Civilinė byla Nr. 2-20-847/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00841-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija
16.8.; 25.3.; 45.2.17; 73.2.6.1; 44.2.4.1; 99.7.; 114.11.; 116.1.
(S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 28 d.
Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui G. J., jo atstovei advokatei Nijolei Petkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 47 276,11 Lt turtinės žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 47 276,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovo darbo pas ieškovą laikotarpiu, jam dirbant vairuotoju-ekspeditoriumi, dėl atsakovo kaltės 2009-12-23 Lenkijoje kelyje Varšuva –Bialystokas, neblaiviam atsakovui vairuojant ieškovo sunkvežimį „Mercedes Benz 2544“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta minėta ieškovo transporto priemonė ir kitų asmenų turtas – automobiliai „Mercedes Benz“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria buvo apdrausta šiame eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Mercedes Benz 2544“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Tretysis asmuo, remdamasis su ieškovu sudaryta sutartimi, 2011-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į ieškovą remdamasis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise ir pareikalavo sumokėti 47 276,11 Lt įsiskolinimą draudimo bendrovei, nurodydamas, kad remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ji išmokėjo reikalaujamus 47 276,11 Lt kaip draudimo išmoką už anksčiau minėtus automobilius „Mercedes Benz“, „Toyota“ ir „Mazda“. 2011-03-01 tretysis asmuo informavo ieškovą, kad įskaito į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią draudimo išmoką 21 357 Lt regresinės skolos pagal anksčiau minėtą įvykį. Likusią regresinę skolą sumoje 25 919,11 Lt draudimo bendrovė pareikalavo sumokėti iki 2011-03-20, tačiau ieškovas šios sumos dar nėra sumokėjęs. Ieškovui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neblaivumo vairuojant automobilį) yra padaryta 47 276,11 Lt turtinė žala. Jei atsakovas minėto autoįvykio metu būtų buvęs blaivus, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėjusi draudimo išmoką už apgadintus automobilius, nebūtų turėjusi regreso teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš ieškovo. Atsakovo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas lėmė turtinės žalos ieškovui padarymą (b.l. 4-8).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad 2010-08-18 Biržų rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį pagal ankstesnį ieškovo ieškinį dėl 14 597,08 Lt žalos atlyginimo, todėl turtinė žala, padaryta jo veiksmais, jau yra priteista. Pripažįsta, kad vairavo ieškovui priklausantį automobilį ir jį bevairuojant Lenkijoje įvyko avarija. Ieškovo sunkvežimis buvo padidinto pavojaus šaltinis, apgadino tris lengvuosius automobilius, šių automobilių savininkams draudimo išmoką išmokėjo draudimo bendrovė, todėl ieškovas ir turi atlyginti žalą draudimo bendrovei. Naujos žalos jis priimti negali. Nurodo sunkią savo šeimos materialinę padėtį. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovas nesumokėjo visos sumos draudimo bendrovei, sumokėjo tik 21 357 Lt, todėl ieškinys atmestinas (b.l. 44-46).
Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas įpareigojo tretįjį asmenį pateikti dokumentus, patvirtinančius ieškinio dydį pagrindžiančių sumų išmokėjimą žalai atlyginti, šį įpareigojimą tretysis asmuo įvykdė ir pareiškė prašymą priteisti 1138,61 Lt, kurią sudaro išlaidos už dokumentų vertimą.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, taip pat padidino ieškinio reikalavimą iki 49 210,77 Lt, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Jis papildomai paaiškino, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad jis yra kaltas dėl Lenkijoje įvykusio eismo įvykio, tačiau mano, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims draudimo kompanijos išmokėtą žalą privalo atlyginti ieškovas. Tokia atsakovo pozicija, o taip pat ankstesnėje civilinėje byloje tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis patvirtina, kad atsakovas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Byloje nustatyta, kad atsakovas automobilį vairavo būdamas neblaivus, ir tai yra pagrindas išieškoti ieškovo dėl šio įvykio patirtą žalą, nes šalis siejo darbo santykiai. Ieškovas draudimo bendrovei yra atlyginęs 21 357 Lt, likusi suma nesumokėta. Tačiau, remiantis LR CK 6.249 str. 3 d., teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, o šiuo atveju žalą jau atsirado, tik ieškovas jos neatlygino draudėjui, žala paskaičiuota, ieškovas jau yra gavęs trečiojo asmens pretenziją. Todėl yra pagrindas priteisti ir nesumokėtą draudimo bendrovei pinigų sumą, kuri yra 27853,77 Lt. Ieškovo atstovas prašo nemažinti priteistino žalos atlyginimo, nors teismui tokia teisė yra suteikta, nes atsakovas elgėsi labai neatsakingai, kėlė grėsmę eismo dalyviams, vairavo neblaivus, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Prašo priteisti procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovas ieškinį pripažino iš dalies ir prašė mažinti priteistiną žalą. Pradžioje jis paaiškino, kad yra įsipareigojęs padarytą žalą atlyginti tik darbdaviui už jo automobilį, o kitiems asmenims žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, nes jie už tai ima mokesčius. Pripažįsta, kad autoįvykis įvyko jam būnant neblaiviam, už tai Lenkijoje yra nuteistas. Kitame teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįsta ieškinį tik toje dalyje, kurią žalą yra darbdavys sumokėjęs draudimo bendrovei, kitos žalos nepripažįsta, nes dar žala nėra atlyginta. Prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir ieškinį mažinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas gavęs ieškinį iš karto suprato, kad pareikštas tapatus ieškinys jau anksčiau buvusiam ieškiniui, tačiau nagrinėjant bylą teisme suprato, kad čia reiškiami kiti reikalavimai. Jis sutinka, kad turi atlyginti ieškovo sumokėtą draudimo kompanijai sumą 21 357 Lt, tačiau šią sumą prašo mažinti atsižvelgiant į sunkią jo šeimos turtinę padėtį. Atsakovas nesutinka su ieškiniu toje dalyje, kuri yra neatlyginta draudimo bendrovei, t.y. nepripažįsta 27 853,77 Lt, nes šios žalos ieškovas dar nepatyrė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį šioje dalyje. Taip pat atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje, todėl prašo šių išlaidų nepriteisti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009-10-23 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas į darbą vairuotoju – ekspeditoriumi, mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukta 2010-02-22 darbuotojo pareiškimu (b.l. 12-13). Atsakovo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 18), šalių paaiškinimais, ieškovo Prašymu, adresuotu Prokuratūrai Lenkijoje (b.l. 17), nustatyta, kad atsakovas 2009-12-23 automobiliu „Mercedes Benz 2544“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba Wielton AS892 priklausančiu ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo Lenkijoje. Iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pažymos nustatyta, kad 2009-12-23 apie 19.10 val. valstybiniame kelyje Nr. „(duomenys neskelbtini) vietovės rajone, vairuodamas sunkvežimį „Mercedes Benz“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba G. J., gyv. „(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas B, C, BE, CE kategorijos, būdamas neblaivus, iškvėptame ore 1,20 mg/l, 1,16 mg/l alkoholio, esant intensyvaus eismo sąlygoms, sukėlė tiesioginę avarinę situaciją ir susidūrė su į kairę sukančiu ir ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu „Toyota Carina“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., kuris dėl susidūrimo buvo nustumtas į kairę eismo juostą, dėl ko susidūrė su automobiliu „Mercedes“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. Š. bei automobiliu „Mazda 323“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. A., kuriame važiavo du vaikai, tuo sukeldamas pavojų aukščiau nurodytų asmenų sveikatai ir gyvybei. Likę vairuotojai buvo blaivūs (b.l. 15).
Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė pažymą dėl žalos, kurioje nurodė, kad iš viso dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas G. J., vairavęs „Mercedes Benz 2544“, valst. .Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjusi 43975,35 Lt draudimo išmoką ir 5235,42 Lt žalos reguliavimo išlaidų (b.l. 43). Tokia suma priteistina iš atsakovo ieškovui regreso tvarka.
Eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio kaltininką patvirtina Sokolų policijos komisariato kelių eismo įvykių informacijos pranešimas (b.l. 153).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo jo patirtą žalą dėl trečiojo asmens išmokėtų draudimo sumų. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą (vairavo transporto priemonę neblaivus) draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį. Draudėjas yra asmuo, kuris sudaro draudimo sutartį su draudimo įmone (draudiku). Apdraustasis civilinės atsakomybės draudimo atveju yra draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami. Draudėjas ir apdraustasis gali sutapti. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi yra apsidraudžiama nuo didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės – žalos padarymo autoavarijos metu ir iš to kylančios nuostolių dėl civilinės atsakomybės taikymo rizikos. Draudimo objektas yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo darbuotojui kaip transporto priemonės valdytojui, esant civilinės atsakomybės draudimo santykiams, darbdaviui – draudėjui, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją.
Darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga tokių sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) neteisėta veika yra priežastis, o žala yra neteisėtos veikos pasekmė; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Ieškovas, atlyginęs draudimo įmonei padarytą jo darbuotojo padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala (CK 6.270, 6.280 straipsniai).
Darbo teisiniai santykiai yra viena iš teisinių darbo jėgos panaudojimo formų. Lietuvos Respublikos DK yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (Lietuvos Respublikos DK 253 straipsnis), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes. Regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal Lietuvos Respublikos DK 253 straipsnį ir esant nurodytai materialinės atsakomybės sąlygų visumai. DK 255 str. nustatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą - 6 p. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų asmens.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kad atsakovas 2009-12-23 eismo įvykio metu dirbo pas ieškovą, atsakovas eismo įvykio metu vykdė tarptautinio krovinio pervežimą, atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio, jį sukėlė būdamas neblaivus, ieškovas grąžino trečiajam asmeniui dalį dėl eismo įvykio nukentėjusiesiems sumokėtos draudimo išmokos ir pateikė įrodymus dėl trečiojo asmens nukentėjusiesiems išmokėtos likusios draudimo išmokos dalies, pripažįstama, kad atsakovui, esant su ieškovu darbo santykiuose, atsakovui vykdant savo darbines pareigas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės, ieškovui buvo padaryta žala, tai yra atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia žala.
Teismas atsakovo veiksmus eismo įvykio metu pripažįsta neteisėtais, padarytais dėl atsakovo kaltės, remdamasis sekančiais argumentais. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju kvalifikuojami faktiniai santykiai pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos sprendžiama, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės klausimas.
Teismo nuomone, vertinant, kad ieškovo veikla yra susijusi su transporto paslaugų teikimu, į ieškovo bei ieškovo darbuotojų pareigas įeina ir pareiga laikytis kelių eismo tvarką, saugumą, reglamentuojančių teisės normų bei laikytis bendrų darbo drausmę reguliuojančių darbo normų. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kad eismo įvykis įvyko atsakovui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, dėl ko ieškovui atsirado pareiga atlyginti trečiajam asmeniui draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą (vairavo transporto priemonę neblaivus) pagrindu, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti jam atsiradusią žalą LR DK 255 str. 6 p. pagrindu. Vertinant ieškovui atsiradusios žalos pobūdį, tai yra kompensacinė išmoka, kurią ieškovas turi sumokėti trečiajam asmeniui dėl atsakovo kaltės ir pripažįstama, jog yra pagrindas ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisei į atsakovą Lietuvos Respublikos DK 255 straipsnio 6 punkto pagrindu, t.y. atsakovas atsako ieškovui visiškos materialinės atsakomybės pagrindu. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, iš atsakovo ieškovui priteistina visa ieškovo patirta ir būsima žala (49 210,77 Lt).
Dėl atsakovo argumento, kad iš jo gali būti priteistina tik ta suma, kurią ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui, nes tik tokią žalą atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos yra patyręs, t.y. 21 357 Lt. LR Civilinio kodekso 6.249 str. 3 d. nustato, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjusi 43975,35 Lt draudimo išmokos ir 5235,42 Lt žalos reguliavimo išlaidų, iš viso 49 210,77 Lt (b.l. 142-144). Tretysis asmuo 2011-02-09 pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja sumokėti 47 276,11 Lt sumą, t.y. draudimo išmoką už autoįvykio metu sugadintus automobilius (b.l. 19). 2011-03-01 tretysis asmuo pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užskaito paruoštą išmokėti ieškovui draudimo išmoką 21 357,00 Lt už draudiminį įvykį Nr. 2010/034318 ir reikalauja sumokėti likusią 25 919,11 Lt draudimo išmoką (b.l. 20). 2011-11-25 tretysis asmuo pateikė pretenziją, kurioje nurodo, kad buvo išmokėta draudimo išmoka 1934,66 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį „Toyota“ ir regreso tvarka reikalauja atlyginti šią sumą (b.l. 94). Ieškovas atlygino 21 357,00 Lt trečiojo asmens patirtos žalos, tačiau byloje nustatyta, kad visa trečiojo asmens patirta žala dėl įvykio yra 49 210,77 Lt ir jam liko neatlyginta 27853,77 Lt. Tretysis asmuo žalą jau patyrė, ji yra nustatyta ir pateikti žalą patvirtinantys įrodymai, todėl iš atsakovo priteistina visa trečiojo asmens patirta žala, nes jis tokiai sumai pareiškė reikalavimus ieškovui.
Dėl atsakovo turtinės padėties ir priteistinos žalos mažinimo. Atsakovas ir jo atstovė prašė mažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį – atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, pilnametė dukra D. J. studijuoja 1 kurse dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. J. yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumas, atsakovas turi pareigą sumokėti pagal 2010-08-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį ieškovui žalos atlyginimą, ši sutartis nėra įvykdyta (b.l. 46-52), atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškovo atstovas prašo nemažinti priteistiną žalos atlyginimą, nes atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, vairavo neblaivus, keldamas grėsmę kitiems, dėl ko atsirado žala. Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, teismui nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovo turtinė ar finansinė padėtis yra sunki (CPK 178 str.). Darbo kodekso 257 str. 5 d. nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus, kai žala padaroma tyčia. Kadangi nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, tai teismas, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad patenkinus ieškinį visiškai, atsirastų sunkių ir nepriimtinų pasekmių šeimai, kad dirbdamas įmonėje atsakovas gavo tik minimalų atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). daro išvadą, kad yra pagrindo mažinti prašomos priteisti žalos dydį nuo 49 210,77 Lt iki 24 605,38 Lt.
Ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas patyrė 1210,00 Lt bylinėjimosi ir 1476 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl pusė šių išlaidų priteistina iš atsakovo (LR CPK 93 str.).
Ieškovas sumokėjo 1476 Lt žyminį mokestį valstybei, teismas patenkino 50 proc. ieškinio reikalavimo, todėl iš atsakovo priteistina 738 Lt žyminio mokesčio ir 605 Lt už advokato pagalbą ieškovui.
Tretysis asmuo patyrė 1138,61 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidas, kurios yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos trečiajam asmeniui lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovo.
Iš ieškovo priteistina pusė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, atsakovas nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą atleistas (LR CPK 96 str. 3 d.).
2011-09-23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis keičiama, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (b.l. 31, 42-43, CPK 150 str.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 24 605,38 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus penkis litus trisdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 24605,38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1343 Lt bylinėjimosi išlaidų (738 Lt žyminio mokesčio ir 605 Lt už advokato pagalbą) ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 569,31 Lt (po penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus trisdešimt vieną centą) procesinių dokumentų vertimo išlaidų trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
2011-09-23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą 47276,11 Lt sumai, o neturint pakankamai areštuotino šio turto - jam priklausančiose bankų ir kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą šiai sumai pakeisti, sumažinant areštuotino turto apimtį iki 24605,38 Lt ir šiai sumai laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Valentina Paliulionienė