Administracinė byla Nr. eA-1680-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05096-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3; 57.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėja A. K. (toliau – ir prieglobsčio prašytoja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206838 (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio jai Lietuvos Respublikoje suteikimo. A. K. taip pat prašė jai priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2.       Savo poziciją pareiškėja grindė šiais argumentais:

2.1.                      Sprendimu Migracijos departamentas A. K. atsisakė suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir ją įpareigojo savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini). Sprendimas yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o jai kylanti grėsmė tėra hipotetinio pobūdžio ir ypatingai neapibrėžta.

2.2.                      Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojos baimės būti persekiojama atliko atmestinai, paviršutiniškai, neobjektyviai, iškreipdamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nevertindamas pateiktų įrodymų, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių A. K. nurodytų aplinkybių. Sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus.

2.3.                      Pareiškėja prieglobsčio prašyme nurodė persekiojimo grėsmę, susijusią, be kita ko, su viešu politinės ir pilietinės pozicijos reiškimu, vieša režimo kritika, įskaitant (duomenys neskelbtini).

2.4.                      Kilmės valstybėje A. K. gresia baudžiamasis persekiojimas dėl atviro pilietinės pozicijos reiškimo. Baimė būti persekiojama kilmės šalyje yra pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėja (duomenys neskelbtini).

2.5.                      Pareiškėja (duomenys neskelbtini).

2.6.                      (duomenys neskelbtini).

2.7.                      Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini).

2.8.                      (duomenys neskelbtini). 

2.9.                      (duomenys neskelbtini).

2.10.                      (duomenys neskelbtini).

2.11.                      Surinkta naujausia kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

2.12.                      (duomenys neskelbtini). 

2.13.                      (duomenys neskelbtini).

2.14.                      (duomenys neskelbtini).

2.15.                      (duomenys neskelbtini).

2.16.                      (duomenys neskelbtini). 

2.17.                      A. K. pasakojime nurodyta veikla (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjos viešai reikštas politines pažiūras, už kurias jai kyla objektyvi politinio persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje. 2023 m. sausio 12 d. priimtame sprendime byloje Nr. C?280/21 P. I. prieš Migracijos departamentą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pirmiausia nurodė, kad sąvoka „politinės pažiūros“ turi būti aiškinama plačiai, be kita ko, atsižvelgiant į saviraiškos ir informacijos laisvę įtvirtinantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį. Atitinkamai, referuodamas į šios normos aiškinimui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad sąvoka „politinės pažiūros“ apima bet kokias pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą, kurie nebūtinai yra tiesioginio politinio pobūdžio, tačiau pasireiškia veiksmais ar neveikimu, kuriuos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) 6 straipsnyje nurodyti persekiojimo vykdytojai suvokia kaip patenkančius į su jais pačiais ar jų politika ir (arba) jų metodais susijusią sritį ir atspindinčius prieštaravimą ar pasipriešinimą jiems. Siekdamos nustatyti tokių pažiūrų egzistavimą ir priežastinį ryšį tarp jų bei persekiojimo veiksmų, kompetentingos valstybių narių institucijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone, turi atsižvelgti į bendrą pabėgėlio statuso prašytojo kilmės šalies kontekstą, be kita ko, politiniu, teisiniu, teismų, istoriniu ir sociokultūriniu aspektais. Taigi, yra būtinas kompleksinis visų šiuo aspektu reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas.

2.18.                      A. K. iš kilmės valstybės išvyko bėgdama nuo persekiojimo ir nuo išvykimo nebuvo į ją grįžusi. Kilmės valstybėje pareiškėjai kyla grėsmė būti pagrobtai, kankinamai, žeminamai, savavališkai įkalintai sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis; gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimai. A. K. subjektyvi baimė remiasi jai žinoma informacija, kurią ji seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje. Be to, jau buvo vykdyti pareiškėjos persekiojimo veiksmai – ji buvo sulaikyta, bausta (duomenys neskelbtini).

2.19.                      (duomenys neskelbtini) gyvenančios A. K. motinos apsilankymai Lietuvos Respublikoje neturi įtakos jos persekiojimo grėsmei. Pareiškėjos motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir prižiūrinti senyvo amžiaus mamą bei jaunesnius vaikus, negali išvykti iš šalies.

2.20.                      Tiek A. K. pasakojimas ir pateikti įrodymai, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėja pagrįstai bijo būti persekiojama dėl politinių pažiūrų ir priskyrimo režimo priešininkams, turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą, kaip jis yra suprantamas pagal Konvenciją dėl pabėgėlio statuso ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina jos pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, jog A. K. kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės ji nebuvo grįžusi ir negali grįžti į savo šalį. Pareiškėja atitinka ir papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

2.21.                      Kilmės šalies informacija patvirtina nuolat pasikartojančius (duomenys neskelbtini) sulaikymus šalyje. Žmonės (duomenys neskelbtini) yra persekiojami už komentarus socialiniuose tinkluose arba dalyvavimą protestuose. Suimtieji gali būti sulaikyti pagal administracinius protokolus už telefonuose ir socialiniuose tinkluose rastus (duomenys neskelbtini).

2.22.                      Realiai vykęs A. K. persekiojimas sustiprina jos persekiojimo rizikos galimybę. Atsakovo argumentas, kad pareiškėja, kuriai pagal galiojančius kilmės valstybės teisės aktus kyla diskriminuojančio baudžiamojo persekiojimo rizika, nebus persekiojama, kadangi ji iki šiol nėra patekusi į teisėsaugos akiratį, pažeidžia A. K. teisę į tarptautinę apsaugą. Pareiškėja pateikė viešai prieinamą informaciją, jog su ja „ekstremistine“ pripažintoje organizacijoje dirbę asmenys teikė (duomenys neskelbtini) struktūroms ją, kaip politinę oponentę, identifikuojančią informaciją. Atsakovo teiginys, kad ji nėra identifikuota kaip režimo politinė oponentė, remiasi tik tuo, kad jos nėra sąraše asmenų, nuteistų už tokią veiklą. Įrodymais patvirtintos pareiškėjos viešai reikštos politinės pažiūros, režimo kritika, finansinė parama ekstremistine pripažintai organizacijai, pasirašyta peticija, pareiškimai universiteto vadovybei, sulaikymas, jos sur place (vietoje) veikla Lietuvos Respublikoje, kai viešai buvo skelbiamos pareiškėjos nuotraukos demonstracijose, jos redakcinis darbas (duomenys neskelbtini) interneto portale, patekęs į teisėsaugos rankas, patvirtina objektyvią persekiojimo grėsmę, kurios negali paneigti tai, kad A. K. nėra ieškoma kilmės valstybėje. Pareiškėjos pateikta ir kita atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija akivaizdžiai patvirtina, kad persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje jos socialinei grupei egzistuoja objektyviai ir nėra tik subjektyvi baimė.

2.23.                      Viešai yra skelbiami atvejai, kai (duomenys neskelbtini) sulaikomi dėl aukojimo ekstremistinėmis pripažintoms organizacijoms. Atsakovo argumentai, kad paramos teikėjas negali būti nustatytas, nėra patvirtinti kilmės valstybės informacija ar eksperto išvada. A. K. kvalifikacija leidžia jai suvokti grėsmės realumą (duomenys neskelbtini) teisėtvarkos institucijoms perėmus paramos teikėjų sąrašus, organizacijos apskaitą, gavus prieigą prie banko sąskaitos ar kitais būdais.

2.24.                      Pareiškėja atsakovui pateikė „ekstremistine“ pripažintos (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie bendradarbiavimą, ji kūrė turinį, kuris buvo skelbiamas tinklapyje ir socialinių tinklų paskyrose, (duomenys neskelbtini) pripažintose ekstremistiniu informacijos šaltiniu. Persekiojimo grėsmei visiškai neturi įtakos tokio bendradarbiavimo formalumas. Sprendime yra pripažįstamas A. K. savanorystės ekstremistine pripažintoje organizacijoje (duomenys neskelbtini) faktas. Jokia kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad persekiojimo grėsmė nekyla asmenims, dirbantiems ekstremistiniu pripažintame darinyje pagal savanorystės sutartį. Persekiojant už pagalbą ekstremistinei veiklai nereikia apskritai jokio dalyvavimo fakto, baudžiamasis persekiojimas gali būti inicijuojamas dėl iš esmės bet kokios asmens išreiškiamos pagalbos ekstremistinei organizacijai.

2.25.                      Atsakovas pareiškėjai nepagrįstai perkelia pareigą vienareikšmiškai įrodyti, jog ji kilmės valstybėje bus persekiojama. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais ir garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs, neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Tokių prieštaravimų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Pateikti įrodymai patvirtina individualias grėsmes A. K., dėl kurių ji buvo priversta išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjos subjektyvią baimę patvirtina kilmės valstybės informacija, kurią atsakovas rinko, tačiau jos neįvertino.

2.26.                      A. K. persekiojimas turėtų būti nagrinėjamas per Direktyvos 2011/95/ES nurodomą kumuliacinį įvairių priemonių poveikį prieglobsčio prašytojams: persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendime byloje eA-3467-520/2021 išaiškino, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Pareiškėja negali laisvai reikšti savo politinių įsitikinimų kilmės valstybėje.

2.27.                      Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad, priimant sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo pažeistas reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galbūt vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu. Atsižvelgusi į tai, kad skundą nagrinėsiantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, kadangi tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, pareiškėja prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.

2.28.                      Sprendime, be kita ko, buvo nuspręsta A. K. grąžinti į (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neproporcingas ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Nors, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nereikia vizos, šioje valstybėje ji gali likti tik ribotą laiką. A. K. gyvena Lietuvos Respublikoje, nuomojasi būstą ir studijuoja, prašymą suteikti prieglobstį ji pateikė Lietuvoje būdama teisėtai. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė jai išduoti leidimą gyventi studijų pagrindu, tačiau 2023 m. spalio 12 d. sprendimu 10K-11702 buvo informuota, kad tokio prašymo ji negali pateikti, kadangi yra prieglobsčio prašytoja.

2.29.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu (vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija; toliau – Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašas), pateikusi tarptautinės apsaugos prašymą, A. K. neteko galimybės pasinaudoti teise pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo sutarties pagrindu.

2.30.                      Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato apribojimų, pagal kuriuos tarptautinės apsaugos paprašęs asmuo netenka turimos teisės. Toks apribojimas žemesnio lygmens teisės aktais yra neteisėtas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja tarptautinės apsaugos prašantį asmenį. Pareiškėja, teisėtai gyvenusi Lietuvoje tol, kol bus suteikta tarptautinė apsauga, turėjo teisėtą lūkestį, kad teisė į privatų gyvenimą, teisė pasirinkti gyvenamąją vietą nebus apribota vien dėl to, jog ji pasinaudojo galimybe paprašyti tarptautinės apaugos. Laisvės pratęsti savo teisėto buvimo valstybėje terminą, pakeisti tokio buvimo pagrindą ribojimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintą žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir Konvencijos 4 protokolo įtvirtintą teisę į judėjimo laisvę.

2.31.                      Nėra galima išspręsti šios bylos, neįvertinus Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo 59.8 papunkčio teisėtumo, todėl prašoma teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar minėto tvarkos aprašo 59.8 papunktis, apribojęs prieglobsčio prašytojų teises, yra suderinamas su Įstatymu ir konstituciniu teisinės lygybės principu.

3.       Teismo posėdyje pareiškėja A. K. ir jos atstovas prašė pareiškėjos skundą tenkinti, vadovaujantis jame nurodytais argumentais.

4.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1.                      Nesutiktina su A. K. skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pareiškėja ne tik pateikė raštu 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymą dėl prieglobsčio, bet ir buvo apklausta 2023 m. rugpjūčio 4 d. bei 2024 m. balandžio 3 d., buvo įvertinti jos pateikti dokumentai (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad A. K. nesutinka su Sprendime nurodytu vertinimu, nereiškia, jog įrodymai nebuvo vertinti.

5.2.                      Migracijos departamentui nepavyko rasti patikimos informacijos, kuri patvirtintų, kad pareiškėja būtų buvusi sulaikyta dėl jos turimų ar jai primetamų politinių įsitikinimų. Vis dėlto, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad prieglobsčio prašytoja galėjo dalyvauti bent vienoje demonstracijoje, kurioje galbūt pasirašė peticijoje dėl režimo kaitos (duomenys neskelbtini), tačiau dalyvavimas pilietinėje veikloje savaime nesuponuoja visiškai pagrįstos baimės, kuri yra būtina sąlyga atitikti Konvencijoje nustatytus kriterijus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Prieglobsčio prašytoja nepagrindė, kad gyvenimo kilmės valstybėje metu būtų patyrusi persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, o nuogąstavimai dėl numanomo saugumo pajėgų susidomėjimo jos asmeniu yra grindžiami ne oficialiais duomenimis, bet prielaidomis. Atsižvelgus į tai, kad duomenų apie A. K. taikytiną persekiojimą viešai prieinamuose šaltiniuose nebuvo rasta, o tokių objektyvių įrodymų nepateikė ir pati prieglobsčio prašytoja, atsakovas sprendė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojos, siekti ją sulaikyti ir nubausti. Migracijos departamentas vertino ir pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ji buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos sulaikymą pagal (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytoja Migracijos departamentui nepateikė, tokių duomenų patikimuose šaltiniuose nepavyko rasti ir atsakovui.

5.3.                      Sprendime buvo įvertintas ir A. K. teiginys, kad ji rėmė ekstremistinius darinius, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas teigti, jog ji atitinka Konvencijoje nustatytus kriterijus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1588-556/2024 yra konstatavęs, kad nėra tikėtina, jog Lietuvoje veikiančių organizacijų bei įmonių tarpusavio nevieši pinigų pervedimai (kaip antai prieglobsčio prašytojos pateikta ne viešo pobūdžio perlaida) galėtų būti žinomi kilmės valstybės teisėsaugai, todėl buvo padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog viešai nenustatyti pervedimai galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį.

5.4.                      Tyrimo metu buvo įvertinti ir prieglobsčio prašytojos argumentai, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio ji galėtų sulaukti ir dėl savo veiklos socialiniuose tinkluose bei savanorystės ekstremistinėmis pripažintose organizacijose. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjos sklaidą socialiniuose tinkluose ir kitas aktualias aplinkybes (duomenys neskelbtini) bei prieglobsčio prašytojos gebėjimą objektyviai įvertinti jai kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), nenustatyta priežastinio ryšio ir tikėtino persekiotojo ((duomenys neskelbtini) režimo) siekio identifikuoti ir nubausti A. K. vien dėl jos komentarų, įrašų, fotografijų ar „patiktukų“ socialinėje erdvėje. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju veikla socialiniuose tinkluose neprilygsta persekiojimui dėl konvencinių priežasčių.

5.5.                      Sprendime buvo įvertinta ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji savanoriavo įvairiose organizacijose, įskaitant (duomenys neskelbtini), kuri kilmės valstybės yra pripažinta ekstremistiniu dariniu, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas teigti, jog A. K. atitinka Konvencijoje numatytus kriterijus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1588-556/2024, spręsdamas dėl prieglobsčio prašytojo veiklos (duomenys neskelbtini) ekstremistine pripažintoje organizacijoje, nurodė, kad nors teoriškai režimas gali patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn bet kurį asmenį, sietiną su ekstremistine pripažinta organizacija, tačiau vien teisinio pagrindo, leidžiančio inkriminuoti asmenį, egzistavimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, galinčiu pagrįsti, kad nustatyta grėsmė peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą prieglobsčio prašytojui.

5.6.                      Sprendime taip pat įvertinta pareiškėjos baimė grįžti į kilmės valstybę dėl pažinties su (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad vieši (duomenys neskelbtini) pasisakymai yra propagandinio pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, tačiau nei viename iš jų nėra užsimenama būtent apie pareiškėją ar jos vykdomą veiklą. (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu ir vėliau pareiškėja (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesio nesulaukė ir toliau susitikinėjo su motina, kuri reguliariai atvyksta į Lietuvos Respubliką. A. K. įrodymų apie jos atskleistą tapatybę režimui ir siekį ją nubausti nepateikė. Prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie jai kylančias grėsmes patirti persekiojimą konvencinių priežasčių kontekste nėra pagrįstas ir savaime pagrindžiantis tarptautinės apsaugos poreikį. 

5.7.                      Pareiškėja skunde selektyviai bei ištraukdama iš konteksto pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime byloje Nr. C-151/22 pateiktą teismo išaiškinimą dėl politinių įsitikinimų. Šiame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų kolegija tik nurodė žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau tiesiogiai ir atskirai pabrėžia, jog šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui. Šioje byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad prieglobsčio klausimą sprendžianti institucija privalo vertinti ir atsižvelgti į tai, kaip giliai yra įsišaknijusios prieglobsčio prašytojų pažiūros bei kokiais būdais jie reiškė jas, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmei prieglobsčio prašytojui atsirasti. Tiek Direktyva 2011/95/ES (10 str. 2 d.), tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas; 99.1.9 pp.) nustato, jog vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, apskritai nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių gali būti persekiojamas, jeigu tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas, tačiau tai yra sąlyginis, o ne universalus kriterijus, kuris yra taikomas, tik jeigu atlikus tyrimą, kaip sustatyta Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99.1 papunktyje, jau yra nustatyta tiek prieglobsčio prašytojui gresianti reali ir individuali žala, tiek konstatuota, kad ši žala prilygtų persekiojimui, tiek identifikuotas pats persekiotojas, tačiau žalos padarymo motyvas slypi ne paties prieglobsčio prašytojo savybėse, o nustatyto persekiotojo supratime apie prieglobsčio prašytoją. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne tik kilmės valstybės informacija, o ir individuali prieglobsčio prašytojos situacija ir individuali jai kylanti persekiojimo grėsmė.

5.8.                      Atsakovas, nagrinėdamas A. K. prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgęs į tai, priėmė Sprendimą. Nei Įstatymas, nei Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas Migracijos departamento neįpareigoja rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojos pageidaujamais aspektais.

5.9.                      Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą pateiktu aiškinimu, kadangi šioje byloje esanti prieglobsčio prašytojo situacija nėra analogiška pareiškėjos situacijai.

5.10.                      Surinktos informacijos ir nustatytų materialinių faktų visuma Sprendime atsakovui leido daryti išvadą, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl A. K. deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, kad visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai neturi būti suteikiamas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje.

5.11.                      Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, A. K. kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5.12.                      Atsakovas mano esant niekiniais pareiškėjo skundo argumentus, kuriais yra grindžiamas Sprendimo įpareigoti A. K. išvykti savanoriškai į (duomenys neskelbtini) neteisėtumas ir pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

5.13.                      Priėmus sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, asmuo netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsieniečiui taikomas Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 105.4 papunktis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdama galiojusią vizą, kurios galiojimas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 29 d. Įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, prieglobsčio prašytoja praranda teisę likti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėja turi būti grąžinta į užsienio valstybę.

