Civilinė byla Nr. e2-1296-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01590-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Toptis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tiksliosios mechanikos technologijos“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-1079-467/2020).

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tiksliosios mechanikos technologijos“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

2.       Pareiškėja UAB „Toptis“ pateikė prašymą, kuriuo prašo įtraukti ją į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Tiksliosios mechanikos technologijos“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

3.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2839-467/2020 pagal ieškovės BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ ieškinį antstoliui R. K. ir UAB „Toptis“ dėl 2020 m. sausio 27 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašoma taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ priklausiusi turtą – 942,55 kv. m ploto patalpas. UAB „Toptis“ turi turtinį suinteresuotumą bankroto byloje, kadangi UAB „Toptis“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ turtas; civilinėje byloje Nr. e2-2839-467/2020 dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ įrodinėja, kad jai priklausančio turto perkėlimas yra sudėtingas. Nurodyti  klausimai gali būti sprendžiami ir bankroto byloje; nėra išspręstas UAB „Toptis“ nuostolių atlyginimo dėl neatlaisvintų patalpų ir neišgabento BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ turto klausimai, todėl bankroto proceso baigtis turės tiesioginę įtaką UAB „Toptis“ teisėms ir pareigoms.

4.       BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ nemokumo administratorė atsiliepime UAB „Toptis“ prašymą prašo atmesti, nurodė, kad turto buvimas pareiškėjai priklausančiame pastate nepagrindžia ir neįrodo jokio suinteresuotumo bankroto procese. Turto išvežimas ir / ar perkėlimas iš patalpų yra sudėtingas, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su pareiškėjos suinteresuotumu bankroto byloje. Pareiškėja nepateikė duomenų apie tariamai realius jos patirtus nuostolius dėl patalpų neatlaisvinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.

6.       Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kaip ir kokiu būdu yra susijusi materialiniu teisiniu santykiu su viena iš ginčo šalių, taip pat nenurodė ir kokius materialiuosius teisinius padarinius galimai jai sukels teismo sprendimas bankroto byloje ir kaip priimtas teismo sprendimas gali paveikti jos teises. Pareiškėja taip pat nenurodė materialiosios teisės normos, kurioje būtų nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės jos teisėms ir pareigoms.

7.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2839-467/2020 teismas ieškinio užtikrinimui 2020 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo pastatą, uždraudžiant jį perleisti, apsunkinti daiktinėmis ar kitomis turtinėmis teisėmis ir pan. Pritaikytas draudimas apima ir draudimą pareiškėjai priverstinai iškeldinti atsakovę iš ginčo pastato. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė, kaip neišgabento BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ turto klausimas įtakoja jos teises ir pareigas, nepateikė pagrįstų duomenų apie tariamai jos patirtus ir / ar patiriamus nuostolius.

8.       Bankroto administratorė neneigia, kad atsakovės turto, esančio ginčo pastate, išvežimas ir / ar perkėlimas yra sudėtingas, tačiau pareiškėja neįrodė, kaip ši aplinkybė yra susijusi su tariamu jos suinteresuotumu bankroto byla, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie tariamą teisėtą jos suinteresuotumą bankroto byla.

9.       Teismas darė išvadą, kad UAB „Toptis“ nėra tiesioginis tarp bylos šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas ir nėra susijęs su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių byloje nagrinėjamas ginčas galėtų lemti jos teises ir / ar pareigas. Teismas sprendė, kad UAB „Toptis“ neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. 

                                 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliantė UAB „Toptis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų  bankroto byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                       Pareiškėjos teisėms ir pareigoms turės įtaką ne galutinis sprendimas bankroto byloje, bet paties bankroto proceso eiga.

10.2.                       Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiose patalpose randasi bankrutuojančios bendrovės turtas. Nemokumo administratorė nevykdo pareigos organizuoti turto perėmimą ir apsaugą. Turto saugojimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis ir bankroto procese priimti sprendimai turės tiesioginę įtaką jos teisėms ir pareigoms. Byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu administratorė įrodinėja, kad turtas yra esamas patalpose turtas yra susijęs su patalpomis ir jų atskyrimas turėtų neigiamą įtaką kreditorių interesams.

10.3.                       Bankrutuojanti įmonė yra užėmusi itin dideles – 942,55 kv. m ir vertingas patalpas, todėl jų atlaisvinimo, saugojimo, apmokėjimo klausimai turi įtaką UAB „Toptis“ ūkinei–komercinei veiklai ir jos turtiniams interesams. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys. Kreditorių susirinkime bus sprendžiamas turto saugojimo klausimas, todėl pareiškėjos informavimas apie susirinkimą bei jos pozicija padėtų spręsti šiuos klausimus bankroto eigoje, derinti patalpų savininko ir kreditorių interesus.

11.       Atsakovė BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                       Apeliantė neneigia, kad bylos baigtimi ji nėra suinteresuota, todėl ją įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu nėra teisinio pagrindo.

11.2.                       Atsakovės turto buvimas apeliantei priklausančiame pastate neįrodo jos suinteresuotumo bankroto procesu. Apeliantės teiginiai apie tariamą nuostolių atlyginimo / turto saugojimo klausimus deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Apeliantė nepateikė duomenų apie tariamai realius jos patirtus nuostolius dėl patalpų neatlaisvinimo.

11.3.                       Nemokumo administratorius valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja. Administratorė bendrauja su apeliante įvairiomis priemonėmis, atsako į paklausimus, administratorės įgalioto asmens kontaktiniai duomenys jai yra žinomi.

11.4.                       Turto buvimo klausimas apeliantės patalpose yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2839-467/2020, kurioje teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo pastatą, uždraudžiant jį perleisti, apsunkinti daiktinėmis (pvz. hipoteka) ar kitomis turtinėmis teisėmis (nuoma, panauda ir kt.). Pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį toje pačioje byloje, 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytas draudimas apima ir draudimą apeliantei priverstinai iškeldinti atsakovę iš ginčo pastato. Apeliantė savo suinteresuotumą grindžia teise, kurios įgyvendinimas yra apribotas (suspenduotas), todėl neturint teisės reikalauti atsakovės iškeldinimo, nėra pagrindo ir išvadai apie tariamą suinteresuotumą.

11.5.                       Kol nėra išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-2839-467/2020 ir priimtas galutinis sprendimas, nėra pagrindo išvadai apie apeliantės suinteresuotumą bankroto procese.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

14.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. vasario 3 d. Nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Toptis“ ir mažosios bendrijos „Maisto bazė“ dėl ginčo patalpų; 2020 m. kovo 16 d. pretenzijos, adresuotos BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ nemokumo administratorei, kopijas bei duomenis apie pretenzijos išsiuntimą. Atsakovės nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. kovo 23 d. atsakymo į siųstą pretenziją kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teikiamų įrodymų sudarymo datas, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas, nenustatęs sąlygų taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, pareiškėjos ir atsakovės su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį teikiamų įrodymų nepriima. Juo labiau kad nagrinėjant procesinį klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pirmosios instancijos teisme, nemokumo administratorė, be kita ko, savo atsikirtimus grindė ir ta aplinkybe, kad pareiškėja neteikia jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl patalpų neatlaisvinimo, todėl neabejotinai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Naujai teikiamų įrodymų priėmimas sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo

16.       Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar pareiškėja, nebūdama bankrutuojančios įmonės kreditore, gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje bankrutuojančios įmonės bankroto byloje.

17.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą tvarka, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1–2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).

18.       CPK 37

19.       Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). CPK 47 straipsnis nustato trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinę padėtį, jų teises ir procesines taisykles dėl jų įstojimo (įtraukimo) į bylą.

20.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 21 punktas).

21.       CPK

22.       Apeliantė, remdamasi JANĮ 45 straipsnio 2 dalies 2 punktu, savo suinteresuotumą bankroto byla iš esmės įrodinėja tuo, kad UAB „Toptis“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, dėl kurių nuosavybės tarp šalių vyksta ginčas atskiroje civilinėje byloje, yra likęs BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ priklausantis turtas; kreditorių susirinkimuose neabejotinai bus sprendžiamas turto saugojimo klausimas ir pareiškėjos informavimas apie susirinkimą bei pozicija padėtų spręsti bankroto bylos klausimus, derinti esamos patalpų savininkės ir kreditorių interesus.

23.       Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2839-467/2020 dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagal BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ ieškinį pareiškėjai UAB „Toptis“ ir antstoliui R. K., kuriuo prašoma taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ priklausiusi turtą – 942,55 kv. m ploto patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagal ginčijamą varžytynių aktą buvo perleistos pareiškėjai ir kuriose yra likęs BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ priklausantis turtas. Minėtoje byloje ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2020 m. kovo 18 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo patalpas, uždraudžiant jas perleisti, apsunkinti daiktinėmis ar kitomis turtinėmis teisėmis ir pan.; pritaikytas areštas taip pat apima ir draudimą pareiškėjai priverstinai iškeldinti BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ iš ginčo patalpų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantei kitoje civilinėje byloje bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi ieškinį dėl ginčo patalpų nuosavybės, kuris dar nėra išnagrinėtas, savaime nėra pagrindas ją įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Asmuo, siekiantis dalyvauti bankroto byloje, turi pagrįsti savo pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos procesu ir baigtimi bei įrodyti, jog egzistuoja toks išskirtinis atvejis, kad bankroto byloje sprendžiami klausimai taip paveiks jo teises ar interesus, jog tai pateisintų dalyvavimą bankroto byloje. Atskirajame skunde nėra nurodytas materialinis teisinis suinteresuotumas BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ bankroto byla. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų apeliantei poreikį tiesiogiai dalyvauti atsakovės bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ginčo patalpose likusių BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ daiktų taip pat nelemia apeliantės procesinių teisių ir pareigų teisinio ryšio su atsakove, nes apeliantė turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, pateikdama atskirąjį skundą dėl pritaikyto draudimo pareiškėjai priverstinai iškeldinti BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ iš ginčo pastato ar reikšti ieškinį (priešieškinį) dėl atsakovės iškeldinimo ir / ar nuostolių atlyginimo pagal ginčo teisenos taisykles. Apeliantės procesinių teisių ir pareigų teisinis ryšys su atsakove (ginčo patalpose likusių BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ daiktų) yra nepakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Toptis“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

24.       JANĮ 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau apeliantę įtraukus į BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, ji įgytų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesines teises, t. y. ji įgytų teisę teikti paaiškinimus, atsikirtimus, skųsti nutartis ir t. t. ne tik dėl konkretaus klausimo nagrinėjimo (dėl ginčo patalpose esančio BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ turto), bet ir kitų BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ bankroto byloje nagrinėjamų klausimų, o tai pažeistų visų BUAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.

25.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė neįrodė teisinio ryšio su bylos dalyku, o kartu neįrodė nei materialiojo, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė