Civilinė byla Nr. 2-375-94/2012
(Proceso Nr. 2-44-3-00274-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 116.1
(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 13 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,
sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovui P. K.,
atsakovei G. Š.,
trečiajam asmeniui H. Š.,
išvadą byloje teikiančių institucijų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Alinai Masel ir Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Vidmantienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. atsakovei G. Š., trečiajam asmeniui H. Š. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas nurodo, kad su atsakove turi bendrą vienturtę dukrą G. Š., (duomenys neskelbtini) Su atsakove ieškovas nesusituokęs, negyvena kartu ir bendro ūkio neveda nuo 2011 m. kovo mėn. Tarp jų kilo ginčas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas įsitikinęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo labiau atitiktų dukros interesus, nei gyvenimas su motina. Ieškovas nurodo, kad dukra mokosi Širvintų rajono pradinės mokyklos 2 klasėje, yra labai protinga ir aktyvi mergaitė, kuriai yra būtinas visavertis ugdymas, papildoma popamokinė veikla, tinkamas auklėjimas. Atsakovė šito dukrai negali duoti, nes ji yra įtraukta į socialinės rizikos asmenų sąrašus, bendrauja su žmonėmis, nuolat vartojančiais alkoholį, ir pati jį vartoja, nuolat yra policijos akiratyje. Atsakovė apsvaigusi nuo alkoholio yra labai agresyvi, todėl gali nukentėti dukros teisės ir interesai ar gali būti padaryta žala jos sveikatai. Dėl nuolatinių girtavimų ir muštynių atsakovės namuose 2012 m. kovo 19 d. Širvintų vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendimu, ieškovo prašymu, atsakovei buvo laikinai apribota tėvų valdžia, o dukrai skirta laikinoji globa. Ieškovo, kaip tėvo, tikslas - kuo greičiau nutraukti vaiką traumuojančius veiksmus, užtikrinti dukrai visavertį ir jos interesus atitinkantį gyvenimą. Ieškovas nurodo, kad dukra jau seniai išreiškė norą gyventi kartu su juo, todėl labai džiaugiasi, galėdama mokymosi atostogas praleisti jo namuose. Paskutinį kartą dukra su juo gyveno 2012 m. kovo 31 d. - 2012 m. balandžio 14 d. per mokinių atostogas. Baigiantis atostogoms, pagrindinė vaiko baimė ir nuogąstavimas buvo tas, kad jos iš laikinųjų globėjų nepasiimtų motina (atsakovė). Nors atsakovė turi jai priklausantį butą Širvintose, adresu(duomenys neskelbtini), tačiau šis butas yra paverstas žalingų įpročių turinčių asmenų susibūrimų vieta, todėl dukros gyvenimas atsakovės namuose yra neįmanomas dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Būtent todėl dukrai buvo skirta laikinoji globa, o jos motinai apribota tėvų valdžia. Jis gyvena savo motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra jaukus, buitinės sąlygos tinkamos vaikui gyventi. Jo motina, dukros močiutė, sutinka, kad su juo gyventų ir anūkė. Ieškovo namuose nesilanko jokie pašaliniai žmonės, jis neturi žalingų įpročių, yra pareigingas. Sutuoktinės arba sugyventinės jis taip pat neturi. Ieškovas turi visas galimybes užtikrinti pagrindines dukros teises, sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, nes turi nuolatinį darbą, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Su dukra nuo jos gimimo palaiko labai šiltus ir glaudžius tėviškus santykius. Svarbiausiais dukros gyvenimo atvejais jis būna šalia. Ieškovo teigimu, dukra yra labiau prisirišusi prie jo ir prie jo mamos (jos močiutės), nei prie motinos (atsakovės), kurios bijo. Prašo nustatyti jo nepilnametės dukros G. Š. gyvenamąją vietą su juo, jos tėvu.
Atsakovė teismui atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad išgeria alkoholinių gėrimų, tačiau neigė jais piktnaudžiaujanti. Nurodė, kad dukra, kol pastaroji gyveno pas ją, rūpinosi, dabar, dukrai gyvenant pas globėja, jos susitinka tris-keturis kartus. Ji jokių draugų neturi, tai išsigalvojo ieškovas. Gyvena viena, šiuo laiku dirba. Jos nuomone, ieškovas, siekdamas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, siekia, kad ji, atsakovė, sugrįžtų pas jį gyventi, bet to niekada nebus. Be to, ieškovas nuteikinėja dukrą prieš ją. Paskutiniu metu, bendraudama su dukra, pastebi, kad dukra nori gyventi Širvintose savo namuose. Dukrą ji užaugino, ja rūpinosi. Ieškovas, kai dar kartu gyveno, dukrą ir pamušdavo, tačiau ji tuo reikalu niekur nesikreipė ir įrodymų neturi. Mano, kad pas tėvą dukra negali jau vien dėl to gyventi, kad ten nėra tinkamų buitinių sąlygų: dukra alergiška gyvūnams, o ten, kiek ji žino iš anksčiau, yra laikomos katės, šunys; ieškovas gyvena su savo mama, kuri yra sena, kad galėtų padėti pasirūpinti mergaite; ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Laikinosios globos dukrai nustatymo priežasčių nepaaiškino. Su ieškovo reikalavimu nesutinka, tačiau ir prašymo jokio nepareiškė.
Tretysis asmuo laikinoji globėja H. Š. atsiliepimo nepateikė, tačiau ieškovo reikalavimą nustatyti G. Š. gyvenamąją vietą su juo palaikė. Nurodė, kad nuo kovo mėnesio gyvena pas ją G. Š., kuri pastoviai palaiko ryšius su tėvu. Pas ieškovą buvo išvykusi dešimčiai dienų pavasario atostogoms, važiuoja kiekvieną savaitgalį. Ieškovas dukra rūpinasi, nuolat jai skambina, domisi, kuo ji užsiima, dukra grįžta iš tėvo gerai nusiteikusi. Atsakovė su dukra buvo susitikusi keturis kartus. Tuo metu, sprendžiant iš dukters pasakojimų, atsakovė buvo negirta ir dukra džiaugėsi, kad mama pažadėjo negerti. Su atsakove globėja nėra bendravusios. Tačiau mieste yra pastebėjusi atsakovę išgėrusią, bendraujančią su vartojančiais alkoholį asmenimis. Mano, kad atsakovei vaikas negali būti grąžintas.
Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - skyrius) savo išvadoje nurodė, kad atsakovė su mažamete dukra G. Š. gyveno vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Buitis, apsilankius šeimoje, dažniausiai buvo tvarkinga, mergaitei buitinės gyvenimo sąlygos buvo patenkinamos. Ši šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukta 2011 m. po gautos informacijos iš Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad atsakovė (su mažamete dukra) svečiuojasi pas savo motiną Vilniuje, ir ten kartu girtauja. Ji niekur nedirba, registruojasi Darbo biržoje. Atsakovė gaudavo socialinę pašalpą (350 Lt per mėnesį). Mergaitei buvo skirtas nemokamas maitinimas mokykloje. Šeimoje skyriaus specialistai lankosi reguliariai, nes gaunami pranešimai apie atsakovės girtavimą ir vaiko nepriežiūrą. Girtą atsakovę mato ir kaimynai. Kelis kartus skyriaus specialistų niekas neįsileido, porą kartų rado atsakovę išgėrusią, po to ji būdavo kviečiama atvykti į skyrių pokalbiui. Dėl motinos valdžios nepanaudojimo jai kelis kartus buvo surašytas Administracinis teisės pažeidimo protokolas pagal 181 str. Atsižvelgiant į tai, kad motina dukra rūpinosi netinkamai, nuo 2012 m. kovo 19 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. 9-216, G. Š. nustatyta vaiko laikinoji globa globėjos šeimoje ir globėjai mokama vaiko globos pašalpa mergaitės išlaikymui. Patikslintoje išvadoje skyrius nurodo, kad mergaitė noriai bendrauja su tėčiu, taip pat noriai važiuoja pas jį į Vilnių, nes pasiilgsta tiek tėčio, tiek močiutės. Užklausus apie mamą, ji šiek tiek pasimetė, sakė, kad su mama buvo susitikusios praeitą mėnesį. Mažametė labai aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu ir močiute Vilniuje. Tą patvirtino ir vaiko globėja H. Š.. Globėja nurodė, kad jos globotinė su mama buvo susitikusios ir bendravo 4 kartus gegužės mėnesį (po to mama nepasirodė). Skyriaus specialistams nuvykus pas atsakovę, jos butas buvo užrakintas, o jai paskambinus, atsakovė pažadėjo ateiti į Vaiko teisių apsaugos skyrių pakalbėti, tačiau neatvyko. Skyriuje apsilankiusi ieškovo motina sakė, kad padės sūnui auginti dukrą. Moteris sakė, kad yra sveika ir pakankamai stipri, turi pastovias pajamas (gauna senatvės pensiją), todėl yra pasiruošusi ir nori, kad G. gyventu kartu su tėvu ir ja. Kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, tėvas norėjo, kad dukra baigtų mokslo metus Širvintose, nes čia ji lankė daug būrelių, todėl jos nepasiėmė pas save. Mergaitė taip pat labai norėjo mokslo metus užbaigti Širvintose, bendrauti su draugėmis. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė patyrė didelių išgyvenimų šeimoje (dėl mamos girtavimo ir motinos bei tėvo konfliktų), G. buvo nustatyta laikinoji globa globėjos šeimoje, kad būtų išsiaiškintos motinos ir tėvo galimybės toliau rūpintis vaiku. Šiuo metu ieškovas skiria pakankamai dėmesio savo dukrai, dalyvauja jos auklėjime, padeda išlaikyti. Atsakovė dėl nežinomų priežasčių dukters auklėjime nedalyvauja, prie išlaikymo neprisideda. Atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes ir mergaitės norą gyventi su tėvu, skyrius mano, kad vaiko gyvenamos vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka mažametės G. Š. interesus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad ieškovas kartu su motina B. K. gyvena jai priklausančiame 2 kambarių, 45 kv. m. ploto bendrabučio tipo bute su visais patogumais. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga, švaru. Butas suremontuotas, apstatytas visais reikalingais baldais ir namų apyvokos daiktais. Ieškovo teigimu, dukrai pradėjus gyventi su tėvu, mergaitei būtų skirtas atskiras kambarys. Skyriaus inspektorės vertinimu, vaikui tėvo namuose yra sudarytos tinkamos buities sąlygos lankytis, gyventi, mokytis ir ilsėtis. 2012-04-13 Skyriaus inspektorės apsilankymo metu ieškovo gyvenamojoje vietoje svečiavosi mažametė G. Š., kuri pasakojo apie savo atostogas pas tėvą, taip pat, kad viską, kas jai reikalinga, perka tėvas ir senelė. Ji teigė, kad gyvena Širvintose globėjos H. šeimoje, kur jai patinka ir jaučiasi mylima, bet labiausiai ji norėtų gyventi su tėčiu. Mergaitės žodžiais, mamos ji nesiilgi, nes mama geria, mušdavo ją, atsivesdavo nepažįstamus vyrus ir dėl to jai būdavo labai liūdna. Nepilnametė mokosi Širvintų pradinėje mokykloje, 2 klasėje. Papildomai lanko šokių, audimo, dekupažo ir baseino užsiėmimus. Pasak vaiko už būrelius sumoka tėvas. Atsakovas nurodė, kad dirba, jo mėnesio darbo užmokestis sudaro 2700 litų. Kartu su atsakovu gyvenanti jo motina paaiškino, kad puikiai sutaria su anūke, labai ją myli ir gražiai bendrauja. Moteris norėtų, kad G. gyventų su savo tėvu, o ji padėtų auginti vaikaitę. Pasak B. K., mergaitė yra sumani ir labai protinga, lanko daug būrelių, viskuo domisi. Spendžiant klausimą dėl mažametės G. Š. gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti, ar vaiko noras gyventi su tėvu atitinka jos interesus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nagrinėjamu klausimu, daro išvadą, kad ieškovo P. K. gyvenamojoje vietoje mažametei G. Š. yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.
