Administracinė byla Nr. I-2-406/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00322-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 16.6; 15.2.3.2; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29  d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo  teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

jo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,

atsakovo atstovei Lianai Giedraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m.  gegužės 7  d. įsakymą Nr. AP-598 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“.

Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. AP-598 V. K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Aplinkos tvarkymo, gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų vykdymo kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-1422, 3.1 punkto ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A-695, 6.1 ir 6.3 punktų pažeidimus. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, mano, kad skundžiamas įsakymas neteisėtas, todėl naikintinas. Paaiškino, jog tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo sudaryta komisija, kuri atliko tyrimą ir 2009 m. gegužės 5 d. pateikė savo motyvuotas išvadas apie įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Teigia, kad tarnybinis patikrinimas atkliktas neišsamiai, paviršutiniškai, tendencingai, siekiant su juo susidoroti, išvados neišsamios, nemotyvuotos, jose neapgrįstai konstatuota, kad jis, būdamas Komunalinio ūkio skyriaus vedėju, nuo 2008 m. gegužės mėn. neužtikrino, jog aplinkos tvarkymo darbai būtų vykdomi vadovaujantis Aprašo 3. 1 punktu, kuriame nurodyta, jog „iki einamojo mėnesio 25 d. pateikia rangovams, su kuriais pasirašytos sutartys, ateinančio mėnesio darbų sąmatas. Darbų sąmatose turi atsispindėti darbų atlikimo vieta pagal seniūniją, darbų pobūdis, jų apimtis ir atlikimo terminai“. Nurodo, kad 2008 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Irgita“ sudarė Kauno miesto želdinių, miškų, parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 201-2-412 ir šios sutarties nuostatos buvo vykdomos tinkamai. Teigia, kad nuo 2008 m. birželio 25 d. pradėjo dirbti komunalinio ūkio skyriaus vedėju, todėl išvadoje visiškai nepagrįstai inkriminuotas laikotarpis nuo 2008 m. gegužės 5 d. 2008 m. rugpjūčio 30 d. visus skyriaus darbuotojus pasirašytinai supažindino su 2008 m. balandžio 23 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1422 patvirtintu Aprašu.  Sutarties kontrolė bei vykdymas buvo pavestas Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjui R. R. ir šio poskyrio vyresniajai specialistei B. K.. Pabrėžia, kad nei sutartyje, nei Apraše nėra nustatyta, kokia forma turi būti teikiami paslaugų užsakymai jų teikėjui UAB „Igrita“, todėl darbų sąmatos paprastai buvo teikiamos elektroniniu paštu, o skubiais atvejais – žodžiu. Kadangi darbų sąmatos UAB „Irgita“ buvo teikiamos, sutartyje numatytos sąlygos buvo vykdomos tinkamai. Akcentuoja, kad komisijos išvadoje nurodytos pasekmės yra nepagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tyrimo metu nėra nustatyta, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo lėšos iš savivaldybės biudžeto buvo naudojamos neracionaliai ir netinkamai, kad jos buvo išvaistytos ar panaudotos ne pagal paskirtį, sumokėtos už darbus, kurie nebuvo atlikti. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jo tarnybinė veikla iki nuobaudos paskyrimo buvo įvertinta labai gerai. Prašo tenkinti jo skundą, panaikinti įsakymą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nes jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. 

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai. Nurodo, kad nors pareiškėjas komunalinio ūkio skyriaus vedėju pradėjo dirbti 2008 m. birželio 25 d., tačiau ši aplinkybė nepanaikina jo pareigos kontroliuoti skyriaus darbuotojų darbą bei užtikrinti iki jo darbo pradžios pasirašytos sutarties dėl darbų, atliekamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, rengimo bei vykdymo kontrolę. Pareiškėjo pareigybės aprašyme numatyta, kad skyriaus vedėjas turi organizuoti ir kontroliuoti komunalinių objektų statybos, remonto, priežiūros, projektavimo ir miesto tvarkymo darbus, derinti šių darbų sutartis, kontroliuoti jų vykdymą, siekiant, kad būtų laiku atlikti darbai ir tikslingai panaudotos lėšos. Paaiškino, kad 2008 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Irgita“ sudarė Kauno miesto želdinių, miškų, parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 201-2-412, kurios 9.1 punkte užsakovas įsipareigojo „sudaryti ir pateikti Teikėjui preliminarius paslaugų sąrašus, kuriuose nustatomos paslaugų apimtys pagal metinį finansavimą. Paslaugų sąrašai metų eigoje gali būti tikslinami“. Sutarties 11.1 p. nurodyta, kad Teikėjas įsipareigoja „atlikti Kauno miesto želdinių, miškų parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugas pagal Užsakovo pateiktus paslaugų sąrašus“. Tvarkos aprašo 3.1 punkte buvo nurodyta, kad komunalinio ūkio skyrius, kontroliuodamas šio aprašo 1 punkte nurodytų darbų (išskyrus gatvių barstymą ir sniego valymą) vykdymą „iki einamojo mėnesio 25 d. pateikia rangovams, su kuriais pasirašytos sutartys, ateinančio mėnesio darbų sąmatas. Darbų sąmatose turi atsispindėti darbų atlikimo vieta pagal seniūniją, darbų pobūdis, jų apimtis ir atlikimo terminai“. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad „seniūnai, vadovaudamiesi darbų sutartimis ir darbų sąmatomis kontroliuoja, ar rangovai darbus atlieka laiku ir tinkamai“. Nurodytų nuostatų pagrindu daro išvadą, kad visos minėtos darbų sąmatos turėjo būti pateikiamos pasaugų teikėjui UAB „Igrita“ rašytine forma, tuo tarpu komunalinio ūkio skyrius tokių darbų sąmatų neteikė, taigi Aprašo 3.1 punkto nevykdė, o pareiškėjas neorganizavo, nekontroliavo bei neužtikrino, kad tokios darbų sąmatos būtų rengiamos ir teikiamos taip, kaip numatyta Apraše. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos paslaugos teikėjui darbus vykdyti savo nuožiūra, komunalinio ūkio skyrius negalėjo tinkamai atlikti visų atliekamų darbų kontrolės funkcijos, užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų panaudojamos racionaliai ir tinkamai. Atstovė nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas R. R. sirgo, todėl paaiškinimo, kaip buvo teikiamos darbų sąmatos, neparašė, o šio poskyrio vyresnioji specialistė B. K. paaiškino, kad pavedimo rengti darbų sąmatas buvo negavusi, dėl kokių priežasčių jos nebuvo teikiamos, nežinanti.  Atstovė teigia, kad komisijos išvadoje metu buvo detaliai ištirtos, aprašytos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai ir pagrįstai konstatuota pareiškėjo kaltė. Ginčijamos tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūros nepažeistos, ginčijamas sprendimas priimtas kompetentingo asmens, įvertinus Komisijos išvadas, kompetencijos ribose, atsižvelgiant į tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, padarinius, į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl 2009 m. gegužės 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-598 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“   pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Toliau - VTĮ). Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. kovo 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Igrita“ sudarė Kauno miesto želdinių, miškų, miškų parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 201-2-412, kurioje buvo numatyti šalių įsipareigojimai, paslaugų kainos, atsiskaitymo tvarka (b. l. 77-86). 2009 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas UAB „Irgita“ raštas Nr. 291 „Dėl Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų atlikimo“, kuriame buvo nurodyta, kad užsakovas – Kauno miesto savivaldybės administracija – pagal pasirašytą sutartį Nr. 201-2-412 iki einamojo mėnesio 25 dienos neteikė ateinančio mėnesio darbų kiekių bei rūšių sąrašų (sąmatų) ir tai buvo vada tyrimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo atlikimui. (b.l. 27). Todėl šiame rašte pateiktai informacijai bei nurodytoms aplinkybėms ištirti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A-1658 buvo sudaryta komisija įtariamam Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo V. K. tarnybiniam nusižengimui ištirti (b. l. 28, 29). 2009 m. balandžio 21 d. pareiškėjas raštu buvo informuotas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą (b. l. 30). 2009 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b.l. 31, 32). 2009 m. gegužės 5 d. komisija pateikė motyvuotą išvadą Nr. (b.l. 149 - 155), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Būtent šios išvados pagrindu pareiškėjui skundžiamu įsakymu ir buvo skirta ginčijama tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Aplinkos tvarkymo, gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-1422, 3.1 punkto ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A-695, 6.1 ir 6.3 punktų pažeidimus.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Aplinkos tvarkymo, gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų vykdymo kontrolę reglamentuoja Aplinkos tvarkymo, gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų vykdymo kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-1422 (b.l. 75 – 76). Šio Aprašo 3.1 p. nustatyta, kad komunalinio ūkio skyrius, kontroliuodamas Apraše nurodytų darbų vykdymą, „iki einamojo mėnesio 25 d. pateikia rangovams, su kuriais pasirašytos sutartys, ateinančio mėnesio darbų sąmatas. Darbų sąmatose turi atsispindėti darbų atlikimo vieta pagal seniūniją, darbų pobūdis, jų apimtis ir atlikimo terminai“. Nors minėtame Apraše nėra konkretizuota ir aiškiai nurodyta, kokia forma (žodine ar rašytine) turi būti teikiamos darbų sąmatos paslaugų teikėjui, tačiau, teismo vertinimu, Aprašo tikslai, jo nuostatų turinio analizė, taip pat ir Sutarties Nr. 201-2-412 (b.l. 77 – 80) 9.1 ir 11.1 punktuose nurodytų įsipareigojimų turinys bei prasmė suponuoja išvadą, kad minėtos darbų sąmatos galėjo būti teikiamos tik rašytine forma, priešingu atveju, nebūtų galima tinkama ir efektyvi Aprašo 1 p. nurodytų darbų vykdymo, jų apimties, savalaikiškumo, kokybės ir darbų atlikimui panaudotų savivaldybės biudžeto lėšų tikslingumo kontrolė, paneigiami racionalaus ir skaidraus darbo planavimo, organizavimo principai.

Iš komisijos išvados matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo konstatuota, kad Komunalinio ūkio skyrius nevykdė nurodyto Aprašo 3.1 punkto reikalavimų ir iki einamojo mėnesio 25 dienos nepateikdavo UAB „Irgita“ ateinančio mėnesio darbų sąmatų dėl aplinkos tvarkymo, o pareiškėjas, būdamas Komunalinio ūkio skyriaus vedėju, pagal VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. privalėdamas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nevykdė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.3 punktų reikalavimų ir neužtikrino, kad aplinkos tvarkymo darbai būtų vykdomi vadovaujantis Aprašu, t. y. Aprašo 3.1 punkte nustatyta tvarka teikiant UAB „Igrita“ nurodytas darbų sąmatas, taip pat neparengė ir nepateikė reikalingų Savivaldybės teisės aktų pataisų, susijusių su patvirtinto Tvarko aprašo nuostatų įgyvendinimu. Būtent tokius pareiškėjo veiksmus komisija įvertino kaip tarnybinį nusižengimą.

Byloje pateiktas 2009 m. balandžio 16 d. paslaugų teikėjo UAB „Igrita“ raštas Nr. 291 „Dėl Kauno miesto želdinių, miškų, miškų parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų atlikimo“ (Kauno miesto savivaldybės administracijoje gautas tą pačią dieną, reg. Nr. R12-1716), kuriame nurodyta, kad užsakovas nevykdė pareigos iki einamojo mėnesio 25 d. raštu pateikti ateinančio mėnesio darbų kiekių bei rūšių sąrašą (sąmatą). Pabrėžtina, kad šiame rašte įvardintas aplinkybes iš esmės patvirtino UAB „Igrita“ direktorius - liudytojas R. M., teismo posėdyje paaiškindamas, jog pareiškėjui dirbant Komunalinio ūkio skyriaus vedėju, užsakymai buvo teikiami, tik tai buvo daroma ne pagal Tvarkos aprašo taisykles, neperiodiškai, ne laiku ir ne raštiška forma, bet dažniausia žodžiu – telefonu arba susitikus ir dėl tokia forma teikiamų užsakymų nebuvo žinomos darbų apimtys, dėl žodžiu suformuluotų užduočių po jų įvykdymo iš užsakovo pusės kildavo įtarimai piktnaudžiavimu bei savavališku darbų atlikimu, nepasitenkinamai ir konfliktinės situacijos dėl atliktų darbų kainos, darbų apimčių (b.l. 199). Pareiškėjas teigia, jog teikti UAB „Igrida“ darbų sąmatas buvo pavesta R. R., kuris jas teikdavo elektoriniu paštu, beje, šias aplinkybes nurodė ir liudytojas R. R.. Pabrėžtina, kad šiuo aspektu pareiškėjo parodymai nėra nuoseklūs ir prieštaringi. Skunde (b.l. 7) ir 2009 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (b.l. 195) pats pareiškėjas teigė, kad atsakingi už sutarties vykdymą darbuotojai paslaugų teikėjui UAB „Igrita“ paraiškas – sąmatas dėl numatomų atlikti darbų vietų ir kiekių teikė raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu, taigi iš esmės pripažindamas Aprašo 3.1 p. nuostatų pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad jokių objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad darbų sąmatos buvo teikiamos raštu ar elektronine versija, byloje nėra, todėl pripažinti, kad darbų sąmatos buvo teikiamos ne žodine forma, nėra pagrindo. Be to, ir liudytoja B. K. patvirtino, kad elektroniniu paštu buvo duodami ne planiniai, bet tik pavieniai užsakymai (b.l. 201).

2008 m. vasario 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-695 patvirtinto Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (b.l. 67 – 69) 6.1 ir 6.3 punktuose nustatyta, kad vedėjas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbą, pagal skyriaus kompetenciją užtikrina Savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Miesto ūkio departamento direktoriaus įsakymų vykdymą, organizuoja skyriaus darbuotojų pasitarimus, paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams, numato ir įgyvendina skyriaus vidaus kontrolės priemones, skirtas darbuotojų veiklos priežiūrai, siekiant užtikrinti efektyvų skyriaus darbą ir įgyvendina skyriaus nuostatuose numatytus tikslus ir uždavinius (6.1 p.); organizuoja ir kontroliuoja miesto ūkio komunalinių objektų statybos, remonto, priežiūros, projektavimo darbus, derina darbų, paslaugų ir kitas sutartis, kontroliuoja jų vykdymą, siekiant, kad būtų laiku atlikti darbai ir tikslingai panaudotos lėšos (6.3 p.). Darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, neorganizavo skyriaus darbo ir neįgyvendino skyriaus darbuotojų vidaus kontrolės priemonių, užtikrinant tinkamą Aprašo 3.1 p. vykdymą ir efektyvų skyriaus darbą, siekiant darbų atlikimo savalaikiškumo ir tikslinio lėšų panaudojimo.

Komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neparengė ir nepateikė reikalingų Savivaldybės teisės aktų pataisų, susijusių su patvirtinto Tvarko aprašo nuostatų įgyvendinimu. 2008 m. balandžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl aplinkos tvarkymo, gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbų vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte Komunalinio ūkio skyriaus vedėjui buvo nustatytas įpareigojimas per 10 dienų nuo šio įsakymo išleidimo parengti ir pateikti reikalingas Savivaldybės teisės aktų pataisas, susijusias su patvirtinto Tvarko aprašo nuostatų įgyvendinimu (b.l. 73). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pradėjo dirbti tik 2008 m. birželio 25 d. Pareiškėjas nurodo, kad šiuos įpareigojimus turėjo įvykdyti tuo metu dirbęs skyriaus vedėjas, o jis negali būti atsakingas už kito valstybės tarnautojo neatliktų pareigų neatlikimą. Teismo vertinimu, pradėjęs dirbti Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigose, nesant parengtų įsakymo 2 p. nustatytų teisės aktų pataisų, pareiškėjas privalėjo imtis priemonių, kad šis įpareigojimas būtų realizuotas.

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, V. K. veiksmus, darytina išvadą, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

VTĮ 29 str. 2 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011 yra konstatavęs, jog „<...> teismas neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės aiškiai atsispindi administracinių teismų praktikoje dominuojanti pozicija, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTĮ nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).

Taigi ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, faktinės bylos aplinkybės vertintinos ir kitais aspektais, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos galėjo būti taikoma VTĮ  29 str. 3 d. 3 p. numatyta  nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė  nuobauda – griežtas papeikimas pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų  VTĮ 29  straipsnio 3  dalyje nuobaudų (pastaba ar papeikimu) ir būtent kokia, kad tokiam tarnybinį nusižengimą padariusiam valstybės tarnautojui nebūtų sudaryta galimybė nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Komisijos išvadoje konstatuota, kad siūlant pareiškėjui skirti griežtą papeikimą, atsižvelgta į jo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, sprendžiant paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo ir proporcingumo klausimą ir atitinkamai parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, komisijos išvadoje įvertintos netinkamai.  

