Administracinė byla Nr. eA-377-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06563-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir A. M.) dėl sprendimo dalies panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: 

I.

1.       Pareiškėjas Elektrėnų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-414 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) arba šio sprendimo 1 ir 2 punktus, jeigu teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti visą sprendimą.

2.       Inspekcija Sprendimu nagrinėjo A. M. skundą, kuriame buvo skundžiamasi tuo, jog 2021 m. rugpjūčio 30 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurointegracijos projektai“ (toliau – ir Bendrovė) vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotą informaciją apie galbūt A. M. padarytą teisės pažeidimą, t. y. kelio važiuojamosios dalies kirtimą ne pėsčiųjų perėjoje, perdavė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui (toliau – ir Elektrėnų PK), kuris A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrė nuobaudą. A. M. Inspekcijai paduotame skunde prašė įvertinti, ar Bendrovė teisėtai atlieka vaizdo stebėjimo veiklą Elektrėnų mieste, ar informavimo priemonės apie tai, kad miestas yra stebimas, yra pakankamos ir proporcingos, taip pat, ar Bendrovė teisėtais pagrindais tvarko duomenis ir užtikrina jų saugumą, neperduoda minėtų duomenų trečiosioms šalims nesant asmens sutikimo ar teisėtų pagrindų; įvertinti, ar Administracija užtikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą Elektrėnų savivaldybėje ir minėtų duomenų perdavimo kitiems subjektams teisėtumą, proporcingumą ir pagrįstumą; įvertinti, ar Bendrovės sukaupti asmens duomenys apie A. M. (vaizdo įrašas ir kita informacija) buvo teisėtai perduoti Lietuvos policijai ir minėta informacija gali būti laikoma teisėtu pagrindu administraciniam nusižengimui fiksuoti; įvertinti, ar Lietuvos policija, tvarkydama asmens duomenis, privalo informuoti apie duomenų tvarkymo pagrindus. 

3.       Inspekcija, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi skundą, Sprendimu iš dalies tenkino A. M. skundą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo vaizdo stebėjimas) ir A. M. asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai neatitikimo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatoms. Inspekcija Sprendime nusprendė: pareikšti Administracijai papeikimą dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose įtvirtintų principų nesilaikymo atliekant vaizdo stebėjimo priemonėmis surinktų asmens duomenų tvarkymą bei dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nustatytų principų nesilaikymo teikiant vaizdo kameromis užfiksuotus asmens duomenis Lietuvos policijai; teikti Administracijai nurodymą atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (toliau – ir PDAV) dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu gautų asmens duomenų tvarkymo ir apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2023 m. rugsėjo 1 d.; nustatyti laikiną Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu renkamų asmens duomenų tvarkymo apribojimą iki kol vaizdo duomenų tvarkymas bus suderintas su šiame sprendime nustatytomis pažeistomis BDAR nuostatomis; atmesti skundo dalį dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus.

4.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu dėl nustatytų pažeidimų ir Administracijai teiktų nurodymų, prašyme paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini) buvo įrengta 2013 metais, t. y. dar prieš įsigaliojant teisės aktams, įpareigojantiems duomenų valdytoją prieš pradedant tvarkyti duomenis atlikti numatytų duomenų tvarkymo operacijų PDAV. Pareiškėjas mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti Sprendime nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų vaizdo stebėjimui kamera (duomenys neskelbtini), kuri įrengta dar 2013 metais. Pareiškėjas 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. 03.2-1246 Inspekcijai nurodė, jog jeigu vis tik Inspekcija mano, kad ginčo vaizdo stebėjimui 2013 metais įrengta kamera yra tikslinga atlikti PDAV, tokį vertinimą Administracija yra pasirengusi atlikti, tai ji ir padarė savo iniciatyva: dėl atsiradusio poreikio vykdyti papildomų viešųjų vietų vaizdo stebėjimą Administracija 2022 metų pabaigoje atliko PDAV, kurio metu buvo įvertintas ir visų Elektrėnų savivaldybės teritorijoje 2013 metais įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis atliekamas viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, kurio metu gali būti renkami ir tvarkomi asmens duomenys.

5.       Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos išvada, kad Administracijos vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka visų sąlygų, kurioms esant Administracija galėtų remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Pareiškėjas pabrėžė, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra dalyvavimas / bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones. Būtent įgyvendinant šią funkciją nuo 2013 metų Elektrėnų savivaldybės teritorijos tam tikros viešosios erdvės (įskaitant ir (duomenys neskelbtini)) yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Šiuo atveju duomenų tvarkymo teisėtumo pagrindas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtintų teisės normų vykdymas, o tai visiškai atitinka BDAR 6 straipsnio reikalavimus.

6.       Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija nepagrįstai sprendė, jog Administracijos vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžia ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c, ir e punktuose nustatytus reikalavimus, taikomus tokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymui. Inspekcija sutiko su Administracijos teiginiais, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojų, įskaitant ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M., interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių ir laisvių gynimo gali būti viršesni už A. M. lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje. Administracija teikė Inspekcijai paaiškinimus apie tai, kad įvertinusi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias erdves, pamėgtas gyventojų susibūrimo vietas, vietas, kuriose dažniausiai kyla grėsmė asmenims tapti nusikaltinų ar kitų teisės pažeidimų aukomis, Administracija nusprendė įrengti vaizdo stebėjimo kameras šiose teritorijose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini). Elektrėnų PK informavo Administraciją apie tai, kad dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų sumažėjo nusikalstamumas, jog vaizdo stebėjimo sistema yra efektyvi nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir tyrimo priemonė. Pareiškėjo vertinimu, Administracijos vykdomas viešųjų vietų vaizdo stebėjimas yra ne tik, kad siekiamam tikslui proporcinga, bet ir efektyvi prevencinė, atgrasomoji priemonė, toks stebėjimas leidžia sumažinti pavojaus asmenų saugumui tikimybę. Pats procesas yra reglamentuotas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtais teisės aktais. Vienas iš jų yra Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 03V-117 patvirtintas Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių aprašas (toliau – ir Aprašas).

7.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nėra gavęs jokių asmenų prašymų, skundų, susijusių su Administracijos vykdomu viešųjų vietų vaizdo stebėjimu. Asmenys, prieš patekdami į (duomenys neskelbtini) miestą, yra informuojami apie miesto teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą matomose vietose pritvirtintose informacinėse lentelėse, nurodant vaizdo stebėjimo tikslą, duomenų valdytojo bei duomenų apsaugos pareigūno kontaktus, taip pat nurodoma, kad išsamesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą galima rasti Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje www.elektrenai.lt. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcijos reikalavimas, kad prieš patenkant į konkrečių vaizdo kamerų, įskaitant (duomenys neskelbtini), stebėjimo lauką asmenys būtų informuojami apie konkrečios (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos stebėjimą, yra perteklinis ir niekuo nepagrįstas.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo kamera, esančia (duomenys neskelbtini), gautų vaizdu įrašymas yra laikinas, asmens duomenys tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos išvada, kad 45 parų vaizdo įrašų saugojimo terminas yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir neatitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktų nuostatų.

9.       Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, vertindama asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimą BDAR, nepagrįstai vadovavosi Aprašo 22 punktu, kuriame nurodyta, kad vaizdo duomenys (vaizdo įrašai) apie užfiksuotą galimai vykdomą / įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, gali būti perduodami ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui ir kitoms institucijoms dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, jų prašymu, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėjo manymu, sprendžiant dėl duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR, reikia vadovautis Aprašo 18 punktu, kuriame nurodyta, jog nuolatinį tiesioginį vaizdo stebėjimą per monitorius vykdo duomenų tvarkytojo paskirti operatoriai, kurie privalo pildyti ir tvarkyti pastebėtų įvykių registracijos žurnalą. Operatoriai, vykdydami tiesioginį vaizdo stebėjimą, pastebėję vykdomą / įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ar kitas šių administracinių nusižengimų tyrimą vykdančias institucijas. Informacija apie įvykį, duomenų apie įvykį perdavimo policijai ir kiti operatoriaus veiksmai registruojami pastebėtų įvykių žurnale. Toks įpareigojimas buvo perkeltas ir į 2019 m. gegužės 6 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 03S-202 (9.5 p.).

10.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija 2021 m. gruodžio 14 d. A. M. skundą privalėjo išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 14 d., tačiau šiuo atveju Sprendimas priimtas tik 2023 m. balandžio 21 d. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija, nesilaikydama jai įstatymo nustatytų skundo nagrinėjimo terminų, nepagrįstai vilkindama sprendimo priėmimą, ne tik kad sprendė dėl Administracijos, kaip duomenų valdytojos, veiksmų atitikimo BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimams, bet ir priimtu sprendimu taikė Administracijai BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones (pareiškė papeikimą). Pareiškėjo teigimu, jis geranoriškai bendradarbiavo su Inspekcija, buvo pasirengęs vykdyti jos nurodymus, rekomendacijas, todėl po neproporcingai ilgo, objektyviai nepagrįsto, daugiau kaip 16 mėnesių trukusio skundo nagrinėjimo taikyta sankcija neatitinka teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų.

11.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

12.       Atsakovas nurodė, kad asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir ADTAĮ. Pagal šiuos teisės aktus vaizdo stebėjimui taikomos bendrosios asmens duomenų tvarkymo nuostatos – vaizdo stebėjimas laikomas teisėtu, jei jis atitinka BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

13.       Atsakovas pažymėjo, kad Administracija turėjo teisę visą skundo nagrinėjimo laikotarpį savo iniciatyva teikti ir kitą reikšmingą informaciją bei įrodymus, kad įvykdytų jai taikomą pareigą įrodyti Inspekcijai asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, tačiau kai kuriuos įrodymus (pavyzdžiui, PDAV 2022 m. gruodžio 21 d. ataskaitas Nr. 03B-24 ir Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausos dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje rezultatų suvestinės kopijas) Administracija pateikė tik teismui kartu su prašymu. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu tokios informacijos neturėjo.

14.       Atsakovė pabrėžia, kad Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. sausio 29 d. gairių 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo prietaisus (toliau – ir Vaizdo stebėjimo gairės) 41 punkte nurodyta, jog asmens duomenys galėtų būti tvarkomi naudojant stebėjimą vaizdo kameromis pagal 6 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu tai būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant viešosios valdžios funkcijas. Šiuo atveju Administracija, vadovaudamasi atskaitomybės principu, turėjo Inspekcijai pateikti pakankamai įrodymų, jog asmens duomenų tvarkymas vykdant vaizdo stebėjimą (duomenys neskelbtini) yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, tam, kad Inspekcija būtų galėjusi konstatuoti, jog Administracija gali remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga tvarkant viešų vietų, įskaitant ginčo vaizdo stebėjimo metu renkamus asmens duomenis.

15.       Atsakovas neginčijo, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojų interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių ir laisvių gynimo gali būti viršesni už trečiojo suinteresuoto asmens lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje, tačiau Administracija nepateikė pakankamai įrodymu (atitinkamo vertinimo), iš kurių Inspekcija būtų galėjusi padaryti neabejotiną išvadą, jog viešųjų vietų vaizdo stebėjimas yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešoji tvarka) įgyvendinti, taip pat Administracija nepateikė pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad siekiant numatytų tikslų kitos priemonės ar būdai nėra netinkami ar nepakankami, kad nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos (pavyzdžiui, pateikiant įrodymais pagrįstą informaciją apie stebimoje teritorijoje buvusias vagystes ar kitus nusikaltimus ir panašiai) Atsižvelgiant į tai, Inspekcija negalėjo konstatuoti, kad viešų vietų, įskaitant (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo poreikis yra pakankamai pagrįstas.

16.       Atsakovas teigė, kad Administracija nepateikė įrodymų, jog prieš patenkant į konkrečių vaizdo kamerų, įskaitant įrengtų (duomenys neskelbtini), stebėjimo lauką, asmenys būtų informuojami apie konkrečios (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos stebėjimą. Administracija, informuodama asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą tik prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miestą, netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą, kadangi Inspekcija neturi duomenų, kad vaizdo stebėjimas apimtų absoliučiai visą (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, todėl asmenys, besilankantys (duomenys neskelbtini) viešose vietose, neinformuojami apie vykdomą konkrečios miesto teritorijos vaizdo stebėjimą. Inspekcija Sprendime pagrįstai vertino, kad informavimas apie vykdomą stebėjimą (duomenys neskelbtini) mieste vien tik miesto prieigose, nesudaro duomenų subjektui galimybės įvertinti stebimo vaizdo ribas, todėl Administracija netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą.

17.       Atsakovas nurodė, kad įvertinęs Administracijos 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. 03.2-276 pateiktus vaizdo stebėjimo, vykdomo (duomenys neskelbtini), apimties įrodymus, nustatė, jog šiomis kameromis stebimos ne tik viešos erdvės (gatvės, šaligatviai), tačiau ir individualūs namai bei kiti pastatai. A. M. skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra duomenų, jog Administracija būtų įpareigota stebėti privatų turtą ar kad vaizdo stebėjimas būtent tokia apimtimi (stebint ne tik viešas teritorijas) turėtų kitą teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, Sprendime pagrįstai įvertinta, kad Administracija nesilaikė duomenų kiekio mažinimo principo reikalavimų, vykdydama kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto vaizdo stebėjimą ir tvarkydama šio stebėjimo metu surinktus perteklinius asmens duomenis.

18.       Atsakovo teigimu, Administracija nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kad asmens vaizdo duomenų teikimas Lietuvos policijai (nesant Lietuvos policijos prašymo) yra būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant į siekiamus įgyvendinti tikslus. Taip pat Inspekcijai nebuvo pateiktas išsamus PDAV ar kitas vertinimas, kuriame būtų visapusiškai įvertinti visi su tokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymu (viešosios vietos stebėjimas ir tokių surinktų asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai) susiję aspektai. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija negalėjo konstatuoti, kad A. M. asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai dėl Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo būtina ir proporcinga priemonė Administracijos siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves įgyvendinti.

19.       Atsakovo vertinimu, Inspekcija, nustačiusi, jog A. M. asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo veiksmas (rinkimas vaizdo stebėjimo priemonėmis) atliktas pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c, ir e punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat, kad Administracijos vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka visų sąlygų, kurioms esant Administracija galėtų remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga, pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju Administracijos tvarkomų A. M. asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai pažeidė A. M., kaip duomenų subjekto BDAR prasme, teises. Inspekcija, priimdama Sprendimą, negalėjo konstatuoti, kad duomenų tvarkymo operacija – Administracijos surinktų A. M. asmens duomenų perdavimas Lietuvos policijai – atitinka visas būtinas sąlygas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytas sąlygas, kadangi Inspekcija, įvertinusi skundo medžiagoje esančius įrodymus, nenustatė, jog toks duomenų perdavimas yra teisės aktais nustatyta būtina ir proporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti Administracijos nustatytus tikslus, taip pat Inspekcija nenustatė, kad toks asmens duomenų tvarkymas atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą.

20.       Atsakovas nurodė, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose nusprendė taikyti tas poveikio priemones (pareikšti papeikimą, nustatyti laikiną asmens duomenų tvarkymo apribojimą bei teikti nurodymus, kurių įgyvendinimas užtikrintų Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo atitikimą BDAR reikalavimams), kurios būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, pakankamai atgrasančios ir veiksmingos, kas leistų pasiekti BDAR nustatytų tikslų.

21.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors ADTAĮ nustatytas skundo išnagrinėjimo terminas Sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigęs, tačiau teisinis pagrindas užbaigti A. M. skundo nagrinėjimą ir priimti atitinkamą sprendimą nebuvo išnykęs, todėl ši Administracijos nurodyta aplinkybė nedaro Inspekcijos Sprendimo negaliojančiu.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. 

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad policijai perduotus A. M. vaizdo duomenis, susijusius su galbūt padarytu teisės pažeidimu, tvarkė Administracija (duomenų valdytoja), pasitelkdama duomenų tvarkytoją UAB „Eurointegracijos projektai“. Administracija, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) seniūniją) vykdo vaizdo stebėjimą (vaizdo stebėjimo vietos nurodytos Aprašo 11 punkte) ir tvarko šiuo būdu užfiksuotus vaizdo duomenis. Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – valdžios funkcijų įgyvendinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones; šiuo pagrindu Elektrėnų savivaldybė ir Vilniaus AVPK Elektrėnų PK bendradarbiauja, įgyvendindami įstatymuose nustatytas funkcijas, t. y. jeigu Administracija, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje vykdydama vaizdo stebėjimą, pati ar pasitelkdama duomenų tvarkytoją nustato, kad galėjo būti padaryta ar yra daroma nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas (kaip įvyko ir A. M. atveju), tokią informaciją teikia Vilniaus AVPK Elektrėnų PK, kad jis pagal savo kompetenciją reaguotų į galbūt daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą. Tokiu atveju Vilniaus AVPK Elektrėnų PK, kaip nustatyta Apraše, yra duomenų gavėjas, ir tam, kad teisėtai būtų gaunami duomenys apie galbūt daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nereikia sudaryti atskiros duomenų gavimo sutarties, nes kiekvienas asmuo turi teisę pranešti policijai apie jam žinomą daromą ar padarytą teisės pažeidimą ir pridėti teisės pažeidimo faktą patvirtinančius dokumentus, o policija privalo į tokius pranešimus reaguoti, vykdydama jai pavestas viešosios valdžios funkcijas (asmens duomenų tvarkymas vykdant šias funkcijas atitinka BDAR 6 straipsnio 1 d. e p.). Bendradarbiaudamas su Administracija, Vilniaus AVPK Elektrėnų PK tik suteikia patalpas, kuriose duomenų tvarkytojos Bendrovės operatoriai vykdo tiesioginį vaizdo stebėjimą per monitorius, todėl vien suteikdamas patalpas Vilniaus AVPK Elektrėnų PK neįgyja nei duomenų valdytojo, nei duomenų tvarkytojo statuso ir su šiuo statusu susijusių teisių bei pareigų duomenų subjekto atžvilgiu. 

        II.        

24.       Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo Administracijos skundą – panaikino Inspekcijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus ir įpareigojo Inspekciją iš naujo nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens A. M. 2022 m. gruodžio 14 d. skundo dalį dėl (duomenys neskelbtini) vykdomo vaizdo stebėjimo ir A. M. asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR nuostatoms.

25.       Teismas dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su termino priimti sprendimą dėl A. M. skundo praleidimu, pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog Inspekcija būtų sąmoningai vilkinusi skundo nagrinėjimą. Nors Sprendimas buvo priimtas ženkliai vėliau nei ADTAĮ nustatytas terminas, tačiau šis pažeidimas nėra esminis ar lėmęs skundą padavusio asmens teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė, jog terminas buvo praleistas, kad jeigu duomenų valdytojui yra taikoma teisės aktuose nustatyta sankcija, ji turi būti pritaikyta per įstatyme nustatytus terminus, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Teismas akcentavo, kad ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamais, todėl nėra pagrindo ginčijamą Sprendimą panaikinti vien dėl to, jog jis buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

26.       Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą, nurodė, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo tuo aspektu, ar Inspekcija, nagrinėdama A. M. skundą dėl galbūt padarytų asmens duomenų tvarkymo (asmens privatumo) pažeidimų, kurie susiję su (duomenys neskelbtini) atliekamu vaizdo stebėjimu, tinkamai vertino Administracijos paaiškinimus, argumentus, siekiant pagrįsti, kad vaizdo stebėjimas yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti) pagrįsti.

27.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad aplinkybė, jog kamera (duomenys neskelbtini) buvo įrengta 2013 metais, lemia tai, kad vėliau įsigalioję BDAR nuostatos vaizdo stebėjimo kamerai nėra taikomos. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad BDAR 35 straipsnis (1, 3 ir 4 dalys) įtvirtina privalomus atvejus duomenų valdytojui atlikti PDAV. BDAR nėra reglamentuota išimčių, numatančių, kad jeigu duomenų tvarkymo operacijas, dėl kurių privaloma atlikti PDAV, duomenų valdytojas pradėjo vykdyti iki BDAR įsigaliojimo, arba jas patikrino priežiūros institucija arba duomenų apsaugos pareigūnas pagal Direktyvos 95/46/EB 20 straipsnį ir kurios atliekamos taip pat, kaip ir prieš atliekant patikrinimą, dėl jų PDAV atlikti nebereikia. Teismas akcentavo, kad PDAV atlikimas yra tęstinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas, todėl duomenų valdytojai privalo nuolat vertinti dėl jų vykdomos duomenų tvarkymo veiklos kylančius pavojus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Administracija teigė, jog PDAV 2013 metais įrengtoms kameroms atlikti neprivalomas, tačiau 2022 m. gruodžio 21 d. Administracija pati atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

28.       Teismas sutiko su Inspekcijos argumentais, kad Administracija, vadovaujantis atskaitomybės principu, turėtų pateikti pakankami įrodymų, jog asmens duomenų tvarkymas, vykdant vaizdo stebėjimą (duomenys neskelbtini) yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tiek pačiame Sprendime, tiek atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė, jog neginčijo, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojų, įskaitant ir pareiškėjo, interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių ir laisvių gynimo gali būti viršesni už A. M. lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje.

29.       Teismas pažymėjo, kad Administracija bendradarbiavo su Inspekcija nagrinėjant A. M. skundą. Administracija raštu atsakė ir teikė papildomą informaciją bei paaiškinimus į visus Inspekcijos siųstus raštus dėl papildomos informacijos pateikimo. Administracija atliekamą vaizdo stebėjimą grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatomis, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

30.       Teismas akcentavo, kad nors Inspekcija į Sprendimą perkėlė visus Administracijos raštu duotus paaiškinimus ir motyvus, tačiau nei Administracijos duotų paaiškinimų, nei jiems pagrįsti pateikto reglamentavimo nevertino. Administracijos nurodytų aplinkybių citavimas Sprendime nagrinėjamu atveju nelaikytinas išsamiu ir visapusišku Administracijos nurodytų aplinkybių vertinimu. Iš Sprendimo nėra aišku, kaip Inspekcija vertino Administracijos nurodytas aplinkybes, nors turėjo pareigą patikrinti jai nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis.

31.       Teismas nurodė, kad Inspekcija išvadą, jog Administracijos atliekamu duomenų tvarkymu pažeidžiamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisėtumo principas, grindė tik aplinkybe, kad Administracija nepateikė pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), iš kurių Inspekcija galėtų padaryti neabejotiną išvadą, jog viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, įskaitant (duomenys neskelbtini), yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumas, viešojo tvarka) įgyvendinti; kad Administracija nepateikė ir pakankamai įrodymų, jog siekiant numatytų tikslų kitos priemonės ar būdai nėra netinkami ar nepakankami, kad nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos, pavyzdžiui, pateikiant įrodymais pagrįstą informaciją apie stebimoje teritorijoje buvusias vagystes ar kitus nusikaltimus ir pan.

32.       Teismas akcentavo, kad Administracija 2022 m. gruodžio mėnesį atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą (byloje pateikta 2022 m. gruodžio 21 d. ataskaita Nr. 03B-24), taip pat Administracija atliko Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausą dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje (į bylą pateikti 2020–2022 m. vykdytų apklausų rezultatai). Teismo vertinimu, byloje paaiškėjus, kad pareiškėjas yra atlikęs Inspekcijos Sprendime minimus atitinkamus vertinimus, šie įrodymai liko Inspekcijos neįvertinti.

33.       Teismas dėl asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR sutiko su pareiškėjo teiginiais dėl Aprašo 18 punkto nuostatų taikymo, pagal kurias operatoriai, vykdydami tiesioginį vaizdo stebėjimą, pastebėję vykdomą / įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, privalo apie tai nedelsiant informuoti policiją ar kitas šių administracinių nusižengimų tyrimą vykdančias institucijas. Šis Aprašas yra paskelbtas Elektrėnų savivaldybės interneto puslapyje, todėl teismas nesutiko su Inspekcijos išvada, kad Administracija šiuo atveju nesilaiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo.

34.       Teismas sprendė, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai negali būti vertinami kaip tinkamai pagrįsti, todėl yra pagrindas juos panaikinti ir įpareigoti Inspekciją papildomai ištirti A. M. 2021 m. gruodžio 14 d. skundo dalį dėl Administracijos atliekamo vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini) ir jo metu surinktų duomenų perdavimo Lietuvos policijai.

35.       Teismas, panaikinęs Sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus, panaikino ir pareiškėjui pritaikytas poveikio priemones, t. y. Sprendimo 3 ir 4 punktus.

36.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti visą Inspekcijos Sprendimą, tačiau Sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktas, kuriuo Inspekcija nusprendė atmesti A. M. skundo dalį dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus, nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl jis (pareiškėjas) neturi teisės kvestionuoti šios Inspekcijos Sprendimo dalies.

III.        

37.       Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

38.       Atsakovas nurodo, kad Inspekcija, nagrinėdama skundus ir priimdama sprendimus, vertina duomenų valdytojų veiksmus, nurodytus skunde. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą Inspekcijai nebuvo pateiktas Administracijos atliktas PDAV, kuris buvo pateiktas teismui kartu su skundu, todėl dėl jo Sprendime nebuvo pasisakyta. Jei Inspekcija šį dokumentą būtų gavusi, tai Sprendime nebūtų Administracijai teikusi nurodymo – atlikti PDAV.

39.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo teismui pateikti 2020–2022 metais vykdytų apklausų rezultatai negali turėti įtakos vertinant (duomenys neskelbtini) vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumą, nes Administracijos 2020 m. spalio 23 d. – gruodžio 1 d. vykdyta Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausa apėmė vaizdo stebėjimą visoje savivaldybėje, tačiau nėra žinoma, ar buvo apklausti būtent (duomenys neskelbtini) gyventojai.

40.       Atsakovas pažymi, kad Administracija, vadovaudamasi atskaitomybės principu, turėjo Inspekcijai pateikti pakankamai įrodymų, jog asmens duomenų tvarkymas vykdant vaizdo stebėjimą (duomenys neskelbtini) yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Šiuo atveju Administracija 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 03.2-1131 teikdama paaiškinimus dėl A. M. skundo nurodė, jog vaizdo stebėjimo vykdymo tikslai yra užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, taip pat Administracija informavo Inspekciją, kad įvertinus savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias erdves, pamėgtas gyventojų susibūrimo vietas, vietas, kuriose dažniausiai kyla grėsmė asmenims tapti nusikaltinų ar kitų teisės pažeidimų aukomis, buvo nuspręsta įrengti vaizdo stebėjimo kameras savivaldybės teritorijose, tačiau tokio vertinimo atlikimo ir jo turinio įrodymų Inspekcijai nepateikė, todėl Inspekcija negalėjo įvertinti vaizdo stebėjimo kamerų pagrįstumo ir šį aplinkybė buvo pažymėta Sprendime.

41.       Atsakovas nurodo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi ir įvertinusi Administracijos pateiktus argumentus dėl jos vykdyto vaizdo stebėjimo, Sprendimo motyvuojamoje dalyje padarė pagrįstą išvadą, kad Administracija turi teisę BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu vykdyti vaizdo stebėjimą savivaldybės teritorijoje, tačiau Administracija, kaip duomenų valdytoja, bet kuriuo metu turi turėti pakankamai įrodymų dėl kiekvienoje vietoje vykdomo vaizdo stebėjimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju Administracija nepateikė jokių argumentų (paaiškinimų ar reglamentavimo), susijusių būtent su (duomenys neskelbtini) vykdomu vaizdo stebėjimu.

42.       Atsakovas pažymi, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas yra siejamas ne tik su BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto teisėtumo principo pažeidimu, bet taip pat ir su BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nustatytais skaidrumo, duomenų kiekio mažinimo bei saugojimo trukmės apribojimo principais, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė. Atsakovo manymu, teismas sprendime, įvertinęs tik vieną iš Sprendime nustatytų BDAR pažeidimų dėl vykdomo vaizdo stebėjimo, negali panaikinti visos rezoliucinės dalies punkto, apimančio 4 pažeidimus (teisėtumo, skaidrumo, duomenų kiekio mažinimo bei saugojimo trukmės apribojimo principų).

43.       Atsakovas nurodo, kad vertindamas Administracijos veiksmus perduodant Lietuvos policijai trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini) padarytus vaizdo įrašus, Inspekcija sąmoningai rėmėsi būtent Aprašo 22 punktu, kuris nustato vaizdo duomenų teikimą ir duomenų gavėjus, kai Aprašo 18 punktas, kuriuo rėmėsi Administracija, nustato duomenų valdytojo ir tvarkytojo teises ir pareigas, įskaitant operatorių pareigą informuoti policiją apie vykdomą / įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, bet ne perduoti asmens (vaizdo) duomenis. 

44.       Pareiškėjas Administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45.       Pareiškėjo vertinimu, teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.

46.       Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis, kad Inspekcija neatliko išsamaus ir visapusiško Administracijos nurodytų aplinkybių vertinimo, nors pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo tą padaryti. Inspekcija asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimą BDAR nepagrįstai vertinto pagal kitą Aprašo punktą, nei savo paaiškinimuose nurodė Administracija.

47.       Pareiškėjo teigimu, teismas, nustatęs, kad siekiant objektyvaus ir visapusiško ginčo išnagrinėjimo reikalingas papildomas sprendime nurodytų aplinkybių ištyrimas, pagrįstai įpareigojo Inspekciją papildomai ištirti A. M. skundo dalį dėl Administracijos atliekamo vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini) ir jo metu surinktų duomenų perdavimo Lietuvos policijai.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:        

IV.

48.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo nustatytas Administracijos padarytas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose įtvirtintų principų pažeidimas atliekant vaizdo stebėjimo priemonėmis surinktų asmens duomenų tvarkymą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nustatytų principų nesilaikymas teikiant vaizdo kameromis užfiksuotus asmens duomenis Lietuvos policijai, Administracijai dėl pažeidimų pareikštas papeikimas ir teikti nurodymai, pagrįstumo ir teisėtumo.

49.       Byloje nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama stebėjimą vaizdo kameromis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje pagal su Administracija sudarytą paslaugų teikimo sutartį, 2021 m. rugpjūčio 30 d. užfiksavo informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens A. M. galbūt padarytą teisės pažeidimą, t. y. kelio važiuojamosios dalies kirtimą ne pėsčiųjų perėjoje, ir šiuos duomenis perdavė Elektrėnų PK, kuris A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskyrė nuobaudą.

50.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. 2021 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini) miesto viešojoje vietoje, dėl Administracijos vaizdo stebėjimo metu renkamų asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai, taip pat dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus.

51.       Inspekcija, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą, 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 3R-414 (2.13-1.E) pripažino, kad skundo dalis dėl (duomenys neskelbtini) vykdomo vaizdo stebėjimo ir A. M. asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai neatitikimo BDAR nuostatoms yra pagrįsta (rezoliucinės dalies 1 p.); Inspekcija nusprendė Administracijai pareikšti papeikimą dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose įtvirtintų principų nesilaikymo atliekant vaizdo stebėjimo priemonėmis surinktų asmens duomenų tvarkymą ir dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nustatytų principų nesilaikymo teikiant vaizdo kameromis užfiksuotus asmens duomenis Lietuvos policijai (rezoliucinės dalies 2 p.); Inspekcija teikė Administracijai nurodymą atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV) dėl Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu gautų asmens duomenų tvarkymo (rezoliucinės dalies 3 p.) ir laikinai apribojo Administracijos vykdomo vaizdo stebėjimo metu renkamų asmens duomenų tvarkymą iki kol vaizdo duomenų tvarkymas bus suderintas su Sprendime nustatytomis pažeistomis BDAR nuostatomis (rezoliucinės dalies 4 p.); Inspekcija atmetė skundo dalį dėl Lietuvos policijos pareigos informuoti apie asmens duomenų tvarkymo pagrindus (rezoliucinė dalies 5 p.).

52.       Administracija, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos Sprendimą arba šio Sprendimo 1 ir 2 punktus, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti visą sprendimą. 

53.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino Administracijos skundą – panaikino Inspekcijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus ir įpareigojo Inspekciją iš naujo nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalį dėl (duomenys neskelbtini) vykdyto vaizdo stebėjimo bei A. M. asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė, atsižvelgęs į tai, kad nors Administracija bendradarbiavo su Inspekcija ir teikė paaiškinimus (įrodymus) į iškeltus klausimus, tačiau Inspekcija, Sprendime cituodama Administracijos nurodytas aplinkybes, neatliko išsamaus ir visapusiško Administracijos nurodytų aplinkybių vertinimo, taip pat įvertinęs tai, kad Administracija kartu su skundu pateikė 2022 m. gruodžio mėnesį atlikto PDAV išvadas ir Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausos dėl viešojo saugumo būklės Elektrėnų savivaldybėje rezultatus, kurie yra minimi ginčijamame Sprendime, tačiau priimant Sprendimą Inspekcijos nebuvo įvertinti.

54.       Inspekcija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ji Sprendimą priėmė pagal skundo nagrinėjimo metu turimus duomenis; Administracijos atliktas PDAV Inspekcijai nebuvo pateiktas, todėl dėl jo Sprendime nebuvo pasisakyta; iš teismui pateiktų 2020–2022 metais vykdytų gyventojų apklausų rezultatų nėra aišku, ar buvo apklausti būtent (duomenys neskelbtini) gyventojai, todėl ši apklausa neturi teisinės reikšmės. Inspekcija laikosi pozicijos, kad Administracija nepateikė duomenų, kurie pagrįstų būtinumą vykdyti vaizdo stebėjimą (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Inspekcija akcentuoja, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas yra siejamas ne tik su BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto teisėtumo principo pažeidimu, bet taip pat ir su BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nustatytais skaidrumo, duomenų kiekio mažinimo bei saugojimo trukmės apribojimo principais, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė.

55.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V.

56.       Asmens duomenų (taip pat ir vaizdo duomenų) tvarkymas turi atitikti BDAR įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens duomenų tvarkymas (vaizdo stebėjimas) laikomas teisėtu tik jei jis atitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus su tokių duomenų tvarkymu susijusius principus ir tenkina vieną iš duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, išvardytų minėto reglamento 6 straipsnyje.

57.       Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys inter alia (be kita ko) turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kurių laikymąsi jis turi sugebėti įrodyti, kaip to reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atskaitomybės principą, yra taikomi kartu (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Digi, C-77/21, EU:C:2022:805, 24 ir 47 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-968/2025 33 p.).

58.       BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šioje dalyje nurodytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. Nagrinėjamu atveju yra aktualus BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas, nustatantis, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

59.       Konkrečiai dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinto pagrindo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog jį svarbu aiškinti kartu su BDAR 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje patikslinta, kad šiame punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas yra apibrėžtas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Taigi, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto, siejamo su šio reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, nuostatas valstybėms narėms leidžiama priimti taisykles, pagal kurias duomenų valdytojai gali tvarkyti asmens duomenis, atlikdami užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas. Tam, jog tokie subjektai teisėtai tvarkytų asmens duomenis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, reikia ne tik to, kad jie galėtų būti laikomi atliekančiais užduotį dėl viešojo intereso, bet ir to, kad asmens duomenų tvarkymas siekiant atlikti tokią užduotį būtų grindžiamas šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatytu teisiniu pagrindu (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Koalitsia „Demokratichna Bulgaria - Obedinenie“, C-306/21, EU:C:2022:813, 48–52 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-968/2025 43 p.).

60.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad paminėta (BDAR 6 str. 1 d. e p.) nuostata aiškintina kartu su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu BDAR 6 straipsnio 3 dalyje. Taigi, asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu galimas tik: (1) kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; ir (2) kai toks asmens duomenų tvarkymo būdas yra eksplicitiškai nustatytas Sąjungos arba nacionaliniuose teisės aktuose. Šių kumuliacinių sąlygų buvimą kiekvienu atveju privalo įrodyti asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas, asmens duomenis tvarkantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020; 2024 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-629/2024; 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-393-525/2024; kt.). Reikalavimas dėl kumuliacinių sąlygų taikymo reiškia, kad nenustačius nors vienos iš nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir, kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020; 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2021 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-446-552/2024; kt.).

61.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šioje byloje ginčas tarp šalių kilo tuo aspektu, ar Inspekcija, nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą dėl galbūt padarytų jo asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, kurie susiję su (duomenys neskelbtini) atliekamu vaizdo stebėjimu, tinkamai vertino Administracijos paaiškinimus, argumentus ir pateiktus įrodymus, siekiant pagrįsti, kad ginčo vaizdo stebėjimas yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti) pagrįsti, t. y. kad atliekamas vaizdo stebėjimas atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas.

62.       Pareiškėjas vykdomo vaizdo stebėjimo kamera, esančia (duomenys neskelbtini), atitikimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintai asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygai, o taip pat ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam teisėtumo principui, grindė argumentais, kad Elektrėnų savivaldybė, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, vykdo nuolatinį viešųjų erdvių stebėjimą ir laikiną vaizdo duomenų įrašymą; pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktą savivaldybė, vykdydama savarankišką funkciją ir užtikrindama viešąją tvarką, bendradarbiauja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatu; Elektrėnų policijos komisariatas nuolat informuoja pareiškėją, kad dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų sumažėjo nusikalstamumas, jog vaizdo stebėjimo sistema yra efektyvi nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, išaiškinimo ir tyrimo priemonė; Administracija nurodė 2020 m. spalio 23 d. – gruodžio 1 d. vykdžiusi Elektrėnų savivaldybės gyventojų apklausą dėl viešojo saugumo būklės savivaldybėje; apklausos rezultatai rodė, kad 65,5 procentų respondentų mano, jog būtent vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas labiausiai padidino saugumo jausmą gyvenamojoje aplinkoje. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai Administracijos direktoriaus patvirtintą Aprašą, kuriame reglamentuota viešųjų vietų vaizdo stebėjimo tvarka; 2019 m. gegužės 6 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 03S-202 (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp Administracijos ir Bendrovės, dėl vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo; 2013 m. liepos 25 d. sutartį Nr. IT60063510-130725, sudarytą tarp Administracijos ir TEO LT akcinės bendrovės, dėl vaizdo įrangos pirkimo ir diegimo; lentelės, kuria asmenys informuojami apie (duomenys neskelbtini) vykdomą vaizdo stebėjimą, nuotrauką; vaizdo kameros matymo lauko nuotraukas.

63.       Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų Inspekcijai nepakako, jog ji galėtų padaryti neabejotiną išvadą, kad vaizdo stebėjimas (duomenys neskelbtini) yra būtinas Administracijos įvardintiems tikslams (visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti) įgyvendinti; Inspekcijos teigimu, pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų (atitinkamo vertinimo), kad siekiant numatytų tikslų kitos priemonės ar būdai yra netinkami ar nepakankami, jog nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos, todėl Inspekcija negalėjo konstatuoti, kad ginčo vaizdo stebėjimo poreikis yra pakankamai pagrįstas. 

64.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija, konstatuodama pareiškėjo pateiktų duomenų nepakankamumą Inspekcijai negalint įsitikinti, ar vaizdo stebėjimas (duomenys neskelbtini) atitinka teisėtumo sąlygą, Sprendime tik perrašė Administracijos pateiktus paaiškinimus, tačiau nenurodė Administracijos argumentų ir jiems pagrįsti nurodyto reglamentavimo teisinio vertinimo, nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl šių pareiškėjo pateiktų duomenų Inspekcijai nepakanka pripažinti ginčo vaizdo stebėjimą kaip būtiną siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, nors pati Inspekcija sutiko su pareiškėju, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojų interesai dėl visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, asmenų gyvybės, sveikatos, turto ir kitų asmenų teisių bei laisvių gynimo gali būti viršesni už trečiojo suinteresuoto asmens lūkestį nebūti stebimam vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje.

65.       Inspekcijos Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas iš esmės visus pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus atmetė dėl to, jog pareiškėjas nepateikė poveikio duomenų apsaugai vertinimo ginčo vaizdo stebėjimui.

66.       BDAR 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, visų pirma, kai naudojamos naujos technologijos, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, fizinių asmenų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus, duomenų valdytojas, prieš pradėdamas tvarkyti duomenis, atlieka numatytų duomenų tvarkymo operacijų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą (PDAV). Panašius didelius pavojus keliančių duomenų tvarkymo operacijų sekai išnagrinėti galima atlikti vieną vertinimą. Atlikdamas poveikio duomenų apsaugai vertinimą duomenų valdytojas konsultuojasi su duomenų apsaugos pareigūnu, jei toks yra paskirtas (BDAR 35 str. 2 d.).

67.       BDAR 35 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad 1 dalyje nurodytas poveikio duomenų apsaugai vertinimas, visų pirma, turi būti atliekamas, jeigu vykdomas sistemingas viešos vietos stebėjimas dideliu mastu.

68.       Inspekcijos Sprendime minimose 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2017 m. balandžio 4 d. Poveikio duomenų apsaugai vertinimo (PDAV) gairėse, kuriomis Reglamento 2016/679 taikymo tikslais nurodoma, kaip nustatyti, ar duomenų tvarkymo operacijos gali sukelti didelį pavojų, pažymėta, kad „Reikalavimas atlikti PDAV taikomas esamoms duomenų tvarkymo operacijoms, dėl kurių gali kilti didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms ir kurių keliamas pavojus pasikeitė, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus. PDAV nereikia atlikti dėl duomenų tvarkymo operacijų, kurias patikrino priežiūros institucija arba duomenų apsaugos pareigūnas pagal Direktyvos 95/46/EB 20 straipsnį ir kurios atliekamos taip pat, kaip ir prieš atliekant patikrinimą. Iš tikrųjų „remiantis Direktyva 95/46/EB priimti Komisijos sprendimai ir priežiūros institucijų suteikti leidimai toliau galioja tol, kol iš dalies pakeičiami, pakeičiami naujais arba panaikinami“ (171 konstatuojamoji dalis). <...> Geros praktikos tikslais PDAV turėtų būti nuolat peržiūrimas ir reguliariai vertinamas. Todėl net jeigu PDAV nereikalaujama atlikti 2018 m. gegužės 25 d., atitinkamu laiku duomenų valdytojas privalės atlikti tokį PDAV, atsižvelgdamas į savo bendrus atskaitomybės įsipareigojimus“.

69.       Iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad, vadovaujantis BDAR 35 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto nuostatomis, pareiškėjo atliekamas viešosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimas patenka į PDAV procedūros taikymo sritį, todėl pareiškėjas, 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus BDAR, kuriame reglamentuota PDAV tvarka, privalėjo atlikti poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą. PDAV yra vienas iš duomenų valdytojo atskaitomybės pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį dokumentų, užtikrinančių asmens duomenų tvarkymo atitiktį BDAR nustatytiems reikalavimams ir kuriuo duomenų valdytojas turi įrodyti, kad jis yra atlikęs pareigas, numatytas BDAR.

70.       Byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. atliko PDAV. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl minėto dokumento jis nepateikė Inspekcijai, kuri tuo metu vis dar nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir nebuvo priėmusi šioje byloje ginčijamo Sprendimo. Pareiškėjas PDAV pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, tačiau atsakovas atsiliepime į skundą nieko nepasisakė dėl šio naujo įrodymo reikšmės ginčo situacijai, atsakovas tik akcentavo, kad priimant Sprendimą Inspekcija šio įrodymo neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, kai atsakovas nemotyvuotai atmetė visus pareiškėjo pateiktus duomenis teisėtumo sąlygai pagrįsti, Sprendime akcentuodamas neatliktą PDAV, o pareiškėjas iki Inspekcijos Sprendimo priėmimo tokį vertinimą atliko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis įrodymas (PDAV) liko Inspekcijos neįvertintas. Šiuo atveju būtent Inspekcijai yra suteikta kompetencija vertinti, ar duomenų valdytojas tinkamai atliko BDAR nustatytas pareigas, o PDAV, kaip jau minėta, yra viena iš BDAR įtvirtintų procedūrų. Administracinis teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities priežiūros, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. 

71.       Teisėjų kolegija, vertindama Inspekcijos Sprendimo dalį dėl nustatyto BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir e punktų pažeidimo teikiant vaizdo kameromis užfiksuotus asmens duomenis Lietuvos policijai, pažymi, kad pareiškėjas, šiuo aspektu teikdamas Inspekcijai paaiškinimus, nurodė, jog duomenys Lietuvos policijai yra teikiami, vadovautis Aprašo 18 punktu, kuriame nurodyta, kad nuolatinį tiesioginį vaizdo stebėjimą per monitorius vykdo duomenų tvarkytojo paskirti operatoriai, kurie privalo pildyti ir tvarkyti pastebėtų įvykių registracijos žurnalą. Operatoriai, vykdydami tiesioginį vaizdo stebėjimą, pastebėję vykdomą / įvykdytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, kitą įvykį, kuris gali turėti įtakos žmonių gyvybei ar sveikatai, materialiojo turto saugumui, privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ar kitas šių administracinių nusižengimų tyrimą vykdančias institucijas. Informacija apie įvykį, duomenų apie įvykį perdavimo policijai ir kiti operatoriaus veiksmai registruojami pastebėtų įvykių žurnale. 

72.       Iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas šių pareiškėjo paaiškinimų ir nurodyto teisinio reguliavimo (Aprašo 18 punkto) net nevertino, atsakovas savo nuožiūra pasirinko taikyti Aprašo 22 punktą ir pagal jame pateiktą reguliavimą sprendė, ar trečiojo suinteresuoto asmens duomenys šio ginčo atveju buvo pagrįstai perduoti Lietuvos policijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos Sprendimo dalis „Dėl asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai atitikimo BDAR nuostatoms“ yra ydinga, atsakovas, nuspręsdamas taikyti ne pareiškėjo nurodytą Aprašo 18 punktą, o 22 punktą, nekėlė klausimo dėl Aprašo 18 punkto teisėtumo, todėl atsakovo atsisakymas taikyti minėtą punktą, nenurodžius tokio sprendimo motyvų, pripažintinas kaip nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad Inspekcija nepagrindė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų pažeidimo dėl asmens duomenų perdavimo Lietuvos policijai.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat kaip nepagrįstas pripažintinas Inspekcijos nustatytas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas skaidrumo principo pažeidimas, pareiškėjui viešai Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje informuojant apie Aprašą, tačiau nepranešant apie Sutarties 9.5 papunktį. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad būtent Aprašo 18 punkto nuostatos yra suderintos su Sutarties 9.5 papunkčio nuostatomis, todėl atsakovui viešai pateikus informaciją apie Aprašą, įskaitant ir Aprašo 18 punktą, kaip perteklinis pripažintinas Inspekcijos reikalavimas viešai skelbti ir apie Sutarties 9.5 papunktį.

74.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl Inspekcijos nustatytų BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto (duomenų kiekio mažinimo) ir e punkto (saugojimo trukmės apribojimo) principų pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti Inspekcijos Sprendimo 1 ir 2 punktus (taip pat ir dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktų principų pažeidimų) buvo susijęs su būtinybe šioje byloje atlikti papildomą tyrimą, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus naujus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas įpareigoti Inspekciją papildomai ištirti trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. gruodžio 14 d. skundo dalį dėl Administracijos atliekamo vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini) ir jo metu surinktų duomenų perdavimo Lietuvos policijai, todėl šiuo atveju nėra tikslinga papildomai tirti aplinkybes dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktų pažeidimų, kurias pirmosios instancijos teismas įpareigojo Inspekciją iš naujo vertinti.

75.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio administracinėse bylose (ABTĮ 15 str. 1 ir 3 d.). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė