Civilinė byla Nr. 2-540-558/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03090-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3;
2.1.2.4.2.6; 2.1.3.4; 2.1.6.3; 2.6.8.10; 2.6.11.6; 3.2.6.5.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant A. L.,
dalyvaujant ieškovui J. T., jo atstovui advokatui V. K.,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Alytaus rajono savivaldybės administracija, O. K., V. K., M. S., A. T., R. P., A. P., dėl 2021 m. lapkričio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1822 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822.
Ieškovas patikslintame ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822 (toliau – Inspekcijos nurodymas), kuriuo įpareigojo ieškovą iki 2022 m. kovo 4 d. pašalinti statomą pirtį su terasa, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Minėtame žemės sklype, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, yra pradėta statinio statyba. Inspekcijos nurodyme, be kita ko, nustatyta, jog pagal įrengtus statinio pamatų parametrus statinys priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti statinį pagal esamus pamatų gabaritus – neprivalomas. Inspekcijos nurodymu, kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, skirti ilgalaikiam poilsiui su poilsio paskirties pastatais arba trumpalaikiam poilsiui, todėl asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pagrindiniam pastatytam daiktui – poilsio paskirties pastatui. Taigi atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad žemės sklype nėra pastatyto poilsio paskirties pastato, konstatavo, jog pirties statyba negalima. Toks Inspekcijos nurodymas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, neatlikus reikiamų matavimų, kas iškreipia atlikto statybos tikrinimo rezultatus. Visų pirma, atsakovė net nesidomėjo, kas yra žemės sklypo savininkas bei statinio statytojas, tačiau tiek vienu, tiek kitu įvardijo ieškovą, nors žemės sklypas priklauso jo sutuoktinei A. T.. Inspekcijos nurodyme naudojamos klaidinančios sąvokos “pirtis” ir “terasa”, kai tuo tarpu tėra statinių pamatai ir jų fragmentai. Nurodyme pateikti reikalavimai yra pertekliniai, taikytini kitos paskirties rekreacinėms teritorijoms kitur, o ne specifinėms prie vandens telkinių. Be to, neaišku, kokiais metodais ir skaičiavimais Inspekcijos darbuotoja vadovaudamasi nustatė pakrantės apsaugos juostą, nes jos iniciatyva nebuvo atlikti jokie matavimai ir skaičiavimai bei neatsižvelgta į A. T. turimus dokumentus, nebuvo pasitelkta asmenų, turinčių tam specialių žinių, t. y., matininkų, kurie atlieka geodezinius matavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų sąlygų įstatymas) 99 straipsnio 8 punkto c papunkčiu, už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos gali būti statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype. Nurodyme pažymėta, jog pirtis statoma 16,80 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) ežero kranto, statoma pirtis patenka į paviršinio vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostą. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.1 papunkčiu, apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha: kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° - 5 m. Taigi, žemės sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostos plotis yra 5 m. Inspekcijos darbuotoja, kaip minėta, neatliko jokių matavimų bei skaičiavimų ar kitų veiksmų, būtinų siekiant nustatyti pakrantės apsaugos juostą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo iniciatyva kompetentinga institucija “RDR korporacija” pakartotinai atliko matavimus vietoje ir nustatė, kad pakrantės polinkio kampas yra iki 5 laipsnių, todėl pagal pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą juostos plotis ties statybviete yra 5 m. Vadinasi, statomas objektas yra gerokai nutolęs nuo išorinės pakrantės apsauginės juostos ribos (atstumas iki statybvietės 16,5 m nuo vandens). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dėl statinio statybos žemės sklype buvo konsultuotasi su Alytaus rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, kuris patikino, jog statinio statyba yra galima pakeitus žemės sklypo paskirtį į rekreacinę. Žemės sklypo paskirtis buvo pakeista. Inspekcijos darbuotojai žadėjo nustatyti pakrantės apsaugos juostą pasitelkusi nepriklausomus geodezininkus, bet to nepadarė. Kompetentinga institucija „RDR korporacija“ pakartotinai atliko matavimus vietoje ir nustatė, kad pakrantės polinkio kampas yra iki 5 laipsnių, todėl pagal pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą juostos plotis ties statybviete yra 5 m. reiškia, statomas objektas yra gerokai nutolęs nuo išorinės pakrantės apsauginės juostos ribos (atstumas iki statybvietės 16,5 m nuo vandens). Atsakovės reikalavimai yra pertekliniai, taikytini kitos paskirties rekreacinėms teritorijoms, o ne specifinėms prie vandens telkinių ir naudojant dvigubus standartus (1 t. b. l. 13—15, 122-123).