Ieškinys yra tenkinamas. CK 3.169 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje yra sakoma, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 str. 2 dalį teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Ieškovas prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Teismas, spręsdamas ginčą, su kuriuo iš tėvų turi gyventi jų dukra G. Š., pirmiausia įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, dukters ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius, jų norus.
Ieškovas ir atsakovė turi dukterį G. Š., gimusią 2003 m. liepos 19 d. Šalys yra nesusituokę, iš paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovė kartu negyvena apie pusantrų metų. Nutrūkus tarp šalių santykiams, duktė liko gyventi su atsakove.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. yra numatyta, kad tėvai privalo rūpintis savo vaiku, jį auklėti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi šeimoje, rūpintis, kad vaikas augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje. Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
Bylos medžiaga rodo, kad atsakovė linkusi vartoti alkoholinius gėrimus, įrašyta dėl girtavimo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, motinos valdžią ne visada panaudoja savo dukters interesais, dėl ko bausta administracinėmis nuobaudomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. kovo 19 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl laikinosios globos nustatymo buvo nustatyta laikinoji globa G. Š., kadangi atsakovė dukterimi nesirūpino, o pati buvo pastebėta girtaujanti. Gyvenant dukteriai pas laikinąją globėją, dukterimi atsakovė mažai domėjosi, retai su ja susitikdavo. Tai rodo, kad atsakovė ir toliau dukters atžvilgiu nesielgia rūpestingai ir tinkamai nevykdo savo, kaip motinos pareigų. Visa tai patvirtina, kad atsakovė negali suteikti gerų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų savo dukteriai.
Bylos medžiaga rodo, kad ieškovas pastoviai palaiko glaudžius ryšius su dukra, tiek jai gyvenant su atsakove, tiek su globėja, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų pasirūpinti dukra. Dukra dažnai lankosi tėvo namuose, sutaria su ten gyvenančia močiute. Ieškovo ir dukros santykiai yra geri. Pastarasis ja rūpinasi.
Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktų išvadų duomenimis mažametei dukrai ieškovo sudarytos tinkamos gyvenimo ir raidos sąlygos, jose yra pritariama, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Teismo posėdyje išklausius G. Š., ji pareiškė, kad nori gyventi su tėvu, nes mama geria ir namuose lankosi svetimi žmonės, o su tėvu ir ten gyvenančia močiute ji sutaria, jie ja rūpinasi. Kadangi šiuo metu savo motinos pareigų atsakovė tinkamai nevykdo, tai dukters noras gyventi su tėvu neprieštarauja jos interesams. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitiktų dukters interesus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pagal CK 3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo tvarka ir forma yra nustatoma bendru tėvų susitarimu. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus išvadoje nurodymas, kad iš atsakovės teismas turi savo iniciatyva priteisti dukrai išlaikymą, kai nėra ieškovo reikalavimo, nesprendžiamas.
Pagal CPK 93 str., šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, yra atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos yra sumokėjęs 100 litą žyminio mokesčio. Todėl pagal CPK 93 str. 1 dalį iš atsakovės yra priteisiama atlyginti ieškovui 100 litą žyminio mokesčio sumokėtų valstybei išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str. ir 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti G. Š., gimusios 2003 m. liepos 19 d., gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu P. K..
Priteisti iš G. Š. P. K. atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 100(šimtą)litų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Danguolė Šuminaitė