Nors komisijos išvadoje nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo) už padarytą nusižengimą, vertintina pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tačiau akivaizdu, jog tai padaryta nebuvo. Tiesioginio vadovo 2008 m. lapkričio 28 d. V. K. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje Nr. 600-7-2 nurodyta, kad pareiškėjas yra aukštos kvalifikacijos, nepriekaištingai atliekantis savo funkcijas, jo veiklos kokybė labai gera, pareigas vykdo labai gerai, jo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, siūlant palikti pirmą kvalifikacinę klasę ir suteikti keturioliktą kategoriją (t. 2, b.l. 20-22, 24). 2008 m. gruodžio 22 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 12-12-312 pareiškėjas perkeltas į aukštesnes pareigas A14 ir jam suteikta I kvalifikacinė klasė (t. 2, b.l. 24). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui daug kartų pareikštos padėkos (2 t., b.l. 15-19). Šie duomenys charakterizuoja pareiškėją ir leidžia spręsti apie tai, kad nustatyti veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, pareiškėjo visos tarnybinės veiklos, jo gebėjimų, asmeninių savybių vertinimo kontekste tebuvo vienkartinio pobūdžio, ir tai teismo nuomone, patvirtina neobjektyvų, galimai tendencingą nuobaudos rūšies parinkimą.

Nors komisijos išvadoje pažymėta, kad V. K. 2009 m. balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-282 jau buvo baustas griežtu papeikimu, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“  duomenų bazės matyti, kad 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-772-406/2014 minėtas įsakymas yra panaikintas (LVAT 2015 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1654-662/2015 teismo sprendimas paliktas nepakeistas), taigi ši komisijos aplinkybė, sąlygojusi parinktos tarnybinės nuobaudos rūšį, yra paneigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismas konstatuoja, kad komisijos išvadoje pagrįstai nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau neteisingai nustatytas pažeidimo padarymo laikas, nepagrįstai nurodant, jog jis padarytas ne nuo 2008 m. birželio 25 d. (pareiškėjo darbo pradžia vedėjo pareigose), bet nuo 2008 m. gegužės mėnesio, taip pat netinkamai įvertintas pats pažeidimo pobūdis. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015 nurodė, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms, tačiau, pasisakydamas dėl sukeliamų pasekmių teisinės reikšmės, taip pat akcentavo, kad atsiradę padariniai iš esmės yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (VTĮ 29 str. 2 d.). Taigi ginčo atveju vertintinos ir dėl tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kaip komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, neužtikrino tinkamo Aprašo 3.1 punkto vykdymo bei kontrolės, tačiau pabrėžtina, jog bylos medžiaga objektyviai nėra nustatyti su šio Aprašo 3.1 p. netinkamu vykdymu ar kontrole tiesiogiai susiję galimo piktnaudžiavimo faktai, tai, kad Kauno miesto želdinių, miškų priežiūros ir tvarkymo darbai aplamai nebuvo pavedami UAB „Igrita“ ir derinami, kad buvo vykdomi paslaugų teikėjo nuožiūra savavališkai ar visiškai nevykdomi, kad aplamai nebuvo atliekama sutartyje apibrėžtų suteiktų paslaugų apimties, jų atlikimo, savalaikiškumo, kokybės kontrolė, kad konstatuotas pažeidimas įtakojo nepagrįstų atliktų darbų priėmimo aktų surašymą, neteisingai juose nurodytus darbus ir kiekius, o savivaldybės lėšos panaudotos neskaidriai, ne pagal paskirtį, netikslingai ir neracionaliai, taigi, kad pažeidimas sukėlė realias negatyvias pasekmes. Be kita ko, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo kaltės formą, jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, pasekmes - realios žalos nebuvimą, pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, statusą ir jo tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui komisijos motyvuotoje išvadoje pasiūlyta ir atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas keistina švelnesne - pastaba (VTĮ 29 str. 3 d. 1 p.), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p.,

n u t a r i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. AP-598 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. K.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti pastaba.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                      Gintaras Čekanauskas