Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-08][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-7-898-2021].docx
Bylos nr.: AN2-7-898/2021
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



 

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-7-898/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02660-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7;

21.11.10.

(S)

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas D. V. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) nutarimas nepakeistas, panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

 

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog D. V. 2019 m. rugpjūčio 20 d., 17.14 val., vairuodamas automobilį ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei, įvažiuodamas į sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su tiesiai per sankryžą važiavusiu dviračio vairuotoju, įvykio metu dviračio vairuotojui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 108 ir 154 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. V. paskirta 200 Eur bauda.

2.       2020 m. rugpjūčio 12 d. Institucijos nutarimą D. V. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi D. V. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagrindinis kelias taip pat yra kelias su kietąja danga kelio su biriąja danga ar kelio be dangos atžvilgiu, o byloje esančiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad kelio danga gatvėje, kuria važiavo dviračio vairuotojas yra asfaltuota, o gatvės danga, kuria važiavo D. V., matyti birus paviršius. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) g., kuria važiavo D. V., asfaltuota, buvo gautas 2020 m. vasario mėnesį, o bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. po eismo įvykio buvo paklotas naujas asfaltas, tačiau eismo įvykio metu 2019 m. rugpjūčio 20 d. gatvė buvo padengta biria danga. Teismas nurodė, jog tai, kad kelio paviršius išvažinėtas, suspaustas, nepaneigia aplinkybės, jog kelio danga yra biri, ir tai matyti nuotraukose, kurios darytos iškart po eismo įvykio, į jį atvykusių pareigūnų. Vadovaudamasis minėtomis aplinkybės teismas nustatė, jog D. V. vairuojamas „VW Passat“ išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Taip pat teismas pabrėžė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ir tai, kad D. V. vairuojamas automobilis atsidūrė priešingoje eismo juostoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta pakankamai švelni administracinė nuobauda.

 

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1.       Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė K. S. 7-osios gatvės kelio dangos rūšį. Skunde nurodoma, kad įvykio vietos nuotraukose yra matoma ne biri, suspausta kelio danga, o ant kietos asfalto dangos esantys pavieniai birūs elementai (skalda ir purvo gabalai), išberti statybinės technikos. Pažymima, kad aplinkybę, jog K. S. 7-osios gatvę daugiau nei 60 metrų dengė asfalto danga patvirtina skunde pateikti greta gyvenančių asmenų paaiškinimai, kurie savo lėšomis buvo įrengę šią asfalto dangą K. S. 7-osios gatvės atkarpoje. Be to, šią aplinkybę galėtų patvirtinti ir įmonė vėliau asfaltavusi K. S. 7-ąją gatvę, nes darbų pradžioje buvo pašalinta prieš tai buvusi asfalto danga.

3.2.       Skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai rėmėsi P. B. parodymais, kadangi jis yra suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste. Taip pat teismas, nepagrįstai atmetęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus raštą, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. V. judėjimo kelias yra šalutinis, konstatuodamas, jog gatvė asfaltuota tik prieš sankryžą.

3.3.       Nurodoma, jog, neteisingai nustatęs kelių dangos rūšį, teismas nepagrįstai nesivadovavo KET 155 punktu, remiantis kuriuo lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, tokiu būdu, neteisingai nustatė eismo įvykio priežastį ir jo kaltininką.

3.4.       Apelianto vertinimu, byloje esantis savivaldybės raštas, įvykio vietos nuotraukos ir gatvės gyventojų paaiškinimai patvirtina, kad abi gatvės buvo asfaltuotos, todėl lygiareikšmės, o šių gatvių sankryžoje pirmenybė teikiama eismo dalyviui judančiam iš dešinės pusės, todėl dviratininko KET 155 punkto pažeidimas yra eismo įvykio priežastis, o aplinkybė, kad D. V. automobilis buvo priešingoje K. S. 7-osios gatvės eismo juostoje eismo įvykiui įtakos neturėjo.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmetamas

 

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrįstai atmetė D. V. skundą ir palikto galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą nepakeistą.

7.       ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad, pažeidęs KET 108 ir 154 punktus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 20 d. 17.14 val. vairuodamas automobilį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei, įvažiuodamas į sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, ir susidūrė su tiesiai per sankryžą važiavusiu dviračio vairuotoju, įvykio metu dviračio vairuotojui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

8.       Šiame kontekste pažymėtina, jog KET 108 punkte nustatyta, kad reikia sukti taip, jog įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

9.       Nagrinėjamu atveju eismo įvykis kilo K. S. 7-osios g. ir K. S. 5-osios g. sankryžoje, kurioje nebuvo pastatytų įspėjamųjų – pirmumą teikiančių kelio ženklų, leidžiančių eismo dalyviams spręsti apie kelio reikšmingumą. Tokiu atveju svarbiu faktoriumi tampa kelio dangos vertinimas. KET 3.14. punkte nustatyta, jog pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog kelio danga gatvėje, kuria važiavo dviratis yra asfaltuota, o gatvės danga, kuria važiavo D. V. vairuojamas „VW Passat“ neasfaltuota, su biriąja danga, todėl konstatavo, jog automobilis „VW Passat“ išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs jo važiuojamosios K. S. 7-osios g. kelio dalies dangos rūšį, nepagrįstai pripažino jį šalutiniu ir neteisingai nustatė eismo įvykio priežastį ir jo kaltininką. Skunde nurodoma, kad įvykio vietos nuotraukose yra matomi ant asfalto dangos esantys pavieniai birūs elementai, o K. S. 7-osios g. daugiau nei 60 metrų dengia asfalto danga. 

11.       Apygardos teismui, peržiūrėjus byloje esančias įvykio vietos nuotraukas, padarytas policijos pareigūnų tiek tiriamo eismo įvykio metu, tiek Institucijos pateiktas K. S. 7-osios g. nuotraukas, padarytas po eismo įvykio, įvertinęs byloje esančią eismo įvykio vietos schemą, nukentėjusiojo P. B., administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. parodymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus raštą, apelianto pateiktus K. S. 7-osios g. gyventojų paaiškinimus, nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu 2019 m. rugpjūčio 20 d. K. S. 7-osios g. kelias, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V., turėtų būti laikomas šalutiniu keliu P. B. važiuoto K. S. 5-osios g. kelio atžvilgiu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog K. S. 5-osios g. kelias yra su kietąja betono danga, o K. S. 7-osios g. kelią dengia biri, nevientisa skaldos-žvyro danga, todėl vadovaujantis KET 3.14. punktu K. S. 5-osios g. kelias su kietąja danga laikytinas pagrindiniu K. S. 7-osios g. kelio su biriąja danga atžvilgiu.

12.       Pažymėtina, kad apelianto pateikti K. S. 7-osios g. gyventojų paaiškinimai ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus raštas nepaneigia byloje esančių eismo įvykio metu padarytų nuotraukų, kuriose objektyviai užfiksuota nelygiareikšmių kelių danga. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad asmuo apie tai, kokiu keliu jis važiuoja ir kaip turi elgtis sankryžoje, turi spręsti iš objektyvių aplinkybių, o ne iš to, kokia kelio danga ir kategorija nurodyta savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus rašte. Šiuo atveju eismo įvykio metu užfiksuota nelygiareikšmių kelių išvaizda, jos danga, objektyviai skiriasi, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog eismo dalyvis galėjo nustatyti važiuojamojo kelio kategoriją kertamo kelio atžvilgiu.

13.       Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog remiantis KET 159 punktu, jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. Nepaisant to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog D. V., įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nors susidūrimo vietoje kelio plotis buvo pakankamas prasilenkti dviem automobiliams, dėl ko, įvertinus transporto priemonių išsidėstymą nustatytą eismo įvykio schemoje, konstatuotina, jog buvo apsunkinta galimybė išvengti eismo įvykio kilimo.

14.       Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog D. V. 2019 m. rugpjūčio 20 d. 17.14 val. vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei, įvažiuodamas į sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, ir susidūrė su tiesiai per sankryžą važiavusiu dviračio vairuotoju, todėl apelianto skundo argumentai susiję su KET 155 punkto taikymu nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu, taikomu lygiareikšmių kelių sankryžoje, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs.

15.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Naikinti skundžiamą nutarimą apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

 

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

Teisėja                                                         Jurgita Kolyčienė