Civilinė byla Nr. e2A-248-580/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39897-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via sportas“ dėl skolos už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir išlaikymą priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Via sportas“ 5 375,37 Eur dydžio skolą, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      atsakovui name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), nuosavybės teise priklauso patalpos, kurių bendras plotas yra 12 901 kv. m;

1.2.                      Bendrijos narių susirinkimuose 2017-12-17 ir 2018-10-28 buvo patvirtintos bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidos ir įmokos į kaupiamuosius bendrijos fondus. 2018-11-27 Mokėjimų pranešimų ir sąskaitų faktūrų perdavimo aktu, atsakovui buvo pateiktos sąskaitos už administravimo, buhalterinės apskaitos, bendrijos išlaidas, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato techninę priežiūrą, liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas, eksploatacines lėšas ir teisines paslaugas, kurių bendra suma yra 5 375,37 Eur;

1.3.                      pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, Namas yra vienas nekilnojamojo turto vienetas, kuris turi bendrojo naudojimo objektus, priskiriamus vienam pastatui ir tokio pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra Bendrija. Atsakovas nepagrįstai Namą skirsto į gyvenamąją ir komercinę dalis. Visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, įskaitant ir koridorius bei praėjimus, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kadangi atsakovui priklauso visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, bei atsakovui ir kitiems asmenims – visos pastato garažo patalpos, Bendrija šių patalpų neadministruoja, tačiau Bendrija teikia paslaugas ir administruoja pastato bendrąsias konstrukcijas ir bendrąsias inžinerines patalpas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškiniu prašomos priteisti iš sumos yra siejamos su Bendrijos prižiūrimais pastato bendrojo naudojimo objektais. Bendrijos administruojamų bendrosios nuosavybės objektų aprašas buvo patvirtintas 2017-12-17 Bendrijos susirinkime;

1.4.                      tarifus nustatė Bendrijos narių susirinkimas, o Bendrija juos patvirtino, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus. Nustatytų tarifų atsakovas neginčija, Bendrijos pirmininko darbo užmokestis patenka į CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas;

1.5.                      atsakovas nepagrįstai nesutinka prisidėti prie teisinių išlaidų atlyginimo. 2017-12-18 Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta samdyti advokatą, siekiant padėti įgyvendinti Namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Atsakovas nereikalavo patikslinti teisinių išlaidų eilutės. Pastato bendraturčiai privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su pastato išlaikymu, taip pat ir teisinių paslaugų atlyginimu, kas susiję sprendžiant klausimus dėl bendrojo objektų išlaikymo. Bylose iš esmės buvo ginami ir atsakovo interesai, todėl atsakovas, kaip daikto savininkas, CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu turi pareigą apmokėti tokias išlaidas.

2.       Atsakovas UAB „Via sportas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      namą sudaro komercinė dalis ir du gyvenamieji korpusai. Atsakovui Name priklauso 21 komercinės paskirties patalpa, esanti Namo komercinėje dalyje, 12 butų, esančių Namo gyvenamojoje dalyje ir 25 automobilių parkavimo vietos, esančios Namo požeminėje automobilių aikštelėje;

2.2.                      Namo komercinė ir gyvenamoji dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei atskiras inžinerinių tinklų sistemas, atskirą jų apskaitą. Namo komercinė ir gyvenamoji dalys naudojamos ir funkcionuoja atskirai viena nuo kitos, jos turi atskirus įėjimus ir išėjimus. Namo komercinę dalį aptarnauja ir prižiūri atsakovas, su trečiaisiais asmenimis sudarydamas sutartis ir jų pagrindu atsiskaitydamas su paslaugų teikėjais. Tai, jog Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota juridinių faktų apie Namo atskirų dalių funkcionavimą, savaime nereiškia, jog tokių dalių nėra;

2.3.                      atsakovas nėra Bendrijos narys ir nedalyvauja Bendrijos organų sprendimų priėmime. Iki Bendrijos įsisteigimo, komunaliniai mokesčiai ir kiti mokėjimai atsakovui už Namo gyvenamojoje dalyje nuosavybės teise valdomus butus, buvo apskaičiuojami atsižvelgiant tik į atsakovui priklausančių butų plotą ir jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektuose, esančiuose Namo gyvenamojoje dalyje, neatsižvelgiant į atsakovo valdomų Namo komercinės dalies patalpų plotą, skaičiuojant komunalinius mokesčius ir kitus mokėjimus, susijusius su paslaugomis, teikiamomis tik Namo gyvenamajai daliai;

2.4.                      namo komercinės dalies patalpų naudojimas nėra susijęs su namo gyvenamosios dalies naudojimu ir atvirkščiai, dėl to administravimo paslaugos, susijusios su namo gyvenamosios dalies patalpų savininkų atliekų išvežimu, namo gyvenamosios dalies bendrųjų patalpų valymu, kilimėlių, esančių namo gyvenamojoje dalyje, keitimu, namo gyvenamosios dalies fizine apsauga ir namo stebėjimu, susijusios be išimties su namo gyvenamosios dalies butų savininkų, tarp jų ir atsakovo, kaip namo gyvenamojoje dalyje esančių 12 butų savininko, interesais ir poreikiais ir niekaip nesusijusios su namo komercinės dalies ir namo požeminio garažo patalpų savininkų interesais ir poreikiais;

2.5.                      į bylą pateikta statybos specialisto D. V. (šiuo metu jau turinčio teismo eksperto statusą) 2017-10-18 išvada, laikytina rašytiniu įrodymu, nustatant, kad namo gyvenamoji dalis ir komercinė dalis funkciškai turėtų būti pripažįstamos atskirais namo korpusais, nes turi atskirus inžinierinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas;

2.6.                      atsakovas neturi pareigos apmokėti Bendrijos išlaidų – pirmininko atlyginimo, nes jas apima administravimo išlaidos ir dėl jo turi būti sprendžiama viso Namo savininkų susirinkime. Atsakovas neturi pareigos apmokėti sąskaitose nurodytų teisinių išlaidų, kadangi jos nėra susijusios su privalomais Namo ir Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo priežiūros reikalavimų įgyvenimu, todėl dėl tokių išlaidų sprendimą turėjo priimti Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne Bendrija. Toks sprendimas nepriimtas ir atsakovas nėra davęs sutikimo. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų neaiškus teisinių paslaugų poreikis, teikimo faktas ar paslaugų apimtis, be to, pagal Bendrijos 2017-12-17 sprendimą, išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš atsakovo neturi būti reikalaujamos. Atsakovas neturi pareigos mokėti kaupiamųjų lėšų dalies, viršijančios 0,03 Eur/m2 tarifą, nes skaičiavimas yra nustatytas atgal, jį turėjo nustatyti visi Namo savininkai, o ne Bendrijos nariai ir jis pažeidžia Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 punktą. Neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Bendrijos 2017-12-17 susirinkime priimtas sprendimas patvirtinti Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą pripažintas negaliojančiu;

2.7.                      tik išlaidos, susijusios su atliktinais privalomaisiais statinio techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros darbais, gali būti privalomos apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui, nepriklausomai nuo to, ar tokioms išlaidoms apmokėti jis buvo davęs savo sutikimą. Bendrijos sąskaitose įvardintos buhalterinės apskaitos išlaidos, atlyginimas Bendrijos pirmininkui, kilimėlių keitimo namo gyvenamojoje dalyje paslaugos išlaidos, namo fizinės apsaugos išlaidos, Bendrijos samdyto advokato teisinėms paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos nėra išlaidos, susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu.

3.       Ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio dalyje: dėl 441,06 Eur skolos priteisimo, nes nurodytą sumą atsakovas sumokėjo; dėl kaupiamųjų lėšų tarifo – 0,1 Eur/kv. m, nes turi būti naudojamas 0,3 Eur/kv. m tarifas. Ieškovas reikalavimą sumažino 902,09 Eur, iš viso ieškinį sumažino 1 343,15 Eur ir prašė priteisti 4 032,22 Eur skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio ir likusioje dalyje ieškinį tenkino – iš atsakovo UAB „Via sportas“ ieškovo namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos naudai priteisė 4 032,22 Eur skolos, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 530,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad:

4.1.                      ieškovas yra Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o atsakovas yra vienas iš Namo savininkų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius apie pastato komercinės dalies bei gyvenamosios dalies turimus atskirus inžinierinių tinklų įvadus bei atskiras inžinierines sistemas. Pastatas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, neturintis skirstymų į atskiras dalis ir ieškovas yra tokio pastato bendro naudojimo objektų valdytojas;

4.2.                      teisiškai nepagrįsti yra argumentai, kad bendraturčio pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikytina tik butų, bet ne komercinių patalpų savininkams;

4.3.                      į bylą pateikta ieškovo užsakymu atlikta statybos specialisto išvada dėl komercinių patalpų ir butų mokesčių nelaikytina atitinkamo teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto išvada ir ji nepaneigia teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros;

4.4.                      aplinkybė, kad atsakovas, kaip verslo subjektas, savo patalpų išlaikymui yra sudaręs sutartis su kitais paslaugų teikėjais dėl jo patalpų ar dalies pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų, nėra pagrindas atleisti jį nuo prievolės išlaikyti pastato bendro naudojimo patalpas. Atsakovas gali laisvai sudaryti sutartis dėl patalpų papildomos priežiūros, eksploatavimo ir kitų paslaugų, tačiau tai nereiškia pastato savarankiško funkcionalumo ir neatleidžia atsakovo nuo prievolės išlaikyti bendro naudojimo objektus. Ieškovas teikia paslaugas ir administruoja pastato bendrąsias inžinerines konstrukcijas, net kai jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose;

4.5.                      atsižvelgiant į CK 4.85 straipsnio 1, 6 dalis, Bendrijų įstatymo 10 straipsnį, esant įsteigtai Bendrijai, kurios narių susirinkimas nustato administravimo, buhalterinės apskaitos, Bendrijos išlaidų dydžio tarifus, atsakovui, kaip pastato bendraturčiui, kyla pareiga apmokėti Bendrijos išlaidas pagal nustatytus tarifus.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Atsakovas UAB „Via sportas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovo ieškinį, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1.                      teismo sprendime nepasisakyta dėl atsakovo atsikirtimų, nepateiktas argumentų ir įrodymų vertinimas. Teismo išvados tinkamai nemotyvuotos, todėl sprendimas pažeidžia atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą;

5.2.                      Namas turi atskirus korpusus (dalis), kurie turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Daugiabučio gyvenamojo ir kitos paskirties namo dalys – korpusas ir sekcija, yra Nekilnojamojo turto registre neregistruotini objektai. Sąskaitose nurodytos sumos neskirtos Bendrijos administravimo paslaugų, suteiktų Namo komercinei daliai ar Namo požeminiam parkingui, apmokėjimui. Dalis sąskaitose nurodytų sumų neskirtos statinio privalomųjų naudojimo ar priežiūros reikalavimų vykdymui (pvz., kilimėlių, esančių namo gyvenamojoje dalyje, keitimas). Atsakovui, nesančiam Bendrijos nariu, pareiga apmokėti tokias išlaidas galėtų kilti tik esant CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms;

5.3.                      teismas neatskleidė 2017-10-18 išvados turinio, neaptarė įrodomosios reikšmės, nenurodė, kad D. V. kvalifikacija būtų nepakankama duoti išvadai. Šiuo metu D. V. yra įgijęs teismo eksperto statusą ir įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Išvada negali paneigti teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, ji skirta tam, kad būtų atsakyta, ar pastato komercinė dalis ir gyvenamoji dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, ar pastato komercinė dalis ir gyvenamoji dalis gali funkcionuoti atskirai viena nuo kitos; 

5.4.                      teismas turėjo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalį. Teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo teisės normų taikymo išaiškinimų, išdėstytų 2013-04-17, 2014-12-19 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-228/2013, 3K-3-570/2014. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui, nesančiam Bendrijos nariu, priklauso prievolė apmokėti Bendrijai už administravimą ne tik proporcingai nuo atsakovui Namo gyvenamojoje dalyje priklausančių patalpų ploto, bet ir proporcingai nuo atsakovui Namo komercinėje dalyje ir Namo požeminiame parkinge (garaže) priklausančių patalpų ploto. Namo komercinė dalis ir gyvenamoji dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, todėl komercinių patalpų savininkas neturi prievolės prisidėti prie gyvenamojoje dalyje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Teismas turėjo nustatyti, už kokios rūšies paslaugas namo administratorius siekia gauti atlyginimą, ar tokios paslaugos susijusios su komercinių patalpų savininko poreikiais;

5.5.                      administratorius privalo administruoti pagal patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą. Ieškovo 2017-12-17 Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas neatitinka CK 4.84 straipsnio reikalavimų ir neįsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu;

5.6.                      teismas neteisingai taikė Bendrijų įstatymo 10 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. Sąskaitomis buvo reikalaujama, kad atsakovas apmokėtų ne tik Namo administravimo, buhalterinės apskaitos paslaugas, bet ir Bendrijos išlaidas. Taikant CK 4.83 straipsnio 4 dalies, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimą įgaliotas priimti ne Bendrijos narių susirinkimas, o Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuris tokio sprendimo nėra priėmęs. Atlyginimą už administravimo paslaugas turi nustatyti butų ir kitų patalpų savininkai. Kokioms išlaidoms dengti nustatomas 0,0632 Eur/1 m2 tarifas, ar tokių išlaidų, nepadengia kiti butų ir patalpų savininkų mokėjimai. 0,0297 Eur/1 m2 administravimo paslaugos tarifas beveik du kartus viršija Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą administravimo paslaugos 0,015 Eur/1 m2 tarifą. Bendrijos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti nesusijusios su privalomų Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Bendrijos išlaidų advokato A. B. teisinėms paslaugoms apmokėti civilinėje byloje Nr. 2-22979-235/2018 apmokėjimo klausimas galės būti išspręstas tą bylą nagrinėjančio teismo CPK 93, 98 straipsniuose nustatyta tvarka;

5.7.                      teismas, paskirstydamas tarp bylos šalių bylinėjimosi išlaidas, nesilaikė CPK 93 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio 1 343,15 Eur sumai ir bylos dalį nutraukė, reiškia sprendimą atsakovo naudai. Teismui bylinėjimosi išlaidų tarp bylos šalių paskirstymo klausimą reikėjo spręsti taikant CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintas taisykles.

6.       Ieškovas Bendrija prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1.                      apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę Namo dalims funkcionuoti atskirai, todėl apeliantas turi prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Bendrijų įstatymas nepateikia korpuso (sekcijos) sąvokos. Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos atskiros pastato dalys, o iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Namas neturi atskirų dalių. Apelianto pozicija ir įrodymai buvo atmesti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019;

6.2.                      apeliantas neginčijo Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu apskaičiuoti mokėjimai, todėl sprendimai yra teisėti. Tai, kad galiojančiais sprendimais grindžiami Namo bendrojo naudojimo objektų mokėjimai yra privalomi Namo bendraturčiams, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019-05-16 nutartis, kurioje buvo sprendžiama analogiška situacija;

6.3.                      apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrijos kompetencijos, priimant sprendimus, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2019-05-16 nutartyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 sprendime padarytoms išvadoms. Apeliantui pareiga prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo yra, nepaisant to, kad apeliantas nėra Bendrijos narys, ir faktas, kad apeliantas yra komercinių patalpų savininkas, neatleidžia jo nuo mokėjimo pareigos. Teismų praktikoje nurodyta, jog Bendrijos pirmininko darbo užmokestis patenka į CK 4.82 straipsnio 3 dalies išlaidas. Apeliantas pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį neįrodė, kad teisinės paslaugos yra nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba jog dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. 2017-12-18 buvo priimtas sprendimas samdyti advokatą. Viso pastato savininkų susirinkimą reikia šaukti tik tais atvejais, kai priimami sprendimai dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o teisinės paslaugos buvo susijusios;

6.4.                      apelianto pateikta išvada buvo įvertinta ir dėl jos buvo pasisakyta. Teisme nebuvo skirta teismo ekspertizė, išvadą apeliantas pateikė tik kaip vieną iš rašytinių įrodymų. Išvados pateikimo momentu ekspertas nebuvo įtrauktas į sąrašą, jis nebuvo supažindintas su atsakomybe. Apeliantas neįrodė Namo atskirų dalių savarankiško funkcionavimo galimybės. Analogiška išvada dėl apelianto pateiktos išvados ir jos įrodomosios reikšmės buvo padaryta ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime;

6.5.                      sprendžiant bylinėjimosi išlaidų tarp ginčo šalių paskirstymą, turi būti įvertintos priežastys, dėl kurių Bendrija atsisakė dalies savo reikalavimo. Bendrijai reiškiant ieškinį apeliantas nebuvo sumokėjęs dalies jam priklausančių mokėti mokesčių. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, ieškinio sumą formavo pagal patvirtintą tarifą ir negalėjo prognozuoti, kad apeliantas atskiroje byloje prašys pripažinti tarifą neteisėtu. Bendrija atsisakė dalies ieškinio dėl apelianto veiksmų, t. y. dalies ieškinio reikalavimo patenkinimo ir tarifų ginčijimo. Klausimas dėl tarifo dydžio nekeliamas, todėl apeliantas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, ginčydamas pakeistą tarifą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacinis procesas vyksta dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo, kaip Namo bendraturčio, 4 032,22 Eur dydžio skolą už Namo administravimo, buhalterinės apskaitos, Bendrijos išlaidas, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, pastato techninę priežiūrą, liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę apsaugą, pastato stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas, eksploatacines lėšas ir teisines paslaugas pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

10.       Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus: 2019-12-20 Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-57 ir 2019-05-27 paklausimą Nr. 19/51 bei VĮ „Registrų centras“ atsakymą. Nurodo, jog ekspertinio tyrimo aktą parengę teismo eksperto kvalifikaciją turintys specialistai vertino, ar Name esančios inžinerinės sistemos gali būti laikomos bendromis ar autonomiškomis (atskiromis) ir ar Name esantys A, B, PC korpusai ir požeminis parkingas (garažas) gali būti naudojami atskirai, taip pat kokia galėtų būti nustatoma tinkama Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros tvarka. VĮ „Registrų centras“ atsakyme į apelianto paklausimą nurodyta, kad tokios Namo dalys, kaip pastato korpusai (sekcijos), atskirai nėra registruojamos. Apelianto teigimu, teikiami nauji įrodymai yra susiję su teismo sprendimo argumentais ir įrodo šių argumentų teisinį nepagrįstumą. Naujų įrodymų pateikimas iškilo po teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į argumentus, kuriuos teismas nurodė sprendime. Nauji įrodymai reikalingi teisingam bylos išsprendimui, nes jie susiję su bylos ginčo dalyku ir tuo pačiu su teismo sprendimo teisėtumo patikros dalyku. Apeliantas taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1421-262/2019, paliktas nepakeistas civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-05 sprendimas dėl Bendrijos 2017-12-17 sprendimo panaikinimo.

11.       Ieškovas prašo apelianto prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinti. Nurodo, kad apelianto prašymas pažeidžia CPK 314 straipsnyje nustatytą ribojimą ir Bendrijos teisę į tinkamą teisminę gynybą. Apeliantas minėtus įrodymus turėjo nuo 2019-12-20, tačiau pateikė juos likus 6 dienoms iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio. Nepateisinamas apelianto delsimas ir 92 lapų dokumento pateikimas likus vos kelioms dienoms iki teismo posėdžio, atima iš Bendrijos teisę ir galimybę įvertinti tokį dokumentą ar pasisakyti dėl jo turinio. Panaikinus Bendrijos 2017-12-17 sprendimą, liko galioti 2016-10-20 UAB „Namų priežiūros centras“ bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuris buvo pateiktas šioje civilinėje byloje.

12.       Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Įvertinusi prašomų pridėti dokumentų turinį, apelianto paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo naujai teikiami įrodymai neturės įtakos teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas, kaip pagrindą nemokėti ieškovo reikalaujamų ginčo įmokų dalies, proporcingos Namo komercinės dalies plotui, nurodo šios pastato dalies, jos inžinerinių tinklų ir sistemų atskirumą nuo gyvenamųjų Namo dalių. Teikiamais naujais įrodymais apeliantas siekia įrodyti, jog Namo komercinė ir gyvenamosios dalys funkcionuoja atskirai. Pažymėtina, jog pagal Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, viename pastate leidžiama steigti daugiau nei vieną bendriją. Kasacinis teismas išaiškino, jog šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją, tačiau savaime nesuteikia teisės atsisakyti apmokėti bendrijos, teisėtai administruojančios bendrojo naudojimo objektus, patirtas išlaidas. Tik įsteigus naują bendriją ar pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą ir faktiškai perėmus šių objektų valdymą, atsirastų teisinis pagrindas atskirai skaičiuoti įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020). Šiuo metu Name įsteigta tik viena Bendrija, todėl atitinkamai Namo komercinės ir gyvenamųjų namų dalių atskirumas neturi įtakos šiuo metu esančių apelianto prievolių vykdymui pagal Name teisėtai administruojančios bendrojo naudojimo objektus Bendrijos išrašytas sąskaitas.

14.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, jog name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos Nr.: 63, 64, 69, 70, 71, 72, 144, 145, 146, 147, 148, 149, 200, 202, 202A, 203, 205, 206, 207, 208, 209, 210 ,211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 230, 231, 232, 233, 240, A27A, A27B, A3, kurių bendras plotas – 12 901 kv. m (I t., e. b. l. 6-10). 2017-04-11 įregistruota Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Bendrijos 2018-08-13 narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl tarifo Bendrijos einamosioms namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms nustatymo (I t., e. b. l. 11-16). 2018-11-02 Bendrija priėmė sprendimą dėl kaupiamųjų lėšų tarifo keitimo, kuriuo padidino kaupiamųjų lėšų tarifą nuo 0,03 Eur už kv. m iki 0,1 Eur už kv. m (I t., e. b. l. 23). 2017-12-18 sprendimu Bendrija nutarė samdyti advokatą civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį Bendrijai, nuspręsta, jog pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti yra būtina samdyti advokatą, patvirtintas pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas, tarifai (I t., e. b. l. 102).

16.       Atsakovui Mokėjimų pranešimų ir sąskaitų faktūrų perdavimo 2018-11-27 aktu (I t., e. b. l. 17-18) buvo pateiktos sąskaitos (I t., e. b. l. 24-99) už administravimo, buhalterinės apskaitos, Bendrijos išlaidas, pastato, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų, liftų techninę priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą, aplinkos tvarkymą, pastato fizinę bei stebėjimo paslaugas, kaupiamąsias bei eksploatacines lėšas, teisines paslaugas ir kt., kurių mokėjimų bendra suma yra 5 375,37 Eur. Atsakovas 2018-12-20 raštu Nr. 18/160 informavo ieškovą, kad dalis reikalaujamų sumokėti mokesčių yra priskaičiuoti nepagrįstai, nes paslaugos neteikiamos, todėl dalis sąskaitų nebus apmokėtos (I t., e. b. l. 168-169). Byloje taip pat pateikta statybos specialisto D. V. 2017-10-18 išvada dėl Namo komercinių patalpų ir butų mokesčių už komunalines paslaugas atskyrimo, kurioje nurodyta, kad Namo komercinė ir gyvenamoji dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas, dalys gali funkcionuoti atskirai, gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai viena nuo kitos, o inžinerinės sistemos ir faktinė situacija leidžia apskaičiuoti mokesčius už inžinerinių sistemų teikiamų resursų ir šių sistemų priežiūros ir aptarnavimo paslaugas atskirai komerciniam ir gyvenamajam Namo korpusui (I t., e. b. l. 143-166).

17.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsisakymą apmokėti sąskaitas argumentuoja tuo, kad Namo gyvenamoji ir komercinė dalys yra atskiros, todėl ir administravimo, eksploatavimo ir komunaliniai mokesčiai turi būti apskaičiuojami atskirai, kadangi nurodytos Namo dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas ir Namo korpusai gali funkcionuoti atskirai. Apelianto teigimu, ginčijamame sprendime teismas klaidingai taikė teisės normas, nustatančias Bendrijos kompetenciją priimant sprendimus ir, kadangi apeliantas nėra Bendrijos narys, jis neturi pareigos mokėti mokesčius; be to, Bendrija reikalauja apmokėti išlaidas, kurios nėra susijusios su Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.

19.       Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

20.       Nustatyta, jog UAB „Via sportas“ civilinėje byloje Nr. e2-2761-592/2018 prašė pripažinti neteisėtu Bendrijos ir UAB „Santermita“ reikalavimą UAB „Via sportas“ sumokėti 13 431,55 Eur dydžio komunalinius mokesčius už 2017 m. 07-09 mėnesius, įpareigoti atsakovus neskaičiuoti ieškovui komunalinių mokesčių už jam nuosavybės teise priklausančias Namo komercinės dalies patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-11 sprendimu UAB „Via sportas“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai sprendė, jog UAB „Via sportas“ neįrodė, jog Namo komercinė ir gyvenamoji dalys yra ir gali būti naudojamos atskirai, o UAB „Via sportas“, kaip 46,6 proc. visų Namo patalpų savininkas, CK 4.76 straipsnio, 4.83 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų pagrindu, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų Namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-19 nutartimi atmetė UAB „Via sportas“ kasacinį skundą.

21.       Kadangi šioje byloje sprendžiamas iš esmės analogiško pobūdžio UAB „Via sportas“ atsisakymo apmokėti Bendrijos išrašytas sąskaitas dėl išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagrįstumas, vertinant atsakovo UAB „Via sportas“ apeliacinį skundą, atsižvelgtina į nurodytų teismų sprendimuose konstatuotas išvadas.

22.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

23.       Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

24.       Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog apeliantas yra 46,6 proc. visų Namo patalpų savininkas. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Name 2017-04-11 įregistruota Bendrija, kuri įgyvendina Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą.

25.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė Namo komercinės ir gyvenamųjų dalių atskirumo, kaip pagrindo nemokėti Bendrijos reikalaujamų įmokų dalies, proporcingos Namo komercinės dalies plotui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, šie apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

26.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų – bendrijos narių, taip pat savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Bendrijų įstatymas (Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys).

27.       Kaip minėta, pagal Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją leidžiama tuo atveju, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šiuo metu Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus valdo viena Bendrija. Atsižvelgiant į kasacinio teismo 2020-02-19 nutartyje nurodytą šios normos išaiškinimą, Name nesant įsteigtai dar vienai bendrijai, Namo dalių atskirumas šiuo atveju neturi įtakos UAB „Via sportas“ prievolei apmokėti Bendrijos jau išrašytas sąskaitas už išlaidas, susijusias su Namo bendrojo naudojimo objektų valdymu.

28.       Apeliantas taip pat nurodo, jog apeliantas nėra Bendrijos narys, o sąskaitose nurodytos paslaugos, kaip kilimėlių keitimas Namo gyvenamojoje dalyje, aplinkos tvarkymas, Namo fizinė apsauga, Namo stebėjimo paslaugos, advokato Bendrijai teikiamos teisinės paslaugos, nėra susijusios su Namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Su tokių reikalavimų vykdymu taip pat nėra susijusios Namo administravimo, buhalterinės apskaitos paslaugos, Bendrijos išlaidos. Apelianto vertinimu, dėl tokių išlaidų apmokėjimo, įmokų tokiems tikslams tarifų nustatymo turėjo būti priimtas Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pagrindu Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Šie apelianto argumentai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

29.       Bendrijos įstatymo 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, kuriai priklauso ir sprendimų dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas) priėmimas bei įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifų tvirtinimas (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30.       Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos. Be kitų pareigų, savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

31.       Pagal Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį CK, Bendrijų įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, jog apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrijos kompetencijos priimant sprendimus prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2019-05-16 nutartyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 sprendime padarytoms išvadoms. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nuspręsta dėl Bendrijos sąskaitose atsakovui išrašytų mokesčių už suteiktas analogiško pobūdžio paslaugas teisėtumo ir atmesti apelianto argumentai, kad jis neprivalo apmokėti jam pateikiamas sąskaitas už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), kadangi jis nėra davęs tokio sutikimo ir šios išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

32.       Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Taigi, tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti.

33.       Atsakovas ginčija sąskaitose nurodytas išlaidas už suteiktas paslaugas, tačiau neginčija pačių Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos. Tarifus nustatė Bendrijos narių susirinkimas, Bendrija juos patvirtino, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal patvirtinus tarifus. Atsakovas, neginčydamas Bendrijos priimtų sprendimų, o tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo. Kaip minėta, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nuspręsta dėl Bendrijos sąskaitose atsakovui išrašytų mokesčių už suteiktas analogiško pobūdžio paslaugas teisėtumo. Šiuo atveju prie ieškovo reikalaujamų apmokėti išlaidų pridėta tik mokesčių dalis už suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, jog 2017-12-17 Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta samdyti advokatą, siekiant padėti įgyvendinti Namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Apeliantas neginčijo Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu yra apskaičiuoti mokėjimai, todėl sprendimai yra teisėti ir apeliantas turi pareigą prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.

34.       Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog jis neturi pareigos atlyginti išlaidas už ne Namo komercinei daliai suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, kilimėlių keitimą Namo gyvenamajai daliai), kadangi šios paslaugos nesusijusios su atsakovo poreikiais. CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tik tos dalies butų ar kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir yra privalomi tik tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju kasacinis teismas analogiško pobūdžio UAB „Via sportas“ ir Bendrijos byloje sprendė, jog nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai Namų patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, o Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies bei CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nesudaro pagrindo UAB „Via sportas“ atsisakyti apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojo jau patirtas išlaidas. Spręstina, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, apeliantui pareiga prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo yra nepaisant to, kad apeliantas nėra Bendrijos narys ir faktas, kad apeliantas yra komercinių patalpų savininkas, neatleidžia jo nuo mokėjimo pareigos.

35.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kadangi teismas tinkamai motyvavo ginčijamą sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus ir byloje esančius duomenis, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo nevertinęs atsakovo pozicijos ar kad buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo atitinka byloje esančius faktinius duomenis ir įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Atsakovas prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskirstydamas tarp bylos šalių bylinėjimosi išlaidas, nesilaikė CPK 93 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Teismo sprendimas bylos dalyje, kurioje teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų 1 343,15 Eur sumai ir bylos dalį nutraukė, reiškia jos išsprendimą atsakovo naudai. Apelianto teigimu, teismui bylinėjimosi išlaidų tarp bylos šalių paskirstymo klausimą reikėjo spręsti taikant CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintas taisykles.

37.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

39.       Nustatyta, jog po ieškinio pateikimo ieškovas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas įvykdė dalį ieškinio reikalavimų, t. y. sumokėjo 441,06 Eur įsiskolinimą, bei Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6435-933/2019 pripažino Bendrijos nustatytą 0,1 Eur/kv. m kaupiamųjų lėšų tarifą neteisėtu, atsisakė ieškinio reikalavimo dėl iš viso 1 343,15 Eur ir vietoj ieškiniu prašomos priteisti 5 375,37 Eur skolos, prašė priteisti 4 032,22 Eur.

40.       Kolegijos vertinimu, sutiktina su ieškovu, jog Bendrijai reiškiant ieškinį, apeliantas nebuvo sumokėjęs dalies jam priklausančių mokėti mokesčių, tuo tarpu ieškovas, reikšdamas ieškinį, ieškinio sumą formavo pagal galiojantį ir patvirtintą tarifą ir negalėjo žinoti, kad apeliantas atskiroje byloje prašys teismo pripažinti tokio tarifo patvirtinimą neteisėtu. Dėl atsakovo vengimo sumokėti skolą ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio ir pilna apimtimi tenkinęs likusius ieškinio reikalavimus, pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41.       Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (dėl D. V. išvados vertinimo, Namo bendrojo naudojimo objekto aprašo) nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Ieškovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 633,91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Atsakovo UAB „Via sportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai iš atsakovo UAB „Via sportas“ 1 633,91 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Teisėjai                      Loreta Bujokaitė

Jadvyga Mardosevič

Jūra Marija Strumskienė