos ir padarytos neteisingos išvados. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas jokių teisinių klaidų nepadarė, įrodymus vertino tinkamai, pagal ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai spręsdamas, kad D. I., V. V. ir M. Š. veiksmai atitinka jiems inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I., V. V. ir M. Š. atstovo teiginiai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

17.       Ir vis tik, abejonių tuo, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis neatitinka jai keliamų reikalavimų, kaip kad tvirtinama ir pateiktame apeliaciniame skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies turinio seka, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino ne teismo tvarka priimtų nutarimų dalies, kurioje asmenys buvo pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus bei jiems paskirtos 65 (šešiasdešimt penkių) eurų baudos, bet antrą kartą šiuos asmenis pripažino kaltais padarius administracinį nusižengimą. Pritartina apelianto teiginiams, kad tokia skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė yra nesuderinama su ANK 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Tačiau, šis netikslumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamos nutarties panaikinimas vien tik dėl netinkamai suformuluotos nutarties rezoliucinės dalies, nėra galimas. Šis skundžiamos nutarties netikslumas ištaisytinas pakeičiant Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

18.       Vertinant apeliacinio skundo prašymą atlyginti teismo išlaidas pagal jas patvirtinančius dokumentus, visų pirma pažymėtina, kad šia nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovo apeliacinis skundas yra tenkinamas tik iš dalies, tačiau, administracinio nusižengimo bylos teisenos jų atžvilgiu nenutraukiamos, todėl pagrindas išlaidų atlyginimui nenustatytas. Be to, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų patirtas išlaidas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl jų priteisimas ir šiuo pagrindu yra neįmanomas.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

        administracinėn atsakomybėn patrauktų D. I., V. V. ir M. Š. atstovo advokato R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

        Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį, patikslinant jos rezoliucinę dalį, nurodant:

        - pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistės L. G. 2022 m. liepos 13 d. nutarimu V. V. paskirtą 65 (šešiasdešimt penkių) eurų baudą įspėjimu;

        - pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto G. J. 2022 m. liepos 13 d. nutarimu D. I. paskirtą 65 (šešiasdešimt penkių) eurų baudą įspėjimu;

        - pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto G. J. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu M. Š. paskirtą 65 (šešiasdešimt penkių) eurų baudą įspėjimu.

        Likusią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

        Proceso išlaidų D. I., V. V. ir M. Š. nepriteisti.

        Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                              Aušra Vingilė