Nuorašas                            

Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-256/2014

              Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00832-2013-7              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              1.2.4.8.2.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teisėjų Rositos Patackienės, Stasio Punio,

sekretoriaujant Simonai Mališauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,

nuteistajam R. G.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmės atlikimo metu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusia A. M. ir  įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš R. G. nukentėjusiajai A. M. priteista 35 litai turtinės žalos, 5000 litų neturtinės žalos ir 700 litų atstovavimo išlaidų.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2013-10-12, apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini) kapinių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios A. M., sėdinčios automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) priekinėje vairuotojo sėdynėje, suėmė rankos delnu už veido, kita ranka suėmė už galvos, sukdamas nukentėjusiosios galvą į dešinę pusę, tyčia ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip tris kartus sudavė A. M. į kairįjį smilkinį, suėmęs jai už kairės rankos ir taip sukeldamas fizinį skausmą, bandė ištemti ją iš automobilio, po to mesdamas nukentėjusiajai į veidą sudaužė gėlių vazoną, 35 litų vertės, tokiu būdu padarė įdrėskimą dešiniame žande, kraujosruvas kairiame žande, dešiniame žaste ir kairiame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir 35 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas perkvalifikavęs nusikalstamą veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, konstitucinį teisinės valstybės principą ir BPK 256 str. reikalavimus, nes neįrodyta, kad A. M. sveikatos sutrikdymą padarė būtent jis. Liudytojai L. M. ir J. Š. nematė konflikto nei grumtynių, o liudytojai K. Š., A. M. ir J. M. apie įvykį sužinojo tik iš A. M. žodžių. Specialisto išvada taip pat nepatvirtina, kad sužalojimus padarė būtent R. G., nėra duomenų, kodėl nukentėjusioji vėlai kreipėsi į specialistą, liudytojas K. Š. matomų sužalojimų taip pat nepastebėjo. Specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai nesutampa su nukentėjusiosios nurodytais, puolimo fakto nepatvirtina ir medicininės kortelės įrašas, nes diagnozė nustatyta iš nukentėjusiosios žodžių. A. M. galvos sumušimų nepatvirtino ir liudytoja J. G.. Byloje nėra įrodymų, kad A. M. neserga ligomis, kurios sukelia aukštą kraujospūdį, be to, ji parodė, kad spaudimas sukilo nuo fizinio krūvio iškraunant iš automobilio gėles, dėl to ji ir iškvietė greitąją pagalbą. Teismas nepašalino nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo ir neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįstai patenkino ieškinį, nes nenustatyta R. G. kaltė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra teisėtas pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, išsamiai atskleista nusikalstama veika, tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikaltęs asmuo nubaustas teisingai.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.

Apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįstas.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad sėdėdama savo automobilyje pamatė atvažiuojantį R. G., kuris pastatė automobilį ir priėjęs iš karto puolė ant jos, viena ranka suėmęs jai veidą, kita - už kaklo laužė galvą į dešinę pusę, tris kartus sudavė į kairįjį smilkinį, suėmęs už rankos bei striukės kapišono ir mėgino ištempti ją iš automobilio, o nepavykus - paėmė nuo galinės sėdynės vazoną su gėlėmis ir metė jai į veidą (b. l. 13-14, 18, 20-21, 22, 80-81).

Liudytojas J. M. parodė, kad A. M. telefonu pranešė, kad ją sumušė R. G. (b. l. 31, 92-93). Liudytojas A. M. parodė, kad motina telefonu pranešė apie užpuolimą ir paprašė atvykti. Įvykio vietoje motina skundėsi, kad skauda galvą, nes R. G. trenkė į smilkinį, užpuolė be jokios priežasties: kelis kartus sudavė į smilkinį, traukė iš automobilio, o nepavykus metė į gėlių vazoną, kurio šukės mėtėsi šalia (b. l. 27, 83-84). Liudytoja J. G. parodė, kad pagal pranešimą nuvykus prie (duomenys neskelbtini) kapinių rado automobilyje sėdinčią nukentėjusiąją, kuri paaiškino, kad ją sumušė R. G.. Matė jos apdraskytą veidą. Moteris buvo labai susijaudinusi, visa drebėjo, buvo pakilęs kraujospūdis (b. l. 33, 81). Liudytojas K. Š. parodė, kad pagal iškvietimą nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) kapinių, tačiau nukentėjusioji jau buvo išgabenta į ligoninę, matė sudaužytą vazoną ir pabirusias gėles (b. l. 32, 81-82).

Nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, dėl to teismas jais rėmėsi pagrįstai. Liudytojos L. M. ir J. Š. yra apelianto samdomos darbuotojos, dėl to gali būti suinteresuotos bylos baigtimi ir galimai davė apeliantui palankius parodymus. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo jų parodymus vertinti kaip neabejotinus įrodymus.

R. G. kaltę įrodo ir bylos medžiaga. Iš greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės išrašo matyti, kad 2013 m. spalio 12 d., 8.55 val. buvo gautas iškvietimas, nuvykus prie (duomenys neskelbtini) kapinių A. M. buvo sumušta, smilkinyje stebima nubrozdinta žaizda, skundėsi pykinimu, galvos skausmu, svaigimu, patikrintas arterinis spaudimas – 180/100, konstatuotas galvos sumušimas (b. l. 12). Specialisto išvada nustatyta, kad A. M. padarytas įdrėskimas dešiniame žande, kraujosruvos kairiame žande, dešiniame žaste ir kairiame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais prieš 2-5 paras iki apžiūros, keturiais trauminiais poveikiais, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) atidarytos priekinės vairuotojo durelės, ant asfalto matyti sudaužytas žydinčių gėlių vazonas, automobilio salone vairuotojo  pusėje pribarstyta  žemių (b. l. 6-8).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo R. G. versijas, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad neteisingai išanalizavo įrodymus. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, konstitucinį teisinės valstybės principą ir BPK 256 str. reikalavimus, yra nepagrįstas, kadangi R. G. žinojo kuo yra kaltinamas, faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė.

              BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

Iš bylos matyti, kad R. G. sugadino nukentėjusiajai priklausančią  gėlę, kurios vertė 35 litai. Šiai sumai A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teismas pagrįstai patenkino.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris vadovaujasi ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, kadangi dėl įžūlių nuteistojo veiksmų ji patyrė kūno sužalojimus – įdrėskimą dešiniame žande, kraujosruvas kairiame žande, dešiniame žaste ir kairiame dilbyje, pablogėjo bendra sveikatos būklė, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 400 Lt iki 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismų praktika šioje srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą žalos nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo atveju 5000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, pobūdį, sukeltas  pasekmes ir nėra aiškiai per didelė.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

\              Kolegijos pirmininkė (parašas)                                                  V.Švedienė

Teisėjai                      (parašai)                                                   R.Patackienė

                                                                                                                        S.Punys

Nuorašas tikras: kolegijos pirmininkė                                        V.Švedienė