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2021 m. lapkričio 8 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1822 (toliau – Privalomasis nurodymas) ieškovui buvo surašytas dėl to, kad pirtis su terasa pateko į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, be to, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui. Privalomasis nurodymas ieškovui surašytas kompetentingo subjekto, laikantis neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir kitų, tuo metu galiojančių, teisės aktų nustatytų procedūrų, yra pagrįstas statybos patikrinimo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įteiktas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. 2021 m. spalio 7 d. buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Alytaus valdybos raštas Nr. (11.1)-AD5-19484 „Dėl informacijos persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją nagrinėti persiųstas AAD Pranešimų priėmimo skyriaus pranešimas reg. Nr. 18771, kad „šalia (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini), statomas pastatas – pirtis. Prašo patikrinti ar darbai vykdomi teisėtai“. Šio pranešimo pagrindu Inspekcijos pareigūnė 2021 m. spalio 20 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad žemės sklype, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, statytojo teigimu, 2021 m. rugsėjo mėn. pradėta statyti pirtis – pastatyti juostiniai betoniniai pamatai 5,80 m x 5,10 m dydžio (matomas aukštis 0,65 m, virš žemės paviršiaus lygio 0,30 m aukščio) su šalia jų 3,0 m x 5,10 m užstatymo į žemę įgilintais metaliniais armatūriniais strypais (būsimai terasai prie pirties statyti (statytojo teigimu)). Statoma pirtis patenka į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostą, (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zoną, statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. spalio 28 d. buvo gauti statytojo paaiškinimai dėl sklype vykdomos statybos, kuriuose nurodyta, kad pirtį jis pradėjo statyti 2021 m. rugsėjo mėn., o dėl pirties statybos konsultavosi Alytaus rajono savivaldybėje. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2D-18223 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl išvados pateikimo, ar pagal nagrinėjamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima jų statyba neišlaikius 50 metrų atstumo nuo (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostos išorinės ribos. Į šį raštą 2021 m. spalio 29 d. gautas Alytaus rajono savivaldybės administracijos atsakymas, kuriame nurodyta, jog „sklypui nėra parengti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Pagal šiuo metu galiojantį Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, šioje teritorijoje yra numatyta rekreacinio naudojimo prioriteto teritorija. Neurbanizuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose numatoma naujų kaimo turizmo sodybų statyba. Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane minėta teritorija nenumatyta urbanizuoti.“ Tokiu būdu, Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, už neteisėtą pirties ir terasos statybą sklype surašė statytojui minėtą Privalomąjį nurodymą. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, (toliau –STR „Statinių klasifikavimas“) 2 lentelės 2 punktu ir 4.1 papunkčiu, pirtis ir terasa priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 3 priedo nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas statyti pirtį su terasa – neprivalomas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-11 įsakymo Nr. D-830/D 1-920 redakcija) 23 punktą rekreacinės teritorijos, tai žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. STR „Statinių klasifikavimas“ trečiame skirsnyje pateiktas negyvenamųjų pastatų skirstymas Pagal pogrupius, pagal kurį poilsio paskirties pastatai - pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (STR „Statinių klasifikavimas“ 7,13 papunktis), o pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (STR „Statinių klasifikavimas“ 7.17 papunktis). Remiantis prie patikrinimo akto pridėto 2021 m. spalio 11 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. 44/1351298 duomenimis, sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip kurių – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, miško žemė. Vadovaujantis Specialiųjų sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 punktu, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, be kita ko, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas. Taip pat, vadovaujantis Specialiųjų sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punktu, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus numatytas konkrečias išimtis, į kurias pirties su terasa statyba sklype nepatenka. Atitinkamai Specialiųjų sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai; b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo budo žemės sklype; d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis aplinkybėmis, minėtame sklype draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinio vandens (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, sklype nėra pastatytų poilsio paskirties pastatų, todėl negalima ir pagalbinio ūkio pastato (pirties), tarnaujančio pagrindiniam poilsio paskirties pastatui, statyba. Kaip patvirtina prie patikrinimo akto pridedama schema, kuri parengta remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo „geoportal.lt“ duomenimis, pirtis su terasa pastatyta ne už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, o paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės apsaugos juostoje. Vadinasi, pirtis su terasa statoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, jog ieškovas teismo posėdžio metu pateikė į bylą dokumentus, kurie patvirtina, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti pagal 2022-04-15 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-07-05 sprendimu Nr. 2SK-1204-(14.2.110 E.) ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2022-07-19. Byloje yra ginčijamas Inspekcijos 2021-11-04 privalomasis nurodymas Nr. PN-1822 (toliau – privalomasis nurodymas). Vertinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą administracinio sprendimo turinį, administracinis sprendimas be kita ko yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad administracinis sprendimas gali būti priimamas tik pagal tas faktines aplinkybės, kurios egzistavo jo priėmimo metu. Priimant administracinį sprendimą nėra jokių galimybių remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios dar tik atsiras ateityje. Todėl byloje teisiškai reikšmingi faktai, kurie Teismo turi būti nustatyti byloje yra tai, ar Inspekcijos privalomojo nurodymo priėmimo metu egzistavo faktinės aplinkybės sudariusios Inspekcijai teisinį pagrindą priimti tokį sprendimą. Todėl 2022-04-15 nustatyti ir 2022-07-19 išviešinti sklypo nauji kadastriniai duomenys nesudaro jokių prielaidų išvadai dėl privalomojo nurodymo neteisėtumo. Naujai nustatyti sklypo kadastriniai duomenys galėtų būti vertinami tik sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių pagal privalomąjį nurodymą pašalinimo.
Tačiau pažymėtina, jog privalomasis nurodymas ieškovui buvo surašytas ne tik dėl to, kad pirtis su terasa privalomojo nurodymo metu pateko į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, bet ir dėl to, kad, kaip ir yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis Inspekcijos 2022-02-03 atsiliepime Nr. 2D-2203, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui. Ginčo sklype draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Kaip ir nurodyta pirmiau, sklype nėra pastatytų poilsio paskirties pastatų, todėl negalima ir pagalbinio ūkio pastato (pirties), tarnaujančio pagrindiniam poilsio paskirties pastatui, statyba (1 t b. l. 24—29, 2 t b. l. 1-3).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra ir nurodė, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo parengti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei būdas buvo pakeisti Alytaus rajono savivaldybės mero 2015 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiu Nr. K2-93 pagal tuo metu galiojusius Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Vykdant statybas minėtame žemės sklype, būtina vadovautis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Specialiųjų sąlygų įstatymu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statybos principus (1 t., b. l. 138-139).
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. K., V. K., M. S., A. T., R. P., A. P., atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
2022 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas J. T. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad ankstesniuose kadastriniuose matavimuose paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir apsaugos zona buvo apjungtos kartu, todėl tie matavimai neatitiko tikrovės. Tas puikiai matėsi ir atsakovė darbuotojams, jie žadėjo nustatyti pakrantės apsaugos juostą, pasitelkę specialistus, tačiau to nepadarė. Ieškovas, prieš pradėdamas statyti pirtį, domėjosi, kaip tą galėtų padaryti, nepažeidžiant įstatymų, buvo konsultuojamasi ir su Alytaus rajono vyr. architektu, tiek su kitomis institucijomis. Ieškovas teikė Inspekcijos darbuotojui, surašiusiam privalomąjį nurodymą, planą, tačiau niekas į tai neatsižvelgė.
2022 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. K. prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovo pamatai pastatyti laikantis teisės aktų nustatyta tvarka, nes nebuvo išskirtos nei pakrantės apsaugos juosta nei apsaugos zona ir ginčo statinys atitinka Specialiųjų sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkto c papunkčio numatytus reikalavimus. Paviršinių vandenų ir apsaugos juostos apraše yra nurodyta metodika, kaip apskaičiuoti apsauginės juostos plotą, nagrinėjamu atveju ir ne specialistui aišku, kad ginčo pastatai nepatenka į apsaugos juostą, o yra apsaugos zonoje, tačiau atsakovės darbuotojai visiškai nesigilino į šias aplinkybes, nevertino ieškovo pateikto . Dėl statybų eiliškumo su atsakovės pozicija visiškai nesutinka, nes ginčo statiniui nereikalingas nei statybų leidimas nei projektas. Prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2022 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė N. Y. palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose į ieškinį išdėstytus argumentus, visiškai nesutiko su ieškiniu prašė jį atmesti. Privalomojo nurodymo surašymo metu atsakovo darbuotojai vadovavosi Registrų centro duomenimis ir tuo metu ginčo pastatai pateko į apsaugos juostą. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas atliko naujus kadastrinius matavimus ir pakrantės apsaugos juostos bei zonos plotai tik 2022-07-19 buvo įregistruoti Registrų centre. Šiuo metu pažeidimas laikomas išnykusiu. Taigi, Privalomojo nurodymo surašymo metu atsakovės darbuotojai vadovavosi viešaisiais duomenimis, kurie yra išsamūs bei teisingi, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, žemės sklype, kurios naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, nesant pagrindiniam poilsio paskirties pastatui, negalima statyti pirties, nes ji yra minėto pastato priklausinys. Poilsio pastatą galima statyti už 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos. Ieškovui priklausantis žemės sklypas yra pakankamai siauras (pagrindinio pastato statyba nebūtų galima, vadovaujantis upių ežerų kadastro duomenimis), o nesant pagrindinio pastato priklausinio (pirties) statyba negalima. Nors ieškovas, kai buvo surašytas privalomasis nurodymas, pateikė planą, tačiau jis nebuvo suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos bei nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Pati atsakovė neatlieka geodezinių matavimų, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis kitais duomenimis. Tuo metu į apsauginę pakrantės apsaugos juostą pateko ginčo statiniai ir nauji duomenys paaiškėjo tik 2022-07-19, kai buvo išviešinti VĮ Registrų centre.
2022 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. B., kuris yra matininkas, nurodė, kad jis atliko kadastrinius matavimus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie buvo suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje, o vėliau įregistruoti VĮ Registrų centre. Anksčiau atliktuose matavimuose apsaugos juostos ir apsaugos zonos plotai buvo vienodi, t. y. sujungti į vieną. Pasikeitus teisės aktams paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotas sumažėjo, o apsaugos zonos plotas padidėjo (anksčiau šie plotai buvo sujungti į vieną ir neatskirti), todėl ieškovo statomi pastatai pastatyti už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos ir neprieštarauja teisėms aktams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. T. ir trečiasis asmuo A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1/15 dalį žemės sklypo, taip pat A. T. asmeninės nuosavybės teise valdo 48782/50335 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 2.0134 ha, paskirtis - rekreacinės teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t. b. l. 7-9). Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotai, kurie VĮ Registrų centre įregistruoti 2020 m. sausio 2 d. yra vienodi, t. y. kiekvienas po 2.0134 ha (1 t. b. l. 7-9). Atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822 (toliau – Privalomasis nurodymas) dėl to, kad pirtis su terasa pateko į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, be to, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui bei nurodė iki 2022 m. kovo 4 d. nugriauti statomą pirtį su terasa, esančią (duomenys neskelbtini),ir sutvarkyti statybvietę (1 t. b. l. 4-6). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikslintus kadastro duomenis pagal 2022 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2SK-1204-(14.2.110 E.), kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2022 m. liepos 19 d. (1 t. b. l. 161, 181-183). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo (2022-07-22) matyti, kad Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas – 1375 kv. m., o paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotas – 20134 kv. m.
Atsakovė Privalomojo nurodymo teisėtumą iš esmės grindžia šiais argumentais: Privalomasis nurodymas parengtas pagal surašymo metu buvusius aktualius faktinius duomenis ir dėl to jis negali būti panaikintas; pagal nustatytą teisinį reguliavimą pirtis gali būti statoma tik esant pastatytam poilsio pastatui, o pastarojo statyba nebūtų galima, atsižvelgiant į upių ežerų kadastro duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, stokojo faktinio ir teisinio pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau SŽNSĮ) 99 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu negu 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus.
Šio įstatymo 99 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 28 d. atsakyme Nr. (3.15.)K26-4634 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodyta, kad „Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane minėta teritorija nenumatyta urbanizuoti“. Todėl, sutiktina su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma SŽNSĮ 99 straipsnio 9 punkte, 8 punkto b papunktyje, nustatyta išimtis.
Byloje nėra ginčo, kad pirtis atitinka SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktyje apibrėžtą statinį. Atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822 dėl to, kad pirtis su terasa pateko į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. Anot atsakovės, pagal prie patikrinimo akto pridedamą schemą, kuri parengta remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo „geoportal.lt“ duomenimis, pirtis su terasa pastatyta ne už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, o paviršinio vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) pakrantės apsaugos juostoje.
Kaip nurodyta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu, kadastro duomenys buvo patikslinti, pagal 2022 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2022 m. liepos 19 d. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad pagal patikslintus duomenis, bei vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.1. punkto nuostatomis, šio ginčo atveju, pakrantės apsaugos juostos plotis yra 5 metrai. Bylos duomenimis, pirtis statoma 16,80 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) ežero kranto. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirtis statoma už pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos ir pagal nustatytą teisinį reguliavimą (SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktis) gali būti statoma mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.
Teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, kad patikslinus matavimus ir juos įregistravus, bei konstatavus, jog pažeidimo faktiškai nėra (su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovės atstovė), teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti Privalomojo nurodymo, nes pastarojo surašymo metu aktualūs kadastriniai duomenys nebuvo patikslinti.
Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas, privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Taigi, Privalomojo nurodymo vykdymas, dėl to, kad statinys patenka į pakrantės apsaugos juostą, taip pažeidžiant SŽNSĮ 100 straipsnyje nustatytus draudimus, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad šiuo aspektu pažeidimo nėra, nebūtų suderinamas su nurodytu teisiniu reglamentavimu. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad Privalomasis nurodymas surašytas pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, nepaneigia teismo išvadų, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus faktinė situacija yra kita, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad nėra pagrindo panaikinti Privalomojo nurodymo, nepaisant to, kad pagal faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, pažeidimo nėra.
Kaip teisingai nurodo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) 23 punktą rekreacinės teritorijos, tai žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui.
STR „Statinių klasifikavimas“ trečiame skirsnyje pateiktas negyvenamųjų pastatų skirstymas pagal pogrupius, pagal kurį poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (STR „Statinių klasifikavimas“ 7.13 papunktis), o pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (STR „Statinių klasifikavimas“ 7.17 papunktis).
Statybos inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, asmeninio naudojimo pirtis tokiame žemės sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y. esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ginčo sklype poilsio paskirties pastatų nėra. Pažymėtina, kad atsakovės nuomone, pats poilsio paskirties pastatas, negalėtų būti statomas dėl sklypo siaurumo ir taikomų ribojimų, taigi iš esmės laikosi pozicijos, kad bet kurio statinio (poilsio paskirties ir/ar priklausinio) statyba ginčo sklype yra negalima.
Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Pažymėtina, kad STR „Statinių klasifikavimas“, nei poilsio paskirties statinių, nei pagalbinių ūkio pastatų sąrašai nėra baigtiniai. Kita vertus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunktyje apibrėžta asmeninio naudojimo pirtis, kuri gali būti statoma mažinant 50 metrų atstumą, gali būti statoma tik kaip priklausinys, nes tokia sąlyga nėra įtvirtinta. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas nelemia išvados, kad asmeninio naudojimo pirtis, negali būti priskirta savarankiškam poilsio paskirties pastatui, vien dėl to, kad pirtis gali būti ir pagalbinis ūkio pastatas. Todėl, nesutiktina su atsakovės pozicija, kad asmeninio naudojimo pirtis, pagal SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto c papunkčio nuostatas gali būti pastatyta tik kaip priklausinys, esant pastatytam poilsio pasatui, kurių priskirtinumo sąrašas, kaip minėta, nėra baigtinis.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas, panaikinant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pateikė prašymą priteisti 963 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 16, 178, 179, 180, 2 t. b. l. 5, 6, 7), kurias sudaro pateiktais dokumentais pagrįstos advokato pagalbos išlaidos už dokumentų surašymą, konsultacijų suteikimą ir atstovavimą – 850 Eur ir 113 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, advokato pagalbos išlaidos ir 113 Eur žyminis mokestis už ieškinį priteistinos iš atsakovo. Advokato pagalbos išlaidos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 79,93 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1822.
Priteisti ieškovui J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 963 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 79,93 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė