Administracinė byla Nr. eAS-639-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04431-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: prašydamas panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir Rūmai, NAR) prezidiumo 2024 m. liepos 15 d. posėdžio protokolinį sprendimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta iškelti drausmės bylą pareiškėjui ir perduoti ją nagrinėti Nemokumo administratorių garbės teismui.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (2 str. 1 d., 17 str.), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas (147 str. 1 d., 4 d.), nurodė, kad pareiškėjas ginčiją tarpinį viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis JANĮ įtvirtintomis nuostatomis, turės teisę ginčyti galutinį sprendimą, kai jį priims Nemokumo administratorių garbės teismas ir patvirtins Rūmų prezidiumas.
Teismas padarė išvadą, kad skundžiama Rūmų prezidiumo 2024 m. liepos 15 d. posėdžio metu priimto protokolinio sprendimo dalis negali būti skundo į teismą dalyku, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad skundą grindė aplinkybe, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas neįgalioto asmens, t. y. Prezidiumas negalėjo priimti nei tarpinio, nei galutinio sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo (valstybės valdymo) subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires), yra besąlygiškai neteisėtas ir naikintinas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas yra tarpinis, nes, vadovaujantis Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatų 27 ir 30 punktais, toks sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes drausmės bylos iškėlimas reiškia konstatavimą, jog nemokumo administratorius padarė etikos kodekso ar teisės aktų, reguliuojančių nemokumo administratorių profesinę veiklą, pažeidimą.
Pareiškėjas pabrėžia, kad JANĮ 151 straipsnyje nurodyta, jog nemokumo administratorių rūmų organų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama sprendimas priimtas neįgalioto subjekto, todėl turi būti panaikintas, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra tarpinis sprendimas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas akcentuoja, kad JANĮ 151 straipsnyje įtvirtinta teisė skųsti visus Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, pareiškėjo nurodytus Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatų 27 ir 30 punktus, sprendžia, kad sprendimas iškelti drausmės bylą pareiškėjui nesukuria jam jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo argumentai, kad iškėlus drausmės bylą, yra pripažįstamas pažeidimas, yra nepagrįsti, nes nagrinėjimo Nemokumo administratorių garbės teisme dalykas ir yra Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo siūlymo dėl nemokumo administratorių pažeidimų nurodytų JANĮ 148 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumas: NAR prezidiumas posėdyje išnagrinėjęs skundo medžiagą susijusią su galimai padarytu nemokumo administratoriaus pažeidimu priima nutarimą dėl drausmės bylos nemokumo administratoriui iškėlimo ar neiškėlimo (Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatų 28 p.); teikimas nemokumo administratoriui iškelti drausmės bylą Garbės teismui teikiamas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo vardu, kurį pasirašo Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas (Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatų 29 p.); Garbės teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstomi motyvai, kodėl nustatyti nemokumo administratoriaus veiksmai ir / ar neveikimas yra susiję su Etikos kodekso pažeidimais, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos (nepažeistos) veiksmais ir/ar neveikimu. Rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė Garbės teismo išvada (Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatų 56 p.).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad JANĮ 151 straipsnyje yra įtvirtinta teisė skųsti visus Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimus, pažymi, kad pagal JANĮ 151 straipsnį Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimas iškelti drausmės bylą nemokumo administratoriui ir perduoti ją nagrinėti Nemokumo administratorių garbės teismui savaime jokios įtakos asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nesukelia, teisės aktuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra numatyta, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami teismui, jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikros dalyku administraciniame teisme.
Pastebėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu (pvz., kad skundžiamas sprendimas priimtas neįgalioto asmens).
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas sprendimas yra tarpinis sprendimas, negalintis būti ginčo administraciniame teisme dalyku, ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan