Baudžiamoji byla Nr. 1-3290-1058/2018

                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46099-2018-2

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1)       Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesius viešųjų darbų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi bausmė pakeista į 10 parų arešto;

2)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;

3)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 parų arešto. 2018 m. rugsėjo 21 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

M. L. 2018 m. rugsėjo 23 d., 18.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas namo bendrojo naudojimo koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.23 promilių girtumo laipsnis) laikydamas abiejose rankose po peilį grasino nukentėjusįjį A. T. papjauti ir nužudyti.

Kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., vakare vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio apie 18.20 val., išėjo į parduotuvę. Eidamas namo bendrojo naudojimosi koridoriuje sutiko kaimyną A. T. iš gretimo buto, kuris jam pradėjo priekaištauti dėl jo elgesio. Jis kaimyno pasiteiravo, kas jam nepatinka, ir netikėtai A. jį pastūmė bei sudavė tris smūgius į veido sritį. Jam labai skaudėjo, juto fizinį skausmą, kaimyną nustūmęs nuo savęs išėjo į parduotuvę. Apie 18.50 val. eidamas atgal namo, bendrojo naudojimosi koridoriuje pastebėjo tą patį kaimyną, su kurio neseniai įvyko konfliktas. Labai pyko ant A. T. dėl jo veiksmų, todėl nuėjęs į savo butą pasiėmė du buitinius peilius ir nuėjo aiškintis santykių. Laikydamas abiejose rankose po peilį, ėjo link A. T. sakydamas jam: „ateik čia, išsiaiškinsim“. Labai pyko ant kaimyno, todėl pagrasino sakydamas, kad jį papjaus. Netrukus į koridorių išbėgo jo sugyventinė N. M. ir nutempė jį į kambarį, po to daugiau į koridorių išėjęs nebuvo ir A. T. nematė. Ar kas girdėjo jo grasinimus bei matė jo veiksmus pasakyti negali, neatkreipė dėmesio. Dėl savo grasinimų nukreiptų į A. T. gailisi, taip pasielgė iš pykčio, tyčios jį sužeisti neturėjo, norėjo jį tik pagąsdinti (b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo ketvirtojo aukšto koridoriuje pamatė kaimyną M. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie abu apsižodžiavo, nes jis kaimynui išsakė savo nuomonę, kad negražu keiktis ir vaikščioti neblaiviam. Apie 18.50 val. vėl jam išėjus į laiptinę pamatė M. L., kurio kakta buvo kruvina, o abiejose rankose jis laikė po peilį. M. L. žiūrėdamas į jį ir demonstruodamas jam peilius pasakė, kad jį papjaus ir užmuš. Grasinimus jis suprato kaip realius, nes jie buvo pasakyti su dideliu pykčiu. Dėl šių priežasčių jis paskambino į policiją. Prieš atvykstant policijai M. L. įėjo į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kai policija atvyko, jį iš buto išvedė be peilių. Bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl nori, kad minėtas asmuo nesiartintų prie jo. Kokiu būdu buvo sužalota M. L. kakta, nežino, nematė kas jį sumušė. Jis pats M. L. nemušė. Dėl įvykio žalos nepatyrė (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.45 val. grįžo iš sodo ir pakilusi į namo ketvirtą aukštą išgirdo triukšmą. Paskui pamatė kaip M., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), laikydamas kiekvienoje rankoje po virtuvinį peilį ėjo link A. T. ir šaukė, kad jį papjaus. M. buvo labai agresyvus, labai greitai artinosi link A., mojavo peiliais. Iš jo kalbos ir elgesio suprato, kad jis yra neblaivus. Ji labai išsigando, baiminosi, kad jis papjaus A., todėl ėmė šaukti, kad iškvies policiją. Tuo metu į koridorių išbėgo N. (M. sugyventinė) ir M. įstūmė į savo gyvenamojo buto vidų. Incidento metu koridoriuje buvo A., jo žmona R. bei kita kaimynė N. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimyno E. incidento metu nepastebėjo. Tai pat nepastebėjo, kad M. būtu sužalotas bei nematė, kad jis kraujuotų. Dėl ko M. ir A. susipyko pasakyti negali, nežino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė M.. Iki policijos atvykimo jis į koridorių išėjęs nebuvo. A. T. ir M. L. pažįsta tik kaip kaimynus, nei su vienu iš jų nebendrauja (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad gyvena drauge su M. L. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 23 d. kartu su M. vartojo alkoholį, apie 14 val. ji užmigo, M. tuo metu buvo namuose. Apie 18 val. ją pažadino M. skambutis, jis pasakė, kad jį ką tik prie namų sumušė kaimynai (A. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jų pavardžių nežino) bei prašė jį pasitikti. Pasakė M., kad pasitikti jo negali, paprašė jo pareiti pačiam. M. sugrįžus namo, jo veidas ir rūbai buvo kruvini. Jis paaiškino, kad prie namų jį be priežasties užpuolė ir sumušė A. ir E.. Buvo labai piktas ir susijaudinęs, ketino eiti į parduotuvę pirkti alkoholio, tai jai visai nepatiko, todėl su juo susiginčijo. Pradėjo jam priekaištauti, kad jam nespėjus sugrįžti iš įkalinimo įstaigos (grįžo 2018 m. rugsėjo 21 d.) prasidėjo rūpesčiai. Tačiau jis (M. L.) jos nepaklausęs išėjo į parduotuvę. Apie 18.30 val. sugrįžo labai piktas ir susijaudinęs bei paėmė iš virtuvės baldų stalčiaus du virtuvinius peilius ir išbėgo į koridorių. Girdėjo koridoriuje triukšmą, tad iš karto nubėgo M. iš paskos. Tuo metu koridoriuje buvo A., ar kas dar tuo metu buvo koridoriuje, nepastebėjo. Prašė M. padėti peilius ir grįžti į kambarį, tačiau M. laikydamas kiekvienoje rankoje po peilį bėgo link A. sakydamas: „tu dar mane muši?“. Matydama M. būseną, jis buvo labai susijaudinęs, labai piktas, tučtuojau sugriebė jį už rūbų ir įstūmė į kambarį. Bute atėmė iš jo peilius ir padėjo atgal į stalčių, bandė jį nuraminti. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė M. (b. l. 23-24).

Nukentėjusiojo A. T. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte įvyko konfliktas, kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) susiginčijo su kaimynu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jis išėjo ir kaimynas puolė jį (A. T.), jam nieko neliko kaip tik įsikišti į konfliktą. Po to kaimynas pradėjo lakstyti su dviem peiliais ir gąsdinti visus kaimynus ir vaikus. Bėgdamas su peiliais grasino nužudyti žmoną, vaikus (b. l. 10).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad nukentėjusysis nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje-koridoriuje M. L. būdamas neblaivus grasino jam rankose laikydamas peilius, sakė, kad papjaus, užmuš (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 18.55 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko A. T., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir M. L.. M. L. jam grasino, vaikščiojo su dviem virtuviniais peiliais, ko bijojo visi gyventojai. M. L. paaiškino, kad jį užpuolė visi kaimynai, o A. T. trenkė į veido sritį (b. l. 33).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. pateikė tyrėjui du virtuvinius peilius, kuriais grasino A. T.. Peiliai apžiūrėti bei perduoti saugojimui (b .l. 25-32).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti kaltinamojo pateikti peiliai bei prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, kad peilis Nr. 1 susideda iš geležtės su kotu ir rankena. Bendras peilio ilgis 23 cm. Peilio geležtė vienašmenė. Pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 12 cm, plotis iki 16 cm, storis iki 1 mm. Peilio rankena medinė, rudos spalvos. Rankenos ilgis 11 cm, plotis 2 cm, storis 1.4 cm. Peilis Nr. 2 susideda iš geležtės su kotu ir rankena. Bendras peilio ilgis 21 cm. Peilio geležtė vienašmenė. Pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 12 cm, plotis, iki 161.6 cm, storis iki 1 mm. Peilio rankena plastikinė, margos spalvos. Rankenos ilgis 9 cm, plotis iki 2 cm, storis iki 2 cm. Peilio geležtė, ties viduriu yra šiek tiek sulenkta į kairę pusę. Abu peiliai yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties, virtuviniai (b. l. 27-31).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., 19:16:06 val. M. L. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 34).

BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigė, kad laikydamas rankose du peilius grasino nukentėjusiajam, kad jį papjaus. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek ir įvykį mačiusių liudytojų parodymai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tokie kaltinamojo veiksmai sekė po tarp kaimynų įvykusio konflikto, abi liudytojos patvirtino, kad kaltinamasis buvo įpykęs, agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors kaltinamasis teigė nukentėjusiojo sužeisti neketinęs, jis patvirtino, kad pasiėmęs peilius buvo įpykęs ir nusiteikęs aiškintis santykius. Nukentėjusysis nurodė, kad tokių kaltinamojo veiksmų bijojo, kaltinamasis ėjo link jo su dviem virtuviniais peiliais rankose, sakė, kad jį papjaus, tokius jo žodžius bei veiksmus suprato kaip realų grasinimą. Kaip realų grasinimą kaltinamojo veiksmus suprato ir liudytoja O. M., kuri nurodė, kad M. L. greitai artinosi prie nukentėjusiojo rankose laikydamas peilius, dėl ko ji labai išsigando, bijojo dėl nukentėjusiojo gyvybės, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo išsakytas grasinimas yra realus ir jis gali būti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis M. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 83-85, 86).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. L. atsakomybę sunkina ir tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. L. teistas (paskutinį kartą 2018 m. gegužės 14 d.), teistumai nėra išnykę (b. l. 66-69), anksčiau buvo paieškomas (b. l. 59-61), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63-65), niekur nedirba (b. l. 62), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 30 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. rugsėjo 23 d., 19 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., 16.35 val., t. y. vieną dieną (b. l. 37, 49), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-53) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peiliai, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 32) – sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę – 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 23 d., 19 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., 16.35 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. L. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.  

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – peilius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje – sunaikinti.

Išaiškinti M. L., kad:

1.       Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

3.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

4.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                               Giedrė Telksnienė