5.14.                      A. K. Migracijos departamentui 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniame laiške nurodė, kad, tuo atveju, jeigu būtų priimtas neigiamas sprendimas, ji galėtų išvykti į (duomenys neskelbtini). Viešai randama informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai turi teisę be vizų atvykti į šią valstybę. Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytoja bendradarbiauja ir sutinka savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, į kurią turi teisę vykti, nėra pagrindo manyti, jog ji gali pasislėpti, vengdama grąžinimo. Atsižvelgus į tai, Sprendimu buvo nuspręsta įpareigoti A. K. savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini), suteikiant 14 dienų laikotarpį. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nebuvo nustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę.

5.15.                      A. K. skundžia Sprendimą, kuris yra susijęs su jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, o ne su jos prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėja niekaip nesusieja Sprendimo ir skunde minimu teisės aktu. Be to, Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašas nėra taikomas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procese. Pareiškėja nenurodė, kad buvo pažeistos jos prieglobsčio prašymo procedūros ar kad su tuo susiję teisės aktai yra neteisėti.

6.       Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti, vadovaujantis atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

7.       Pareiškėja A. K. 2024 m. lapkričio 14 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad naujausia kilmės valstybės informacija patvirtina stiprėjantį asmenų, jau persekiotų už režimo kritiką, persekiojimą. Naujausioje (duomenys neskelbtini) Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pažymoje yra pažymėta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra saugu. Remiantis bendrais Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (toliau – OHCHR) duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo paaiškinimo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomo tinkamo grėsmės vertinimo standarto, pareiškėja pažymėjo, kad teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog realios grėsmės egzistavimas turi būti vertinamas griežtai, sutelkiant dėmesį į tikėtinus prieglobsčio prašytojo išsiuntimo į valstybę padarinius (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos T. K. ir kiti prieš Lietuvą 113–114 p.). Prieglobsčio prašytojui negali būti perkelta pareiga įrodyti būsimą savo persekiojimą. Pareiškėja, be kita ko, yra „ekstremistiniu“ pripažinto darinio bendradarbė, kūrusi „ekstremistinį“ turinį ir todėl gal būti vienareikšmiškai priskirta prie konkrečios persekiojamų asmenų grupės, siauresnės nei „asmenys, nusistatę prieš (duomenys neskelbtini).

8.       Migracijos departamentas, 2024 m. gruodžio 9 d. pateikdamas nuomonę dėl pareiškėjos papildomų rašytinių paaiškinimų, nurodė, kad A. K. pateikė bendrą kilmės valstybės informaciją, kuri Migracijos departamentui, priimant Sprendimą, buvo žinoma ir ji buvo įvertinta. Atsakovas pažymėjo, kad vien politinių įsitikinimų / pažiūrų turėjimas nėra pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui nustatyti. Asmuo, turintis politinius įsitikinimus / pažiūras, turi būti žinomas kilmės valstybės institucijoms ir identifikuotas kaip „grėsmė“ jų vykdomai politikai ar valdžiai. Atsižvelgiant į kilmės valstybės kontekstą, nebuvo nustatyta individualių riziką patirti persekiojimą didinančių aplinkybių, todėl rizika A. K. nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

 

II.

 

9.       Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjos A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymus dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir teismo išlaidų jai atlyginimo.

10.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

10.1.                      (duomenys neskelbtini).

10.2.                      (duomenys neskelbtini).

10.3.                      A. K. 2022 m. spalio 26 d. pateikė pirmą prašymą suteikti prieglobstį. Šiame prašyme apie patirtą persekiojimą ir grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

10.4.                      Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Dublino reglamentas), kreipėsi į atsakingas Latvijos Respublikos institucijas su prašymu perimti A. K. savo žinion. Latvijos Respublika 2022 m. gruodžio 20 d. sutiko prisiimti nagrinėti prieglobsčio prašytojos prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas 2023 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S707 perduoti prašytoją kitai ES VN, išduoti Laissez-passer (leisti veikti). Pareiškėja nesutiko su šiuo Migracijos departamento sprendimu ir jį 2023 m. sausio 18 d. apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu prieglobsčio prašytojos skundą atmetė kaip nepagrįstą. A. K. šį teismo sprendimą 2023 m. kovo 27 d. apskundė aukštesnės instancijos teismui.

10.5.                      Pareiškėja 2023 m. balandžio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Prieglobsčio prašytoja 2023 m. balandžio 25 d. užpildė klausimyną ir pateikė prašymą išduoti jai nacionalinę „D“ tipo vizą.

10.6.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkino Laissez-passer prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo.

10.7.                      Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. 23S66956 nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir pripažino 2023 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 23S707 perduoti prašytoją kitai Europos Sąjungos valstybei narei, išduoti Laissez-passer netekusiu galios. Prieglobsčio prašytoja šio Migracijos departamento sprendimo neskundė.

10.8.                      A. K. 2023 m. gegužės 17 d. buvo išduota nacionalinė „D“ tipo viza, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d.

10.9.                      2023 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Šiame prašyme ji nurodė iš esmės tas pačias kaip ir pirminiame prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jai kyla persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Nr.23S124804 nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S233049 A. K. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės.

10.10.                      Pareiškėja 2024 m. kovo 29 d. elektroniniu paštu Migracijos departamentui pateikė papildymą prie paskesnio prieglobsčio prašymo, kurį sudaro aštuoni punktai. (duomenys neskelbtini). 

10.11.                      2024 m. balandžio 3 d. įvyko prieglobsčio prašytojos apklausa, kurios metu jai buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus dėl aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindžia savo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Apklausos metu taip pat dalyvavo A. K. advokatas.

11.       Išsamiai aptaręs pareiškėjos apklausos metu jos nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad A. K. 2024 m. balandžio 7 d. Migracijos departamentui pateikė garso įrašą, papildomus paaiškinimus, įsakymą dėl paskyrimo paramos administratore ir susirašinėjimą elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d. dar kartą pateikė papildomus įrodymus elektroniniu paštu. Ji teigė radusi kelias savo publikacijas „Facebook“ platformoje, tinklalaidžių, kurias (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas nurodė, kad A. K. 2024 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu atsakovui pateikė dar vieną papildymą, kuris suskirstytas į dalis: Bendra situacija („Kaip veikla socialinėje erdvėje veda į režimo persekiojimą?“, „Ar teisinga teigti, kad režimas nestebi socialinės erdvės?“, „Dėl kokių komentarų yra vykdomas persekiojimas?“, „Pagal kokius straipsnius persekiojimas socialinėje erdvėje vyksta dažniau?“, „Ar žmonės gali būti persekiojami dėl „patiktukų“ socialinėje erdvėje?“, „Jeigu viskas yra ištrinta, ar tai užtikrina saugumą?“), ir prieglobsčio prašytojos asmeninis indėlis („Mano komentarai „Instagram“ platformoje“, „Komentarai dėl kurių galėčiau būti persekiojama“, „Kitų reakcijų pavyzdžiai socialinėje erdvėje“, „Mano „patiktukai“ „Instagram“ platformoje“) bei apibendrinimas.

14.       Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytoja 2024 m. liepos 29 d. pateikė papildomus įrodymus. Ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

15.       Teismas nurodė, kad pareiškėja Migracijos departamentui 2024 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu pateikė papildomus paaiškinimus lietuvių kalba. Ji teigė, kad per apklausą minėjo, jog per ją, kaip maisto ir humanitarinės pagalbos administratorę, praėjo daug žmonių. Ir kyla pavojus, kad tarp jų gali būti (duomenys neskelbtini) agentų, kurie perduos informaciją apie A. K. Dokumente, be kita ko, pateikiamos ekrano kopijos iš susirašinėjimų su (duomenys neskelbtini).

16.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu kreipėsi į prieglobsčio prašytoją ir prašė, tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas priims sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio ir spręs grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nurodyti konkrečią užsienio valstybę, į kurią ji sutiktų išvykti ir turi teisę į ją vykti. Atsakovas paaiškino, kad jeigu A. K. raštiškai nepatvirtins užsienio valstybės, į kurią sutiktų išvykti, jis gali priimti sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į kilmės valstybę. Atsakydama į šį atsakovo paklausimą, A. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra ta valstybė, į kurią ji sutiktų išvykti.

17.       Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, 2024 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą Nr.24S206838, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti A. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti A. K. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; 3) neuždrausti A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką; 4) įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš šalies.

18.       Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matosi, jog sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) buvo priimtas dėl to, jog, išnagrinėjus A. K. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, kuriais grindžiamas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, atsakovas Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento nuomone, prieglobsčio prašytoja taip pat neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

19.       Pacitavęs Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 97, 99 ir 99.1 punktų bei Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–e punktų, 4 straipsnio 4 dalies, 4 straipsnio 5 dalies a-e punktų ir 9 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog A. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, kad pareiškėja yra už savo kilmės valstybės ribų.

20.       Teismas nustatė, kad A. K. tiek pirminį, tiek paskesnį prieglobsčio prašymą iš esmės grindė baime patirti persekiojimą savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo taikiuose mitinguose ir akcijose prieš (duomenys neskelbtini), ir Lietuvoje, dėl (duomenys neskelbtini) nepriimtina informacija socialiniuose tinkluose, dalyvavimo kilmės valstybėje ekstremistinėmis pripažintų organizacijų veikloje ir jų finansinio rėmimo, t. y. dėl politinių priežasčių.

21.       Aptaręs pagrindinius principus, kaip turi būti konstatuojamas tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas ir atliekamas įrodymų vertinimas, teismas pažymėjo, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie tokio persekiojimo baimę. Teismo nuomone, A. K. nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo.

22.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjos nurodyti kilmės valstybės informacijos šaltiniai iš esmės koreliuoja su Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, jos nepraplečia ar tuo labiau nepaneigia. Remiantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau sankcijos taikomos itin retais atvejais.

23.       Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, kad pareiškėja dalyvavo jos nurodytuose mitinguose / protesto akcijose, tačiau Migracijos departamentas nenustatė, o A. K. nepaneigė, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (ar, labai tikėtina, kad ateityje gali patraukti) (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip priešą ar grėsmę.

25.       Teismas nustatė, kad pareiškėja Migracijos departamentui pateikė protestų (duomenys neskelbtini) fotografijas, iš kurių vienoje yra aiškiai identifikuojama prieglobsčio prašytoja. Kita vaizdinė medžiaga yra daugiausiai susijusi su protestais Lietuvos Respublikoje, kurioje ji yra lengvai identifikuojama. Teismo posėdyje peržiūrėtoje vaizdo laikmenoje A. K. taip pat galima identifikuoti.

26.       Teismas pažymėjo, kad tiek papildomuose paaiškinimuose, tiek skunde teismui pareiškėja akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) mitingų dalyviai kilmės valstybės represinių struktūrų yra identifikuojami pagal jų atvaizdą, naudojant įvairias veidų atpažinimo programas, darant kratas ir tiriant privatiems asmenims priklausančios vaizdo fiksavimo įrangos informaciją. Ji teigė, kad kilmės valstybėje protestų metu savo veido neslėpė. Teismas pažymėjo, kad šis paaiškinimas prieštarauja pačios prieglobsčio prašytojos pateiktiems organizacijos (duomenys neskelbtini) paaiškinimams bei juose pateiktai vaizdinei medžiagai iš (duomenys neskelbtini): yra teigiama, jog raudonai apibrėžtu apskritimu yra išskiriama A. K. Stop kadre ji yra užfiksuota dėvinti medicininę kaukę.

27.       Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytoja Migracijos departamentui taip pat pateikė įrodymus, jog (duomenys neskelbtini). Byloje objektyvių duomenų apie pareiškėjos nubaudimą už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) įvykyje dėl politinių priežasčių nėra.

28.       Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu surinkta kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, viešai valdžią kritikuojančius asmenis ir panašiai, tačiau A. K., priešingai nei ji teigia, šio profilio neatitinka. Teismas pabrėžė, kad ne visi absoliučiai protestuose dalyvavę asmenys susiduria su persekiojimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja (duomenys neskelbtini), tam tikrą laikotarpį tikėtina dalyvavo taikiuose protestuose ir mitinguose prieš nesąžiningus prezidento rinkimus, tačiau, ji realiai nepateikė jokių įrodymų, kurie tvirtintų, jog A. K. domina (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, ar kad (duomenys neskelbtini) institucijos žino apie jos dalyvavimą protestuose. Pareiškėjos nuogąstavimai dėl numanomo saugumo pajėgų susidomėjimo jos asmeniu yra grindžiami ne oficialiais duomenimis, bet išimtinai prielaidomis.

29.       Dėl A. K. skundo argumentų, jog, remiantis kilmės šalies informacija, (duomenys neskelbtini) režimas persekioja ir užsienyje esančius asmenis, kurie viešose akcijose demonstruoja jam priešiškumą (pareiškėjos atvaizdas buvo skelbiamas portale „15min“), teismas pažymėjo, kad remiantis Migracijos departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau tam, kad asmuo sulauktų persekiojimo, yra reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Teismo nuomone, A. K. nepatenka į tokių asmenų profilį.

30.       Atsižvelgęs į tai, kad duomenų apie pareiškėjai taikytiną persekiojimą viešai prieinamuose šaltiniuose nebuvo rasta, o tokių objektyvių įrodymų nepateikė ir pati prieglobsčio prašytoja, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog tyrimo metu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojos, siekti ją sulaikyti ir nubausti.

31.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento atliktos apklausos metu paaiškėjo, jog A. K. atliko vieną 5 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių vertės perlaidą organizacijai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, remdamasi kilmės šalies informacija, teigia, kad įrašas apie jos atliktą pervedimą gali būti perduotas (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnams ir už tai ji gali būti baudžiama. Teismas akcentavo, kad nors kilmės valstybės informacija patvirtina, jog organizacija (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad asmenys, kurie nėra vieši ir kurių ryšys su (duomenys neskelbtini) apsiriboja formaliu savanoriavimu bei kurie nėra susiję su šia organizacija, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl tokių asmenų tariamos ekstremistinės veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad informacija apie lėšų pervedimą buvo perduota (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktoje 5 JAV dolerių perlaidos (duomenys neskelbtini) ekrano nuotraukoje nėra pateikiami asmens duomenys, išskyrus „MasterCard“ kortelės paskutinius keturis skaitmenis (duomenys neskelbtini), kurie nesutampa su pateiktos fotografijos dėl banko kortelės, patvirtinančios prieglobsčio prašytojos, kaip studentės, statusą, numeriu (duomenys neskelbtini), todėl šis įrodymas leidžia abejoti jo patikimumu. Be to, kaip matyti, lėšų pervedimas buvo vienkartinis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos baimė būti persekiojamai aptariamu aspektu yra nepagrįsta.

32.       Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos veiklos socialinėje erdvėje analizę ir nustatė, jog ši veikla apsiriboja šiomis platformomis: (duomenys neskelbtini).

33.       Teismas akcentavo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojos paskyroje draugų rate yra E. K., kuri, tikėtina, yra jos motina (A. K.). Pastaroji savo socialinę paskyrą yra papuošusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). 

34.       Teismas sprendė, kad įvertinus pareiškėjos sklaidą socialiniuose tinkluose (pasidalintų ar paskelbtų įrašų ir fotografijų pasiekiamumas yra itin žemas, neretai apsiriboja jos šeimos narių „patiktukais“ ar draugų komentarais; A. K. socialiniuose tinkluose aktyviau veikė dar gyvenimo kilmės valstybėje metu), darytina išvada, kad nors pareiškėjos socialiniuose tinkluose skleista informacija (pasidalinimai) ir atspindi jos politines nuostatas, tačiau jokių duomenų, kad ši veikla sulaukė (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų dėmesio, siekio ją nubausti, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad A. K. veikla socialiniuose tinkluose neprilygsta persekiojimui dėl konvencinių priežasčių.

35.       Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ji savanoriavo įvairiose organizacijose, taip pat ir organizacijoje (duomenys neskelbtini), kuri kilmės valstybės yra pripažinta ekstremistiniu dariniu, teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1588-556/2024 nustatytomis aplinkybėmis, Sprendime pažymėjo, jog nors teoriškai režimas gali patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn bet kurį asmenį, sietiną su ekstremistine pripažinta organizacija, tačiau vien teisinio pagrindo, leidžiančio inkriminuoti asmenį, egzistavimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, galinčiu pagrįsti, kad nustatyta grėsmė peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą prieglobsčio prašytojui.

36.       Teismas pažymėjo, kad A. K. pateiktos sutartys su organizacija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra atsakingas už pagalbos (duomenys neskelbtini) pabėgėliams organizavimą (maistu, daiktais), šių organizacijų paaiškinimai raštu, patvirtina tik pareiškėjos veiklos pobūdį (tinklalaidžių kūrimas ir pan.), tačiau byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog dėl šios veiklos A. K. būtų identifikuojama kaip aktyvi (duomenys neskelbtini) opozicinės organizacijos veikėja.

37.       Teismas nurodė, kad dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini) matosi, jog Migracijos departamentas surinko viešai skelbiamą informaciją apie šiuos asmenis ir nenustatė, kad jie (duomenys neskelbtini) režimui pareiškėją nurodė kaip aktyvų opozicinės organizacijos narį. Kaip matosi iš kilmės šalies informacijos, (duomenys neskelbtini) režimas buvo ir yra suinteresuotas informacija apie svarbius postus užimančių piliečių veiklą (politinių, nevyriausybinių organizacijų vadovų, asmenų, keliančių tiesioginę egzistencinę grėsmę dėl karinės įrangos vystymo ir pan.). A. K. nuogąstavimai dėl to, kad šie asmenys atskleis informaciją apie jos veiklą Lietuvos Respublikoje ir dėl to jai galbūt kils persekiojimo rizika, yra grindžiamas išskirtinai subjektyviu pareiškėjos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais.

38.       Teismas pažymėjo, kad nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir A. K. teiginiai, jog paramos dalinimo metu ji galėjo susidurti su (duomenys neskelbtini) žvalgybos agentais, kurie galėjo perduoti duomenis apie ją (duomenys neskelbtini) institucijoms. Be to, siekiant įvertinti prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje galbūt kylančias grėsmes, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nebuvo rasta duomenų apie A. K. paiešką. Atsižvelgus į tai, yra labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė prieglobsčio prašytojos paieška. Pareiškėjos duomenų nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše.

39.       Teismas pabrėžė, kad A. K. nurodytos aplinkybės dėl Universitete patirto persekiojimo taip pat nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad Universiteto vadovybė apie nelojalią studentę pranešė teisėsaugos institucijoms, taip pat nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos subjektyvus suvokimas apie galimą persekiojimą aptartu aspektu nepatvirtina jos baimės pagrįstumo.

40.       Teismas nustatė, kad atsakovas, vertindamas A. K. tarptautinės apsaugos poreikį, papildomai kreipėsi konsultacijos į Užsienio reikalų ministeriją ir paprašė šios įstaigos pateikti turimą faktinę informaciją, galinčią turėti įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo / nesuteikimo. Minėta institucija nurodė neturinti duomenų apie prieglobsčio prašytojos pilietinę veiklą arba politiškai motyvuotą jos persekiojimą (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti, pareiškėja, nepaisydama prieglobsčio prašyme nurodytų baimių (pavojaus), (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), iš kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini) teisėtai, todėl šios aplinkybės pagrįstai leido atsakovui daryti išvadą, jog kilmės valstybė A. K. nėra identifikavusi kaip asmens, keliančio grėsmę valdančiajam režimui, ir dėl to ji gali būti persekiojama.

41.       Atsižvelgęs į surinktos informacijos visumą ir įvertinęs materialiuosius faktus tiek atskirai, tiek kartu, teismas konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl A. K. deklaruojama baimė negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, kad visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

42.       Tais pačiais pagrindais teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad A. K. galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėse ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėse. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad A. K. neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

43.       Teismas pažymėjo, kad Sprendime pateikta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), kuri nėra ginčijama, suponuoja išvadą, jog beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta, todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44.       Teismas sprendė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, Sprendime buvo detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjos nurodyti argumentai ir įrodymai, A. K. situacija buvo įvertinta kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį. Tyrimo metu prieglobsčio prašytojai taip pat buvo suteikta teisė teikti papildomus įrodymus, kuria ji naudojosi net keletą kartų. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojos prašymo vertinimą ir, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausos metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, kad A. K. pasakojimas nepatvirtina pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Atsižvelgęs į tai, kad visiškos pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, atsakovas pagrįstai sprendė, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai neturėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas. Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta iš esmės bendra padėtimi kilmės šalyje, todėl buvo pagrįstai nuspręsta pareiškėjai nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

45.       Pacitavęs Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 105.4 papunkčio nuostatą, teismas pažymėjo, kad, remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115/EB) nuostatomis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes ir spręsti, ar to asmens atžvilgiu numatyti prievolę savanoriškai išvykti (grįžti) ar vykdyti išsiuntimo procedūrą, jeigu nėra nustatyta aplinkybių, trukdančių grąžinti asmenį į užsienio valstybę. Pagal Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalį, užsieniečiui leidžiama nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti, jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, tačiau toks vertinimas turi būti pagrįstas individualiu atitinkamo asmens atvejo tyrimu.

46.       Teismas nustatė, kad A. K. į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdama nacionalinę vizą, kurios galiojimas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 29 d. Įsigaliojus Sprendimui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytoja prarado teisę likti Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prieglobsčio prašytoja turi būti grąžinta į užsienio valstybę.

47.       Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja Migracijos departamentui 2024 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniame laiške nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas neigiamas sprendimas, ji galėtų išvykti į (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis surinkta informacija, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai turi teisę be vizų atvykti į (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad atsižvelgus į tai, jog prieglobsčio prašytoja bendradarbiavo ir sutiko savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, į kurią turi teisę vykti, nėra pagrindo manyti, kad ji gali pasislėpti, vengdama grąžinimo, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl A. K. įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

48.       Kitų sprendime priimtų nurodymų pareiškėjai iš esmės neskundžiant, teismas jų plačiau neanalizavo.

49.       Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos; Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, buvo aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio panaikinti remiantis skunde nurodytais motyvais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

50.       Teismas pažymėjo, kad A. K. reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

51.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Teismo nuomone, kiti A. K. nurodyti argumentai teismo vertinimo nekeičia ir bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų plačiau neanalizavo.

52.       Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio nuostatas ir aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą institutą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206838 atsisakyti jai suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašas nėra taikomas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procese. Teismas akcentavo, kad Sprendimo dalis dėl prieglobsčio prašytojos įpareigojimo savanoriškai išvykti buvo priimta remiantis Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 105.4 papunkčiu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad A. K. prašymas ištirti norminio akto teisėtumą nėra susijęs su individualia byla, todėl jį atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str. 2 d. 1 p.).

53.       Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas buvo atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, teismas padarė išvadą, jog A. K. neturi teisės į patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

54.       Pareiškėja A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206838 ir atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. A. K. taip pat prašo jai priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

55.       Pareiškėjos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o prieglobsčio prašymas atsakovui grąžintas nagrinėti iš naujo, kadangi Migracijos departamentas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojos baimės būti persekiojamai atliko atmestinai, paviršutiniškai, nevertindamas nurodytų grėsmių kilmės valstybėje, pateiktų įrodymų ir jų visumos, taip pat neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių A. K. nurodytų aplinkybių, nenagrinėjo, dėl kokių pagrindų buvo nepratęstas prieglobsčio prašymo pateikimo metu galiojęs jos leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimą priėmė neištyręs teisės akto teisėtumo ir nepagrįstai pareiškėją įpareigojo savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini). A. K. teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, o prieglobsčio prašytojos situacija buvo įvertinta individualiai. Savo poziciją pareiškėja grindžia šiais argumentais:

55.1.                      Teismo sprendimas remiasi išvada, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl A. K. deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, tačiau šis teiginys tiesiogiai prieštarauja ginčijame sprendime pateiktam vertinimui bei pareiškėjos byloje pateiktiems ir teismo posėdyje tirtiems įrodymams. Grėsmės galimybė atmetama remiantis tuo, kad Interpolo duomenų bazėje nebuvo rasta duomenų apie A. K. paiešką. Sprendime nebuvo vertinta pareiškėjos pateikta kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje vykdomo panašioje situacijoje esančių asmenų politinio persekiojimo faktai, buvo ignoruoti į bylą pateikti A. K. persekiojimo grėsmę patvirtinantys įrodymai.

55.2.                      Atsakovas apskritai nevertino pareiškėjos politinių pažiūrų, šio A. K. argumento nenagrinėjo ir teismas. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad asmens paskelbimas Interpolo duomenų bazėje yra būtina politinio persekiojimo sąlyga.

55.3.                      Nei Migracijos departamentas, nei teismas nenagrinėjo pareiškėjos aktyvumo socialiniame tinkle „Instagram“, kurio profilio nuoroda buvo pateikta ne kartą, tai pareiškėja akcentavo teismo posėdyje. Papildyme Migracijos departamentui 2024 m. birželio 3 d. atskirai buvo detaliai pateikta informacija ir apie prieglobsčio prašytojos veiksmus „Instagram“ (publikacijos; įtvirtintos istorijos, kurios saugomi daugiau nei 24 val., o ne kaip interpretuoja atsakovas; komentarai ir „patiktukai“), kur pareiškėja išreiškė savo politines pažiūras ir kritikavo režimą, bei apie režimo praktiką persekioti žmones už tą, (duomenys neskelbtini). Socialiniuose tinkluose A. K. išreiškė savo politines pažiūras ir kritikavo režimą, kilmės valstybės informacija patvirtina dažną persekiojimo praktiką, šitos aplinkybės turi būti įvertintos kitų įrodymų kontekste, tačiau tai nebuvo padaryta.

55.4.                      Argumentas, kad pareiškėja, kuriai pagal galiojančius kilmės valstybės teisės aktus kyla diskriminuojančio baudžiamojo persekiojimo rizika, nebus persekiojama, kadangi ji iki nėra patekusi į teisėsaugos akiratį, pažeidžia A. K. teisę į tarptautinę apsaugą.

55.5.                      Kilmės valstybės informacija išskiria stiprėjantį režimą kritikuojančių studentų persekiojimą, tačiau tyrime ši informacija buvo ignoruota.

55.6.                      Grėsmę pareiškėjai patvirtina asmeniškai jai išduota (duomenys neskelbtini) pažyma, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo ignoruota.

55.7.                      Byloje surinkti įrodymai paneigia išvadą, kad A. K. nebuvo patekusi į persekiotojų akiratį dėl reiškiamų politinių pažiūrų. Pareiškėja buvo persekiota ir sulaikyta kaip profesinių sąjungų dalyvė.

55.8.                      Byloje surinkta informacija (sulaikymo faktas, persekiojimas Universitete, vaizdo įrašai iš vykusių protestų, kuriuose matoma, kaip filmuojama joje dalyvavusi A. K., (duomenys neskelbtini) pažyma, (duomenys neskelbtini) pažyma, įrodymai, patvirtinantys darbą „ekstremistine“ pripažintoje organizacijoje) yra pakankama, kad būtų įrodyta pagrįsta tokio persekiojimo galimybė.

55.9.                      Teismo sprendimas, kuriame nenagrinėjamos pareiškėjos nurodytos grėsmės, o tik perrašomi Sprendimo argumentai, negali būto laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų represinių priemonių sumažėjimą, tačiau tai prieštarauja (duomenys neskelbtini) ataskaitai, iš kurios matosi, kad persekiojimo atvejų daugėjo. Atsakovas ir teismas neatsižvelgė į aktualią situaciją kilmės šalyje ir taip pažeidė Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a punktą.

55.10.                      Teismas pasirinktinai vertino vieną įrodymą, kuriame raudonai apibrėžtu apskritimu yra išskiriama A. K. Stop kadre ji yra užfiksuota dėvinti medicininę kaukę. Atsakovas ir teismas daugiausia dėmesio skyrė vienai nuotraukai, tačiau ignoravo kitas nuotraukas, vaizdo įrašą ir kitus byloje surinktus įrodymus, iš kurių aiškiai matosi, kad pareiškėja savo veido neslėpė.

55.11.                      A. K. pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) aktyviai darė spaudimą studentams ir asmeniškai pareiškėjai, liudijo prieš studentus (duomenys neskelbtini) procese ir kad pareiškėjos Universiteto bei fakulteto studentai aktyviai persekiojami. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje objektyvių duomenų apie A. K. nubaudimą už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) įvykyje dėl politinių priežasčių nėra.

55.12.                      Išvada, kad (duomenys neskelbtini) institucijos nežino apie pareiškėjos dalyvavimą protestuose, yra klaidinga. Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris paneigia šį teiginį. Studentų protesto akcijoje būtent (duomenys neskelbtini) policija nufilmavo A. K. ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų galimybę identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip priešą ar grėsmę. Be to, vaizdo įrašas yra pakankamai aiškus, todėl turi būti vertinamos tiek asmens identifikavimo galimybės, panaudojus specialias programas, tiek nustatytos įrašo padarymo aplinkybės (laikas, vieta, pan.). Nei Migracijos departamentas, nei teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Faktą, kad pareiškėja yra ir ateityje gali būti identifikuota kaip grėsmė režimui, patvirtina jos sulaikymo faktas ir patirtas persekiojimas Universitete dėl reikštų politinių priežasčių.

55.13.                      2025 m. sausio 14 d. teismui buvo pateikta papildoma informacija, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad nėra reikalingas išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir yra informacija, kad stebima būtent protestinė (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje.

55.14.                      Teiginys, kad A. K. nėra identifikuota, neatitinka byloje nustatytų faktų. Tokį teiginį paneigia pareiškėjos pateikti įrodymai apie persekiojimą Universitete, sulaikymą profesinės sąjungos susitikime ir identifikuotus „ekstremistine“ pripažintos organizacijos darbuotojus, „ekstremistinio“ turinio kūrėjus.

55.15.                      A. K. prieglobsčio prašyme ir papildymuose Migracijos departamentui pateikė kilmės valstybės informaciją, kad asmenys, kurie daro neviešus lėšų pervedimus, buvo persekiojami. Įtakos neturi nei pervedimų kiekis, nei jų suma. Nei atsakovas, nei teismas neprašė prieglobsčio prašytojos pateikti įrodymus, kad „MasterCard“ kortelė su paskutiniais keturiais skaitmenimis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai, todėl šis įrodymas teikiamas su apeliaciniu skundu.

55.16.                      Pareiškėjos atvykimas į Lietuvą buvo susijęs su kitos (duomenys neskelbtini) aktyvistės sulaikymu 2022 m. sausio 6 d. A. K. sąmoningai vengė vykti per (duomenys neskelbtini). Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir net nebandė susisiekti su liudininke (ji buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) paaiškinime, pateiktame su prieglobsčio prašymu), kuri galėjo patvirtinti incidentą. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktą informaciją apie kilmės valstybę, kurioje yra nurodyta, kad milicija palaipsniui apdoroja seną medžiagą ir sulaiko žmones. Tai, kad A. K. pavyko išvykti iki antro sulaikymo, neįrodo, kad ji negali būti sulaikyta dabar.

55.17.                      Teismo sprendimo teiginys: „Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) prašytojos paskyroje draugų rate yra E. K., kuri, tikėtina, yra jos motina (A. K.). Pastaroji savo socialinę paskyrą yra (duomenys neskelbtini). Teismas nenagrinėjo (duomenys neskelbtini) rašto su teisine išvada, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju A. K. kils pavojus.

55.18.                      Teismas neišnagrinėjo pagrindinių pareiškėjos skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

55.19.                      Sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms bei pažeidžia A. K. teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Konvencijos 8 straipsnyje, Konvencijos 4 protokolo nuostatoms ir nėra būtinas demokratinėje visuomenėje. Nors, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nereikia vizos, šioje valstybėje ji gali likti tik ribotą laiką, toks sprendimas, be kita ko, yra neproporcingas. Priėmus sprendimą, aplinkybės nurodytoje šalyje iš esmės pasikeitė, ji negali būti laikoma saugia šalimi. A. K. į Lietuvą atvyko teisėtai, studijuoja Lietuvos Respublikoje, taigi ji turi teisę šioje šalyje gyventi studijų pagrindu. Nėra galima išspręsti šios bylos, neįvertinus Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašo 59.8 papunkčio teisėtumo.

56.       Savo poziciją dėl ginčo esmės pareiškėja iš esmės grindžia tais pačias argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, akcentuodama, kad atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą prieglobsčio byloje; ši institucija pateiktus įrodymus vertino neobjektyviai, nesiekdama tinkamai išnagrinėti grėsmes kilmės valstybėje.

57.       Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo klausdama, ar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 skyriaus 80 straipsnis, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos ir kitų direktyvų, nustatančių bendrąją migracijos ir prieglobsčio politiką, nuostatos, įgyvendinančios bendrą prieglobsčio politiką, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 ir 21 straipsniuose įtvirtintos pagrindinės laisvės leidžia nacionalinės teisės aktus, kuriais apribojama šalyje teisėtai esančio prieglobsčio prašytojo teisė pratęsti galiojančio leidimo gyventi valstybėje narėje laiką arba prašyti išduoti leidimą gyventi kitu pagrindu tik dėl to, kad jis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. A. K. nuomone, nesikeipus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, esant akivaizdžiam Europos Sąjungos teisės vienodo aiškinimo nesilaikymui, būtų pažeista jos teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

58.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

59.       Migracijos departamento nuomone, teismo sprendime buvo atliktas išsamus visų byloje esančių duomenų ir įrodymų tyrimas, o tai, kad A. K. su teismo sprendimo motyvais ar jų išsamumu nesutinka, Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis vadovaudamasis, padarė išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas; A. K. apeliacinio skundo argumentas dėl tinkamai neįvertintų aplinkybių turėtų būti vertinamas kaip deklaratyvus, kadangi pati pareiškėja cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus ir nurodo savo subjektyvų aplinkybių vertinimą. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

59.1.                      A. K. apeliacinio skundo argumentai dėl jos politinių įsitikinimų tinkamo neįvertinimo turėtų būti atmesti, kadangi visos su pareiškėja susijusios aplinkybės buvo įvertintos ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir Migracijos departamento priimtame Sprendime. Teismo padaryta išvada, kad vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atsakovas neginčijo, kad A. K. dalyvavo jos nurodytuose mitinguose / protesto akcijose, tačiau jis nenustatė, o pareiškėja nepaneigė, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (ar, labai tikėtina, kad ateityje gali patraukti) (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip priešą ar grėsmę.

59.2.                      A. K. selektyviai bei ištraukdama iš konteksto pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime byloje Nr. C-151/22 ir 2023 m. sausio 12 d. sprendime byloje Nr. C-280/21 pateiktus išaiškinimus. Priešingai nei apeliaciniame skunde interpretuoja pareiškėja, vien politinių įsitikinimų / pažiūrų turėjimas nėra pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Asmuo, turintis politinius įsitikinimus / pažiūras, turi būti žinomas kilmės valstybės institucijoms ir identifikuotas kaip grėsmė jų vykdomai politikai ar valdžiai. A. K. cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nepatvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai nesurinko kilmės valstybės informacijos, susijusios su pareiškėjos prieglobsčio prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu yra vertinama ne tik kilmės valstybės informacija, o ir individuali prieglobsčio prašytojo situacija bei individuali jam kylanti persekiojimo grėsmė. Migracijos departamentas, nagrinėdamas A. K. prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgęs į tai, priėmė Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos A. K. teisės, paneigiančios atsakovo išvadas, nepateikė ir ji pati. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas Migracijos departamento neįpareigoja rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojos pageidaujamais aspektais.

59.3.                      A. K. priedus su duomenimis pateikia tik apeliacinės instancijos teismui. Iš pateiktų dokumentų kopijų matosi, kad SMS žinutės su pareiškėjos motina yra 2021 m. kovo 5 d., o ant išrašo iš banko nesimato datos. A. K. nepateikia argumentų ir motyvų, dėl kokių priežasčių dokumentai nebuvo pateikti anksčiau. Pateikti duomenys neatskleidžia naujų esminių aplinkybių, kurios turėtų įtakos tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei lemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo. SMS susirašinėjimas galbūt patvirtintų asmens sulaikymą, bet ne sulaikymą pagal (duomenys neskelbtini). Vien sulaikymo faktas negali būti pagrindu suteikti prieglobstį, jeigu tyrimo metu nėra jokių kitų duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių teisėsaugos siekį asmenį persekioti ir nubausti neproporcingai jo padarytai veikai ar asmuo kilmės valstybės institucijų yra identifikuotas kaip grėsmė jų vykdomai politikai ar valdžiai. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos sulaikymo faktą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, kad po minėto sulaikymo A. K. būtų susilaukusi teisėsaugos institucijų dėmesio ar būtų persekiojama. Buvo vertina ne tik informacija, esanti Interpolo duomenų bazėje, bet ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše. Apeliaciniame skunde nėra pateikia informacija, paneigianti šias nustatytas aplinkybes. Pareiškėjos pateikti duomenys iš banko patvirtina tik tai, kad kortelė yra jos, tačiau jie nepatvirtina fakto, jog viešai neskelbiami pervedimai galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1588-556/2024 yra konstatavęs, jog nėra tikėtina, kad Lietuvoje veikiančių organizacijų bei įmonių tarpusavio nevieši pinigų pervedimai (kaip prieglobsčio prašytojos pateikta ne viešo pobūdžio perlaida) galėtų būti žinomi kilmės valstybės teisėsaugai.

59.4.                      A. K. apeliaciniame skunde selektyviai pateikia duomenis ir nuorodas, kurie yra aktualūs tik jai. Prie bylos pateiktoje Migracijos departamento pažymoje surinkta informacija atspindi situaciją iki (duomenys neskelbtini) mėnesių, tačiau nesutiktina, kad situacija išlieka nepakenčiama. Vadovautis vien (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurie absoliučią daugumą „nurašo“ politiniams persekiojimams, būtų netikslu. Sprendime buvo vadovautasi daugiau nei vienu šaltiniu tam, kad būtų galima nustatyti bendrąsias tendencijas. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą apie įrodytą nors ir labai mažą, tačiau galinčią realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybę.

59.5.                      Pareiškėjos apeliaciniame skunde keliama nauja versija ir pateikti duomenys, kad apie jos Universitete vykdytą veiklą yra žinoma teisėsaugai dėl (duomenys neskelbtini), yra tik subjektyvi A. K. nuomonė. Prieglobsčio prašytoja nepagrindė, kad gyvenimo kilmės valstybėje metu ji būtų patyrusi persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, o nuogąstavimai dėl numanomo saugumo pajėgų susidomėjimo ja yra grindžiami ne oficialiais duomenimis, bet prielaidomis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia tariamo persekiotojo tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojos, siekti ją sulaikyti ir nubausti.

59.6.                      A. K. argumentai dėl jos vykimo per (duomenys neskelbtini) ir tai, kad pagal galiojančią sutartį kontrolė nėra vykdoma, yra tik pareiškėjos teiginys, kuris nėra patvirtintas jokiais oficialiais duomenimis ir teisės aktais. Viešoje erdvėje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tiek ir kitų (duomenys neskelbtini) pasienyje yra vykdoma asmenų, kertančių sieną, patikra per bendrą sistemą dėl ieškomų asmenų. A. K. argumentai, kad ji vyko per (duomenys neskelbtini) ir todėl nebuvo sulaikyta, yra nepagrįsti. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tikrino ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąrašą, tačiau pareiškėjos jame nebuvo.

59.7.                      Teismo posėdyje A. K. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) buvo jos motinos paskyroje, tačiau teigė, jog (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su pareiškėjos ir jos prieglobsčio prašymu ar priimtais sprendimais. Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad A. K. ir po visų dalyvavimų protestuose bei reiškiamos pozicijos socialiniuose tinkluose ir taip toliau susitikinėjo su motina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir reguliariai atvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau A. K. nėra pateikusi įrodymų apie jos ar dėl jos veiklos motinos atskleistą tapatybę režimui, kuri siektų pareiškėją nubausti. Prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie jai kylančias grėsmes patirti persekiojimą konvencinių priežasčių kontekste nėra pagrįstas ir savaime pagrindžiantis tarptautinės apsaugos poreikį.

59.8.                      A. K. apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl sprendimo ją grąžinti norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, yra niekiniai. Priėmus sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, asmuo netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jam yra taikomas Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 105.4 papunktis. Sprendime, be kita ko, buvo nuspręsta, jai nurodžius valstybę, į kurią sutiktų išvykti, įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini), suteikiant laikotarpį (14 dienų). Be to, Sprendimas yra susijęs su A. K. prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, o ne su jos kitu prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkos aprašas nėra taikomas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procese. Pareiškėja nenurodo, kad buvo pažeistos jos prieglobsčio prašymo procedūros ar su tuo susiję teisės aktai yra neteisėti. A. K. argumentai, kad šiuo metu yra pasikeitusi situacija ir jai yra nesaugu vykti į (duomenys neskelbtini) bei dėl to Sprendimas turi būti panaikintas, yra nepagrįsti. Pareiškėja savo išvykimo šalį nurodė pati. Vieša informacija nurodo, kad neramumai minėtoje šalyje vyko (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nėra jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) vykstančius neramumus. Pagrindinis įpareigojimas yra išvykti iš Lietuvos Respublikos, o kadangi tai savanoriškas išvykimas, A. K. visada gali pasirinkti ir kitą išvykimo valstybę, į kurią ji turi teisę vykti.

59.9.                      Pareiškėja nepagrįstai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl šioje byloje iškilusio poreikio išaiškinti aktualias jos nurodytų Europos Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės aktų nuostatas, kadangi tokio poreikio nėra – A. K. nurodytos Europos Sąjungos teisės aktų ir Jungtinių Tautų Chartijos nuostatos yra aiškios, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Be to, pareiškėja nurodo Europos Sąjungos teisės aktų straipsnius ir Jungtinių Tautų Chartijos straipsnius, tačiau nekaip jų nesusieja su minėtų teisės aktų aiškinimo būtinybe šios bylos kontekste.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

60.        Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S206838, kuriuo, be kita ko, pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir ji buvo įpareigota savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, teisėtumo bei pagrįstumo.

61.       Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, Migracijos departamentui pateikė 2023 m. liepos 31 d. paskesnį prašymą jai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme A. K. išsamiai nurodė persekiojimo grėsmę, susijusią su jos (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėja pažymėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) aktyviai dalyvavo pasipriešinime (duomenys neskelbtini) režimui, reikalavo laisvų rinkimų, viešai skelbė savo politinius įsitikinimus, dalyvavo taikiuose mitinguose prieš (duomenys neskelbtini), rėmė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. K. nurodė, kad ji yra viena iš bendruomenių pasipriešinimo judėjimo (duomenys neskelbtini) dalyvė ir reportažus iš šio pasipriešinimo renginių skelbė savo „Instagram“ paskyroje. (duomenys neskelbtini) pareiškėja dalyvavo proteste vidiniame Universiteto kieme ir dėl to ji buvo iškviesta pasiaiškinti į dekanatą, (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 3 d. Migracijos departamente vyko pareiškėjos apklausa, kurioje ji papasakojo savo istoriją, paaiškino, kad už atliktus veiksmus jai gresia persekiojimas, ir atsakė į užduotus klausimus. Įvertinęs pareiškėjo prašyme ir apklausoje pateiktą informaciją, A. K. pateiktus įrodymus bei jos kilmės valstybės informaciją, atsakovas Sprendime nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi A. K. neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

62.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl A. K. deklaruojama baimė negali būti laikoma visiškai pagrįsta, o prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tais pačiais pagrindais teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą, kadangi ji neatitinka tokios apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas sprendė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, Sprendime buvo detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi A. K. nurodyti argumentai bei įrodymai, pareiškėjos situacija buvo įvertinta kilmės valstybės informacijos kontekste. A. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o pareiškėjos skundą tenkinti. A. K. nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o prieglobsčio prašymas atsakovui grąžintas nagrinėti iš naujo, kadangi Migracijos departamentas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojos baimės būti persekiojamai atliko atmestinai, paviršutiniškai, nevertindamas nurodytų grėsmių kilmės valstybėje, pateiktų įrodymų ir jų visumos, taip pat neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių A. K. nurodytų aplinkybių, nenagrinėjo, dėl kokių pagrindų buvo nepratęstas prieglobsčio prašymo pateikimo metu galiojęs jos leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimą priėmė neištyręs teisės akto teisėtumo ir nepagrįstai pareiškėją įpareigojo savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

63.       Nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais bei Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 105.4 papunkčiu, priėmė Sprendimą pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti, kadangi jos daromos prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o įžvelgiama rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė ir grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe, todėl A. K. deklaruojama baimė negali būti laikoma visiškai pagrįsta.

64.       Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reguliuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

65.       Įstatymo 86 straipsnio, reguliuojančio pabėgėlio statusą suteikimą, 1 dalyje yra nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

66.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

67.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-1047/2024). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

68.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

70.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. Teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar tarp įrodymų nėra prieštaravimų ir panašiai. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

71.       Pareiškėjos A. K. prašymas suteikti jai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas pareiškėjos politinių pažiūrų reiškimu ir visuomenine veikla (dalyvavimu protesto akcijose, streikuose bei judėjimuose, ekstremistinių darinių rėmimu, dalijimusi viešais įrašais socialiniuose tinkluose, savanoriavimu ekstremistinėmis pripažintose organizacijose, tinklalaidžių kūrimu ir pan.), susijusiais su priešinimusi (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėja teigė, kad dėl šios jos veiklos su kilmės valstybės režimu siejami asmenys A. K. gali pradėti persekioti.

72.       Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos paaiškinimus bei jo pateiktus įrodymus, Sprendime priėjo prie išvados, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, o prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai neturi būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, A. K. neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

73.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriais ji grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir apklausų metu duotus paaiškinimus, sprendė, kad A. K. nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai.

74.       Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5  dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

75.       Atsakovas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jai kylančios persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini), iš skirtingų šaltinių surinko 2020–2022 m. kilmės valstybės informaciją ir analizavo aplinkybes apie protestuotojų persekiojimą bei baudimą (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau sankcijos taikomos itin retais atvejais.

76.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindinis pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvas yra jos politinių pažiūrų reiškimas ir veikla, susijusi su priešinimusi (duomenys neskelbtini) režimui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskiriamas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą (žr., pvz., 2022 m. liepos 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022). Atsakovas neįvertino perspektyvinės A. K. persekiojimo rizikos galimybės ir netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes pabėgėlio statuso suteikimo galimybės kontekste.

77.       Iš byloje pateiktos medžiagos matosi, kad pareiškėja savo pasakojimui pagrįsti teikė įvairius įrodymus, susijusius su jos veikla, kurią ji vykdė būdama (duomenys neskelbtini) ir jau atvykusi į Lietuvą, tačiau šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti pakankamai formaliai.

78.       Nors tiek Migracijos departamentas, tiek teismas susipažino su pareiškėjos pateiktais įrodymais ir juos aptarė, tačiau tiek atsakovo, tiek teismo padarytos išvados nėra tinkamai motyvuotos. Teismui pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad A. K. aktyviai dalyvavo pasipriešinime (duomenys neskelbtini) režimui (įvairiuose nacionaliniuose streikuose, studentų maršuose, taikiose mitinguose), reikalavo laisvų rinkimų demonstracijose, viešai skelbė savo politinius įsitikinimus, savanoriavo ekstremistinėse pripažintose organizacijose, dalyvavo tinklalaidžių kūrime, rėmė (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad tyrimo metu nepavyko rasti patikimos informacijos, kuri patvirtintų, jog pareiškėja būtų buvusi sulaikyta dėl jos turimų ar jai primetamų politinių įsitikinimų, tačiau, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini), pripažino, kad prieglobsčio prašytoja galėjo dalyvauti bent vienoje demonstracijoje, kurioje galbūt pasirašė peticijoje dėl režimo kaitos (duomenys neskelbtini), tačiau, Migracijos departamento nuomone, dalyvavimas pilietinėje veikloje savaime nesuponuoja visiškai pagrįstos baimės, kuri gali būti sąlyga atitikti Konvencijoje nustatytus kriterijus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo; prieglobsčio prašytoja nepagrindė, kad gyvenimo kilmės valstybėje metu ji būtų patyrusi persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, o nuogąstavimai dėl numanomo saugumo pajėgų susidomėjimo ja yra grindžiami ne oficialiais duomenimis, bet prielaidomis. Atsižvelgęs į tai, kad duomenų apie A. K. taikytą persekiojimą viešai prieinamuose šaltiniuose nebuvo rasta, o tokių objektyvių įrodymų nepateikė ir pati prieglobsčio prašytoja, Migracijos departamentas sprendė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti pareiškėjos, siekti ją sulaikyti ir nubausti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad yra mažai tikėtina, jog viešai nenustatyti pavedimai ektremistiniam dariniui galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį. Įvertinęs A. K. sklaidą socialiniuose tinkluose ir kitas aktualias aplinkybes bei prieglobsčio prašytojos gebėjimą objektyviai įvertinti jai kylančias grėsmes, Migracijos departamentas nenustatė priežastinio ryšio tarp tikėtino persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) siekio identifikuoti ir nubausti pareiškėją vien dėl jos komentarų. Įrašų, fotografijų ar „patiktukų“ socialinėje erdvėje; atitinkamai šiuo atveju veikla socialiniuose tinkluose neprilygsta persekiojimui dėl konvencinių priežasčių. Atsakovas taip pat vertino A. K. savanoriavimą įvairiose organizacijose, savanoriaujant atliktus veiksmus bei ryšius su nurodytais asmenimis, tačiau sprendė, kad pareiškėjos pasakojimas apie jai kylančias grėsmes patirti persekiojimą konvencinių priežasčių kontekste nėra pagrįstas ir savaime pagrindžiantis tarptautinės apsaugos poreikį. Atsakovas padarė išvadą, kad apklausų ir bendravimo su Migracijos departamentu metu A. K. tinkamai nepagrindė jai kylančios realios (ne vien hipotetinės) grėsmės būti persekiojamai grįžimo į kilmės valstybę atveju, ji taip pat nepateikė individualizuotą grėsmę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, siekiant įvertinti prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje galbūt kylančias grėsmes, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie pareiškėjos paiešką, A. K. duomenų nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše.

79.       Kilmės valstybės informacija, pateikta Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus pažymoje (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba internete komentuojantys pareigūnų veiksmus; taikiuose protestuose dalyvavę asmenys yra sulaikomi ir nepagrįstai apkaltinami, neretai prieš juos yra taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės. Surinkta A. K. kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos po (duomenys neskelbtini) vykdė protesto dalyvių identifikavimą ir jų baudimą, be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą, o (duomenys neskelbtini) ir vėlesni duomenys rodo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų represinių priemonių sumažėjimą – persekiojami asmenys, kurie yra labiau politiškai ir visuomeniškai aktyvūs veikėjai. Surinkta naujausia kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, kad asmenys, kurie yra įtariami vykdantys „ekstremistinę“ veiklą, yra bei gali būti baudžiami „už akių“, o šalyje negali tikėtis teisingumo. Migracijos departamentas, nagrinėdamas A. K. prieglobsčio prašymą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nors šios aplinkybės ir kita kilmės šalies informacija savaime nepatvirtina prieglobsčio prašytojui individualizuotos grėsmės būti persekiojama, tačiau ši informacija turi būti vertinama visų įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju to nebuvo tinkamai padaryta.

80.       Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjos politinių pažiūrų ar jų reiškimo apimties A. K. kilmės valstybės informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) režimo praktika persekioti žmones už įvairiais būdais jų reiškiamą nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui, kontekste. Pareiškėjos kilmės valstybės informacija patvirtina, kad protestuotojai yra suvokiami kaip turintys asociacijų su opozicija ir vertinami kaip keliantys grėsmę valdančiajam režimui. Atsakovas taip pat Sprendime nevertino galimybės identifikuoti pareiškėją, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą, nors A. K. kilmės valstybės informacija patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) vykdomas protesto dalyvių identifikavimas ir jų baudimas, be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą. Migracijos departamentas taip pat ignoravo kilmės valstybės informaciją, kuri išskiria režimą kritikuojančių studentų bei profesinių sąjungų narių persekiojimą, nors pareiškėja prieglobsčio prašyme buvo nurodžiusi, jog tokį persekiojimą patyrė. Nors, siekdamas įvertinti prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje galbūt kylančias grėsmes, Migracijos departamentas Interpolo duomenų bazėje nerado duomenų apie pareiškėjos paiešką, taip pat nerado jos duomenų asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše, tačiau asmens paskelbimas Interpolo duomenų bazėje ar nurodytame sąraše nėra būtina politinio persekiojimo sąlyga. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad A. K. nėra identifikuota kaip režimo politinė oponentė.

81.       Teisėjų kolegijos nuomone, nors atskiri įrodymai ir nesudaro pagrindo išvadai dėl realios individualaus pareiškėjos persekiojimo rizikos tikimybės, tačiau jie turi būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai padaryta. Aptartų faktinių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjai kylančią grėsmę. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis A. K. situaciją charakterizuojančių savybių vertinimas. Pareiškėjos visuomeninė veiklos, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys gali pradėti ją persekioti, faktai nėra tinkamai įvertinti kitų nurodytų jos individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste. Migracijos departamento priimtame Sprendime liko tinkamai neįvertinta aplinkybių visuma, objektyvi kilmės šalies situacija ir visos individualios A. K. nurodytos aplinkybių bei jos persekiojimo rizikos. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą bei Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. dėl jos nurodytos veiklos nekyla reali grėsmė patirti persekiojimą. Pareiškėjos dalyvavimai mitinguose, streikuose maršuose ir kita jos nurodyta veikla nėra ginčijami, tačiau šie faktai teismo taip pat nebuvo tinkamai įvertinti kitų nustatytų aplinkybių, taip pat ir pareiškėjos kilmės informacijos kontekste, iš esmės palaikant ginčijamame Migracijos departamento priimtame Sprendime išdėstytą poziciją.

82.       Teismas ignoravo persekiojimo grėsmę asmenims, priskiriamiems tai pačiai kategorijai, kaip pareiškėjas, patvirtinančią kilmės valstybės informaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijos tinkamai neįvertino, ar kilmės valstybėje egzistuoja netinkamo elgesio su asmenimis, atsidūrusiais panašioje situacijoje, kaip pareiškėjai, praktika. Vietoj to, jos daugiausia dėmesio skyrė tam, kad praeityje nebuvo jokių grasinimų ar persekiojimo, nukreipto prieš pareiškėjus, arba kad nebuvo kitų ypatingų skiriamųjų požymių, o tai neatitinka minėto teismo praktikoje suformuoto požiūrio.

83.       Aplinkybė, kad buvo nuspręsta įpareigoti A. K. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), o ne į jos kilmės valstybę, sudaro pagrindą abejoti, ar iš tikrųjų atsakovas manė, jog pareiškėjai nekyla jokio grėsmė būti persekiojamai jos kilmės valstybėje.

84.       Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime, kaip jau minėta, taip pat buvo nuspręsta įpareigoti A. K. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, neuždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir ją įspėti, kad per nustatytą laiką A. K. neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš šalies. Pripažinus, kad sprendimo dalis, kurioje buvo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, negali būti laikoma pagrįsta ir ją panaikinus, atitinkamai naikinamos ir kitos Sprendimo dalys, taip pat ir pareiškėjos ginčijama Sprendimo dalis, kurioje A. K. buvo įpareigota savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos.

85.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos persekiojimo rizikos tyrimas, individualiai nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo A. K. skundas tenkinamas, o Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jai suteikimo. Panaikinus Sprendimą bei atsakovą įpareigojus iš naujo išnagrinėti A. K. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jai suteikimo, byloje pareiškėjos pareikšti procesinio pobūdžio prašymai dėl norminio akto ištyrimo bei kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo nėra nagrinėjami. Dėl tų pačių priežasčių nėra analizuojamas ir A. K. kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos ir jų vertinimo poreikis.

86.       Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

87.       Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d.). To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. 

88.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

89.       Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė 600 Eur teismo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2024 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą faktūrą Serija: RL Nr. 0251 ir SEB banko 2024 m. rugsėjo 17 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Jokių įrodymų apie nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. K. patirtas teismo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ji Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė.

90.       Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos už atstovavimą prieglobsčio byloje prašoma priteisti suma yra pagrįsta įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, ir įvertinus pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį ir jos atstovo atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje laiką (vyko du teismo posėdžiai: 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdis vyko nuo 11.02 val. iki 11.24 val., o 2025 m. sausio 22 d. teismo posėdis – nuo 10.02 val. iki 12.37 val.), spręstina, kad ši suma yra proporcinga A. K. atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos pareiškėjai turi būti atlygintos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija A. K. prašymą tenkina ir jai iš atsakovo Migracijos departamento priteisia 600 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo prieglobsčio byloje išlaidų.

91.        Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad paduodama skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėja sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį, o paduodama apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, A. K. iš atsakovo Migracijos departamento iš viso priteisiama 633,75 Eur pagrįstų bei proporcingų teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

        Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

        Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

        Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.

        Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206838.

        Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. K. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jai suteikimo.

        Pareiškėjai A. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 633,75 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

        Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjos                                                                                  Gintaras Kryževičius

 

 

Arūnas Sutkevčius

 

 

Egidijus Šileikis