Baudžiamoji byla Nr. e1-278-1037/2024
Proceso Nr. 1-01-1-14271-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 21 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. K. 2024 m. balandžio 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „AUDI A4”, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros stulpą ir medį, t. y. sukėlė eismo įvykį, po to, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kol 2024-04-15, 23 val. 48 min. atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,72 promilių neblaivumą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. balandžio 15 d., po pietų (laiko tiksliai nepamena), su kaimynais savo gyvenamojo namo kieme gėrė alų, buvo visiškai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nelabai pamena, kas įvyko. Pamena tik tą momentą, kaip būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį, nuvažiavo į griovį, suprato, kad vairuoja Mariaus automobilį, kiek pamena, automobilyje buvo vienas, buvo tamsu. Nepamena, kad vairuodamas automobilį būtų kur nors atsitrenkęs. Dėl girtumo nepamena, ar 2024 m. balandžio 15 d. buvo susitikęs su Mariumi, ir negali pasakyti, iš kur išvairavo Mariui priklausantį automobilį "(duomenys neskelbtini) " bei kur ketino važiuoti. Nuo to momento, kai įvažiavo į griovį, nieko nepamena ir negali papasakoti, nepamena, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat negali atsakyti, ar po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, nepamena, ar turėjo alkoholinių gėrimų, galimai galėjo juos vartoti. Sutinka su pareikštu įtarimu ir jo aplinkybėmis, bet plačiau nieko negali papasakoti. Jeigu prisimintų, viską papasakotų, atsakomybės nevengia. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio gailisi (b. l. 100-102).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2024 m. balandžio 15 d. nuo ryto visą dieną kartu su žmona A. M. bei jos broliu V. K. vartojo alų ir šampaną, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl daugiau nieko nepamena. A. K. pažįsta, dažnai susitinka, kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Ar 2024 m. balandžio 15 d. Aurimas buvo jo namuose bei kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nepamena. Patikrinęs savo skambučių registrą mato, kad iš savo numerio A. K. skambino 2024 m. balandžio 15 d., 18 val. 09 min., taip pat mato jo praleistą skambutį 19 val. 06 min., mato, kad jam skambino ir 23 val. 19 min., tačiau kokiu tikslu negali atsakyti, turbūt norėjo pakviesti išgerti alkoholio. Labai didelė tikimybė, kad jis buvo kartu ir vartojo alkoholinius gėrimus su juo. Jam priklausantis automobilis "(duomenys neskelbtini) " stovėjo kieme adresu(duomenys neskelbtini), atrakintas, o užvedimo spynelėje buvo palikti užvedimo rakteliai. Pamena, kad miegantį namuose pažadino policijos pareigūnai, kurie liepė eiti atsiprausti, nes visas veidas ir rūbai buvo ištepti krauju, o po to nustatė girtumą, klausė, kur automobilis. Prabudęs rytą pajuto didelį skausmą nosies srityje, sportinė avalynė, kuria avėjo vakar, buvo pilna kraujo, o ant kairės kojos yra nedidelis sumušimas. Nepamena, kaip patyrė sužalojimus, neatmeta, kad eismo įvykio metu. Galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas, neneigia to, bet neatsimena. Dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu į medikus nesikreips. Į tyrėjos klausimą, kodėl atvykusiems pareigūnams vakar sakė, kad A. K. vairavo jam priklausantį automobilį iki savo namų, sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į stulpą ir medį, M. M. atsakė, kad nieko nepamena, nepamena ir ką kalbėjo su atvykusiais pareigūnais, taip pareiškė, kad jokių pretenzijų A. K. neturi (b. l. 44-46).
A. M. ir A. K. patvirtino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs nuo kelio.
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 15 d. A. K. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali, bei alkotesteriu "Alcotest 7510" ARRF-0082 23 val. 48 min. nustatytas 2,72 promilių, 00 val. 08 min. - 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 80).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka laikomas nebaustu. Ši kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga suponuoja išvadą, kad prokuroro siūloma švelniausia bausmės rūšis – bauda, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmenį charakterizuojančią medžiagą.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Baudos kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra 50 MGL, o maksimalus 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1 025 MGL dydžio bauda. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (sukėlė eismo įvykį kas iš esmės didina veikos pavojingumą), įvertinus nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skiriama mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, tačiau didesnė nei minimalus jos dydis dėl veikos pavojingumo – 120 MGL bauda.
Įvertinus tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 80 MGL (BK 641 straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo laikinas sulaikymas nuo
2024 m. balandžio 15 d., 23.43 val. paleistas 2024 m. balandžio 16 d., 12.20 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo automobilį vairavo ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė trijų metų laikotarpiui.
BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017) 2K-315-303/2018). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo A. K. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Automobilis priklauso M. M.. Byloje nėra aiškių ir nedviprasmiškų įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės savininkas žinojo, jog su jam priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, todėl pagrindo konfiskuoti transporto priemonės nėra. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 1 730 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvyti – paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios ( BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dokumentai ir daiktai, reikšmingi nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas savininkui M. M..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. K.
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
Taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti iki 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti nuteistajam A. K. galutinę 78 MGL dydžio baudą (3 900 Eur).
Išaiškinti A. K., kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
A. K.
paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 730 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.
Automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB "Autobastionas", aikštelėje, esančioje Krucių k., Mažeikių r., grąžinti automobilio savininkui M. M..
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Tomas Pukšmys